Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-15-902-2013].doc
Bylos nr.: II-15-902/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
PAnevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ATPK 1241 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinės bylos Nr

 

Administracinės bylos Nr. II-15-902/2013

(S)

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00890-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos :

  45.4.2.; 63.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS 

 

2013 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

                                                                                                               

              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Ingai Madeikienei,

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui A. G.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K.,

jo atstovei advokato padėjėjai K. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Panevėžio AVPK KPB nutarimo pakeitimo ir

 

n u s t a t ė:

 

Panevėžio AVPK KPB 2013-04-11 nutarimu (toliau  - nutarimas) nubaudė V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 str. 2 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

V. K. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už chuliganišką vairavimą, t.y. už tai, kad jis, 2013-04-08 19.40 val. Panevėžyje, Pramonės-Savitiškio g. vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, aiškiai viršydamas leistiną 70 km/h greitį, kai policijos pareigūnai jį vijosi tarnybiniu automobiliu, įjungę šviesos ir garso signalą 120 km/h, o automobilis nuo jų tolo, apvažiuodamas stovinčius ir ta pačia kryptimi važiuojančius autombilius, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, prie sankryžos privažiavus ir sustojus priekyje važiavusiems autombiliams, V. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, vairuotojas V. K. važiavo automobiliu su įrengtais saugos diržais, tačiau nebuvo prisisegęs saugos diržo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 88, 106, 133, 202 p. ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 1242 str. 2 d.   

Skunde V. K. ginčija nutarimą bei nurodo, kad Panevėžio AVPK nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas dėl neteisingai įvertintų byloje nurodytų aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normų. Panevėžio AVPK nutarime nurodyta, kad jis, vairuodamas automobilį, važiavo aiškiai viršydamas leistiną 70 km/h greitį, tačiau nepateikiama jokių tokį jo pažeidimą patvirtinančių įrodymų. Jis sutinka, kad vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas galėjo neparodyti įspėjamųjų posūkio signalų, o priėjus policijos pareigūnui prie jo automobilio, buvo neprisisegęs saugos diržo, tačiau nurodo, kad važiavo leistinu greičiu ir jo neviršijo. Pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės greitį, ir jo asmens kaltę dėl nustatyto greičio viršijimo, laikytini sertifikuoto greičio matavimo prietaiso parodymai. Jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo fiksuotas panaudojant sertifikuotą techninę greičio matavimo priemonę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojų – policijos pareigūnų parodymų, kurie remdamiesi jų automobilio spidometro parodymais, teigia, kad jis važiavo didesniu nei leistinu greičiu, nepakanka konstatuoti, kad vairuodamas jis viršijo leistiną greitį. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) keletas KET pažeidimų; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties, įtvirtintos ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje požymis, yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Šioje administracinėje byloje nenustatyta, jog jis elgėsi iš chuliganiškų paskatų. Tai, kad persirikiuodamas neparodė įspėjamųjų posūkio signalų, elgėsi aiškiai neapdairiai, o ne siekdamas pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Taip pat nėra duomenų, kad dėl tokio važiavimo (manevruojant ir nerodant posūkio signalo), ar saugos diržo neužsisegimo, jis kelyje sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ar stabdyti ir dėl to kilo pavojus eismo saugumui, jo paties ar kitų asmenų saugumui, t. y. nėra ir šio straipsnio dalies sudėties objektyviosios pusės privalomojo elemento. Įrengto automobilyje saugos diržo neužsisegimu, pažeidė KET reikalavimą, tačiau grėsmę sukėlė tik sau pačiam ir toks KET reikalavimo pažeidimas niekada nėra vertinama kaip chuliganiškasis vairavimas. Pažymi, jog pažeidimo, už kurį jis patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti ir valinį elementą - t. y. subjektyviąją teisės pažeidimo pusę. Kaltės forma turi būti tik tiesioginė tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių, negalima daryti besąlygiškos išvados, kad jo elgesys buvo chuliganiškas. Nors jis ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau neįrodyta, kad jis tai darė dėl chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. N444-1527/2010). Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl greičio viršijimo ir chuliganiškų paskatų, bei nepašalinus visų abejonių dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, mano, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Kadangi jis, vairuodamas automobilį, neparodė įspėjamųjų posūkio signalų ir važiavo neprisisegęs saugos diržo, tokiais veiksmais jis pažeidė  Kelių eismo taisyklių 88, 202 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK   124 ' str. 2 d., 134 str. 1 d. Todėl prašė pakeisti Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro 2013-04-11 nutarimą ir jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 1242 str. 2 d. į ATPK 124' str. 2 d., 134 str. 1 d. ir skirti straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas - pinigines baudas sankcijos ribose, o subendrinus - baudą už pavojingiausią teisės pažeidimą. Taip pat sprendžiant jo nubaudimo klausimą prašė atsižvelgti į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad prisipažino, padaręs administracinius pažeidimus, nuoširdžiai gailiuosi.

