(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1007-861/2024 pagal ieškovo A ieškinį atsakovei Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atstovaujamoms Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento Užsienio ginčų tarnybos, dėl išeitinės išmokos, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – ir JAV), prašydamas priteisti 10 835,90 Eur išeitinę išmoką ir netesybas bei 10 000 Eur neturtinės žalos, iš viso – 20 835,90 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

3.       Teismas nurodė, kad, siekiant įvertinti tarptautinėje teisėje taikomus papročius dėl valstybės imuniteto reglamentavimo, aktuali 2004 m. gruodžio 2 d. Jungtinių Tautų priimta konvencija dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų (toliau – Konvencija, Konvencija dėl jurisdikcijos imunitetų). Pažymėjo, kad nors Konvencija nėra įsigaliojusi ir nei Lietuva, nei JAV nėra pasirašiusios šios Konvencijos, tačiau byloje minimu dokumentu bus remiamasi, nustatant tarptautinės teisės taisykles dėl valstybei taikomo imuniteto prieš kitos valstybės teismus apimties.

4.       Teismas nurodė, kad Konvencijos dėl jurisdikcijos imunitetų 5 straipsnis nustato, jog valstybė turi imunitetą nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos pagal šioje Konvencijoje nustatytas taisykles. Konvencijos dėl jurisdikcijos imunitetų 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu kitaip nenumatyta tarp šalių, šalis negali remtis savo imunitetu nuo kitos kompetentingos vykdyti procedūras šalies jurisdikcijos, kai šios procedūros susijusios su darbo sutartimi tarp valstybės ir asmens, kai darbas pilnai ar iš dalies atliekamas toje kitoje šalyje. Ši norma netaikoma, kai darbuotojas yra samdomas vykdyti valdymo organo funkcijas (a punktas) ir kai procedūros keliamos dėl atleidimo ar sutarties nutraukimo, vykdomo pagal valstybės vadovo, vyriausybės vadovo ar užsienio reikalų ministro nurodymus, kai toks procesas pažeistų valstybės saugumo interesus (d punktas).

5.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad, sprendžiant, ar ieškovo ieškinys gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, svarbu išsiaiškinti dvi aplinkybių grupes: 1) iš kokio pobūdžio teisinių santykių, t. y. iš reglamentuojamų viešosios ar privatinės teisės, kilo šalių ginčas; 2) ar užsienio valstybė reikalaus (reikalauja) taikyti jai valstybės imuniteto doktriną. Nacionaliniam teismui nustačius, kad ginčas su užsienio valstybe kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose taikoma valstybės imuniteto doktrina, ir diplomatiniais kanalais išsiaiškinus, jog užsienio valstybė nesutinka, jog jai ar jos institucijai pareikštas ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės, t. y. prašo taikyti jai imuniteto doktriną, ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas ir teismas turi bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

6.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir JAV ambasada Lietuvoje sudarė nuolatinių gyventojų asmens paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo paaukštintas į mobilaus patrulio vairuotojo pareigas, o (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė prašymą pakeisti jo poziciją iš mobilaus patrulio vairuotojo į apsaugos darbuotojo. Prašymas įsigaliojo (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas, kaip apsaugos darbuotojas, buvo pasamdytas atlikti ir atliko JAV ambasadoje Lietuvoje konkrečias funkcijas, susijusias su JAV ambasados saugumo užtikrinimu ir teritoriniu neliečiamumu, su asmenų, transporto priemonių ir krovinių patekimo į ambasados patalpas kontrole bei ambasados apsauga nuo nusikalstamų ir teroristinių išpuolių. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jo darbo funkcijos, kaip apsaugos darbuotojo, vėliau kaip mobilaus patrulio vairuotojo, o dar vėliau kaip apsaugos darbuotojo, buvo tik techninio pobūdžio, yra deklaratyvūs.

8.       Remdamasis byloje esančia ieškovo darbo sutartimi, teismas nustatė, kad tarpžinybinio įdarbinimo užsienio piliečio pareigybės aprašymo 13 punkte numatyta, jog ieškovas teikia sargybos paslaugas, saugant JAV vyriausybės turtą ir personalą ambasados patalpose Vilniuje, Lietuvoje; 14 punkte numatyta, jog jis prižiūri darbuotojų, lankytojų ir siuntų įvažiavimą ir išvažiavimą per centralizuotą įeigos kontrolės sistemą; atlieka apsaugos darbuotojo pareigas stacionariomis arba rotacinėmis pamainomis; saugo vyriausybės turtą, patalpas, įrangą ir medžiagas nuo įsibrovimo, sabotažo, vagysčių ir gaisro; tikrina lankytojus, transporto priemones ir krovinius, kad į patalpas nepatektų paslėpti ginklai, sprogmenys ir kiti neteisėti daiktai; tikrina asmens tapatybės dokumentus, transporto priemonių leidimus ir kitus reikiamus elementus, kad įsitikintų, jog dokumentai yra galiojantys ir atitinka nustatytą tvarką; užtikrina saugos ir saugumo taisyklių laikymąsi komplekse ir teritorijoje.

