Civilinė byla Nr. e2A-1178-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.2.1.;2.5.8.9.; 2.5.18.3.; 2.5.18.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-881/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl atlyginimo už papildomus darbus ir delspinigių priteisimo bei atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Rudesta“ 2014-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-04-07 patikslino ir prašė iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ priteisti 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur) sumą už vykdant rangos sutartį papildomai atliktus darbus, 40 493,32 Lt (11 727,68 Eur) delspinigių už pradelstą atsiskaityti su ieškove laikotarpį po galutinio darbų perdavimo, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014-07-24 nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-24007-864/2014. 
3. Ieškovė prijungtoje civilinėje byloje 2014-05-15 ieškiniu ir 2014-09-30 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 85 306,47 Lt (24 706,46 Eur) delspinigių už pavėluotai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir pavėluotai grąžintą sulaikytą sumą bei 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas.
4. Atsakovė prijungtoje civilinėje byloje 2014-06-20 priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 581 640,30 Lt (168 454,67 Eur) dydžio delspinigius ir 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas.
5. Abiejų šalių reikalavimai kildinami iš ieškovės (rangovės) ir atsakovės (užsakovės) viešojo pirkimo būdu 2012-11-20 sudarytos rangos sutarties Nr. 2012-16/J4-180-20-11-2012 (toliau – ir rangos sutartis).
6. Ieškovė nurodė, kad tarp rangos sutarties šalių kilo nesutarimas dėl darbų, kurių bendra (bylos nagrinėjimo metu ieškovės patikslinta) vertė buvo 744 634,02 Lt, ir kuriuos ieškovė atliko įgyvendindama atsakovės užsakymu parengtą techninį projektą bei atsakovės konkursinę užduotį. Ieškovės vertinimu, šie darbai yra papildomi darbai, jų atlikimo poreikį lėmė techninio projekto sprendinių pakeitimas sutarties vykdymo metu ir kitos atsakovės elgesio nulemtos aplinkybės. Šių darbų ieškovė negalėjo numatyti, pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime, tačiau juos turėjo numatyti atsakovė dar prieš sudarydama su ieškove sutartį  ir įtraukti darbus į techninę dokumentaciją.
7. Atsakovė atsisakė sumokėti už šiuos darbus, tvirtindama, kad tai prieštarautų rangos teisinius santykius reglamentuojančioms bendrosioms teisės normoms ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintam specialiajam reglamentavimui, šiuose teisės aktuose nustatytiems sutarties keitimo reikalavimams, juolab kad darbų apimtys bei techninis projektas nebuvo keičiami, o ieškovė visų darbų atlikimui pasiūlė fiksuotą kainą ir dar prieš sudarydama sutartį galėjo numatyti papildomų darbų poreikį.
8. Ieškovė taip pat prašė priteisti delspinigius už vėlavimą su ja atsiskaityti galutinai perdavus darbų rezultatą, taip pat už vėlavimą su ja atsiskaityti pagal rangos sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei už vėlavimą sugrąžinti dalį sulaikytos pagal rangos sutartį sumos.
9. Atsakovė ieškovei prijungtoje civilinėje byloje pareikštą reikalavimą priteisti delspinigius grindė tuo, kad ieškovė vėlavo ir laiku neatliko rangos sutartimi sulygtų darbų, todėl atsakovei atsiranda teisė į sutartines netesybas 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovės ieškovei 744 634,02 Lt (215 660,92 Eur) sumą už papildomai atliktus darbus, 40 493,32 Lt (11 727,68 Eur) delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 785 127,35 Lt (227 388,60 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 70 186 Lt (20 327,34 Eur) delspinigius ir 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 70 186 Lt (20 327,34 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atitinkamai, priteisė iš ieškovės atsakovei 116 322 Lt (33 689,18 Eur) delspinigius ir 8,75 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos 116 322 Lt (33 689,18 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-06-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, grąžino ieškovei permokėtą žyminį mokestį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja papildomai rangovo atliktų darbų pirkimo bei apmokėjimo tvarkos, o taip pat nenustato draudimo rangovui atlikti papildomus darbus ir gauti už juos atlygį. Nustatė, kad iš viešajam pirkimui pateiktos techninės dokumentacijos nebuvo įmanoma nustatyti visų būtinų rangos darbų apimties, medžiagų kiekio, o be rangovo atliktų papildomų darbų nebūtų buvęs galimas tinkamas objekto statybos darbų užbaigimas. Tokios faktinės aplinkybės patvirtinamos teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Ieškovė nuolat informuodavo atsakovę apie papildomų darbų poreikį, jų apimtį, įgyvendinimo sąlygas, įkainius ir pan., o atsakovė konkliudentiniais veiksmais pritarė šiam poreikiui, priimdavo be pastabų visus (ir papildomus) darbus, žadėjo atsiskaityti su ieškove už papildomai atliktus darbus, nors ir nesiėmė jokių veiksmų papildomų darbų fakto rašytiniam įforminimui. Tačiau galimybė apmokėti už papildomus darbus buvo numatyta šalių apsirašytoje rangos sutartyje.
12. Teismas sprendė, jog visa ieškovės reikalaujama sumokėti papildomų darbų kaina, taip pat prašomi priteisti delspinigiai už pradelstą atsiskaityti su ieškove laikotarpį po galutinio darbų perdavimo yra pagrįsti. Atsakovė, laiku neapmokėjusi jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, turi pareigą sumokėti delspinigius už laiku nesumokėtas PVM sąskaitas faktūras, todėl priteisė iš atsakovės ieškovės apskaičiuotus delspinigius, atėmęs tą jų sumą, kuriai reikalauti praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas sutiko ir su ieškovės pozicija, kad atsakovė pavėlavo grąžinti ieškovei visą sulaikytą sumą, todėl priteisė jos prašomą delspinigių sumą už pradelstą laikotarpį.
13. Teismas padarė išvadą, jog ir ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus užbaigti rangos darbus sutartyje nustatytais terminais, todėl jai kyla analogiška pareiga sumokėti atsakovei netesybas. Tačiau delspinigių dydį, atsižvelgdamas į didelę jų sumą, į tai, kad statomas objektas buvo itin sudėtingas, o terminai buvo praleisti nežymiai, į pačios atsakovės kaltę, į neįrodinėtą faktinių nuostolių dydį bei aplinkybę, kad atsakovė dėl pirktų papildomų darbų bet kuriuo atveju rangos objekto ieškovės vėlavimo užbaigti darbus laikotarpiu vis tiek nebūtų galėjusi naudoti, sumažino iki 20 proc. nuo prašomos atsakovės priteisti sumos.
14. Taip pat abiems šalims buvo priteistos 8,75 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir Lietuvos banko atitinkamu laikotarpiu užfiksuotą  tokių palūkanų normą. 

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-08-12 sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Rudesta“ ieškinį atmesti, o AB „Klaipėdos nafta“ priešieškinį tenkinti ir iš ieškovės priteisti 581 640,30 Lt (168 454,67 Eur) dydžio delspinigius, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Nors teismas ir nustatė, kad rangos sutartyje įtvirtinta fiksuota kaina, tačiau ignoravo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kurie įpareigoja papildomus darbus pirkti taip pat viešo pirkimo būdu.
2. Viešojo pirkimo sutartis ir jos pakeitimai negali būti sudaromi konkliudentiniais veiksmais. Priešingas vertinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
3. Techninis projektas rangos sutarties vykdymo metu nebuvo keičiamas, o ieškovės užsakymu parengtas darbo projektas tik detalizavo techninio projekto sprendinius, yra techninį projektą išpildantis dokumentas. Kitų įrodymų, jog papildomus darbus būtų lėmęs apelianto poreikių pasikeitimas, byloje taip pat nėra. Ieškovė, būdama profesionalė, galėjo ir privalėjo, įvertinusi visus viešajame pirkime pateiktus dokumentus, numatyti papildomų darbų poreikį dar teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, o to nepadariusi prisiėmė jų apmokėjimų riziką.
