LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ARATC) vykdo atviro konkurso būdu tarptautinį viešąjį pirkimą „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, pirkimo Nr. 507360 (toliau – ir Pirkimas, Konkursas)

2.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, prašydama:

2.1.                      Pakeisti perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos (toliau ir – TS, Techninės specifikacijos) 7.2.9. punktą jį išdėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda ARTC. Konteineris ištuštinimas sekantį kartą pagal grafiką arba gavus raštu informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Už atvykimą ištuštinti konteinerį paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“;

2.2.                      Pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos:

-       7.2.12.3. punktą dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo;

-       7.3.15. punktą dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo arba jame aiškiai įvardinti, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos;

-       7.3.15.3. punktą dėl žalos išieškojimo;

-       7.4.9. punktą dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo;

-       7.5.5.2. punktą dėl kitų atliekų konteinerių aikštelėje tvarkymo;

-       9.3. punktą dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma tokios informacijos;

-       9.10. punktą dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją.

2.3.                      Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo;

2.4.                      Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkciją atliekančias baudas;

2.5.                      Ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo;

2.6.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Atsakovė 2020 m. spalio 01 d. sprendimu netenkino didelės pretenzijos reikalavimų.

4.       Ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte numatyta, jeigu bendro naudojimo (toliau ir – BN) konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus, t. y. jei jo tuštinimas įmanomas techniškai, ištuština tą pačią dieną, o jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško patirtas išlaidas. Konteineris turi būti ištuštinimas iš karto, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Taigi, perkančioji organizacija įpareigoja tiekėją ne tik vykdyti funkcijas, kurios apsiribotos Pirkimo objekte nustatytais veiksmais, bet ir funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai perkančiajai organizacijai ir savivaldybei.

5.       Ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančioji organizacija turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl netinkamo atliekų turėtojų elgesio ir atlyginimo paslaugų teikėjui už jo teikiamas paslaugas kompensavimo, tačiau šią naštą nepagrįstai perkelia paslaugų teikėjui. Dėl to aptariama Pirkimo sąlyga yra tiekėjo atžvilgiu nesąžininga ir neteisinga, todėl turėtų būti pakeista, įrašant, jog jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, už atvykimą ištuštinti konteinerį paslaugų teikėjui mokamas vienkartinis konteinerio aptarnavimo 50 Eur dydžio mokestis.

6.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ nurodo, kad nesutinka su Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui užtikrinti, jog dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, nuolat tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių.

7.       Ieškovės teigimu, jei atsakovė siekia perkelti paslaugų teikėjui konteinerių apsaugos įrengimo atsakomybę, Pirkimo sąlygose turi būti aiškiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos, kad visi Pirkimo dalyviai galėtų vienodai įvertinti Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pateikti pasiūlymus, kuriuos būtų įmanoma lygiaverčiai palyginti. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas akivaizdžiai išeina iš sutarties objekto ribų, kadangi tokiu atveju atsakovė perka ne tik mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas, bet ir reikiamų apsaugų įrengimo paslaugą, kurios įsigijimui iš esmės turėtų būti skelbiamas atskiras pirkimas arba bent jau aiškiai įvardinama, kuriose tiksliai vietose reikia ir kokias apsaugas priemones reikės įrengti tam, kad tiekėjas šias sąnaudas galėtų įtraukti į kainos pasiūlymą. Be to, atsakovė Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte nepagrįstai numatė pareigą paslaugos teikėjui išieškoti žalos kompensacijas iš trečiųjų asmenų, jeigu šie sugadina konteinerius sulaikančias priemones. Ieškovei nėra aišku, kokią žalą iš trečiųjų asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

8.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad atsakovės ARATC reikalavimas pateikti konteinerio pakėlimo (tokius kaip atliekų svorį) ir nepakėlimo duomenis nuo realaus įvykio įvykimo fakto per nustatytą 5 min. periodą, numatytas Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte, yra techniškai neįgyvendinamas, nes šiam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min. Ieškovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

9.       Ieškovės įsitikinimu, Techninės specifikacijos 7.5.5.2. punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti švarą ne tik aplink mišrių komunalinių atliekų bei maisto atliekų konteinerius, bet taip pat ir aplink kitus aikštelėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.) neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo ir pažeidžia įstatymu nustatytus atliekų tvarkymo finansavimo principus. Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių ištuštinimas ir tokių atliekų surinkimas (jei jos išsibarsčiusios aplink konteinerius) nėra ir negali būti šio Pirkimo dalyku, nes Pirkimo sutartimi ketinama įsigyti tik mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas. Tuo tarpu, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu ir jam už tai apmokama.

10.       Ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija neteisėtai Techninės specifikacijos 9.10. punkte numatė reikalavimą ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios apmokyti naują darbuotoją, kadangi toks reikalavimas, ieškovės teigimu, nepagrįstai įpareigoja tiekėją dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją) duoti privalomus vykdyti nurodymus ir atlikti tam tikrus veiksmus, nors tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Ieškovės teigimu, pagal darbo įstatymus tokie darbdavio ir darbuotojo santykiai būtų traktuojami kaip nelegalus darbas. Perkančioji organizacija apskritai neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų, t. y. kaip turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai ir pan., šiuos sprendimus turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę.