9.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas buvo atsakingas už nuolatinę JAV Vyriausybės turto, ambasados patalpų ir įrangos apsaugą, kiekvieną dieną tikrino į ambasados teritoriją norinčiųjų patekti asmenų tapatybės dokumentus, transporto priemonių leidimus, vykdė ekstremalių (nenumatytų) situacijų identifikavimą, t. y. buvo atsakingas už sprendimų, susijusių su saugumu, vykdymą. Teismo vertinimu, ieškovo darbo sutartyje numatytos funkcijos buvo itin svarbios, siekiant užtikrinti ne tik visų diplomatinio personalo narių saugumą, bet ir JAV ambasados teritorinį neliečiamumą. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad ieškovo, kaip apsaugos darbuotojo atliktos funkcijos, kvalifikuotinos pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies (a) punktą.

10.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad tuo atveju, kai šalis sieja ne privatinės teisės reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, o viešosios teisės reglamentuojami viešosios tarnybos teisiniai santykiai, valstybė gali remtis imuniteto doktrina.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė naudojasi valstybės imunitetu ir prašo taikyti jai imuniteto doktriną bei bylą nutraukti. Išanalizavęs aplinkybes dėl ieškovo pareigybės bei jo atleidimo iš tarnybos priežastis, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismas nėra kompetentingas nagrinėti ieškovo ieškinio dėl išeitinės išmokos, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas A pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra patvirtinęs, kad Tarptautinės teisės komisijos parengto Konvencijos projekto 11 straipsnis, kuriuo grindžiama 2004 m. gruodžio 2 d. JT Konvencija dėl imunitetų, Lietuvai taikytinas pagal paprotinę tarptautinę teisę. Šiuo straipsniu įtvirtinta taisyklė, kad valstybė neturi imuniteto nuo jurisdikcijos darbo sutarčių atžvilgiu, išskyrus atvejus, nurodytus straipsnyje pateiktame baigtiniame sąraše. Konvencijos dėl imunitetų 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu valstybės nesusitaria kitaip, valstybė negali remtis imunitetu nuo kitos valstybės teismo, kuris kitais atvejais būtų kompetentingas, jurisdikcijos tais atvejais, kai teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs su darbo sutartimi, sudaryta valstybės ir asmens dėl darbo, kuris yra ar bus visiškai ar iš dalies atliekamas kitos valstybės teritorijoje.

12.2.                      Ginčas kilo iš privatinės teisės reglamentuojamo santykio, dėl to ši byla priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

12.3.                      Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo apsaugos darbuotoju, vėliau mobilaus patrulio vairuotoju, o dar vėliau apsaugos darbuotoju ir atliko techninio pobūdžio funkcijas. Ieškovo darbo funkcijos nebuvo glaudžiai susijusios su atsakovės atliekamomis valstybės funkcijomis ar suverenių galių įgyvendinimu. Šalis siejo privatinės teisės reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, o ne viešosios teisės reglamentuojami viešosios tarnybos teisiniai santykiai, todėl valstybė negalėjo ir neturėjo teisės remtis imuniteto doktrina.

13.       Atsakovė JAV pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, o bylos medžiagą pripažinti nevieša, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje JAV atžvilgiu yra taikytinas valstybės imunitetas ir tuo pagrindu bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

13.2.                      Valstybės imuniteto klausimui išspręsti teismas pagrįstai taikė Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies (a) punktą ir jo pagrindu kasacinio teismo suformuotą praktiką. EŽTT buvo konstatuota, kad nors Lietuva nėra ratifikavusi Konvencijos (kuri dar neįsigaliojusi), tačiau šios konvencijos nuostatos, atspindinčios paprotinę tarptautinę teisę, valstybei yra privalomos. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis atspindi bendrąją taisyklę, kad valstybės negali remtis imunitetu prieš užsienio valstybių teismus, kai šie nagrinėja iš darbo santykių kylančius ginčus, tačiau šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos išimtys, kurioms esant užsienio valstybės išlaiko imunitetą darbo ginčuose.