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien teismo ekspertizės aktu, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra prieštaringas. Eksperto išvada, kad rangovas neprivalo tikrinti techninio projekto sprendinių, nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Ekspertas rėmėsi nežinomais, byloje nesančiais duomenimis. Ekspertizės akte tinkamai neatsižvelgta, jog viešojo pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad sąnaudų žiniaraščiai yra orientaciniai ir rangovai patys privalo apskaičiuoti darbų kiekius. Ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkimui, ne tik galėjo įvertinti visus darbus, bet iš dalies tai ir padarė. Ieškovė nurodė darbus, kurie nebuvo nurodyti preliminariuose kiekių žiniaraščiuose, ir apskaičiavo jų vertę. Eksperto išvada, jog ieškovės pasirinkti techninio projekto įgyvendinimo sprendiniai yra racionalūs, yra nemotyvuota. Ekspertas nevertino, jog tam tikros medžiagos ir darbai buvo numatyti kitose techninio projekto dalyse, nei sąnaudų žiniaraščiai. Teismas ignoravo visus kitus byloje esančius įrodymus.
5. Priešingai nei sprendė teismas, PVM sąskaitos faktūros atsakovei būdavo pateikiamos vėliau nei nurodyta jų išrašymo diena, ką patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės atstovas A. S. Todėl pagrindo netesybų priteisimui nėra. Rangos sutartis numatė, jog sulaikyta suma turės būti išmokėta ieškovei per 20 dienų nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Rangos sutartis numatė, jog ieškovė dalyvaus visuose procesuose iki darbai bus priduoti statybų užbaigimo komisijai, todėl statybos užbaigimo akto sąvoka turėjo būti siejama su statinio pridavimu specialiai komisijai, kaip tai yra nustatyta ir statybą reglamentuojančiuose techniniuose reglamentuose. Dėl kitokios, nei norminiuose aktuose, statybos darbų užbaigimo akto sąvokos šalys sutartyje nesitarė. Todėl atsakovė nepavėlavo grąžinti ieškovei sulaikytos sumos.
6. Teismas, spręsdamas dėl atsakovei priteistinų netesybų mažinimo, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovė darbų vėlavimo laikotarpiu bet kuriuo atveju statybų objektu nebūtų galėjusi naudotis, nes tokia aplinkybė byloje nebuvo tirta. Byloje taip pat nebuvo tiriamos aplinkybės, kad darbai būtų vėlavę dėl atsakovės kaltės, teismas kaltų atsakovės veiksmų ir neįvardijo. Darbų pobūdis (pontonų tipas) taip pat nebuvo keičiamas. 
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rudesta“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Viešųjų pirkimų įstatymas, kaip pagrįstai sprendė teismas, nereglamentuoja papildomai rangovo atliktų darbų pirkimo ir apmokėjimo tvarkos. Pačioje rangos sutartyje šalys aiškiai numatė galimybę apmokėti už papildomus darbus.
2. Atsakovė papildomų darbų atlikimui pritarė ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir raštu (gamybinių susirinkimų protokolai, 2013-10-10 raštas ir kt.). Būtent atsakovė privalėjo imtis veiksmų papildomiems susitarimams pasirašyti.
3. Nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovė privalėjo vertinti ne tik techninio projekto žiniaraščiuose esančią informaciją, bet ir brėžinius, schemas ar pan., nes būtent žiniaraščiams teikti pirmenybę buvo nurodžiusi pati atsakovė. Atsakovės poreikių pasikeitimas ne kartą buvo fiksuotas gamybinių pasitarimų metu, atsakovė yra ir pati pripažinusi, jog pirko tam tikras medžiagas, kurios nebuvo numatytos techniniame projekte.
4. Teismas savo išvadas grindė ne vien teismo ekspertizės aktu, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais (gamybinių susirinkimų protokolais, rangos sutartimi, viešojo pirkimo dokumentais ir kt.). Iš skundo 85 punkto aišku, jog atsakovei buvo žinoma, kokiais dokumentais rėmėsi ekspertas. Nors ekspertas paprašė papildomų dokumentų, tačiau išvadas grindė byloje esančiais dokumentais. Teismo ekspertas buvo apklaustas teisme, todėl atsakovė turėjo galimybę užduoti  papildomų klausimų ekspertui.
5. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog PVM sąskaitas faktūras gavo kitomis nei jų išrašymo dienomis.
6. Atsakovės argumentus dėl statybos užbaigimo akto sąvokos aiškinimo paneigia faktas, kad dalį sulaikytos sumos atsakovė grąžino ieškovei dar nepridavus objekto specialiai komisijai, o likusi negrąžinta sulaikytos sumos dalis visiškai sutapo su netesybų, kurių priešieškiniu šioje byloje reikalavo atsakovė, suma.
7. Teismas pagrįstai sumažino atsakovei priteistinų delspinigių dydį. Atsakovė sprendimus dėl rangos sutarties vykdymo priimdavo neoperatyviai, neatsakinėdavo į ieškovės klausimus, pakeitė objekte montuojamų pontonų tipą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar ieškovė, įvykdžiusi statybos rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, gali reikalauti iš apeliantės padengti savo kaštus už, jos teigimu, atliktus  nenumatytus sutartyje darbus, kurie teisės aktuose nustatyta bei rangos sutartyje aptarta tvarka  šalių rašytiniu susitarimu nebuvo įforminti kaip papildomi darbai, taip pat dėl kiekvienos iš šalių teisės reikalauti netesybų už sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tokią teisę ieškovei pripažino ir priteisė jos reikalautą sumą už darbus, taip pat pripažino šalims teisę į netesybas. Tačiau ieškovės reikalavimą priteisti netesybas dėl laiku neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų teismas tenkino tik iš dalies, konstatavęs praleistą ieškinio senatį, bei priteisė visus reikalautus delspinigius už pavėluotą sulaikytos pinigų sumos grąžinimą, o apeliantei priteisiamus delspinigius sumažino dėl kitų sprendime išvardintų aplinkybių. Su tokiu teismo sprendimu nesutikdama apeliantė  įvardija iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos ji jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose, taip pat kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių netinkamo aiškinimo, draudimo keisti sutarties esmines sąlygas, specialiųjų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, netinkamo įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo klausimus.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė AB ,,Klaipėdos nafta“ Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir VPĮ) nustatyta tvarka centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą, kurio objektas nurodytas skelbimo apie šį pirkimą II dalies 1.1 punkte - Tamsių naftos produktų parko rekonstrukcija. Montavimo darbai, pirkimo Nr. 123544. Šiame skelbime taip pat buvo nurodyta, kad sutarties sudarymo data – 2012-11-20, sutartyje nustatyta bendra pirkimo objekto dalies apimtis – 30 935 594,27 Lt, o numatoma sutarties įvykdymo data – 2014-04-30.
19. Ieškovė UAB ,,Rudesta“ pirkimui Nr. 123544 2012-09-12 pateikė galutinį pasiūlymą bei lokalines darbų sąmatas, siūlydama atlikti statinio konstrukcijų, dviejų TNP rezervuarų, technologinių vamzdynų, inžinerinių tinklų statybos ir montavimo darbus, o taip pat parengti darbo projektą, kurio įkainojimą pateikė atskiroje, penktoje pozicijoje (213 904,15 Lt be PVM arba 258 824,02 Lt su PVM) už iš viso 25 779 661,89 Lt su PVM sumą.
20. Apeliantės pirkimų komisija, išnagrinėjusi pirkimui Nr. 123544 pateiktus keturių dalyvių galutinius pasiūlymus ir juos visus pripažinusi atitinkančiais nustatytus reikalavimus, paskelbė ieškovę laimėtoja bei sudarė pasiūlymų eilę (konkurso dalyviams adresuotas 2012-09-24 pranešimas Nr. (6.17)A8-764). Pažymėtina, kad antrojo po ieškovės šioje eilėje dalyvio, dviejų juridinių asmenų konsorciumo, pasiūlymo kaina buvo 26 023 290,11 Lt, trečiosios dalyvės 26 595 286,92 Lt, o paskutiniosios eilėje dalyvės – 26 954 908,64 Lt, t. y. skelbime nustatytos šio objekto finansavimui 30 935 594,27 Lt sumos nei vienas jų neviršijo.