             Teismo posėdyje V. K. ir jo atstovė palaikė skundą, prašė jį patenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. papildomai paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis važiavo leistinu 70 km/h greičiu. Įvykio metu eismas nebuvo intensyvus. Važiuodamas aplenkė 4 mašinas ir jas lenkdamas posūkio nerodė. Pastebėjęs pareigūnus, iki sankryžos likus 200 metrų jis iš karto sustojo ir tyčios nuo jų bėgti tuomet neturėjo. Pripažįsta, kad važiavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau nurodė, kad chuliganiškų paskatų neturėjo, o pažeidimus padarė dėl neapdairumo.

Atsiliepime į skundą, institucija, priėmusi nutarimą nurodo, kad su V. K. skunde nurodytais motyvais nesutinka. Mano, kad 2013-04-11 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimas priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

Panevėžio AVPK KPB atstovas skundo nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, V. K. veiksmai pagal ATPK 1242 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai. V. K. nubaustas pagrįstai ir keisti nutarimo nėra pagrindo. Mano, kad yra nustatyti chuliganiški veikos požymiai: V. K. automobilį vairavo, būdamas neprisisegęs saugos diržų, darydamas manevrus, nerodė posūkio signalų, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio. Tokie vairuotojo veiksmai rodo, kad jis ignoruoja kelių eismo taisykles, elgėsi chuliganiškai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad datos neprisimena, Pramonės gatvėje dirbo su kolega M. B., kai pastebėjo nuo veduko atvažiuojantį didesniu nei leistinu greičiu automobilį Audi A3. Šis automobilis pavojingai manevravo, kirsdamas eismo juostas bei apvažiuodamas kitus automobilius, nerodė posūkio signalų. Važiuodamas vairuotojas apvažinėjo kitus automobilius, tiesiog „nardė“ tarp automobilių ir taip apvažiavo gal kokias jų šešis. Ketino automobilį sustabdyti, pradėjo jį persekioti. Persekiojant automobilį, jų pačių automobilio spidometras rodė apie 120 km/h greitį, tačiau tas automobilis vis tolo. Automobilis sustojo prie Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžos, nes prieš jį važiavę automobiliai sustojo. Priėjus prie automobilio, vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržų, jis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį. Vairuotojas sutiko padaręs pažeidimus, dėl jų gailėjosi. Jis aiškino, kad nekaltas, kad kiti važiuoja per lėtai. Vairuotojas neįvardijo svarbios priežasties, kodėl jis skubėjo. Parodė, kad vairuotojas galėjo važiuoti 130-140 km/h greičiu. Iki kol jį pamatė, jis galėjo važiuoti 10 km/h mažesniu greičiu. Tuo metu eismas buvo pakankamai intensyvus ir vairuotojo važiavimas kėlė grėsmę jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams. Automobilį vijosi apie 2 kilometrus, tačiau tai truko tik kelias minutes. Pastebėjus automobilį, kolega sėdo į tarnybinį automobilį, įjungė šviesos ir garso signalą, pradėjo automobilį persekioti, tuo metu jis buvo pro juos jau pravažiavęs. Kai jie įjungė garso ir šviesos signalą, vairuotojas nuo jų buvo nuvažiavęs apie 50 metrų. Mano, kad vairuotojas buvo priverstas sustoti, nes priekyje jo važiavę automobiliai sustojo ir jis nebeturėjo, ką daryti. Kitos važiavusios transporto priemonės dėl jų rodomo garso ir šviesos signalo pasitraukdavo į pirmą juostą, o šis vairuotojas važiavo toliau. Mano, kad vairuotojas turėjo pastebėti juos, nes darydamas manevrus, turėjo pasižiūrėti per veidrodėlius, nebent jis nežiūrėjo į veidrodėlius. Buvo įjungę ir garso signalą, mano, kad jo vairuotojas galėjo negirdėti, jeigu klausėsi garsiai muzikos. Kiti vairuotojai važiuodami turėjo pristabdyti automobilius dėl šio vairuotojo vairavimo. Eismo įvykių nebuvo, tačiau jų galėjo įvykti, jei kiti vairuotojai būtų mažiau pastabesni.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad dirbo kartu su kolega Panevėžyje, Pramonės gatvėje, kai pastebėjo nuo veduko atvažiuojantį automobilį Audi A3, kuris akivaizdžiai važiavo didesniu nei leistinu greičiu. Sustabdyti automobilio nespėjo, todėl pradėjo jį persekioti. Jie patys važiavo 100 km/h greičiu ir tas automobilis tolo nuo jų, važiavo link Klaipėdos gatvės. Automobilis važiuodamas apvažinėjo kitas mašinas ir atlikdamas manevrus, nerodė posūkio signalų. Į jų signalus vairuotojas nereagavo. Vejantis automobilį, jie buvo pasiekę 140 km/h greitį. Jie buvo įjungę šviesos ir garso signalus, tačiau vairuotojas nestojo. Paskui persekiojamas automobilis sustojo ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža, ten jis buvo priverstas sustoti, kadangi kiti sustoję automobiliai užtvėrė jam kelią. Priėjus prie vairuotojo, jis buvo neprisisegęs saugos diržų. Vairuotojas su pažeidimais sutiko, nurodė, kad jo automobilis geras ir jis nieko ypatingo nemato dėl savo važiavimo. Vairuotojui buvo surašytas protokolas. Parodė, jog vejantis automobilį, eismas buvo intensyvus. Automobilis jiems matant aplenkė 5-6 mašinas.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas sutinka su protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos padaryta išvada, jog V. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. numatytą pažeidimą visiškai.

Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė V. K., traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., taip pat neigia viršijęs leistiną važiavimo greitį, tačiau pripažįsta, kad važiavo neprisisegęs saugos diržo bei neparodė įspėjamųjų posūkio signalų, todėl prašo jo veiksmus perkvalifikuoti iš ATPK 1242 str. 2 d. į ATPK 124' str. 2 d., 134 str. 1 d. ir skirti straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas - pinigines baudas sankcijos ribose, o subendrinus - baudą už pavojingiausią teisės pažeidimą.

Iš administracinės bylos medžiagos, taip pat teisme išklausius policijos pareigūnų parodymus matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, aiškiai viršydamas leistiną 70 km/h greitį, kai policijos pareigūnai jį vijosi tarnybiniu automobiliu, įjungę šviesos ir garso signalą ne mažesniu nei 100 km/h, o automobilis nuo jų tolo, apvažiuodamas stovinčius ir ta pačia kryptimi važiuojančius 5 ar 6 automobilius, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, prie sankryžos privažiavus ir sustojus priekyje važiavusiems automobiliams, V. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, vairuotojas V. K. važiavo automobiliu su įrengtais saugaus diržais, tačiau nebuvo prisisegęs saugos diržo.

Netikėti liudytojų – policijos pareigūnų R. J. ir M. B. parodymais apie V. K. viršytą leistiną važiavimo greitį nėra pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Ta aplinkybė, kad pareigūnai tiksliai negalėjo nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio važiavimo greičio, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuomet, jei protokolas būtų surašytas už greičio viršijimą, t.y. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 str., padarymo. Teismui nėra pagrindo abejoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, apie tai, jog prieš įvykį jie buvo subjektyviai priešiškai nusistatę prieš V. K.. Tuo tarpu, paties V. K. parodymai apie važiavimo greitį yra nenuoseklūs, abejotini ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš jo 2013-04-08 paaiškinimo apie įvykio aplinkybes (adm. medžiaga, b.l. 7), matyti, jog jis nurodė, jog nežino, kokiu greičiu važiavo, teisminio jo skundo nagrinėjimo metu aiškino, kad važiavo leistinu 70 km/h greičiu. Be to, kaip matyti iš surinktų duomenų, V. K. vairuojamas automobilis, apvažinėjo ne tik stovinčius, bet ir miesto keliu važiuojančius kitus automobilius. Jis važiavo didesniu nei policijos pareigūnų vairuojamas automobilis, nors ir patys pareigūnai, vydamiesi V. K. automobilį, gerokai viršijo leistiną važiavimo greitį. Todėl atmestinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, jog jis tikrai neviršijo leistino greičio.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-58-195/201 , ATP-437-195/2012). Teismo nuomone, V. K. chuliganiškai vairavo todėl, kad vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios dingsties (be pateisinamos priežasties) aiškiai viršydamas leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu nei 100 km/h, apvažiuodamas stovinčius ir ta pačia kryptimi važiuojančius 5 ar 6 automobilius, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržo, prie sankryžos privažiavus ir sustojus priekyje važiavusiems automobiliams, jo vairuojamas automobilis taip pat sustojo.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Kelių eismo taisyklių 88 p. vairuotojams nustatyta pareiga įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (Kelių eismo taisyklių 88.1 p.) ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas (Kelių eismo taisyklių 88.1 p.). Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (106 p.). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio (133 p.). Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti (202 p.).