Civilinė byla Nr. e 2A-446-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17613-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.20.1.; 3.1.7.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Grifs AG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grifs AG“ ieškinį atsakovui UAB „EV sprendimai“ dėl netesybų priteisimo

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų – apsaugos paslaugos sutarties, netesybų ir sutrumpintos ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl netesybų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas UAB „Grifs AG“ ir atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr. TAJ-12-1153 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos apsaugos paslaugos sutarties prieduose įvardytuose objektuose, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui šalių suderintą užmokestį, skaičiuojamą ir mokamą kas mėnesį. Šalys 2014 m. kovo 4 d. sudarė apsaugos sistemos montavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti apsaugos sistemos papildymo darbus. 2014 m. lapkričio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta objekto, esančio Mažeikių r., Reivyčių k., apsaugos sistemos montavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti perimetro signalizacijos rekonstrukcijos darbus. Ieškovas į saugomus objektus 2015 m. vasario–spalio mėn. vyko 613 kartų. Kadangi atsakovas neapmokėjo jam pateiktų ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų arba apmokėjo tik dalį jų, todėl liko skolingas ieškovui 8 876,24 Eur sumą už suteiktas paslaugas bei už per ataskaitinį laikotarpį įvykusius klaidingus iškvietimus.

3.       Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl skolos priteisimo, bet dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas atliko kokias nors klaidas naudodamasi signalizacijos sistema, nepagrindė iš atsakovo reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio. Pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra, nes byloje įrodymų, kad signalizacijos sistema ginčo objektuose būtų suveikusi dėl atsakovo kaltės, nėra. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog signalizacijos įrangą prižiūrėjo ieškovas, atsakovas laikėsi ieškovo rekomendacijų dėl siūlomų signalizacijos remonto darbų, su ieškovu už techninius darbus ginčo objektuose atsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, jog dalis signalizacijos suveikimų galėjo kilti dėl blogos įrangos. Prašė ieškinį atmesti. (1 t., e. b. l. 68-73). Atsakovas UAB „EV sprendimai“ prašė taikyti šioje byloje ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nusprendė ieškovo UAB „Grifs AG“ ieškinį atmesti.

5.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netesybos (bauda), numatytos Sutarties 6.5 punkte yra sutartiniai nuostoliai, dėl kurių šalys susitarė, taigi ieškovas, nurodydamas, jog jis patyrė žalą, kurios dydis nustatytas sutartinėmis netesybomis (bauda), privalo įrodyti, jog ieškinyje nurodoma netesybų suma 613 („klaidingų iškvietimų“ skaičius) x 50 Lt (baudos dydis) apskaičiuota teisingai, t.y. ar kiekvienu konkrečiu atveju ieškovas turi teisę reikalauti 50 Lt (14,48 Eur) ir ar kiekvienu atveju nustatytas „klaidingas iškvietimas“, kaip jis yra apibrėžtas Sutartyje. Ieškovo pateikta į bylą ataskaita (2 t. e.b.l., 60-280) patvirtina, jog ieškovo centrinio stebėjimo pultas (CSP) gavo 613 aliarminių signalų iš saugomų atsakovo objektų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš 613 „klaidingų iškvietimų“ aliarmo priežastys nurodytos tik 36 įrašuose. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatytos šios „klaidingų iškvietimų“ priežastys: gyvūnai teritorijoje (2 t. e.b. l. 74, 80, 87, 93, 94, 123, 152, 172, 175, 197, 201, 202, 203, 214 ,226, 255), teritorijoje dirba žmogus arba technika (2 t. e.b. l. 100, 106, 117, 134, 151, 163, 200, 202, 212, 244), paliktos atidarytos durys ar netinkamai įjungta signalizacija (2 t. e.b. l. 131, 156, 183, 192, 255), aukšta žolė (2 t. e.b. l. 244, 245, 248, 249, 255). Teismas įvertinęs Sutarties 6.8 punkto 2 papunktyje nustatytą klaidingo iškvietimo sąvoką ir sąlygas pateiktų įrodymų kontekste, konstatavo, jog minėti iškvietimai vertintini, kaip klaidingi iškvietimai dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas įrodė 36 klaidingų iškvietimų faktą, dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema. (CK 6.72 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes iš atsakovo nusprendė priteisti baudą 521,28 Eur ((50 Lt /3,4528) 14,48 Eur x 36 klaidingi iškvietimai). Teismas kitoje dalyje dėl 577 klaidingų iškvietimų ieškinį atmetė.