21. Apeliantė su ieškove 2012-11-20 pasirašė rangos sutartį Nr. 2012-16/J4-180-20-11-2012, kurios 1.1.punkte rangovė (t. y. ieškovė) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika bei iš savo medžiagų atlikti UAB „Sweco Lietuva“ techniniame projekte Nr. 11050-27, 12-TP-T.TS-1 (toliau – ir techninis projektas) ir užsakovės (t. y. apeliantės)  konkursinėje užduotyje Nr. TU-080 numatytus bei darbų sąmatose detalizuotus darbus „Tamsių naftos produktų (TNP) parko rekonstrukcija. (4 po 5 000 m³ talpyklų nugriovimas ir 2 po 32 250 m³ talpyklų statyba) montavimo darbai“, įskaitant įrangos tiekimą, ir perduoti darbų rezultatą apeliantei, o pastaroji įsipareigojo priimti atliktus ir kokybės reikalavimus atitinkančius darbus bei sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. 
22. Sutarties šalių nustatyta konkreti darbų kaina  – 21 305 505,69 Lt (be PVM); sutarties sudarymo metu  taikomas 21 proc. PVM sudaro 4 474 156,20 Lt; iš viso darbų, kurių objektai buvo detalizuoti sutarties 2.1.1.– 2.1.7. punktuose, kaina yra lygi 25 779 661,89 Lt. Rangos sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad ši kaina yra nustatyta ieškovės pateikto pasiūlymo apeliantės vykdytam darbų pirkimui pagrindu ir nesikeičia visą sutarties galiojimo laiką, išskyrus atvejus, kai sutartyje tiesiogiai yra numatyta sutarties kainos perskaičiavimo ir koregavimo galimybė (2.2. p.).
23. Taip pat į sutartį įrašytos ir tokios sąlygos, kad į šios sutarties 2.1. punkte nurodytą bendrą numatomų darbų kainą patenka visos tiesioginės ir netiesioginės rangovės išlaidos, susijusios su sutarties 1.1. punkte nurodytų darbų atlikimu ir pagrįstos darbų sąmata (sutarties 2 priedas), taip pat visos darbo jėgos sąnaudų išlaidos, išlaidos medžiagoms, dokumentacijai ir kitiems numatytiems reikalavimams išpildyti, kaip to reikalauja teisės aktai, jeigu sutartyje specialiai nenurodyta kitaip. Ieškovei yra apribota teisė reikalauti iš apeliantės apmokėti bet kokias kitas jos išlaidas, viršijančias darbų kainą, išskyrus sutartyje tiesiogiai numatytas išimtis, o darbų pirkimo dokumentai ir ieškovės galutinis pasiūlymas viešajam konkursui su jame nurodytais galutiniais atskirų darbų įkainiais tampa neatskiriama rangos sutarties dalimi ir jos 5 priedu (sutarties 2.5. p.).
24. Rangos sutartimi ieškovė taip pat yra įsipareigojusi savo sąskaita bei jėgomis atlikti ir tuos darbus, kurie turi būti atlikti pagal statybos darbų technologiją, normatyvinius statybos dokumentus ar kitus būtinus darbus, kad būtų tinkamai įgyvendinti apeliantės jai pateikto techninio projekto N. 11050 ir techninės užduoties sprendiniai, nors šie darbai ir neįvertinti ieškovės pasiūlyme (sutarties 5 priede), bet juos ši turėjusi ir galėjusi numatyti sutarties sudarymo momentu, bei yra prisiėmusi dėl šios priežasties  galimą darbų pabrangimo riziką (sutarties 2.8. p.).      

Dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo prielaidų

25. VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta  (teisėjų kolegija remiasi ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusia šio įstatymo redakcija), kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje buvo užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovė pateikė savo 2012-09-12 galutiniame pasiūlyme Nr. (S)-02-753. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias, gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir / ar pirkimų tikslai – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Akivaizdu, kad mažiausios kainos viešojo konkurso atveju laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena iš svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu. Kita vertus, priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, jeigu to nedraudžia VPĮ, viešojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis (pvz., numatyti mokestinių prievolių pakeitimo galimybę). Tokiu atveju jeigu sutarties vykdymo metu tam tikras iš anksto numatytas įvykis neįvyksta, sutarties kaina nekinta, o jeigu įvyksta – sutarties kaina perskaičiuojama.
26. Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamos rangos sutarties nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu kaip išimtinė buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas kainai koreguoti galėjo atsirasti tik iš sutarties 2.3. ir 2.4 punktuose tiesiogiai aptartų atvejų. Pirmoji galimybė – kuomet sutarties galiojimo metu pasikeičia PVM tarifas, apmokant rangovei už darbus pagal po šio pasikeitimo išrašytas sąskaitas faktūras taikant padidėjusį / sumažėjusį PVM tarifą (t. y. nustatyta kainodaros taisyklė mokestinių prievolių pokyčiams). Kasacinio teismo praktikoje PVM pokyčių aspektu pasisakyta, kad jeigu viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinama ne tik sutarties kaina, bet ir jos perskaičiavimo (kainodaros) taisyklės tiek didėjimo, tiek mažėjimo tvarka, tai, įvykus sutartyje nustatytam įvykiui, pavyzdžiui, pakitus PVM dydžiui, kainos koregavimas (perskaičiavimas), atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, nėra kvalifikuojamas sutarties pakeitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, nes sąlyga, kuria nustatoma kainodaros ar panašaus pobūdžio taisyklė, atitinka atidedamosios sutarties sąlygos esmę. Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikio net nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos pačioje sutartyje nustatyta tvarka. Ir priešingai, jeigu viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina, nenustatant kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme, todėl dėl poreikio spręstina pagal atitinkamas konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014 ).
27. Nurodyti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamai ginčo situacijai, nes darbų vykdymo kaina sutartyje buvo nustatyta kaip galutinė, apimanti bet kokius su rangovės įsipareigojimų vykdymu susijusius darbus, darbų bei medžiagų kaštų padidėjimo ar rangovės neapskaičiuotų ir neįvertintų, teikiant konkursinį pasiūlymą, darbų apmokėjimo riziką (šios nutarties 23 ir 24 punktai). Sutartyje įtvirtinta tik fiksuota maksimali kaina, taigi ji negali būti perskaičiuota nekeičiant sutarties pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Tokiu atveju sutartyje aptarta galimybė koreguoti kainą neabejotinai suponuoja sutarties pakeitimo poreikį, o darbų kainos koregavimas (didinimas ar mažinimas) turi būti įformintas atskiru rašytiniu susitarimu prie sutarties, kuris, jį pasirašius abiems šalims, tampa neatskiriama šios sutarties dalimi (sutarties 2.4. p.).
28. Vykdymo kainos padidėjimą ar sumažėjimą, be pirmiau jau aptartos mokestinių prievolių pasikeitimo galimybės, galėtų nulemti, pavyzdžiui, pakitę apeliantės (užsakovės) poreikiai, kurie pirmiausiai turėtų būti abiejų šalių įforminti (užfiksuoti) statybos darbų techniniuose dokumentuose – techniniame projekte ir techninėje užduotyje.