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad V. K. pažeidė minėtas Kelių eismo taisyklių nuostatas. Nors apeliantas nurodo, jog jo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, tačiau su tokiu argumentu teismas nesutinka. Pirma, V. K. paeiliui padarė net kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: jis aiškiai viršijo leistiną važiavimo greitį, apvažiuodamas kitus automobilius, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, taip pat vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Antra, pažeidimus jis darė be aiškaus motyvo, t.y. dingsties, pateisinamos priežasties jis nenurodė. Trečia, V. K. veiksmai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes pažeidimus jis darė važiuodamas miesto keliu, tuo metu, kai keliu buvo tiek važiuojančių, tiek ir stovinčių transporto priemonių. Pagal bylos aplinkybes matyti, jog prie sankryžą jis sustojo, priekyje jo sustojus kitoms transporto priemonėms ir nustačius, jog V. K. vairuojamo automobilio greitis aiškiai viršijo leistiną važiavimo greitį, nes jis važiavo didesniu nei 100 km/h ir toliau važiuodamas greitį didino, darytina išvada, jog jo automobilio sustabdymas prie sankryžos turėjo būti itin staigus, sukeliantis realią grėsmę padaryti avariją, t.y. kliudyti kitas sustojusias prie sankryžos transporto priemones, juo labiau, kaip matyti iš adm. medžiagos (b.l. 7) – V. K. paaiškinimo, jis automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijęs buvo neseniai, todėl jo (V. K.) vairavimas (valdymas) būtent šio automobilio, neturint pakankamos patirties, kartu kėlė realia grėsmę ir jo paties saugumui, vertinant ir tai, jog saugos diržų jis nebuvo prisisegęs. Ketvirta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuojant automobilį ir sistemingai darant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, toks transporto priemonės valdymas buvo pakankamai pavojingas, pripažino ir pats skundą padavęs asmuo, tai matyti iš jo 2013-04-08 paaiškinimo (b.l. 2, 7) - su inkriminuotu pažeidimu (ATPK 1242 str. 2 d.) V. K. sutiko ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui, numatytam ATPK 1242 str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas) įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikavimu ar paties pažeidimo padarymu nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, pakeisti Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro 2013-04-11 nutarimą ir V. K. padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 1242 str. 2 d. į ATPK 124' str. 2 d., 134 str. 1 d. dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra jokio įstatyminio pagrindo.

           Liudytojams M. B. ir R. J. už atvykimą į teismo posėdžius iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta iš viso 99,47 Lt kelionės išlaidų. Šias išlaidas turi kompensuoti V. K., kurio skundas buvo nepatenkintas, todėl į teismo specialią sąskaitą 99,47 Lt išlaidos iš jo priteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 7 d.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

 

n u t a r i a:

 

Palikti nepakeistą 2013-04-11 Panevėžio AVPK KPB nutarimą ir V. K. skundo netenkinti. 

Išieškoti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,47 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų į Panevėžio miesto apylinkės teismo (kodas 191444076) specialią (depozitinę) sąskaitą Nr. LT86 7300 0100 0238 4514 Swedbankas.

 

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

 

             

             Teisėja                                                                                              Ingrida Kirsnytė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 124 str. Nustatyto greičio viršijimas
  • ATPK 302 str. Sprendimo dėl skundo užprotestavimas priežiūros tvarka