6.       Teismas įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje šalys yra juridiniai asmenys. Ieškovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie savo teisės pažeidimus (t.y. apie „klaidingus iškvietimus“ ) sužinodavo iš karto po jų įvykimo, duomenis apie kiekvieną „klaidingą iškvietimą“ gaudavo iš karto po suveikimo, nedelsiant bei kiekvieną kartą siųsdavo savo greitojo reagavimo grupę (GRG) - ekipažą į suveikimo vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas iš karto sužinodavo apie įvykusį teisiškai reikšmingą faktą, kuris susijęs su ieškovo įrodinėjamu teisių pažeidimu ir yra svarbus ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatyta, jog pirmo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. vasario 4 d.) (2 t. e.b.l. 212) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 5 d., paskutiniojo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. spalio 11 d. ) (2 t. e.b.l. 123) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d., ieškovas ieškinį teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. Teismas konstatavo, jog ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę kreiptis dėl pagrįstų netesybų (baudos) išieškojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Apeliantas (ieškovas) UAB „Grifs AG“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d.  sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. 

8.       Apelianto nuomone ieškininė senatis dėl dalies reikalavimų nebuvo praleista, o dėl dalies reikalavimų ieškininė senatis turėtų būti atstatyta dėl šių argumentų:

8.1.                      Pats atsakovas UAB „EV sprendimai“ 2016-11-20 į bylą pateikė atsiliepimą (I tomas, 70 puslapis, antra pastraipa), kuriame nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d. ieškovas atsakovui už klaidingus suveikimus laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-08-30 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą GRI 360551 4264,38 Eur sumai (byl. I tomas, 58 pusl.), kai tuo tarpu 2019-03-15 prašyme taikyti ieškinio senatį atsakovas apie minėtą sąskaitą net neužsimena, nors pažymėtina, kad visą laiką su atsakovu vyko derybos dėl visų klaidingų suveikimų kompensavimo, o ne dėl kažkurio mėnesio atskirai ir tik nepavykus susitarti 2016-11-14 pateiktas ieškinys teismui.

8.2.                      Kadangi 2016 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą- faktūrą GRI 360551 (byl. I tomas, 58 pusl.) apmokėjimo terminas nurodomas 2016-06-23, tai atitinkamai ir sutrumpintas ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. birželio 24 d., o baigiasi 2017-01-24.

8.3.                      Nieko nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nurodytas, ieškinės senaties termino pradžios skaičiavimas nuo klaidingo iškvietimo padarymo dienos, kadangi šalių pasirašytos 2012-08­01 Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr.TAJ-12-1153, 6.5 punktas numato, kad „už kiekvieną klaidingą iškvietimą (sąvokos apibūdinimas 6.8. p. 2 d.) į Objektą Užsakovas, Vykdytojui pareikalavus, įsipareigoja sumokėti 50 (penkiasdešimt) Lt dydžio baudą.“ (byl. I tomas, 10 pusl.) Šalių pasirašyta sutartis aiškiai reglamentuoja, kad pareiga atsakovui sumokėti už klaidingus suveikimus atsiranda ne tik jiems atsitikus, bet kai už juos ir pareikalauja sumokėti ieškovas.

8.4.                      Ieškovas sąžiningai ir nuosekliai derėjosi dėl klaidingų suveikimų ir net teikė pasiūlymus, apmokestinti tik 30 procentų klaidingų suveikimų (byl. I tomas, 26 puslapis), bet atsakovui nutraukus sutartį ir sudarius sutartį su kita apsaugos įmonę, ieškovui neliko kito kelio, kaip pareikalauti padengti jos patirtus nuostolius dėl nesąžiningo atsakovo sutarties nuostatų vykdymo išrašant ir 2016 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą- faktūrą GRI 360551.