29. Rangos sutarties 4 dalyje „Darbų atlikimas“ taip pat pasisakyta ir apie papildomų darbų atsiradimo galimybę, t.y. : 1) ieškovė (rangovė) darbus vykdo griežtai pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą ir apeliantės techninę užduotį, laikydamasi šios sutarties ir visų teisės aktais nustatytų reikalavimų (4.1. p.);  2) darbai apima visų jiems atlikti reikiamų leidimų (išskyrus statybos leidimą) suderinimą, sutikimų gavimą, reikalingos išpildomosios dokumentacijos įforminimą ir jos perdavimą (4.1. p.);  3) ieškovė turi teisę keisti apeliantės patvirtintus projektinius sprendimus tik gavusi išankstinį rašytinį apeliantės sutikimą  ir galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi bei įforminusi ieškovės parengto darbo projekto (t. y. išpildomosios dokumentacijos) korekcijas (4.1. p.);  4) ieškovė per dvi darbo dienas raštu privalo informuoti apeliantę dėl jos nurodyto darbų atlikimo būdo tinkamumo ir kokybės ar apie kitas aplinkybes, keliančias grėsmę  darbų tinkamumui ir saugumui (4.4. p.); 5) jeigu darbų atlikimo metu paaiškėja, kad reikalinga atlikti papildomus, techniniame projekte ir techninėje užduotyje nenumatytus darbus, jų apimtys ir atlikimo terminai nustatomi atskiru papildomu šalių susitarimu prie šios sutarties (4.6. p.); papildomi darbai apmokami papildomo susitarimo dėl jų pagrindu, rangos sutarties 4.6. punkte įtvirtinta tvarka, taip pat atsižvelgiant į šioje sutarties nuostatoje nurodytus apribojimus procentiniam darbų vertės dydžiui. Pažymėtina, kad aptartos sutarties sąlygos iš esmės atitinka ir bendrąjį statybos rangos darbų reglamentavimą (CK 6.653 str.,6.659 str. 1 d. 2 p., 6.685 str.).     
30. Rangos sutarties nuostatos dėl papildomų darbų bei jų apmokėjimo buvo detalizuotos sutarties 4.7. ir 4.8 punktuose. Šių sutarties sąlygų turinys patvirtina, kad ieškovė (rangovė), inicijuodama tokio papildomo susitarimo sudarymą, turėjo raštu pateikti motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrįsti dokumentais, o apeliantė (užsakovė) – pareikalauti iš rangovės dar ir motyvuoto paaiškinimo dėl papildomų darbų pagrįstumo, ar nebuvo galima iš anksto numatyti tokių darbų poreikio. Galiausiai susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti patvirtintas abiejų sutarties šalių įgaliotų asmenų parašais.             
31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei tvirtina savo atsiliepime ieškovė, papildomo susitarimo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienos iš esminių jos sąlygų – kainos pakeitimo, sudarymo procedūras reglamentuoja ne tik rangos sutarties nuostatos ar bendrieji rangos sutarčių kainos pakeitimo principai (CK 6.653 str.), bet ir Viešųjų pirkimų įstatymo normos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Jei būtų kitaip ir VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą išimtinai viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti ir keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas po jos sudarymo, o tai pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl šių priežasčių VPĮ yra įtvirtinta sutarties laisvės principą ribojanti išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
32. Dar daugiau, VPĮ 73 straipsnio 4 dalyje yra tiesiogiai sureglamentuota situacija, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti (užbaigti). Tokiu atveju šie darbai (paslaugos) gali būti perkami vėlesniuose etapuose neskelbiamų derybų būdu, tačiau su sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras arba sutikti su būtinais darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutartyje įrašyta sąlyga, kad šalims pirmiausiai teko pareiga tinkamai įgyvendinti visas ikisutartines procedūras (2.4. p., 2.7. p.) ir tik po to buvo galima atlikti papildomą, viršijantį sutarties kainą, apmokėjimą už darbus, abiejų šalių buvo suprantama vienodai ir realiai vykdoma (CK 6.193 str.). Antai tuo pačiu metu ir tokia pačia forma, t. y. gamybiniuose pasitarimuose, ieškovė kėlė įvarius papildomų medžiagų ar darbų apmokėjimo / kainų skirtumo jai grąžinimo / trūkstamų medžiagų pristatymo į rangos darbų vykdymo vietą apeliantės sąskaita klausimus, teikė jos atliktų papildomų medžiagų ir darbų apskaičiavimų palyginimus. 2013-06-26 pasitarimo metu (jo protokolas Nr. 24) ieškovė pateikė rezervuarų lietvamzdžių montavimo sąmatą, o apeliantė įsipareigojo nuspręsti dėl tokių darbų reikalingumo ir jų papildomo apmokėjimo. Vėliau vykusiuose pasitarimuose šis klausimas ir toliau šalių buvo analizuojamas kaip aktualus sutarties vykdymui, ir galiausiai, apeliantei sutikus su tokių papildomų darbų reikalingumu bei pateikus patvirtintą latakų ir lietvamzdžių įrengimo brėžinį, ieškovė 2013-11-04 raštu Nr. (S)-02-897 pateikė apeliantei komercinį pasiūlymą (su priedais) dėl tokių darbų atlikimo kaštų (sąnaudų). Būtent šių sutartyje nustatyta tvarka įgyvendintų ikisutartinių procedūrų pagrindu šalys 2014-01-15 ir sudarė susitarimą dėl papildomų lietvamzdžių darbų atlikimo (sutarties Nr. J4P-13-2014 papildymą), patvirtino darbų sąmatą, o darbus atlikusi ieškovė 2014-02-10 raštu Nr. (S)-02-19 informavo apie tokių darbų, o taip pat kitų, jos vertinamų kaip papildomi dažymo darbai, užbaigimą, nors dėl pastarųjų darbų kvalifikavimo papildomais darbais, jų išpildymo kaštų ir, atitinkamai, apmokėjimo tvarkos bei sąlygų šalių susitarimas nebuvo pasiektas ar neskelbiamų derybų būdu įgyvendintas.     
34. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad konkliudentiniais veiksmais viešojo pirkimo sutartis negali būti modifikuota, nes toks modifikavimas nebūtų teisėtas. Įvykusio viešojo pirkimo rangos sutarties pakeitimo faktui konstatuoti dėl kitų ieškovės nurodomų darbų (išskyrus lietvamzdžių įrengimą) nei gamybinių pasitarimų metu užfiksuotos ieškovės žodinės informacijos, nei apeliantės įsipareigojimo apsvarstyti tokių darbų poreikį bei jų kvalifikavimą papildomais darbais užfiksavimo pasitarimų protokoluose, nei šalių susirašinėjimo šiuo klausimu, nei apeliantės 2013-10-10 rašto Nr. (21.11)A6-586, kad už papildomus darbus pagal pateiktą išpildomąją dokumentaciją galėtų būti apmokėta pagal sutarties 4.6. ir 4.7.p. nuostatas, aiškiai nepakanka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje jau yra pripažinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygos, nustatančios kainą, pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 str. 4 d.) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė 2014-03-19 ir 2014-04-18 pranešimuose informavo savo atsisakymo apmokėti už ginčo darbus priežastis, nurodžiusi, kad: rangovė nesilaikė papildomų darbų įforminimo procedūros; rangos sutartyje yra nurodyta galutinė kaina pagal pateiktą rangovės pasiūlymą viešajam pirkimui, įskaitant visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, ir todėl ši kaina negali būti keičiama; rangovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti būtinus pagal statybos darbų technologiją ir normatyvinius statybos dokumentus, užtikrino ir neįvertintų jos pasiūlyme darbų atlikimą savo sąskaita; darbų projektą, pagal kurį vykdomi dabai, parengė rangovė, o techninis projektas buvo tik pirminis dokumentas, su juo pateiktame sąnaudų žiniaraštyje nurodyta, kad tai orientacinis ir tikslintinas dokumentas, taigi būtent rangovė turėjo apskaičiuoti reikiamus, įskaitant ir dažymo, darbų kiekius dar prieš teikdama pasiūlymą pirkimui ir atsako už tinkamą jų apskaičiavimą; už visus priimtus darbus jau yra sumokėta.    
36. Darytina išvada, kad konkliudentiniai veiksmai šiuo konkrečiu atveju negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog apeliantė tikrai sumokės pradiniame ieškinyje nurodytą ir po ekspertizės šioje byloje atlikimo pakoreguotą pinigų sumą, gerokai viršijančią sutarties kainą, šalims prieš tai nesulygus nei dėl konkrečios papildomų darbų apimties, nei dėl jų vertės, atsižvelgiant į rangos sutarties 2.6. punkte užfiksuotą nuostatą, kad už darbus, atliktus nesuderinus su apeliante sutartyje nustatyta tvarka, nebus atlyginta. Juo labiau kad apeliantė apskritai ginčijo darbų kvalifikavimą papildomais darbais ir užėmė poziciją, kad tokius kaštus ieškovė galėjo ir turėjo įsivertinti dar prieš teikdama pasiūlymą, be to, sutartyje ieškovė buvo prisiėmusi ir darbų pabrangimo riziką.        