11.       Ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte, pagal kurį teikėjas privalo ištuštinti bendro naudojimo konteinerius, net jeigu juose būtų sudėtos neleistinos atliekos, prieštarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams, nes pagal Techninės specifikacijos 2.1. punktą tiekėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis ir Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857, Alytaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), o esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėtų teisės aktų reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pirmiausia Minimaliais kokybės reikalavimais, toliau Taisyklėmis ir tik tada sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatomis. Be to, pati perkančioji organizacija sutarties priede Nr. 4 numatė paslaugų teikėjui sankcijas už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas.

12.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad perkančioji organizacija ARATC nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3. punkte nustatydama reikalavimą darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys Pirkimo sutartį pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikštų kitų ieškovės darbuotojų, dirbančių tą patį ar jam prilygintą darbą, diskriminaciją. Be to, Darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausią mokėtiną darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnio nei vidutinio šalies darbo užmokesčio dydį. Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.

13.       Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Pirkimo sutarties 67.2. punkte įtvirtinta teise užsakovei pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei paslaugos teikėjas padarys žalą tretiesiems asmenims ir neatlygins padarytų nuostolių. Ieškovės teigimu, atsakovė neturi teisinio pagrindo kištis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo.

14.       Ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ teigimu, perkančioji organizacija UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Pirkimo sutarties priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi būti mažinami. Perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

15.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ pažymėjo, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, todėl teismui pripažinus neteisėtomis ginčo Pirkimo sąlygas, jis turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį Pirkimą.

16.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsakovės teigimu, ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ dėstoma argumentacija yra vertintina kaip jos siekis Pirkimo sąlygas modifikuoti taip, kad būtų paranku ieškovei, t. y. susimažinti netesybas ir rizikas patirti nuostolius dėl Pirkimo sutarties nevykdymo, sumažinti paslaugų apimtis, padidinti perkamų paslaugų kainą. Nors ieškovė teigia, kad ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas vertina jų aiškumo ir teisėtumo aspektais, tačiau procesinių dokumentų turinys rodo, jog ieškovei Techninės specifikacijos sąlygos buvo ir yra suprantamos, tačiau jai netinkamos, nes komerciškai nenaudingos. Pirkimo sąlygų aiškumas ir suprantamumas iš esmės nekėlė abejonių ieškovei, nes kvestionuojamas šių sąlygų galimas komercinis nenaudingumas. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ iš esmės prašė perkančiosios organizacijos ne išaiškinti Pirkimo sąlygas, o jas pakeisti.

18.       Atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro teigimu, aplinkybės, kad įgilinamasis konteineris bus (ne)užstatytas automobiliu jo tuštinimo dieną, kad gyventojai bendro naudojimo konteineryje (ne)paliks neleistinų atliekų, kad gyventojai (ne)išbarstys konteinerių aikštelėse plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt., kad (ne)reikės tiekėjui konteinerius sulaikančias apsaugas įrenginėti, kad ieškovei neaišku, kokiu tikslu nustatomas trumpas (5 min.) terminas pateikti atsakovei duomenis į informacinę sistemą ir pan., neleidžia Konkurso sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes ieškovei, kaip ir kitiems tiekėjams, turėjo būti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų rizika turi būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų negalima pripažinti neteisėtomis, nes nagrinėjamu atveju tam tikra rizika nėra neproporcinga, per didelė tiekėjui, tiekėjas ją gali įvertinti tam, kad pateiktų pasiūlymą arba neteiktų pasiūlymo.

19.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pažymėjo, kad reikalavimu mokėti paslaugos teikėjo darbuotojams vidutinį darbo užmokestį siekiama nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuris viešuosiuose pirkimuose tampa vis svarbesniu. Tuo tarpu, nustatydama baudų dydžius, perkančioji organizacija atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, nustatytu laiku neištuštinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą ir t.t. Todėl už mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų nevykdymą dėl pačio tiekėjo kaltės yra nustatytos baudos, kurios įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio. Tai atspindi viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai, nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai. Kita vertus, atsakomybė tiekėjui gali būti pritaikoma tik esant įrodytai paslaugų teikėjo kaltei.

20.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau ir – Tarnyba) savo išvadoje nurodė, kad nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų (ne)teisėtumo, bet atkreipė dėmesį į ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas, kurios pagal Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktą informaciją kelia abejonių. Dėl Techninės specifikacijos 7.3.15 punkto, anot Tarnybos, abejotina, ar perkančioji organizacija detaliai privalo nurodyti, iš kokių konkrečiai medžiagų, dydžių ir pan. konteinerius sulaikančios apsaugos turėtų būti įrengtos, kadangi šiuo atveju jos nėra Pirkimo objektu. Tarnybos nuomone, labai detalus medžiagiškumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją, kadangi šiuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sąlygoms, nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, tačiau tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiūlymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias išlaidas turi iš anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Todėl, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su šiuo reikalavimu susijusią informaciją, paremtą kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugą reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiūlymo kainą.

21.       Viešųjų pirkimų tarnyba dėl Techninės specifikacijos 7.4.9. punkto nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą, turėtų pagrįsti, kodėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų būti nurodoma, ar apskritai yra šioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto, ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar šiuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sąlygos konkrečiam tiekėjui.

22.       Viešųjų pirkimų tarnyba dėl ieškiniu ginčijamos sutarties projekto 67.2. punkto pažymėjo, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas yra susijęs su konkrečios sutarties įsipareigojimų vykdymu, o ne žalos tretiesiems asmenims atlyginimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, abejotina, ar konkrečios Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas galėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės.