8.5.                      Ieškovas, niekaip negali sutikti, kad ji jau žino, kad jos teisės yra pažeistos ir atitinkamai jai nebus atlyginta už klaidingą suveikimą iš karto jam įvykus, kaip teigia pirmosios instancijos teismas. T.y. įvykus klaidingam suveikimui, kaip numato šalių pasirašyta sutartis, ieškovui pareikalavus susimokėti už klaidingą suveikimą ir atsakovei atsisakius mokėti arba laiku nemokant, apeliantas sužinojo apie savo pažeistas teises ir nuo tada įgyja teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

8.6.                      Pažeidimas buvo tęstinis, o ne vienkartinis, įvyko 613 klaidingų suveikimų ir ieškovas reikalauja sumokėti ne už vieną, o už visus pažeidimus. Pažeidimai be pertraukos tęsdavosi, praktiškai kiekvieną dieną, nebuvo jokios ilgesnės pertraukos, tai tik dar kartą įrodo, kad šis pažeidimas yra tęstinis, ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo pabaigos, t.y. nuo paskutinio pažeidimo, o tai įvyko, kai atsakovas nutraukė sutartį.

9.       Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareikalavęs taikyti ieškininės senaties terminą, bylą pradėjus nagrinėti antrą kartą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apie ieškininę senatį neužsiminė nei nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, nei apeliacinėje, nei kasacinėje instancijoje.

9.1.                      Nuo ieškinio pateikimo teismui praėjus 2,5 metų ir bylą antrą kartą pradėjus nagrinėti apylinkės teisme atsakovas pareikalavo taikyti sutrumpintą ieškininę senatį, kas akivaizdžiai yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir todėl toks prašymas turėjo būti atmestas, arba į tai turėjo būti atsižvelgta svarstant ieškovo prašymą atstatyti praleistą senaties terminą, o teismui to nepadarius buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo bei kt. teisės principai.

9.2.                      Ieškovas suformulavęs reikalavimą priteisti skolą, o ne reikalavimą priteisti netesybas, atitinkamai nenagrinėjo klausimo dėl neva praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Ieškovas visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos ir reikalavo sumokėti skolą, bet ne baudą ir derėjosi dėl skolos sumokėjimo, atitinkamai ir ieškinį teismui pateikė dėl skolos sumokėjimo.

9.3.                      Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų klaidingų iškvietimų skaičiaus

9.4.                      Atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, pasirašydamas Sutartį suprato, jog pagal Sutartį mokamas abonentinis 28,96 Eur (100,00 Lt) mokestis už saugomą objektą Reivyčių kaime bei 14,48 Eur (50,00 Lt) už saugomą objektą Palaižupės kaime (1 t., b. l. 14), neapima atvejus, kuomet dėl paties užsakovo prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, ieškovas vykstą į objektą ir dėl to patiria papildomas išlaidas, tuo labiau, kai tai vyksta 613 kartų.

9.5.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas saugojo ir atsakovo saulės elektrinės kolektorius, kurie yra pastatyti lauke. Atsakovas dešimtis kartų perspėtas įvertino atsakomybę, kad klaidingi suveikimai lauko sąlygomis gali būti dažnesni, tuo labiau, kad Sutartyje yra nurodyti galimi kaltininkai klaidingo suveikimo: naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant davikliu ir t.t.

10.       Dėl nepagrįstų teisinių išlaidų. Atsakovo nurodomos ir pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovo naudai priteistos 4803,73 Eur. atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, todėl mažintinos. Pažymėtina, kad kai teismas pirmą kartą nagrinėjant ieškinį pirmosios instancijos teisme jį tenkino, teisinių išlaidų priteisė 1100,00 Eur. Kai ieškinys buvo tenkinamas atsakovo naudai, teisinės išlaidos išaugo 4,3 karto. Nepagrįstai išaugusių teisinių išlaidų priežastis iliustruoja atsakovo pateiktas prašymas dėl 1754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasacinėje instancijoje (bylos III tomas , 142 puslapis), kuriame nurodė, kad 3,5 val. klausė garso, kuris tęsėsi 47min. 13 sek. (LAT teisinių išlaidų klausimo nesprendė ir paliko spręsti pirmąjai instancijai).

11.       Atsakovas UAB „EV sprendimai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad ieškinio senatis pritaikyta pagrįstai ir teisėtai, senaties atnaujinti pagrindo nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieškinio dalyko

13.       Apeliantas nurodo, jog visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos ir reikalavo sumokėti skolą, bet ne baudą ir derėjosi dėl skolos sumokėjimo, atitinkamai ir ieškinį teismui pateikė dėl skolos sumokėjimo.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą).