37. Taigi, byloje analizuojamoje konkrečioje faktinėje situacijoje teisinių prielaidų padaryti išvadą, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos, nėra.

Dėl ginčo darbų kvalifikavimo papildomais ir jų apmokėjimo

38. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad  atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti, neįtraukti į kainos apskaičiavimus ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta abiejų šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 str. 5 d. numatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).
39. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar vykdant sutartį atsirado darbų, kurie nebuvo ir negalėjo būti joje numatyti ir dėl kurių būtų būtina didinti sutartyje nurodytą kainą, taip pat dėl to, kuriai iš šalių tenka tokių darbų atlikimo kaštai. Kaip aptarta pirmiau, viešojo pirkimo sutarties pobūdis lemia, kad jos sąlygų keitimus galimas tik išskirtiniais atvejais, o šalims nesutariant dėl tokio klausimo, ginčas dėl didesnės, nei sutartyje nustatyta, kainos už darbus sumokėjimo gali būti sprendžiamas teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato absoliutaus draudimo atlikti papildomus darbus ir už juos sumokėti, tačiau suklydo padaręs išvadą, kad VPĮ nereglamentuoja papildomų atliktų rangovo darbų pirkimo ir apmokėjimo už juos tvarkos. Teisėjų kolegija tokį reglamentavimą aptarė šios nutarties 31 punkte. Taip pat nesutiktina ir su teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju sutartyje užfiksuotos kainos padidinimą pateisina aplinkybė, kad ginčo darbų ieškovė negalėjo iš anksto numatyti ir todėl jie kvalifikuotini kaip papildomi darbai, juolab kad skelbime apie viešąjį pirkimą buvo nurodyta didesnė tam pirkimui rezervuota suma, nei siūlė ieškovė ar kiti konkurso dalyviai.
40. Neginčytina, kad nors kaina yra viena svarbiausių viešojo pirkimo sutarčių sąlygų, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad pagal VPĮ dėl jos apskritai negalimi jokie šių sandorių pakeitimai. Kasacinio teismo doktrinoje galimybė keisti viešojo pirkimo sutarčių nuostatas, susijusias su sandorio kaina, nors ir pripažinta išimtine, tačiau iš principo nėra paneigta. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 str. 1 d.). Vykdant rangos sutartį išimtinė galimybė keisti sulygtą darbų kainą priklauso nuo keleto aplinkybių. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose šalims nustatyta teisė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau jeigu statybos rangos sutartyje nustatomą konkreti kaina, galimybė ją keisti didinant ar mažinant eliminuojama (CK 6.653 str. 5 d.), nes tai yra imperatyvi nuostata, draudžianti keisti konkrečiai nustatytą kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Tuo tarpu galimybė kainai pakeisti išlieka, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą ir tokia situacija iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.653 str. 4 d. ir 6 d., 6.684 str. 4 d. ir 6.685 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
41. Taigi potenciali galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą atsiranda tik tuomet, kai ją lemia tikrai svarbios, objektyvios ir nuo rangovo visiškai nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, bet ne tokios subjektyvios priežastys, kaip negalėjimas tiksliai numatyti (apskaičiuoti) darbų kiekio ar visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Todėl atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotą darbų kainą (ją padidinti), privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, numatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimą. Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė suformuluota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė iš esmės pažeistos sutartinių prievolių pusiausvyros aplinkybe, įrodinėdama tik savo negalėjimą ir neturėjimą numatyti, atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius, kai kurių darbų išpildymo priemonių (medžiagų) bei kai kurių darbų kiekių. Tačiau nei tokie argumentai, nei teismo eksperto 2016-02-10 ekspertizės akte Nr. 16-05 pateiktos išvados, kad ieškovės konkursui parengto techninio projekto sąmatose / sąnaudų žiniaraščiuose nebuvo nurodytos kai kurios medžiagos ir / ar darbai, o rangovė, neturėdama pareigos tikrinti techninio projekto sprendinių, pagal viešojo pirkimo konkursui pateiktą techninę dokumentaciją neturėjo galimybės prieš teikdama pasiūlymą nustatyti šių darbų ir tiksliai apskaičiuoti jų kiekių, nesuponuoja teisėjų kolegijos vertinimo, kad tokie darbai priskirtini papildomų (protingai nenumatomų) darbų kategorijai (CPK 185 str.). 
42. Konkurso medžiaga ir pirkimo dokumentai patvirtina, kad apeliantė siekė dviem etapais rekonstruoti tamsių naftos produktų parką, įsigydama rekonstrukcijos darbus ir montavimo paslaugas, ir tai aiškiai apibrėžė savo skelbime. Pirmasis etapas – pagal paruoštą techninį projektą parengti darbo projektą montavimui, antrasis etapas – paruošiamieji dviejų talpyklų montavimas, vamzdynų montavimas, baigiamieji darbai, dokumentacijos sutvarkymas darbai. Taigi šiuo tikslu ir buvo paskelbtas konkursas, nurodyta, kokį objektą reikia rekonstruoti, kokius pagrindinius darbus atlikti, taip pat buvo perkamos ir darbo projekto parengimo paslaugos. Akivaizdu, kad konkursas buvo paskelbtas viso objekto rekonstrukcijai, atliekant konkrečius darbus, bet ne atitinkamiems darbų kiekiams, ir ieškovei tai buvo suprantama. Ieškovės pasiūlyme išskiriamos atskirų darbų etapų konkrečių darbų atlikimo kainos, įskaitant ir kaina už darbo projekto parengimą, bei garantuojama, kad siūlomos paslaugos bei darbai visiškai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Rangos sutartyje ieškovė taip pat pateikė atitinkamas garantijas bei prisiėmė riziką rekonstrukciją atlikti už jos pasiūlytą konkrečią sumą. Ieškovei, kaip profesionaliai statytojai ir verslininkei, turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo bei įsipareigojimų padariniai, taip pat iš konkurso medžiagos jai turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai gali paaiškėti tik parengus darbo projektą, kuriame išpildomi techninio projekto bei techninės užduoties reikalavimai.
43. Todėl ieškovė, kaip profesionalė, prieš teikdama savo pasiūlymą privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra pripažinusi savo profesionalumą, atliekant panašius darbus, pripažino ne kartą atlikusi panašius darbus Mažeikiuose. To atsakingai ir rūpestingai nepadariusi ar padariusi netinkamai, ji rangos sutartyje prisiėmė riziką, kad darbų sąnaudos gali būti didesnės, nei ji tikėjosi, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo keisti sutartyje nustatytą kainą. Taigi ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai taip pat pripažintini pagrįstais.
44. Kita vertus, byloje esantys pirkimo Nr. 123544 2012-07-05, 2012-07-13, 2012-07-18,2012-07-20, 2012-07-25 sąlygų paaiškinimai liudija, kad perkančioji organizacija (apeliantė) bendradarbiavo ir teikė detalius atsakymus į visus potencialiems tiekėjas rūpimus klausimus, susijusius su UAB „Sweco Lietuva“ 2012-01-24 parengto techninio projekto 11050-2712-TP-T.Ž.-1 įgyvendinimu ir jo sprendinių išpildymu ar orientaciniais pavadintais sąnaudų žiniaraščiais. Tiek šių žiniaraščių įvardijimas orientaciniais, tiek pagal konkurso sąlygas būtent rangovei tekusi pareiga parengti darbo projektą, išpildantį techninį užsakovės projektą, tiek ir teisinis statybos rangos kainos keitimo reguliavimas, iš esmės užfiksuotas ir šalių pasirašytoje rangos sutartyje, lemiantis būtent rangovo riziką dėl darbų galimo pabrangimo ar dėl su užsakovu nustatyta tvarka nesuderintų darbų,  taip pat suponavo ieškovei pareigą tinkamai ir itin atidžiai įvertinti būsimus darbus, medžiagas bei apsiskaičiuoti jų kaštus, į tai tiesiogiai buvo orientuojama ir apeliantės pateiktuose atsakymuose į tiekėjų klausimus.