13.3.                      Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kokias pareigas JAV ambasadoje ėjo ieškovas, t. y. kad ieškovas JAV ambasadoje dirbo apsaugos darbuotoju. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, neva jis atliko tik techninio pobūdžio funkcijas. Ieškovo funkcijos buvo svarbios, siekiant užtikrinti ne tik visų diplomatinio personalo narių saugumą, bet ir JAV ambasados teritorinį neliečiamumą, o tai yra ne tik priimančiosios valstybės, bet ir siunčiančiosios valstybės (šiuo atveju – JAV) pareiga. Dėl šios priežasties, apsaugos darbuotojai yra neatskiriama JAV Vyriausybės saugumo sistemos dalis, o jų funkcijos yra glaudžiai susijusios su pagrindiniais JAV diplomatiniais ir saugumo interesais. Ieškovo pareigos pateko į „viešųjų funkcijų“ sąvoką. Ambasados saugumo užtikrinimas yra suvereni valstybės viešosios valdžios įgyvendinimo veikla, todėl JAV turi teisę remtis suvereniu imunitetu.

13.4.                      Priešingai nei teigia ieškovas, Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies (a) papunktis taikytinas ne dėl ieškovo, kaip apsaugos darbuotojo, pareigybės lygio, o dėl pareigybės specifikos. Užsienio valstybių teismų praktika patvirtina, kad panašiomis ar net analogiškomis, kaip šioje byloje, aplinkybėmis, užsienio valstybių teismai gerbia JAV suverenitetą ir, remdamiesi tarptautine paprotine teise, atsisako nagrinėti darbo ginčus, kai darbuotojo funkcijos, be kita ko, apima ambasados saugumo užtikrinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

17.       Kita vertus, teisė kreiptis į teismą, kaip bet kuri kita subjektinė teisė, gali būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikalinga išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis).

18.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškovo, kaip buvusio JAV ambasados darbuotojo, ieškinį atsakovei JAV dėl išeitinės išmokos, netesybų ir neturtinės žalos atlyginimo, užsienio valstybei nuo Lietuvos teismų jurisdikcijos ginantis valstybės imuniteto doktrina.

19.       Pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje pripažįstama, jog ambasada ar kita diplomatinė atstovybė yra valstybės aparato dalis, įgyvendinanti valstybės suverenias teises. Tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje praktikoje visuotinai pripažįstamas valstybės imuniteto principas, kuris reiškia valstybės, jos organų ir atstovų, taip pat valstybės turto imunitetą nuo užsienio valstybių jurisdikcijos, t. y. ir imunitetą nuo užsienio valstybių teismų jurisdikcijos bei imunitetą nuo vykdomųjų veiksmų. Valstybės imuniteto doktrina leidžia valstybei gintis nuo jai reiškiamo ieškinio, atsisakant dalyvauti procese atsakovu pagal jai reiškiamus reikalavimus. Tačiau šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir tarptautinės teisės doktrinoje pripažįstama riboto valstybės imuniteto doktrina, pagal kurią valstybė ar jos vardu veikianti institucija gali turėti imunitetą tik dėl veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (acta jure imperii), o tais atvejais, kai valstybė ar jos institucija dalyvauja privatinės teisės reglamentuojamuose santykiuose (acta jure gestionis), valstybė negali remtis imunitetu nuo užsienio teismų jurisdikcijos, nes šiuose santykiuose valstybė dalyvauja tokiais pačiais pagrindais kaip ir privatūs asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2007).

20.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, konstatavęs, jog ieškovas, kaip apsaugos darbuotojas, buvo pasamdytas atlikti ir atliko konkrečias funkcijas, susijusias su JAV ambasados saugumo užtikrinimu ir teritoriniu neliečiamumu, su asmenų, transporto priemonių ir krovinių patekimo į ambasados patalpas kontrole bei ambasados apsauga nuo nusikalstamų ir teroristinių išpuolių, t. y. kad ieškovas atliko funkcijas, įgyvendinant valstybės valdžią, kurios kilusios iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriems taikytina valstybės imuniteto doktrina.

21.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, įrodinėja priešingai, kad jis, kaip apsaugos darbuotojas, atliko techninio pobūdžio funkcijas, kurios nebuvo susijusios su atsakovės atliekamomis valstybės funkcijomis ar suverenių galių įgyvendinimu, kad šalis siejo privatinės teisės reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, o ne viešosios teisės reglamentuojami viešosios tarnybos teisiniai santykiai, todėl atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės remtis imuniteto doktrina.

22.       Byloje nekilo ginčo, kad, sprendžiant dėl JAV imuniteto, aktuali Konvencija dėl jurisdikcijos imunitetų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nei Lietuvos Respublika, nei JAV nėra Konvencijos dėl imunitetų sutarties šalimis (Konvencija dėl imunitetų dar nėra įsigaliojusi, nes ją yra pasirašiusios 28 valstybės, ir pagal Konvencijos 30 straipsnio 1 dalį ji įsigalios, kai ją pripažins 30 valstybių), tačiau jos 11 straipsnis kodifikavo tarptautinę paprotinę teisę, t. y. privalomos galios tarptautinės teisės šaltinį, todėl jis yra privalomas Lietuvos teismams, nagrinėjant kilusį ginčą (EŽTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 15869/02, para. 66-67; 2011 m. birželio 29d. sprendimas byloje Sabeh El Leil prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 34869/05, para. 53-54). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, pagrįstai rėmėsi paminėta Konvencijos nuostata.

23.       Konvencijos 5 straipsnis nustato, kad valstybė turi imunitetą dėl savęs ir savo nuosavybės nuo kitos valstybės teismų jurisdikcijos nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų. Pagal Konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, jeigu valstybės nesusitaria kitaip, valstybė negali remtis imunitetu nuo kitos valstybės teismo, kuris kitais atvejais būtų kompetentingas, jurisdikcijos tais atvejais, kai teisminio nagrinėjimo dalykas yra susijęs su darbo sutartimi, sudaryta valstybės ir asmens dėl darbo, kuris yra ar bus visiškai ar iš dalies atliekamas kitos valstybės teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalis netaikoma, jeigu: a) darbuotojas buvo priimtas į darbą vykdyti konkrečių funkcijų, įgyvendinant valstybės valdžią; b) darbuotojas yra: i) diplomatinis atstovas – kaip ši sąvoka apibrėžta 1961 m. Vienos konvencijoje; ii) konsulinis pareigūnas – kaip ši sąvoka apibrėžta 1963 m. Vienos konvencijoje; iii) tarptautinės organizacijos nuolatinės atstovybės ar specialiosios atstovybės diplomatinio personalo narys arba priimtas į darbą atstovauti valstybei tarptautinėje konferencijoje arba iv) bet koks kitas asmuo, kuriam taikomas diplomatinis imunitetas; c) teisminio nagrinėjimo dalykas yra asmens įdarbinimas, darbo santykių pratęsimas ar grąžinimas į darbą; d) darbo sutarties sudarymo metu darbuotojas nebuvo nei pilietis, nei nuolatinis teismo vietos valstybės gyventojas; e) tuo metu, kai yra iškeliama byla, darbuotojas yra įdarbinančiosios valstybės pilietis arba f) įdarbinančioji valstybė ir darbuotojas yra raštu susitarę kitaip, išskyrus atvejus, kai viešosios politikos sumetimais teismo vietos valstybės teismai turi išimtinę jurisdikciją teisminio nagrinėjimo dalyko atžvilgiu. Taigi Konvencija iš esmės aiškiai įtvirtinta atvejus, kai valstybės imuniteto išimtis dėl darbo ginčų nėra taikoma.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškinys yra reiškiamas užsienio valstybei ar jos institucijai, nacionalinio teismo galimybė nagrinėti tokį ieškinį priklauso nuo to, iš kokio pobūdžio teisinių santykių, t. y. iš reglamentuojamų viešosios ar privatinės teisės, kilo šalių ginčas, ir ar užsienio valstybė reikalaus taikyti jai valstybės imuniteto doktriną. Nacionaliniam teismui nustačius, kad ginčas su užsienio valstybe kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose taikoma valstybės imuniteto doktrina, ir diplomatiniais kanalais išsiaiškinus, jog užsienio valstybė nesutinka, kad jai ar jos institucijai pareikštas ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės, t. y. prašo taikyti jai imuniteto doktriną, ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas ir teismas turi bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2007).

25.       Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje jurisdikcija priklauso Lietuvos teismams, būtina nustatyti ieškovo vykdytas pareigas JAV ambasadoje ir jų visumos pagrindu spręsti, ar jis atliko konkrečias funkcijas, įgyvendinant valstybės valdžią (Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas).

26.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas A ir JAV ambasada (duomenys neskelbtini) sudarė nuolatinių gyventojų asmens paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju. Ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo paaukštintas į mobilaus patrulio vairuotojo pareigas, o (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pakeisti jo poziciją iš mobilaus patrulio vairuotojo į apsaugos darbuotojo.