15.       Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 21 d nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį, nurodė, jog reikalavimas priteisti lėšas už ieškovo reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo esant atsakovo klaidai naudojantis signalizacijos sistema, todėl atsakovo atsakomybė gali kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo padarytas klaidas naudojantis signalizacijos sistema.

16.       Šalių sudarytos Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną klaidingą iškvietimą į Objektą užsakovas (atsakovas), vykdytojui (ieškovui) pareikalavus, įsipareigojo sumokėti 50 Lt (14,48 Eur) dydžio baudą. 6.8 punkto 2 papunktyje šalys susitarė, kad šioje sutartyje klaidingas iškvietimas – tai visi šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose (objekte) įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių. Tokių klaidingų iškvietimų priežastis – užsakovo (atsakovo) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius nustatymus, gyvūnų (naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant daviklių ir t. t.) buvimas patalpose esant įjungtai signalizacijos sistemai, neuždaryti saugomos patalpos (objekto) langai ir durys, palikti veikiantys įvairūs prietaisai, patalpų nesandarumas (ant judesio ar gaisro daviklio lašantis vanduo) ir pan. Pagal šalių sudarytą Sutartį klaidingo iškvietimo sąvoka yra susieta ne tik su objektyviais kriterijais (signalizacijų aliarminiais signalais, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas požymių), bet ir su atsakovo kaltais veiksmais – užsakovo klaidomis naudojantis signalizacijos sistema, kurie iš esmės reiškia Sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Taigi reikalavimas priteisti lėšas už paslaugos teikėjo (ieškovo) reagavimą į klaidingus iškvietimus pagrįstai laikytinas reikalavimu dėl netesybų priteisimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

17.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas, jog ieškovo reikalavimas priteisti lėšas už jos reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo esant atsakovo klaidai naudojantis signalizacijos sistema, atsakovo atsakomybė gali kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

18.       Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta 2012 m. rugpjūčio 1 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas). Sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartimi ieškovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti ir gavęs aliarminį signalizacijos signalą, reaguoti pasiųsdamas į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovas (paslaugos gavėjas) už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovui.

19.       Šalių sudarytos Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną klaidingą iškvietimą į Objektą užsakovas (atsakovas), vykdytojui (ieškovui) pareikalavus, įsipareigojo sumokėti 50 Lt (14,48 Eur) dydžio baudą. 6.8 punkto 2 papunktyje šalys susitarė, kad šioje sutartyje klaidingas iškvietimas – tai visi šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose (objekte) įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių. Tokių klaidingų iškvietimų priežastis – užsakovo (atsakovo) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius nustatymus, gyvūnų (naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant daviklių ir t. t.) buvimas patalpose esant įjungtai signalizacijos sistemai, neuždaryti saugomos patalpos (objekto) langai ir durys, palikti veikiantys įvairūs prietaisai, patalpų nesandarumas (ant judesio ar gaisro daviklio lašantis vanduo) ir pan. Pagal šalių sudarytą Sutartį klaidingo iškvietimo sąvoka yra susieta ne tik su objektyviais kriterijais (signalizacijų aliarminiais signalais, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas požymių), bet ir su atsakovo kaltais veiksmais – užsakovo klaidomis naudojantis signalizacijos sistema, kurie iš esmės reiškia Sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.

20.       Nagrinėjamu atveju netesybos (bauda), numatytos Sutarties 6.5 punkte yra sutartiniai nuostoliai, dėl kurių šalys susitarė. Taigi ieškovas, nurodydamas, jog jis patyrė žalą, kurios dydis nustatytas sutartinėmis netesybomis (bauda), privalo įrodyti, jog ieškinyje nurodoma netesybų suma 613 („klaidingų iškvietimų“ skaičius) x 50 Lt (baudos dydis) apskaičiuota teisingai, t.y. ar kiekvienu konkrečiu atveju ieškovas turi teisę reikalauti 50 Lt (14,48 Eur) ir ar kiekvienu atveju nustatytas „klaidingas iškvietimas“, kaip jis yra apibrėžtas Sutartyje. Ieškovo pateikta į bylą ataskaita (2 t. e.b.l., 60-280) patvirtina, jog ieškovo centrinio stebėjimo pultas (CSP) gavo 613 aliarminių signalų iš saugomų atsakovo objektų.