45. Be to, kadangi būtent rangovė parengė darbo projektą, tai dar prieš pradėdama rangos darbus galėjo ir turėjo įsitikinti, ar techninis projektas bei jo išpildymas (darbo projektas) neleidžia prognozuoti kokių nors ženklių darbų pokyčių ar jų kainų skirtumų (tokius palyginimus ji teikė vėliau).  Nesutarusi su apeliante dėl tokių darbų kvalifikavimo papildomais bei dėl jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo rinktis kitą elgesio variantą ir atsisakyti sutarties, o to nepadariusi,  turi vykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 str. 4 d., 6.659 str. 1 d. 2 p. ir 3 d.).       
46. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir tokia aplinkybė, kad nebuvo įrodytas apeliantės poreikių pasikeitimas darbų atlikimo eigoje. Nenustatyta, kad apeliantė (užsakovė) keitė projektinę medžiagą ir užsakymą, kaip tai aptarta sutarties 2.4. punkte, ir kad dėl pasikeitusių poreikių, ko tikrai nebūtų galima numatyti iš anksto, padidėjo rangovės sąnaudos. Jokių faktinių duomenų tokiai išvadai padaryti, išskyrus pačios ieškovės teiginius, byloje nėra, nėra į ją pateikta ir pakoreguoto, lyginant su pirminiu, projekto ar techninės užduoties. Teismo skirtos ekspertizės 2016-02-10 akte Nr. 16-05 konstatuota tik tai, kad daug darbo projekte numatytų darbų, medžiagų kiekių skiriasi nuo kiekių, numatytų techniniame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte yra numatyti tik orientaciniai (apytiksliai) kiekiai, tai, eksperto vertinimu, negali būti laikoma techninio projekto neatitikimu, o techninio projekto sprendinių tikslinimu (ekspertizės akto 80 psl.). Ekspertas nurodė, kad kai kurių darbų / medžiagų nebuvo galima nurodyti darbų projekte, nes techniniame projekte nėra aiškių nuorodų, kokiais kitais dokumentais, nei sąnaudų žiniaraščiais, remiantis yra apskaičiuojamas nenurodytų darbų kiekis, o rangovas neprivalo tikrinti techninio projekto sprendinių. Todėl šiuo atveju rangovė, pasak eksperto, pagal viešajam konkursui pateiktą dokumentaciją negalėjusi pasiūlymo teikimo metu nustatyti šių darbų ir apskaičiuoti jų kiekių (atsakymai į ekspertizei pateiktus klausimus). 
47. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokiomis eksperto išvadomis, sutiko su ieškovės argumentais dėl darbų vertinimo kaip iš anksto nenumatomų, papildomų darbų, kurių poreikis atsirado vykdant sutartį, ir šioje ginčo dalyje ieškinį tenkino. Tačiau sutiktina su apeliante, kad tokia teismo pozicija stokoja pagrįstumo. Teisėjų kolegija pirmiau jau pasisakė dėl rangovės (verslininkės) protingo elgesio, dalyvaujant viešojo pirkimo konkurse, standartų, nepasitikslinus iki galutinio pasiūlymo pateikimo dėl sąnaudų žiniaraščiuose nurodytų preliminarių  rekonstrukcijos darbų kiekių, kaip kad, pavyzdžiui, įvyko su laikančių stogo konstrukcijų dažymu (pirkimo sąlygų 2012-07-25 paaiškinimai į 19 klausimą), nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju toks elgesys nebuvo pakankamai protingas ir apdairus, vien tikintis, nepaisant rangos sutartyje nustatytų  konkrečių sąlygų bei apribojimų, kad bus sumokėta bet kuri jos pačios nurodyta didesnė, viršijanti viešojo pirkimo mažiausios kainos konkurse sudarytos sutarties įvykdymo kainą suma, nesusiderant dėl papildomų darbų, bet ir neatsisakant nuo sutarties bet kuriame jos vykdymo etape, nors tokiu atveju jai būtų garantuojamas užmokestis už jau atliktus darbus (CK 6.653 str. 4 d.).     
48. Šioje vietoje pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto įrodomąja reikšme. Sutiktina su apeliante, kad toks aktas nėra neginčijama įrodinėjimo priemonė ar turintis didesnę įrodomąją galią įrodymas (CPK 218 str.).  Nagrinėjamu atveju eksperto išvados, susijusios su rangovės kurių nors pareigų buvimu ar nebuvimu, jos galimybėmis įvertinti reikiamus darbus bei medžiagų kiekius, pareiga tikrinti techninio projekto sprendinius, dalyvaujant skelbtame konkurse ir siekiant ateityje  tinkamai įvykdyti darbų projekto parengimo užsakovei (apeliantei) paslaugą bei atlikti būsimus darbus už siūlomą kainą, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, yra labiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, todėl teisėjų kolegija į jas neatsižvelgia. Kiti šioje nutartyje jau aptarti duomenys leidžia nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis ir minėtos teismo ekspertizės išvadomis. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantė, teisėjų kolegija absoliučių kliūčių remtis eksperto akte užfiksuota bet kokia informacija nenustatė. Apeliantė neįvardija, kurią savo išvadą ekspertas grindė jai nežinomais, byloje nesančiais duomenimis, nereikalavo  dėl ekspertizės akto ydingumo ją atlikti papildomai ar pakartotinai, todėl vien kritika nepriimama.
49. Pripažinus, kad ginčo darbai, kuriuos ieškovė vertina kaip papildomus, o apeliantė su tuo nesutinka, turėjo būti vertinami abiejų rangos sutarties šalių vienodai ir įforminami jų bendru sutarimu per neskelbiamų derybų procedūras, antraip jų atlikimo kaštai pagal sutartį atitenka būtent ieškovei (CK 6.189 str. 1 d.), teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir patikslintas ieškinio reikalavimas dėl 744 634,02 Lt skolos už papildomus darbus, delspinigių bei procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo atmestinas (CPK 329 str. 1 d. , 330 str.).
50. Pažymėtina, kad būtent tokį bylos faktinių aplinkybių įvertinimą suponuoja viešųjų pirkimų principų prioritetinė reikšmė. Situacija, jeigu būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos arba egzistavo sutarties sudarymo metu, nebūtų pateisinama viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų aspektu. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). 
51. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius, viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei jie numato iš esmės skirtingas sąlygas nei nustatytosios pradinėje sutartyje ir taip parodo šalių valią sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi pareigos, t. y. draudimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, laikymasis nepriklauso nuo viešojo pirkimo specifiškumo.
52. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą. Taip pat pradinės sutarties pakeitimas gali būti kvalifikuojamas esminiu, jei juo įtraukiamos ir anksčiau nenumatyta pirkimo objekto (paslaugos) dalis. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose.
53. Nagrinėjamu atveju šie išaiškinimai reiškia, kad jeigu ieškovė į savo pasiūlymo kainą būtų įtraukusi pradiniame jos ieškinyje nurodytus kaip papildomus darbų bei medžiagų kaštus (t. y. 1 089 495,36 Lt), jos pasiūlymas visų keturių pasiūlymų eilėje būtų tik trečias, o su pirmosios instancijos teismo priteista pagal patikslintą ieškinį suma jis vis tiek lieka tik antras, gerokai nusileisdamas likusio antruoju tiekėjo pasiūlymui. Vadinasi, toks reikalautos priteisti per papildomus darbus sumos dydis (mastas) suponuoja vertinimą, kad ieškovė, konkuruodama su kitais tiekėjais, bet nenumatydama pasiūlyme tokių ženklių sumų, galėjo siekti pakeisti savo naudai ekonominę pusiausvyrą ir laimėti konkursą, mažindama numatomas išlaidas, o vėliau ketindama jų reikalauti per sutarties sąlygų pakeitimo procedūras, tokiu būdu siekdama pripažinti jai  išskirtinę, kitus pirkime dalyvavusius  potencialius tiekėjus diskriminuojančią padėtį, o tai jau vertintina kaip VŠĮ 3 straipsnio principų pažeidimas.    

Dėl darbų apmokėjimo, sulaikytų sumų grąžinimo terminų ir teisės į netesybas

54. Apeliantė taip skundžia sprendimą toje dalyje, kurioje tiek iš jos ieškovei, tiek jai pačiai iš ieškovės buvo priteistos netesybos už sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė netesybas už vėlavimą apmokėti dalį sąskaitų faktūrų bei už pavėluotą sulaikymo sumos pagal sutarties 6.2.2. ir 6.2.3. punktų nuostatas grąžinimą.    
55. Kilus šalių ginčui dėl rangos sutartyje įvardintos statybos užbaigimo darbų akto sąvokos aiškinimo kaip momento, nuo kurio apeliantei teko pareiga grąžinti išskaičiuotą, atsiskaitant už darbus, 5 proc. dydžio sumą, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad tokiu dokumentu yra šalių 2014-03-21 pasirašytas statybos užbaigimo aktas, patvirtinantis darbų už 25 779 661,89 Lt (su PVM) atlikimą 2014-01-31 bei jų perdavimą apeliantei. Teismas padarė išvadą, kad apeliantė visą sulaikytą sumą ieškovei turėjo grąžinti iki 20104-04-28, tačiau 2014-04-24 grąžino mažiau ne pusę (t. y. 483 634,68 Lt) sumos, o likusią 581 640,31 Lt sumos dalį sumokėjo tik 2014-07-04, už tai jai kyla pareiga sumokėti ir sutartyje sulygto dydžio delspinigius pagal rangos sutarties 10.2. punktą.
56. Kai kyla kurių nors sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, nuostatų aiškinimo klausimas, turi būti atsižvelgiama ne tik į šios sutarties tekstą, bet ir į viešajam pirkimui parengtus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pagrįstas yra apeliantės argumentavimas, kad sutarties 6.2.2. punkte vartojama sąvoka „Statybos užbaigimo aktas“ reiškia baigiamojo statybos dokumento surašymą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Skelbimo apie viešąjį pirkimą III.1) dalies „Su sutartimi susijusios sąlygos“ 1.2) punkte „Pagrindinės finansavimo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka ir (arba) nuorodos į atitinkamas jas reglamentuojančias nuostatas“ 4 dalyje aiškiai deklaruoti perkančiosios organizacijos ketinimai kiekvieną mėnesį iš mokėtinos sumos atskaičiuojamą 5 procentų įmoką (sulaikymo sumą) rangovei sumokėti per 20 darbo dienų po statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto pasirašymo dienos, užbaigus sutartyje numatytus darbus, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir užsakovė dėl jų pastabų rangovei neturi. Šalių 2014-03-21 pasirašytas dokumentas, nors ir pavadintas statybos užbaigimo aktu, atitinka darbų perdavimo-priėmimo akto turinį, kuriuo užfiksuojamas darbų rezultato perdavimas užsakovui (CK 6.662 str. 1 d., 6.694 str. 4 d.)  
57. Kaip matyti iš apeliantės 2014-07-10 ieškovei adresuoto pranešimo Nr. (4.8)A8-23, tinkamai aiškindama savo pareigos grąžinti sulaikytą sumą atsiradimo momentą apeliantė sulaikytą sumą grąžino 2014-07-04, kai baigiamasis statybos dokumentas (statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2014-07-02. Kitokiam šios sutartinės apeliantės pareigos aiškinimui, nei buvo įtvirtinta viešojo pirkimo dokumentuose, neteikia pagrindo nei ieškovės argumentai, kad sulaikytos sumos dydis sutapo su apeliantės reikalautų netesybų dėl vėlavimo atlikti darbus dydžiu, nei ieškovės po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo pateiktas sutartinių įsipareigojimų draudimo laidavimo raštas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė rangos sutarties 6.2.3. punkte numatytos pareigos nepažeidė, sulaikytos sumos grąžinti nepavėlavo, todėl pirmosios instancijos teismas, nevisiškai tinkamai identifikavęs tokios jos pareigos atsiradimo momentą, nepagrįstai priteisė  26 871,78 Lt delspinigių. Ši teismo sprendimo dalis taip pat pakeistina, atmetant ir šį ieškovės reikalavimą  (CPK 329 str. 1 d.). 
59. Apeliantė, skųsdama 43 314,6 Lt delspinigių jai apskaičiavimą už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras, tvirtina, kad vėlavimo nebuvo, nes sąskaitos buvo išrašomos darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu, kurie buvo keičiami ir koreguojami atsižvelgiant į jos pastabas, ką teisme yra pripažinęs ir liudytoju apklaustas ieškovės atstovas A. S. Iš to daro išvadą, kad sąskaitos buvo surašomos atgalinėmis datomis. Į tokius skundo argumentus teisėjų kolegija neatsižvelgia. Vien apeliantės teiginių apie neteisingai įrašytą sąskaitose faktūrose datą akivaizdžiai nepakanka  apeliantės pareigai sumokėti netesybas paneigti. Apeliantė, žinodama apie įsipareigojimą mokėti netesybas už sąskaitų neapmokėjimą per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos gavimo sienos (rangos sutarties 6.2.1. p.), nereikalavo ištaisyti, jos manymu, neteisingų datų, priešingai, sąskaitas priėmė (jas akceptavo) ir atliko pagal jas mokėjimus bei 5 procentų sumos išskaičiavimus. Todėl kilus ginčui dėl šios savo prievolės – mokėti netesybas – vykdymo nebegali remtis sąskaitų formos trūkumais. Be to, delspinigiams apskaičiuoti buvo remiamasi sąskaitos įteikimo apeliantei, joje nurodyto apmokėjimo termino ir faktinio sumokėjimo datomis, o ne jų surašymo momentu. Taigi šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.  
60. Nėra pagrįstas apeliacinis skundas ir toje dalyje, kurioje teismas, iš dalies tenkindamas apeliantės priešieškinį, sumažino iš ieškovės priteisiamų netesybų dydį. Kadangi ieškovės pareiga mokėti netesybas už vėlavimą užbaigti rekonstrukcijos darbus pagal rangos sutarties 10.1.9. punkto nuostatas apeliacinės instancijos teisme nekvestionuojama, aptartinas tik jų sumažinimo klausimas. Byloje nustatyta, kad kuro talpyklos Nr. 1 rekonstravimo darbai turėjo būti baigti iki 2013-12-23, o Nr. 2 – iki 2014-01-10. Ieškovė pirmosios talpyklos darbus faktiškai baigė ir perdavė  apeliantei 2014-01-17, o antrosios – atitinkamai 2014-01-31, statybos darbų pabaigą 2014-01-31 patvirtina ir šalių pasirašytas 2014-03-21 statybos užbaigimo aktas.
61. Kaip pagrįstai, remdamasi ir kasacinio teismo 2008-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 bei 2010-11-02 nutarties Nr. 3K-7-409/2010 išaiškinimais, savo skunde nurodo apeliantė netesybų dydžio pagrįstumo ir protingumo klausimas kiekvienoje situacijoje yra apsvarstomas individualiai, pagal tos konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl netesybų dydžio analogija pagal apeliantės cituojamą Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtą kitą civilinę bylą Nr. e2-911-798/2016 netaikytina, nepaisant to ginčo faktinių aplinkybių panašumo į nagrinėjamoje byloje inicijuotą ginčą. 
62. Netesybos yra viena iš sutartinės atsakomybės formų ir taikomos asmeniui, kuris netinkamai įvykdo savo sutartinę  prievolę, o verslininkui tokia atsakomybė kyla  visada, nebent įrodytų  nenugalimos jėgos buvimą (CK 6.256 str. 2 d. ir 4 d.). Tačiau tokios papildomos prievolės besąlyginis egzistavimas verslininkui nereiškia, kad jam apskaičiuotas mokėtinų delspinigių dydis  negali  būti sumažintas. Priešingai, jeigu netesybos neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas iki įstatymų tiesiogiai apribotos sumos – iki antrosios sutarties šalies patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikiama diskrecijos teise mažinti netesybas, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų kitokiai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti nesudaro. Apeliantas neįrodinėja išimties, mažinant netesybas iki realių jo nuostolių, pažeidimo ir neįrodinėja, kad nuostolių vėlavimo užbaigti darbus patyręs tiek, kad netesybos jų nekompensuoja.