27.       Byloje esančiame tarpžinybinio įdarbinimo užsienio piliečio pareigybės aprašymo 13 punkte numatyta, kad ieškovas teikia sargybos paslaugas, saugant JAV Vyriausybės turtą ir personalą ambasados patalpose Vilniuje, Lietuvoje, o 14 punkte numatyta, kad ieškovas prižiūri darbuotojų, lankytojų ir siuntų įvažiavimą ir išvažiavimą per centralizuotą įeigos kontrolės sistemą; atlieka apsaugos darbuotojo pareigas stacionariomis arba rotacinėmis pamainomis; saugo Vyriausybės turtą, patalpas, įrangą ir medžiagas nuo įsibrovimo, sabotažo, vagysčių ir gaisro; tikrina lankytojus, transporto priemones ir krovinius, kad į patalpas nepatektų paslėpti ginklai, sprogmenys ir kiti neteisėti daiktai; tikrina asmens tapatybės dokumentus, transporto priemonių leidimus ir kitus reikiamus elementus, kad įsitikintų, jog dokumentai yra galiojantys ir atitinka nustatytą tvarką; užtikrina saugos ir saugumo taisyklių laikymąsi komplekse ir teritorijoje. Be to, ieškovas atliko ir kitas funkcijas, susijusias su JAV ambasados saugumu – buvo atsakingas už ekstremalių (nenumatytų) situacijų identifikavimą, patruliavimą, signalizacijos stebėjimą, bei saugumo užtikrinimą visoje JAV ambasados teritorijoje.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas ieškovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas buvo atsakingas už nuolatinę JAV Vyriausybės turto, ambasados patalpų ir įrangos apsaugą, taip pat buvo atsakingas už sprendimų, susijusių su saugumu, vykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo, kaip JAV ambasados apsaugos darbuotojo, darbo funkcijos buvo glaudžiai susijusios su pagrindiniais JAV diplomatiniais ir saugumo interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios ieškovo darbo pareigos (funkcijos), susijusios su JAV saugumo interesais, patenka į viešųjų funkcijų, vykdant JAV valstybinės valdžios įgaliojimus sąvoką, kaip tą nustato Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas.

29.       Nesutiktina su apeliantu, kad jo vykdytos darbo funkcijos yra privatinio pobūdžio. Nors, apelianto teigimu, jo užimtai mobilaus patrulio pareigybei buvo suteiktas 4 lygis, o apsaugos darbuotojo pareigybei – 3 lygis iš 12 galimų, tačiau pažymėtina, kad Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punktas taikytinas ne dėl apelianto, kaip apsaugos darbuotojo, pareigybės lygio, o dėl pareigybės (jo vykdytų funkcijų) specifikos.

30.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčas su užsienio valstybe (JAV) kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose taikoma valstybės imuniteto doktrina ir užsienio valstybei prašant taikyti imuniteto doktriną, toks ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.

31.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl prašymo bylos medžiagą pripažinti nevieša ir bylinėjimosi išlaidų

32.       Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė pripažinti bylos medžiagą nevieša.

33.       Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paminėtas klausimas buvo išspręstas, visa bylos medžiaga, vadovaujantis CPK 10 straipsnio 1-2 dalimis, buvo pripažinta nevieša. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša nebesprendžiamas.

34.       Ieškovo A atskirąjį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35.       Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. spalio 29 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. lapkričio 25 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė patyrė 12 757,70 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė, prašydama priteisti tokio dydžio advokato pagalbos išlaidas, nurodė, kad byloje buvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su valstybės imunitetu, Konvencijos dėl jurisdikcijos imunitetų aiškinimu ir taikymu, be to, dėl atsakovės, kaip proceso šalies, specifinio statuso (užsienio valstybė), kilo poreikis atlikti papildomus veiksmus, pvz., buvo būtinas procesinių dokumentų vertimas į anglų kalbą, atsakingų institucijų pritarimas atsiliepimo argumentams; derinimas vyko nuotoliniu būdu, JAV ir atstovus skiriant laiko juostomis.

36.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2024 m. lapkričio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 12 757,70 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

38.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad byloje buvo keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su valstybės imunitetu, Konvencijos dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų aiškinimu ir taikymu, tačiau paminėti klausimai nebuvo sudėtingi tiek, kad būtų pagrindas, priteisiant advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, viršyti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Juo labiau, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė iš esmės nenurodė papildomų naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei atsakovės, kaip proceso šalies, specifinis statusas (užsienio valstybė), nei faktas, kad buvo būtinas procesinių dokumentų vertimas į anglų kalbą (nesant už vertėjo suteiktas paslaugas patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų), taip pat nesudaro pagrindo, priteisiant advokato pagalbos išlaidas, viršyti Rekomendacijose nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašomos priteisti 12 757,70 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mažinamos iki 878,56 Eur ir, atskirąjį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo A.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atstovaujamoms Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento Užsienio ginčų tarnybos, 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo A (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė