Civilinė byla Nr. 2A-1080-565/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03897-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.10; 30.9., 35.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovui priklauso sodininkų bendrijoje „Pragiedruliai“ esantis sodo sklypas. Nors atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys, tačiau privalo mokėti mokesčius už naudojimąsi bendro naudojimo objektais. Atsakovas 2008-2011 metais tokių mokesčių bendrijai nemokėjo, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo 471,90 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1apylinkės teismas 2012-05-31 sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Teismas sprendė, kad žemės sklypo savininkas – ne bendrijos narys – turi pareigą mokėti bendrijai Sodininkų bendrijos įstatymo 22 str. 4 d. 5 p. ne bendrijos nariams numatytas įmokas, kuriomis kompensuojamos bendrijos išlaidos, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, kadangi sodininkų bendrijoje įsigijęs žemės sklypą asmuo tampa ir bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.), todėl nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.) ar ne, sodo sklypo savininkas, nors ir nėra bendrijos narys, turi mokėti mokesčius bendrijai. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad nebuvo viešai paskeltas bendrojo naudojimo objektų aprašas, pažymėjęs, kad minėtos aplinkybės (ne)buvimas nepaneigia atsakovo pareigos padengti bendro turto išlaikymo išlaidas. Sprendė, kad nėra pagrindo abejoti bendrijos patirtų išlaidų pagrįstumu, kadangi bendrijos išlaidų sąmatos buvo patvirtintos bendrijos narių susirinkime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad atsakovui nėra privaloma bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarka sodininkų bendrijoje „Pragiedruliai“, nes ji nėra tinkamai paviešinta. Ieškovas pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1-4 d. turėjo patvirtinti bendrijaus vidaus tvarkos taisykles. Tokių taisyklių nėra, jos nebuvo tinkamai paviešintos.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. su bendrija turi būti sudaryta sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas negalėjo pateikti naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų.
Atsakovas nesinaudoja savivaldybės keliais, patalpomis ir kitais bendrojo naudojimo objektais.
Teismas neturėjo duomenų, kokia dalis bendrosios dalinės nuosavybės priklauso atsakovui matematine išraiška ir nepagrįstai, neturint pakankamai įrodymų, priteisė skolą bendrojo naudojimo turtui išlaikyti. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo pateiktų duomenų, kad jis realiai neturi bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismas netinkami aiškino įstatymo nuostatas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje 3K-3-460/2008 yra išaiškinęs, kad sodininko, ne bendrijos nario, pareiga mokėti bendrijai tam tikras įmokas gali atsirasti dviem pagrindais. Kai sodininkas yra bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d.), tokiu atveju jis privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Kai sodininkas, ne bendrijos narys, tik naudojasi šiais objektais, tokiu atveju jis turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 5 d.). Byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima priteisti skolą: nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų įsigijęs, įrengęs ar kitaip įsigijęs bendrus daiktus ir būtų bendrijos bendraturtis. Teismas nenustatė, kad buvo faktiškai naudotasi savivaldybės keliais, patalpomis ir kitais bendrojo naudojimo objektais.
Pažymėjo, kad atsakovas nori mokėti tik už suteiktas paslaugas. Dauguma ieškovo išlaidų susijusios su darbo užmokesčiu. Teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė.
Ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjam apeliacinio skundo ribose.
Byloje kilo ginčas tarp sodininkų bendrijos ir žemės sklypo savininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, dėl mokesčių bendrijai už bendrojo naudojimo objektus ir paslaugas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui nuo 2007-08-02 nuosavybės teise priklauso 0,0609 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Pragiedruliai“ (b.l. 40). Atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys. Sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ įstatų 64 p. nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kurių aprašas buvo patvirtintas 2009-06-12 protokolu Nr. 13 (b.l. 22). Ieškovas už bendrojo naudojimo objektus ir paslaugas skaičiuoja sodininkams mokesčius, kurių dydis nustatomas pagal kiekvienais metais bendrijos patirtas išlaidas, išdalinant jas proporcingai kiekvieno sodininko sklypo dydžiui (b.l. 23). Atsakovui už naudojimąsi 2008-2011 metais bendrais bendro naudojimo objektais ieškovas išrašė PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 18-21), kurių atsakovas neapmokėjo.
Atsakovas neneigia nemokėjęs šių mokesčių, tačiau su ieškovo reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jam neaišku, kokie yra bendrojo naudojimosi objektai ir kaip skaičiuojamos su šių objektų priežiūra susijusios išlaidos. Be to, su juo nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais. Papildomai nurodė, kad yra sudaręs sutartis su visomis komunalinių paslaugų įmonėmis.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
Atsakovui priklausantis žemės sklypas registruotas kaip žemės ūkio (sodų) paskirties žemė (b.l. 40). Ieškovas pateikė į bylą bendro naudojimo objektų sąrašą (b.l. 22) ir jų išlaikymui ir priežiūrai turėtas išlaidas už 2008-2011 (b.l. 18-21, 82-84). Atsakovas neginčija ieškovo išlaidų dydžio, tačiau nesutinka mokėti ieškovo apskaičiuotos sumos teigdamas, kad darbo užmokesčio bendrijos pirmininkui ir buhalterei išlaidos turi būti finansuojamos išimtinai tik iš bendrijos narių lėšų. Su šiuo atsakovo argumentu nėra pagrindo sutikti.
Pagal sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ įstatus bendrija įsteigta siekiant įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Kadangi bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla liečia visų bendraturčių interesus, todėl sunku būtų nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams, o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t.y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui, turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams. Tokios pačios pozicijos, kad sodininkai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, turi pareigą prisidėti prie bendrijos valdymo išlaidų, laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2010-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-525-302/2010, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71-538/2012).
Atsakovo argumentas, kad jis atskirai nuo sodininkų bendrijos yra sudaręs sutartis su visomis komunalinių paslaugų įmonėmis, todėl ieškovo nurodytų išlaidų už komunalines paslaugas neprivalo mokėti, nepagrįstas jokiais įrodymais.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsnio 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Be to,
Iš teismui pateiktos naudojimosi bendro naudojimo objektais ir paslaugų kainų sudarymo tvarkos (b.l. 23) matyti, kad išlaidų dydis apskaičiuotas visas sąmatoje nurodytas išlaidas padalinus iš sodų sklypų skaičiaus (333), laikant, kad vidutinio sodo sklypo plotas yra 600 kvadratinių metrų. Atsakovui priklauso 609 kvadratinių metrų sodo sklypas, kas atitinka ieškovo nustatytų sodo sklypų vidurkį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad aplinkybė, jog nebuvo viešai paskelbtas bendrojo naudojimo objektų aprašas, pati savaime nepaneigia sodininko pareigos padengti bendro turto išlaikymo išlaidas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė