Civilinė byla Nr. 2S-882-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;121.19.2

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Bagaras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1376-775/2013, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei UAB „Bagaras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saulius ir Kristupas“, tretieji asmenys E. D., S. R., A. T., R. J. B., G. U., A. K., dėl 2012-11-29 UAB „Bagaras“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

 

Teismas,

 

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

 

            Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti atsakovo UAB „Bagaras“ 2012-11-29 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio įsiteisėjusio sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti VĮ „Registrų centras“ atlikti bet kokius registravimo veiksmus Juridinių asmenų registre, susijusius su 2012-11-29 UAB „Bagaras“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais. Nurodė, kad neuždraudus VĮ Registrų centrui atlikti pakeitimus UAB „Bagaras“ 2012-11-29 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagrindu, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimo teismo sprendimo įvykdymas. VĮ Registrų centrui įregistravus pakeitimus ginčijamų nutarimų pagrindu atsirastų teisinis pagrindas šių nutarimų įgyvendinimui – teisėtai išrinkta, juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Bagaras“ valdyba ir direktorius nebegalėtų eiti savo pareigų, tuo tarpu UAB „Bagaras“ vardu galėtų veikti asmenys, kurie iš užimtų pareigų buvo atleisti šiuo metu galiojančiais 2011-12-19 neeilinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimais.

 

II.    Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė VĮ Registrų centras iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su 2012-11-29 UAB „Bagaras“, į. k. 159797063, J. Borutos g. 21, Kaunas, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais. Nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

 

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

 

Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Bagaras“ ir UAB „Saulius ir Kristupas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, o teismas visiškai nevertino reikalavimo pagrįstumo, kaip to reikalauja CPK 144 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Aplinkybė, jog yra ginčijami sandoriai, kurių pagrindu UAB „Saulius ir Kristupas“ įgijo nuosavybės teises į akcijas, nesudaro pagrindo pripažinti akcininkų susirinkimus negaliojančiais. Šios bylos ieškovas ir bylos, kurioje ginčijami sandoriai, ieškovas UAB „Liuks“ prašydamas pripažinti negaliojančiais sandoriais prašo taikyti restituciją. Jis neprašo perkelti jam akcijų pirkėjo teises ir pareigas, todėl net jei ir teismas tenkintų atitinkamus reikalavimus tokiu atveju būtų akcijos grąžintos jų savininkams. Ginčijamame akcininkų susirinkime taip pat dalyvavo ir daugiau kaip 2/3 buvusių akcininkų (asmenų iš kurių akcijas įsigijo UAB „ Saulius ir Kristupas“). Jie taip pat kaip ir UAB „Saulius ir Kristupas“ balsavo už atitinkamus nutarimus. Tai atsispindi ir iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Todėl net jei ir būtų taikyta restitucija ir akcijos grąžintos buvusiems savininkams, nuo to ginčijamų sprendimų teisėtumas nesikeistų, kadangi ginčijamiems sprendimas pritarė tiek esami tiek ir buvę akcininkai. Argumentas, jog buvo pažeista akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, taip pat negalėtų būti pagrindu tenkinti ieškovų ieškinį, be to jis yra visiškai nepagrįstas. Taigi, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ieškovei tikėtinai nepagrindus ieškinio, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkintas, o teismui tenkinus atitinkamą prašymą buvo pažeistos CPK 144 str. 1 d. nuostatos ir nukrypta nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik byloje dalyvaujančiu asmenų atžvilgiu. Šiuo atveju teismas taikė draudimą atlikti tam tikrus veiksmus VĮ Registrų centras, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas taikydamas atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones sprendė (nors ir laikinai) dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų. O tokiu atveju procesinis sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatsižvelgė nei į ekonomiškumo nei į proporcingumo reikalavimus. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovui UAB „Liuks“ priklauso tik 4,73 visų UAB „Bagaras“ akcijų ir balsų, tuo tarpu atsakovui UAB „Saulius ir Kristupas“ priklauso 94,75 procentai visų UAB „Bagaras“ akcijų ir balsų. Be to, akcininkų susirinkime dalyvavo ir buvę akcininkai (akcininkai iš kurių UAB „Saulius ir Kristupas“ įsigijo akcijas), kuriems turimos akcijos suteikė daugiau kaip 2/3 UAB „Bagaras“ akcijų ir balsų. Tiek atsakovas UAB „Saulius ir Kristupas“, tiek ir buvę akcininkai visais klausimais balsavo „už“. Tuo tarpu valią prieš išreiškė tik UAB „Liuks“ atstovas. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrino galimus akcininko, turinčio tik 4,73 procentus balsų interesus, ir ignoravo akcininkų, turinčių didžiąją daugumą balsų, interesus. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus, be to ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

Ieškovė šiuo ieškiniu būtent ir siekia kuo ilgiau išlaikyti UAB „Bagaras“ valdymą, kurį buvo įgijus nesąžiningai pasinaudodama laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytomis kitoje byloje, dėl ko ieškovė asmeniškai perėmė UAB „Bagaras“ turėtą nekilnojamąjį turtą, o dabar per savo ilgesnį valdymą siekia užvaldyti ir likusį UAB „Bagaras“ turtą - pinigines lėšas.

