Civilinė byla Nr. 2-1101-1120/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00703-2021-0

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.1.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams antstoliui I. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“ dėl 2021 m. birželio 8 d. varžytynių akto Nr. S-21-8-23339 panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti antstolio I. G. 2021 m. birželio 8 d. varžytynių aktą Nr. S-21-8-23339 (toliau – varžytynių aktas) negaliojančiu ab initio; 2) taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – 7,75 a žemės sklypą, 79,94 kv. m sodo namą, 27 kv. m garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), įpareigojant antstolį I. G. grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autoerdvė“ sumokėtą turto kainą, t. y. 88 800 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad antstolis I. G. vykdė ieškovės turto priverstinį pardavimą iš varžytinių, siekiant išieškoti skolą Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Ieškovės manymu, priverstinio turto pardavimo procese ieškovės turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduotas už per mažą kainą ir tai sudaro pagrindą ginčijamą varžytinių aktą pripažinti neteisėtu, jį panaikinti ir taikyti restituciją.

3.       Siekdama užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Autoerdvė“ neperleistų ginčo turto tretiesiems asmenis, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teise valdomą ginčo turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teise priklausantį turtą – 7,75 a žemės sklypą, 79,94 kv. m sodo namą, 27 kv. m garažą, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

5.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas prašymo pagrįstumą nurodė, kad pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl nusprendė, jog pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, nustatyta.

6.       Spręsdamas, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23954-1099/2021 pagal ieškovės UAB „Autoerdvė“ ieškinį atsakovams B. S., I. Č., O. Č. dėl iškeldinimo ir nuotolių atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius.

7.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog: UAB „Autoerdvė“, remiantis nurodytos civilinės bylos medžiaga, paskelbtose turto pardavimo varžytynėse jį įsigijo galimai žinodama apie gyventojų buvimo faktą; šiuo metu ji siekia iškeldinti B. S., I. Č. ir O. Č. iš turto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o tai, remiantis išvadą teikiančios institucijos nuomone, prieštaraujant nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja reali turto perleidimo ar kitokio jo apsunkinimo grėsmės rizika, kuriai esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Autoerdvė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą.

9.2. Atsakovė yra sąžininga turto, kuriam pritaikytas areštas, įgyjėja ir valdytoja, įrodymų, liudijančių jos nesąžiningumą nėra pateikta, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

10.         Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepime į atskirąjį skundą palaikė jo reikalavimus ir prašė atskirąjį skundą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovei priklausantį turtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13.       Atskirajame skunde atsakovė visų pirma nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovės ieškinį tikėtinai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pareikštu ieškiniu bei civilinės bylos medžiaga, šiam apeliantės argumentui nepritaria. Kaip nurodyta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti išvados dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu dėl nustatytos per mažos parduodamo iš varžytinių turto kainos. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovės pateikė duomenis apie nekilnojamojo turto pardavimo kainas, skelbiamas viešuose interneto tinklapiuose. Išdėstytos aplinkybės, priešingai nei nurodo atsakovė, įrodo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja ieškinio tenkinimo tikimybė. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kadangi nenustatyta, kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai, kuriais iš esmės įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas, šioje byloje nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, kadangi teismas, kaip minėta, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atlieka tik preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą.

17.       Antroji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). 

18.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje UAB „Autoerdvė“ prašo B. S., I. Č., O. Č. iškeldinti iš ginčo turto, duomenis. Iš pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovų šioje byloje teisę naudotis ginčo turtu (tarp jų ir gyvenamosiomis patalpomis) iki ginčo dėl turto perleidimo sandorio teisėtumo įvertinimo, atsižvelgus, kad šiame turte yra ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, prašymą tenkino.

19.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad išimtiniais atvejais ginčuose dėl konkretaus turto grąžinimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias ginčą laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).

20.       Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020 24 punktas ir jame nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

21.       Atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju pritartina atsakovei, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti perleisti ginčo turtą ar jį apsunkinti, nepateikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kurios atžvilgiu ši priemonė taikoma, nesąžiningumo.

22.       Kaip nustatyta, šiuo atveju byloje ne tik prašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, bet ir grąžinti nuosavybės teisę į turtą ieškovei, kas rodo byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.

23.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.

24.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam užtikrinti interesui ir pernelyg varžo jos teises. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovams. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia atsakovei tik minimalius jos, kaip ginčo turto savininkės, suvaržymus, kadangi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pagrįstai bei teisėtai, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                       Agnė Tikniūtė