63. Atsižvelgtina ir į tokias aplinkybes, kad pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nebuvo numatytas galimų termino pratęsimų skaičiaus ribojimas, nustačius tik tiek, kad sutartis gali būti tęsiama, kad apeliantė 2014-01-01 pranešime Nr. (21.11)A6-2 „Dėl TNP talpyklų parko rekonstrukcijos“ pati garantavo ieškovei, jog matydama adekvačias šios pastangas laiku pristatyti trūkstamas pontonų dalis, kurių atgabenimas užtruko sutrikus logistikos grandinei, lanksčiai vertins sutarties 10.1.9. punkto taikymą dėl delspinigių skaičiavimo, kad darbus užbaigti vėluojama buvo labai nežymiai, kad didžioji dalis darbų jau buvo užbaigta (t. y. dalis prievolės įvykdyta; CK 6.258 str. 3 d.), kad netesybos sutartyje susietos ne su neužbaigtų ir apeliantės neapmokėtų darbų verte, o su bendra, t. y. visa be išimties darbų kaina (sutarties 10.1.9. p.), nors pačiai apeliantei netesybos buvo skaičiuojamos tik nuo jos neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, bet ne visos darbų kainos (sutarties 10.2. p.). Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas taip pat leidžia spręsti apie neprotingą apeliantės suskaičiuotų netesybų dydį. Konstatuotina, kad pagrindas netesybų sumažinimui nagrinėjamu atveju egzistavo, o apeliacinio skundo argumentai, kad jų dydį sumažindamas  teismas pažeidė imperatyviais VPĮ nuostatas, teisiškai nepagrįsti, nes tokių ribojimų nėra nustatyta.             

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pažymėtina, kad ginčo dėl neteisingai nustatytų faktinių išlaidų dydžio (išlaidų už atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme nekilo, todėl pasisakant dėl jų kompensacinės dalies atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nustatytus jų dydžius, iš naujo nustatant tik tenkintų / netenkintų reikalavimų proporcijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ieškovės patirtas 6 461,73 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 7 260 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 13 721,73 Eur. Apeliantės patirtas 15 849,31 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti taip pat buvo pripažintos pagrįstomis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, lieka patenkinta 5 proc. ieškinio reikalavimų ir nepatenkinta – 95 proc. ieškinio reikalavimų.  Atitinkamai yra patenkinta 20 proc. apeliantės priešieškinio reikalavimų ir nepatenkinta – 80 proc. reikalavimų. Tačiau nustatant proporcijas ir vien matematiškai priteisiant išlaidais iš antrosios šalies, susidarytų situacija, kuomet apeliantei tektų kompensuoti 95 proc. išlaidų dėl jos naudai išspręsto ieškinio ir 20 proc. dėl jos naudai išspręsto priešieškinio, t. y. visas jos turėtas išlaidas. Toks skaičiavimas nebūtų protingas ir sąžiningas, neatitiktų CPK 93 straipsnyje įtvirtinto proporcingai tos šalies naudai išspręstų visų byloje pareikštų reikalavimų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo principo, kai jos pačios 80 proc. reikalavimų teisme yra pripažinti nepagrįstais. Todėl kolegija remiasi tokiu skaičiavimu, kad pusė kiekvienos šalies išlaidų tenka įrodinėjant savo reikalavimus, kita pusė - ginantis nuo antrosios šalies reikalavimų (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 4 d.).           
65. Tokiu atveju ieškovei iš apeliantės priteistina 343 Eur ([13 721,73 Eur : 2] x 5 proc.) už patenkintą ieškinį ir 5 489 Eur už atmestą priešieškinio dalį ([13 721,73 Eur ; 2] x 80 proc.), iš viso 5 832 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat ieškovei priteistina iš apeliantės 282,26 Eur ([12 544,79 x 3 proc.] x 75 proc.) žyminio mokesčio nuo išlaidų, apskaičiuotų nuo jai priteistos sumos, paliekant nepakeistą sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė grąžinti žyminį mokestį už atsisakytų turtinių reikalavimų dalį. Iš viso apeliantė turi kompensuoti 6 114,26 Eur ieškovės išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. ir 2 d., 98 str.).  
66. Apeliantei priešieškinio reikalavimų dalyje paliekant sprendimą nepakeistą, jai priteistos 20 procentų, t.  y. 426,44 Eur  (1 472,40 Lt) nuo patenkintų jos reikalavimų žyminio mokesčio išlaidos taip pat nekeistinos. Jai iš ieškovės taip pat priteistina 7 528 Eur ([15 849,31 Eur : 2] x 95 proc.) už atmestą ieškinį ir 1 585 Eur už patenkintą priešieškinio dalį ([15 849,31 Eur :2] x 20 proc.), iš viso 9 113 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų, o kartu su žyminiu mokesčiu – 9 539,44 Eur turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. ir 2 d., 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

67. Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 5 163 Eur, už reikalavimus ginčijant pagal ieškinį priteistas iš jos sumas - 3 031 Eur, o už savo priešieškinio netenkintą dalį - 2132 Eur.    Ginčo dalyje, kurioje iš jos buvo priteistos atitinkamos sumos,  apeliantės naudai išspręsta 95 proc. reikalavimų, atitinkamai, tokia dalis iš 3 031 Eur  sumokėto žyminio mokesčio,  t.y. 2 879,45 Eur jai ir priteistina. Už atstovavimą apeliantė sumokėjo 3 862,34 Eur, tačiau ši suma viršija rekomenduotiną  1 272 Eur maksimalų dydį, kuriuo teisėjų kolegija ir remiasi. Kadangi pusė apeliacinio skundo, susijusio su priešieškinio netinkamu išsprendimu, pripažinta nepagrįsta,  95 proc. kompensuotina suma apskaičiuotina nuo likusios pusės šių išlaidų, priteisiant iš ieškovės  604 Eur (CPK 98 str.). Iš viso apeliantei priteistina 3 483,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
68. Ieškovė pateikė duomenys, kad iš dalies yra apmokėjusi advokato paslaugas pagal jai išrašytą sąskaitą faktūrą (1 000 Eur), o kitos dalies negali apmokėti dėl jai inicijuojamos bankroto bylos. Viena vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla jai neiškelta, prasidėjus restruktūrizavimo bylos procesui ir tokią bylą apeliantei iškėlus, nors dėl to priimta Šiaulių  apygardos teismo 2016-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-947-883/2016 dar neįsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.). Antra vertus, už atsiliepimo surašymą maksimali rekomenduotina suma yra  972 Eur, ir tokią sumą ieškovė apmokėjo. Todėl šių išlaidų dalis, atitinkanti atmestų  apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (pusė ir dar 5 procentai), jai gali būti kompensuota. Iš apeliantės priteistina  510 Eur ieškovei.       

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“ ieškinį tenkinti iš dalies

Akcinės bendrovės ,,Klaipėdos nafta“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš akcinės bendrovės ,,Klaipėdos nafta“ (juridinio asmens kodas 110648893) uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) 12 544,79 Eur (43 314,64 Lt) delspinigių, 8,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos  12 544,79 Eur (43 314,64 Lt) sumos nuo bylos šioje ginčo dalyje iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) akcinei bendrovei ,,Klaipėdos nafta“ (juridinio asmens kodas 110648893) 33 689,18 Eur (116 322 Lt) delspinigių, 8,75 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 33 689,18 Eur (116 322 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo šioje ginčo dalyje teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Gražinti uždarajai akcinei bendrovei ,,Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) 680,42 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) akcinei bendrovei ,,Klaipėdos nafta“ (juridinio asmens kodas 110648893) 3 483,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš akcinės bendrovės ,,Klaipėdos nafta“ (juridinio asmens kodas 110648893) uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) 510 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.