Iki teismo nutarties priėmimo metu, jau buvo įvykdyti visi teismo draudžiami atlikti veiksmai. Todėl ydinga drausti atlikti tai kas atlikta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Liuks“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

Kaip matyti iš Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio formuluotės, užtenka nustatyti vien tik faktą, kad teismo sprendimo įvykdymas objektyviai pasunkėtų, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal šį straipsnį, teismai neturi vertinti, kaip (lengvai, daug, reikšmingai, itin ir pan.) pasunkės sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismui reikia tik konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bet kokiu atveju bent kiek pasunkės. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso nuostatų numatytas laikinąsias apsaugos priemones, netgi neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendiniui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartis, bylos Nr. 2-730/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, bylos Nr. 2-683/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 2-513/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, bylos Nr. 2-404/2008). Teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys galėtų būti tenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011; 2012 m. birželio mėn. 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2012). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra išskirtinai susiję su paties civilinio ginčo teisiniais ir faktiniais aspektais, t. y. šie klausimai yra išskirtinai nagrinėtini bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Be to, atsakovės nepateikė jokių motyvų ar įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo ieškinį esant akivaizdžiai nepagrįstą, pvz., pareikštą akivaizdžiai neteisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2012).

2013-01-10 nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - draudimą VĮ Registrų centras iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su 201-11-29 UAB „Bagaras“ neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo nutarimais. Toks teismo draudimas nėra laikomas kaip VĮ Registrų centro teises ir pareigas stipriai ribojantis, o tik kaip būsimą teismo sprendimo įvykdymą užtikrinantis. Atsakovių nurodytos Civilinio proceso kodekso nuostatos (144, 145 straipsnis), priešingai nei teigia atsakovės, neįtvirtina, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti galima tik byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti „kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas“'. Iš to seka, kad įstatymai nedraudžia taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu būtų uždrausta valstybės institucijoms registruoti galimai neteisėtų nutarimų pagrindu atliekamus veiksmus. Atsakovių nurodyta Civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 3 dalis neįtvirtina, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti galima tik byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, o įtvirtina byloje nedalyvaujančių asmenų teisę pateikti prašymus teismui panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kai šios pažeidžia ar suvaržo jų teises. Atsakovės netinkamai aiškina Civilinio proceso kodekso 266 straipsnį, gretindami teismo sprendimą su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju šiuo straipsniu negali būti vadovaujamasi.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Uždraudus VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo nutarimais, faktinėmis tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo pasekmėmis nėra apsunkinama UAB „Bagaras“ veikla, nes UAB „Bagaras“ galės vykdyti savo veiklą ir priiminėti sprendimus toliau. Taigi skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės bei atsakovės, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Tai, jog UAB „Bagaras“ šioje byloje ginčijamų visuotinio akcininko susirinkimo priimtų nutarimų pagrindu jau atliko veiksmus ir Juridinių asmenų registre įregistravo naujai išrinktą direktorių S. R., įrodo atsakovių nesąžiningumą, kurį patvirtina pačių atsakovių atskirajame skunde nurodytos aplinkybės - tarp šalių vyksta ne vienas teisminis ginčas, šalys nesutaria dėl UAB „Bagaras“ valdymo, tačiau atsakovės, nepaisydamos teisminių procesų, imasi veiksmų ir nesąžiningai vykdo neteisėto visuotinio akcininko susirinkimo metu priimtus nutarimus.

Būtinybę uždrausti Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius UAB „Bagaras“ visuotinio akcininko susirinkimo nutarimais, sąlygoja byloje pareikštas reikalavimas - prašymas panaikinti byloje ginčijamus visuotinio akcininkų susitarimo nutarimus.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliantėmis, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje ieškinio tikėtino pagrįstumo visiškas nevertinimas pripažintinas skundžiamos nutarties trūkumu, tačiau, kita vertus, per se nelemiančiu skundžiamos nutarties nepagrįstumo iš esmės. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą apeliančių argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliančių nuomone, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sprendė (nors ir laikinai) dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą VĮ Registrų centras iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su 2012-11-29 UAB „Bagaras“, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais. Ši laikinoji apsaugos priemonė negali būti laikoma laikinąja apsaugos priemone, taikyta VĮ Registrų centro atžvilgiu. Nustatyto draudimo prasmė yra ta, kad iki ginčo išsprendimo yra draudžiama registruoti ieškiniu ginčijamus 2012-11-29 UAB „Bagaras“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, tai reiškia, kad apribojimai yra taikomi UAB „Bagaras“, o ne VĮ Registrų centras atžvilgiu.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliančių argumentas dėl aukščiau minėtų principų pažeidimų iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ieškovei UAB „Liuks“ priklauso tik 4,73 visų UAB „Bagaras“ akcijų ir balsų, tuo tarpu atsakovei UAB „Saulius ir Kristupas“ priklauso 94,75 procentai visų UAB „Bagaras“ akcijų ir balsų. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrino galimus akcininko, turinčio tik 4,73 procentus balsų interesus, ir ignoravo akcininkų, turinčių didžiąją daugumą balsų, interesus.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Taigi, apeliantės netinkamai aiškina ekonomiškumo principo turinį – ta aplinkybė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinta galimi akcininko, turinčio tik 4,73 procentus balsų interesai, nesudaro pagrindo konstatuoti esant ekonomiškumo principo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Esant šioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas dėl ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

 

nutaria:

 

            Atskirąjį skundą atmesti.

            Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties nekeisti.    

 

 

Teisėjas                                                                                                       Algimantas Kukalis