23.       Viešųjų pirkimų tarnyba dėl sutarties projekto priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nurodė, kad konkrečių baudų dydžių įvertinimas konkrečios paslaugos vykdymo kontekste yra fakto klausimas. Tarnyba sutinka, kad nustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turėtų būti atgrasančios, tačiau pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją, kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryšis pateikti pasiūlymą, nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų. Taip pat objektyviai įvertinę prisiimamą riziką, tiekėjai šią riziką įskaičiuos į pasiūlymo kainą, kas reiškia, kad perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti, kad atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte nustatyti reikalavimai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatyti baudų dydžiai yra neteisėti, nutraukti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo konkurso 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti ieškovei UAB „Ecoservice projektai“ iš atsakovės UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 1 830,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo Nr. 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūrų sustabdymą ir draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto.

25.       Teismas nurodė, kad atsakovė 2020 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino ieškovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenziją iš dalies, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

26.       Teismas dėl užstatyto konteinerio ištuštinimo tvarkos nustatė, kad ieškovė prašė pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9. punktą, numatantį, kad „jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, Paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: 7.2.9.1. jei jo tuštinimas įmanomas techniškai, ištuština tą pačią dieną; 7.2.9.2. jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda Savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško patirtas išlaidas. Konteineris ištuštinimas iš karto, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio“, jį išdėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, Paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Konteineris ištuštinimas sekantį kartą pagal Grafiką arba gavus raštu informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Už atvykimą ištuštinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas tiekėjo atžvilgiu yra nesąžiningas ir neteisingas, kadangi tiekėjas įpareigojamas vykdyti ne tik tiesiogiai su Pirkimo objektu susijusias, bet ir kitas funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai atsakovei, o taip pat vykdyti žalos ieškojimo procedūras iš trečiųjų asmenų tam, kad paslaugų teikėjas galėtų atgauti apmokėjimą už pagal sutartį tinkamai atliktas paslaugas. Teismas sprendė, kad visiškai pritartina šiems ieškovės argumentams.

27.       Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166, 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami. Taip pat Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neištuštinti individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą. Kaip laikomasi šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai (Taisyklių 111 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolės padalinys, kuris veikia pagal UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus patvirtintus nuostatus (Taisyklių 112 punktas). Analogiški reikalavimai nustatyti ir Minimalių kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 „Dėl minimalių kokybės reikalavimų pavirtinimo“ (toliau ir – Įsakymas) 16.3. ir 17 punktuose, t. y. „teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iš atliekų surinkimo priemonių, išskyrus atvejus, kai atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą“ (Įsakymo 16.3 punktas). „Nesurinkus atliekų iš atliekų surinkimo priemonių dėl 16 punkte nustatytų priežasčių, <...>, atliekų tvarkytojas turi registruoti atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka kiekvieną tokį atvejį ir informuoti Atliekų turėtoją. Jeigu tokie atvejai kartojasi, atliekų tvarkytojas turi informuoti savivaldybę ir (ar) administratorių“ (Įsakymo 17 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nuostatas, darė išvadą, kad perkančioji organizacija neteisėtai bandė perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija.

28.       Teismas, atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui „užstatyto konteinerio nuotrauką perduoti Savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieškoti patirtas išlaidas“, yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

29.       Teismas dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo nustatė, kad ieškovė nesutiko su Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte įtvirtintu reikalavimu, numatančiu pareigą paslaugos teikėjui, nustačius, kad bendrojo naudojimo konteineryje yra neleistinų atliekų – jį ištuštinti, o jeigu neleistinos atliekos yra šalia bendrojo naudojimo konteinerio – surinkti apvažiavimo būdu 7.5.4. – 7.5.5. punkte nurodytu dažnumu. Ieškovės teigimu, toks reikalavimas prieštarauja tiek imperatyvių teisės normų reikalavimams, tiek pačių Pirkimo sąlygų reikalavimams, numatantiems sankcijas paslaugų teikėjui už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją paaiškino, kad toks reikalavimas būtent bendrojo naudojimo konteineriams yra pagrįstas, nes kitaip nei individualiais konteineriais, naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį(ius) atliekų turėtoją(us) ir už tai jam pritaikyti administracinę atsakomybę ar užklijuoti informacinį lapelį ir ištuštinti konteinerį sekantį kartą pagal grafiką, kai perrūšiuos atliekas. Teismas sprendė, kad su tokiais atsakovės paaiškinimais nesutiktina.

30.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nereikalauja tuštinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba šalia jo (Techninės specifikacijos 7.2.12.1.–7.2.12.2. punktai). Tuo tarpu, bendrojo naudojimo konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vis tik, turi būti ištuštinamas, nesant jokios kitos objektyvios galimybės jo neištuštinti (negali atliekos jame būti neribotą laiką), paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti kokiu būdu tokį konteinerį jis ištuštins (pavyzdžiui, atvyks jį ištuštinti atskirai).

31.       Teismas taip pat nurodė, kad kita vertus atliekų rūšiavimui Lietuvoje vis dar išliekant opia problema, galėtų būti svarstomas klausimas tokių konteinerių (su neleistinomis atliekomis) tuštinimo kaštus paskirstyti tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse buvo rastos neleistinos atliekos. Tokiu būdu, atliekų turėtojai, besinaudojantys bendrojo naudojimo konteineriais, siekdami nepatirti papildomų išlaidų, būtų skatinami ne tik patys keisti įpročius rūšiuojant atliekas, bet ir būti aktyviais, pilietiškais pranešant atliekų tvarkytojui apie pastebėtus pažeidimus, padedant išaiškinti pažeidimą padariusius asmenis.

32.       Teismas dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo nustatė, kad ieškovė nesutiko su Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui „užtikrinti, kad dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių“. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas neteisėtas ir turi būti panaikintas. Priešingu atveju, Pirkimo sąlygose turi būti aiškiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos. Atsakovė paaiškino, kad konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas gali būti reikalingas konteineriams, esantiems prie daugiabučių namų.

33.       Teismo vertinimu, ginčijama minėta Techninės specifikacijos nuostata iš esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, o tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimą ar pan.). Todėl Pirkimo sąlygose netikslinga detalizuoti kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, itin detalus priemonių ir (ar) būdų numatymas Pirkimo sąlygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją. Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaštais, kurie įskaičiuotini į pasiūlymo kainą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie šiuo metu paslaugų neteikia šiame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį.

34.       Teismas nurodė, kad toks reikalavimas taip pat grindžiamas vienodų sąlygų Pirkimo dalyviams sudarymu. VPĮ 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tuo tarpu, nenumatant Pirkimo sąlygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, kaip teisingai nurodė ieškovė, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaštų.

35.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, pripažino, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.

36.       Teismas dėl žalos išieškojimo nustatė, kad pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktą, atsitikus 7.3.15. punkte numatytam atvejui (esant išstumdytiems, išvartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, išsiieško žalos kompensacijas iš trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. Ieškovei nėra aišku kokią žalą iš trečiųjų asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

37.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiškinimuose) šios informacijos nepatikslino. Dėl to teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

38.       Teismas dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo nustatė, kad Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyta, kad „Paslaugos teikėjo KIS (Teismo pastaba: KIS – konteinerių identifikavimo sistema) turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangą, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir <...> Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“. Ieškovės teigimu, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukūrimą. Tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės paaiškinimas neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto.

39.       Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Juolab, kad atsakovė net nebandė įrodinėti, kad jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimą.

40.       Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyto reikalavimo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

41.       Teismas dėl kitų atliekų konteinerių aikštelėje tvarkymo nustatė, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti nuolatinę konteinerių aikštelių švarą ir tvarką, Techninės specifikacijos 7.5.5.2. punkte paslaugos teikėjui numatė pareigą po kiekvieno konteinerių ištuštinimo, užtikrinti švarą ne tik aplink mišrių komunalinių ir maisto atliekų konteinerius, bet ir aplink kitus aikštelėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), t. y. „jei aplinkui išbarstyta ar palikta į esančius konteinerius galimų mesti atliekų, Paslaugos teikėjas, tvarkydamas aikštelę šias atliekas sudeda į joms skirtus konteinerius“. Ieškovės teigimu, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama. Todėl nepagrįsta reikalauti iš mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkėjo tvarkyti aplink konteinerius išbarstytas antrines žaliavas ir pakuotes. Atsakovės teigimu, mišrių komunalinių atliekų surinkimas apima ir atliekų rūšiavimo kontrolę, nes tai yra neatsiejama atliekų tvarkymo sistemos dalis. Be to, įgyvendinant šį reikalavimą bus užtikrinamas ir viešasis interesas turėti kuo švaresnę ir saugesnę aplinką.

42.       Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad siekiant užtikrinti nuolatinę konteinerių aikštelių švarą ir tvarką, būtina, jog kiekvienas atliekų surinkėjas, pastebėjęs konteinerių aikštelėje išbarstytas atliekas, nepaisant jo surenkamų atliekų pobūdžio, jas surinktų ir sudėtų į joms skirtus konteinerius, toks tikslas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes prisidėtų prie švaresnės aplinkos kūrimo ir išsaugojimo.

43.       Teismas dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma tokios informacijos nustatė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančioji organizacija įtvirtino privalomą pareigą paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Be to, šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali būti diskriminuojami darbuotojai. Be to, nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Kita vertus, tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinio šalies darbo užmokesčio dydį. Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsakovė tokį reikalavimą grindžia VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu.

44.       Teismas nurodė, kad VPĮ 55 straipsnio, numatančio ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką, 11 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14.1. punkte numatė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą, t. y. ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Tuo tarpu, jokių papildomų vertinimo kriterijų Pirkimo sąlygose nėra numatyta. Todėl reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiūlymų vertinimui šiuo atveju neturės. Priešingai, tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti Pirkime, todėl laikytina, kad tokia sąlygą mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, ir dėl to yra neleistina. Be to, toks reikalavimas neteisėtas ir dėl to, kad minimalūs darbo užmokesčio dydžiai yra reguliuojami, be kita ko, Darbo kodekso 141 straipsnyje, numatančiame, kad „Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“ Todėl teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kišimusi į tiekėjo organizacinę veiklą. Manytina, kad atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas.

45.       Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 9.3. punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

46.       Teismas dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją nustatė, kad ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintu reikalavimu „Paslaugos teikimo metu pasikeitus Paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimą ir vežimą, konteinerių aikštelių priežiūrą, atliekų rūšiavimo kontrolę ir atliekų turėtojų pranešimų nagrinėjimą, Paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar Savivaldybės administracija iš anksto suderintą grafiką organizuoja praktinius mokymus apie Paslaugos teikimo sąlygas ir atliekų rūšiavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios“. Ieškovės teigimu, sprendimus kaip ir kada turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Be to, dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją) darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, šis reikalavimas užtikrina, kad paslaugos teikėjo darbuotojai būtų tinkamai informuoti kaip kokybiškai teikti paslaugą.

47.       Teismas darė išvadą, kad nurodytas atsakovės tikslas gali būti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėją.

48.       Teismas sutiko su ieškove, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, išties, gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekse nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Darbo kodekso 42 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios.

49.       Dėl to teismas pripažino, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.

50.       Teismas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo nustatė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas leidžia užsakovui pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, jeigu paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių. Tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį. Ieškovės teigimu, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kištis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Atsakovė nurodo, kad ji įgytų teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalą tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodoma aplinkybė negali būti užtikrinama tokiu būdu.

51.       Teismas pažymėjo, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso (toliau ir – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sąrašas nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos Sutarties įvykdymo užtikrinimą – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantiją. Dėl to teismas sprendė, kad banko garantija paslaugos teikėjas užtikrina viešojo sutarties tinkamą vykdymą. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Tuo tarpu, žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra šios sutarties reguliavo dalykas, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Teismas nurodė, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

52.       Teismas, atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.

53.       Teismas dėl baudų nustatė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“, be kita ko, yra numatytos baudos už sutarties sąlygų netinkamą vykdymą – numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, mišrių komunalinių ir maisto atliekų rūšiavimo kontrolės nevykdymas, informacijos neteikimas (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) užtraukia baudą nuo 400 iki 600 Eur, netikslių duomenų perdavimas į KIS ar UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Eur, už mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimą kaip tai nurodyta sutarties priede Nr. 1 už kiekvieną fiksuotą atvejį yra taikoma 400 Eur baudą ir pan. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi būti mažinami. Be to, perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis. Atsakovės teigimu, nustatydama baudų dydžius, ji atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, nustatytu laiku neištuštinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą ir t.t. Atsakovės teigimu, numatytos baudos įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio.

54.       Teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.

55.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas. Todėl pripažinus Konkurso sąlygas neteisėtomis turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

56.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, sprendė, kad Pirkimas negali būti tęsiamas, Pirkimas nutraukiamas.

57.       Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys kitoje dalyje, t. y. dėl reikalavimų pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 7.2.12.3. punkte ir 7.5.5.2. punkte numatytas sąlygas, atmestinas kaip nepagrįstas.

58.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas priimtas ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ naudai, iš dalies tenkinus aštuonis iš dešimties ieškinio materialių reikalavimų, darė išvadą, kad tenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 830,40 Eur (2 288 x 80 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

59.       Teismas nurodė, kad visi procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatirta.

60.       Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą sustabdyti viešojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, procedūras ir uždraudė atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Pirkimo objekto.

61.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

62.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

63.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuri buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.  

64.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

64.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte įrašiusi, jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuštinimo diena, paslaugos teikėjas nuotrauką perduoda savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išieškoti pati patirtas išlaidas, neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurią privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir/arba pati perkančioji organizacija. Toks reikalavimas leidžia perkančiajai organizacijai užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį paslaugos suteikimą gyventojams ir yra proporcingas siekiamam rezultatui, akivaizdžiai paslaugos teikėjui neapsunkina paslaugos teikimo proceso.

64.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užtikrinti, kad dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes neužtikrina lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.

64.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punkte numatyta sąlyga, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, kuri dėl trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam tračiajam asmeniui, neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Teismas nepagrįstai išvadą grindė vien ieškovės išsakoma prielaida, kad jai nėra aišku, kokią žalą iš trečių asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintus konteinerius sulaikančias priemones, ar žalą atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktą.

64.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės paaiškinimas neįrodė pagrįstumo Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyto reikalavimo, jog paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog teismui nėra aišku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas, patvirtina, jog teismas nesuprato bylos esmės šioje dalyje ir nesiekė iki galo išsiaiškinti bylos faktinių aplinkybių.

64.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančiosios organizacijos įtvirtinta privaloma pareiga paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos lūšis E36__TO_E39) laikytina, kad tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, ir dėl to yra neleistina.

64.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas, jog paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru ir/ar savivaldybės administracija iš anksto suderintą grafiką organizuoja praktinius mokymus apie paslaugos teikimo sąlygas ir atliekų rūšiavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, naikintinas, nes nurodytas atsakovės tikslas gali būti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo paslaugos teikėją, be to, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Teismas nepagrįstai nevertino sistemiškai Techninės specifikacijos sąlygų dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra žinomos ir suprantamos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios, jog darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, vadinasi tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose.

64.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas, leidžiantis užsakovui pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės.

64.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytų baudų už sutarties sąlygų netinkamą vykdymą dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis. Pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime būtų tinkamos. Tokiu būdu teismas sprendimu užprogramavo būsimą teisinį ginčą, nes perkančiajai organizacijai, ėmus vykdyti sprendimą ir sumažinus baudų dydžius, ieškovė ir/ar tretieji asmenys turės galimybę vėl teismine tvarka ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus naujus baudų dydžius ir tokiu būdu stabdyti viešojo pirkimo organizavimą parenkant naują paslaugos teikėją.

64.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė Pirkimą, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

65.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

66.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad perkančioji organizacija neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija. Todėl Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užstatyto konteinerio nuotrauką perduoti savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieškoti patirtas išlaidas, yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.

66.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad nenumatant Pirkimo sąlygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaštų.

66.3.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiškinimuose) nepatikslino, ar Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas taikomas, kai paslaugų teikėjui reikia atlyginti žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui ar kitu atveju, todėl darytina išvada, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

66.4.                      Atsakovė Pirkimo metu nenustatė socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus (pvz. kuo didesnis darbuotojų atlyginimas tuo didesnis skiriamas vertinimo balas) tam, kad įvertinti kiek tiekėjo, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, tokiu atveju atsakovė neturi teisės ir visą sutarties vykdymo laikotarpį iš tiekėjo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio nebūtų mažesnis negu vidutinis darbo užmokestis.

66.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Techninės specifikacijos sąlygas sistemiškai ir nustatė, kad Pirkimo sąlygos ir be reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją užtikrina tiekėjo pareigą pasirūpinti savo darbuotojų, kurie teikia ar teiks paslaugas tinkamu paruošimu.

66.6.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad žalos atlyginimo klausimas tarp žalą padariusio ir trečiojo asmens turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu.

66.7.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis t. y. mažinami iki ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytų baudos dydžių. Atsakovės nustatyti baudos dydžiai turi būti mažinami pagal analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytų baudos dydžius.

66.8.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte, 7.3.15. punkte, 7.3.15.3. punkte, 7.4.9. punkte, 9.3. punkte, 9.10. punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, todėl Pirkimas negali būti tęsiamas ir turi būti nutraukiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl užstatyto konteinerio ištuštinimo tvarkos (Techninės specifikacijos 7.2.9. punkto)

68.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte įrašiusi, jei bendrojo naudojimo konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, paslaugos teikėjas nuotrauką perduoda savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išieškoti pati patirtas išlaidas, neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurią privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir/arba pati perkančioji organizacija. Pažymėjo, kad toks reikalavimas leidžia perkančiajai organizacijai užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį paslaugos suteikimą gyventojams ir yra proporcingas siekiamam rezultatui, akivaizdžiai paslaugos teikėjui neapsunkina paslaugos teikimo proceso. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

69.       Techninės specifikacijos 7.2.9. punkte nustatyta, jei BN konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: jei jo tuštinimas įmanomas techniškai, ištuština tą pačią dieną (Techninės specifikacijos 7.2.9.1. papunktis); jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško patirtas išlaidas. Konteineris ištuštinimas iš karto, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias ištuštinti konteinerio (Techninės specifikacijos 7.2.9.2. papunktis).

70.       Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) nurodo, kad vadovaujantis Techninės specifikacijos 4.2. punktu, paslaugos teikėjas turi atsižvelgti į visas galimas rizikas bei imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų ir priemonių šių rizikų įtakos sumažinimui, ruošiantis paslaugos teikimui ir teikiant paslaugą. Kaip viena iš galimų rizikų yra Techninės specifikacijos 4.2.10. punkte nurodyta – užstatyti įgilinamieji konteineriai jų tuštinimo dieną. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad geltonos linijos nubraižymas ir kelio ženklo stovėti/statyti draudžiama pastatymas, o tai neveikiant įgilinamų konteinerių aikštelės perkėlimas į kitą vietą realiai yra priemonės, kurios šiuo atveju gali būti taikomas šiai rizikai sumažinti. Visgi, jos priklauso ne nuo ieškovės valios, bet nuo savivaldybės ir atsakovės atsakingų asmenų veiksmų, kurie organizuoja tokių linijų nubraižymą, ženklų reikiamose vietose pastatymą ir įgilinamų konteinerių aikštelių esant poreikiui į kitą vietą perkėlimą.

71.       Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166, 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami. Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neištuštinti individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą. Taisyklių 111 punkte nurodyta, kad kaip laikomasi šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai. Taisyklių 112 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kontrolės padalinys, kuris veikia pagal UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus patvirtintus nuostatus.

72.       Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Techninės specifikacijos 7.2.9. punktu neteisėtai bandė perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija.

73.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 7.2.9.2. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užstatyto konteinerio nuotrauką perduoti savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieškoti patirtas išlaidas, yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo (Techninės specifikacijos 7.3.15. punktas)

74.       Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi užtikrinti, kad dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai BN konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių pašalinti priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio.

75.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15. punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui užtikrinti, kad dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y. teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes neužtikrina lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei reikalavimo lėšas naudoti racionaliai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės teiginius kaip nepagrįstus.

76.       Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei ESTT jurisprudencija).

77.       Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

78.       Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

79.       Nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad labai detalus medžiagiškumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją, kadangi šiuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sąlygoms, nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, tačiau tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojant įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiūlymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias išlaidas turi iš anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Todėl perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su šiuo reikalavimu susijusią informaciją, paremtą kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugą reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiūlymo kainą.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijama minėta Techninės specifikacijos nuostata iš esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, o tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimą ar pan.), todėl Pirkimo sąlygose netikslinga detalizuoti kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos. Priešingai, itin detalus priemonių ir (ar) būdų numatymas Pirkimo sąlygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją. Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaštais, kurie įskaičiuotini į pasiūlymo kainą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie šiuo metu paslaugų neteikia šiame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį. Tuo tarpu, nenumatant Pirkimo sąlygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaštų.

81.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.

Dėl žalos išieškojimo (Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas)

82.       Pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktą, atsitikus 7.3.15. punkte numatytam atvejui (esant išstumdytiems, išvartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, išsiieško žalos kompensacijas iš trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra aišku, kokią žalą iš trečiųjų asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.

83.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu ginčijo Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktą. Tuo tarpu, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punkte numatyta sąlyga, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, kuri dėl trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam tračiajam asmeniui, neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išvadą grindė vien ieškovės išsakoma prielaida, kad jai nėra aišku, kokią žalą iš trečių asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintus konteinerius sulaikančias priemones, ar atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2. punktą.

84.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad atsakovė perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiškinimuose) nepatikslino, ar Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punktas taikomas, kai paslaugų teikėjui reikia atlyginti žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui ar kitu atveju.

85.       Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.3.15.3. punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo (Techninės specifikacijos 7.4.9. punktas)

86.       Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

87.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės paaiškinimas neįrodė Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyto reikalavimo, jog paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min nuo realaus įvykio įvykimo fakto, pagrįstumo. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog teismui nėra aišku, ko siekiama tokia skuba, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas, patvirtina, jog teismas nesuprato bylos esmės šioje dalyje ir nesiekė iki galo išsiaiškinti bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

88.       Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangą, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti.

89.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. S-20-3720, atsikirsdama į ieškovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzijos reikalavimą, panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte reikalavimą konteinerio pakėlimo, nepakėlimo duomenis į užsakovo informacinę sistemą perduoti per 5 minutes nuo realaus laiko, nurodė, kad minėti duomenys turi būti iš karto tiesiogiai teikiami į ARATC informacinę sistemą, kurių formatas turi būti suderintas pasiruošimo laikotarpio metu. Paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukūrimą.

90.       Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą, turėtų pagrįsti, kodėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų būti nurodoma, ar apskritai yra šioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar šiuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sąlygos konkrečiam tiekėjui.

91.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į ARATC informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pateikia samprotavimus dėl skubos būtinumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovės teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais, galinčiais patvirtinti minėtus atsakovės samprotavimus. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė skubos svarbos, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Be to, atsakovė net nebandė įrodinėti, kad, jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

92.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9. punkte numatyto reikalavimo duomenis į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, pagrįstai šį reikalavimą pripažino neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį (Techninės specifikacijos 9.3. punktas)

93.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte perkančiosios organizacijos įtvirtinta privaloma pareiga paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos lūšis E36__TO_E39) laikytina, kad tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir dėl to yra neleistina. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

94.       VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

95.       Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 55 straipsnyje nustatyti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Tiek pagal aktualų, tiek pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 38 punktas).

96.       Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3. punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu privalo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis mokamas vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui, už kurį teikiama mėnesinė atskaita. Jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti.

97.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nepagrįstai reglamentuoja į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali būti diskriminuojami darbuotojai. Atsakovė nepagrindė, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija taip pat eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Be to, reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Ir nors atsakovė tokį reikalavimą grindžia VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu, tačiau Pirkimo sąlygų 14.1. punkte nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą, t. y. ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Daugiau jokių kitų papildomų vertinimo kriterijų atsakovė Pirkimo sąlygose nenustatė. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiūlymų vertinimui šiuo atveju neturės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti Pirkime.

98.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.

99.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu DK 141 straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 1 dalis). Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai (DK 141 straipsnio 2 dalis).

100.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkančiosios organizacijos reikalavimą mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams, laikė reglamentavimu tiekėjo organizacinės veiklos.

101.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas  pagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.3. punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

Dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją (Techninės specifikacijos 9.10. punktas)

102.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintas reikalavimas naikintinas, nes nurodytas atsakovės tikslas gali būti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo paslaugos teikėją, be to, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino sistemiškai Techninės specifikacijos sąlygų dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra žinomos ir suprantamos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios, jog darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, vadinasi tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

103.       Techninės specifikacijos 9.10. punkte nustatyta, kad paslaugos teikimo metu pasikeitus paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimą ir vežimą, konteinerių aikštelių priežiūrą, atliekų rūšiavimo kontrolę ir atliekų turėtojų pranešimų nagrinėjimą, paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar savivaldybės administracija iš anksto suderintą grafiką organizuoja praktinius mokymus apie paslaugos teikimo sąlygas ir atliekų rūšiavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios.

104.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninėje specifikacijoje nustatyta, jog tiek paslaugos teikimui savivaldybės teritorijoje vadovaujantis asmuo, tiek jį pavaduojantis darbuotojas, turi būti gerai susipažinę su aptarnaujama teritorija. Jie privalo suprasti, skaityti, kalbėti ir rašyti lietuvių kalba. Paskirtam atsakingam asmeniui turi būti raštu suteikti įgaliojimai spręsti problemas ir vesti derybas (Techninės specifikacijos 9.5. punktas). Atliekų surinkimo techniką vairuojantys, pagalbiniai MA ir MKA atliekų surinkimo ir vežimo darbuotojai, konteinerių aikštelėse paliktas atliekas renkantys, konteinerių aikšteles švarinantys darbuotojai turi būti tvarkingi, dėvėti vienodas uniformas, ant kurios turi būti pažymėtas paslaugos teikėjo pavadinimas ir logotipas (Techninės specifikacijos 9.6. punktas). Darbuotojai, pagal darbo specifiką turintys bendrauti su atliekų turėtojais, privalo suprasti, skaityti ir kalbėti lietuviškai, būti pagarbūs, malonūs, pagal savo kompetenciją suteikiantys visą reikiamą informaciją besikreipusiems atliekų turėtojams (Techninės specifikacijos 9.9. punktas).

105.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai vertinant minėtas Pirkimo sąlygas, atsakovė jose nustatė pakankamus įpareigojimus paslaugos tiekėjams pasirūpinti savo darbuotojų, teikiančių paslaugą, profesionalumu. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės nurodytas ir siekiamas tikslas dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, gali būti užtikrinamas ne vien tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėją, bet ir vadovaujantis Pirkimo sąlygose bei kituose teisės aktuose (darbo saugos, aplinkosaugos, atliekų tvarkymo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir pan.) nustatytais reikalavimais.

106.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendimus kaip ir kada turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Be to, reikalavimas dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją), darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai.

107.       Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnis). Dėl laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios.

108.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas sistemiškai įvertino Techninės specifikacijos sąlygas dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, tame tarpe, dėl mokymų paslaugos teikėjo darbuotojams organizavimo, todėl pagrįstai Techninės specifikacijos 9.10. punkte įtvirtintą reikalavimą naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios pripažino neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms.

Dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas)

109.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas, leidžiantis užsakovui pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia Paslaugos teikėjas, negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės.

110.       Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punkte nustatyta, jei paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių, tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį.

111.       Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (VPĮ 42 straipsnio 1 dalis). Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sąrašas nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sutarties įvykdymo užtikrinimas garantuoja kitos sutarties šalies prievolių įvykdymą. Jei šalis pateikusi sutarties užtikrinimą savo prievolių kylančių iš sutarties neįvykdo, kita šalis įgauna teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovei sutarties 67.2. punktas suteikia teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu, jei žala padaroma trečiajam asmeniui, t. y. ne sutarties šaliai.

112.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturi teisinio pagrindo reglamentuoti paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji įgytų teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalą tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, negali būti užtikrinami tokiu būdu.

113.       Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nustatyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos sutarties įvykdymo užtikrinimą – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantiją. Užtikrinimo vertė - 10 proc. bendros pasiūlymo kainos Eur be PVM. Nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti galiojantis visą sutarties galiojimo laikotarpį nenutrūkstamai ir ne mažiau kaip 180 (šimtas aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų po sutarties galiojimo termino pabaigos.

114.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad banko garantija, paslaugos teikėjas užtikrina viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Tuo tarpu, žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra šios sutarties reguliavimo dalykas, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu.

115.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2. punktas yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.

Dėl baudų

116.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytų baudų už sutarties sąlygų netinkamą vykdymą dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis, pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime būtų tinkamos, tokiu būdu teismas sprendimu užprogramavo būsimą teisinį ginčą, nes perkančiajai organizacijai, ėmus vykdyti sprendimą ir sumažinus baudų dydžius, ieškovė ir/ar tretieji asmenys turės galimybę vėl teismine tvarka ginčyti Pirkimo sąlygose nustatytus naujus baudų dydžius ir tokiu būdu stabdyti viešojo pirkimo organizavimą parenkant naują paslaugos teikėją. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės teiginius kaip nepagrįstus.

117.       Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ yra nustatytos baudos už sutarties sąlygų netinkamą vykdymą – numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, už mišrių komunalinių ir maisto atliekų rūšiavimo kontrolės nevykdymą, informacijos neteikimą (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) taikoma bauda nuo 400 iki 600 Eur, už netikslių duomenų perdavimą į KIS ar UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacinę sistemą (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) taikoma bauda nuo 200 iki 400 Eur, už mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimą kaip tai nurodyta sutarties priede Nr. 1 už kiekvieną fiksuotą atvejį yra taikoma 400 Eur baudą ir pan.

118.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad atsakovė, nustatydama baudų dydžius, ji turi atsižvelgti į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, nustatytu laiku neištuštinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą, ir t.t. Bauda turi įpareigoti tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

119.       Atsakovės teigimu, pats teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime būtų tinkamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra nustatyta pareiga nurodyti baudų dydžius Pirkime. Tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Be to, perkančiosios organizacijos pareiga pagrįsti Pirkimo sąlygose nustatytus baudos dydžius. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepagrindė ieškiniu ginčijamų Pirkimo sąlygose nustatytų baudos dydžių.

120.       Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja tik vieno pažeidimo dėl sutartimi nustatytu grafiku neištuštinto konteinerio, už kurį skiriama bauda, pagrįstumą. Tačiau Pirkimo sąlygose viso yra 35 pažeidimai, už kuriuos gali būti skiriamos nepagrįstai didelės baudos. Tačiau kitų baudų dydžių pagrįstumo atsakovė neįrodinėja. Visgi, net ir šio pažeidimo atveju šis baudos dydis yra neproporcingai didelis, kadangi vieno konteinerio pakėlimo kaina sudaro tik 1-2 Eur, kai, tuo tarpu, už pagal grafiką dėl paslaugos teikėjo kaltės neištuštintą bendro naudojimo ar individualų konteinerį turėtų būti mokama 400 – 600 Eur dydžio bauda, kuri apytiksliai 300 kartų didesnė už paslaugų teikimo kainą. Tai rodo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti baudų dydžiai yra neproporcingi ir tinkamai nepagrįsti.

121.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, pagrįstai sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad jie turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.

Dėl Pirkimo procedūrų

122.       Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė Pirkimą, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

123.       Nagrinėjamu atveju pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – atsakovės vykdomas Pirkimas turi būti nutrauktas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

124.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, todėl teisingai konstatavo, kad Pirkimas negali būti tęsiamas ir pagrįstai Pirkimą nutraukė.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                

125.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

126.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

127.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

128.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

129.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

130.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija ieškovės bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.