21.       Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino, jog iš 613 „klaidingų iškvietimų“ aliarmo priežastys nurodytos tik 36 įrašuose. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatytos šios „klaidingų iškvietimų“ priežastys: gyvūnai teritorijoje (2 t. e.b. l. 74, 80, 87, 93, 94, 123, 152, 172, 175, 197, 201, 202, 203, 214 ,226, 255), teritorijoje dirba žmogus arba technika (2 t. e.b. l. 100, 106, 117, 134, 151, 163, 200, 202, 212, 244), paliktos atidarytos durys ar netinkamai įjungta signalizacija (2 t. e.b. l. 131, 156, 183, 192, 255), aukšta žolė (2 t. e.b. l. 244, 245, 248, 249, 255). Vertinant Sutarties 6.8 punkto 2 papunktyje nustatytą klaidingo iškvietimo sąvoką ir sąlygas pateiktų įrodymų kontekste, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėti iškvietimai vertintini, kaip klaidingi iškvietimai dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema ir apeliantas (ieškovas) įrodė 36 klaidingų iškvietimų faktą, dėl atsakovo klaidų naudojantis signalizacijos sistema. (CK 6.72 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

22.       Apelianto manymu ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia sutampa su 2016 m. birželio 16 d. apelianto (ieškovo) išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje GRI Nr. 360551 nurodyta apmokėjimo termino pradžia, t.y. 2016 m. birželio 24 d.  Apeliantas remiasi Sutarties 6.5 punktu ir teigia, kad pareiga atsakovui sumokėti už klaidingus iškvietimus atsiranda ne nuo jų įvykimo, bet nuo to momento, kai apeliantas pareikalauja už juos sumokėti.

23.       Atsakovas šioje byloje reikalavo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

24.       Pagal šalių sudarytos Stebėjimo ir reagavimo sutarties 5.2 p. Užsakovas (atsakovas) privalėjo atsiskaityti su ieškovu už paslaugas, sumokėdama už einamąjį mėnesį iki 25 mėnesio dienos. Sutarties 6.5 p., kuris numato 50 Lt baudą už kiekvieną klaidingą iškvietimą, nėra jokių išlygų dėl apmokėjimo atidėjimo.

25.       Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

26.       CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Nagrinėjamu atveju byloje ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūros bei atsiskaitymų žiniaraštis, pagal kurias atsakovo skola sudarė 8876,24 Eur (1 t., e. b. l. 48-58, 60-61). Taip pat pateiktos ataskaitos su signalizacijos suveikimų lentelėje nurodytais duomenimis: Ataskaita Nr. 2-B557, objektas Saulės kolektorių aikštelė Reivyčių k., Mažeikių r. (172 įrašai apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. 2-5584 objektas Ūkinis pastatas Palaižupės k., Mažeikių r. (181 įrašas apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. 2-9936, objektas aikštelė Palaižupės k., Mažeikių r. (52 įrašai apie signalizacijos suveikimą), Ataskaita Nr. 2-442B, objektas aikštelė Palaižupės k., Mažeikių r. (226 įrašai apie signalizacijos suveikimą) (2 t., e. b. l. 60-280). Byloje tai pateikta ieškovo 13 raštiškų pranešimų „Dėl klaidingų apsaugos sistemos suveikimų“ (2015 m. vasario 11 d., 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. kovo 31 d. (2 pranešimai), 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 27 d., 2015 m. lapkričio 2 d.) (4 t., e. b. l. 3-25, 47-61), kuriuose atsakovas buvo informuojamas dėl klaidingų suveikimų objektuose ir jų galimų priežasčių. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 17 d. ieškovo pažyma Nr. SD-117 Dėl UAB „GRIFS AG“ greitojo reagavimo automobilių eksploatacijos kaštų, kurioje nurodyta, jog vidutinė vieno pravažiuoto kilometro kaina sudaro 0,953 Eur/km. Bendra kaštų suma vykstant į atsakovo UAB „EV sprendimai“ pagal klaidingus sugeneruotus 613 suveikimus sudarė 19776,14 Eur. (4 t., e. b. l. 133-134). Byloje pateikta 2019 m. birželio 3 d. ieškovo pažyma dėl UAB „EV sprendimai“ saugomų objektų apsaugos sistemų Nr. 149, kurioje nurodyti skirtingų atsakovui priklausiusių ir ieškovo saugotų objektų sumontuotų apsaugos sistemų skirtumai, bei klaidingų suveikimų galimos priežastys (4 t., e. b. l. 126-127).

29.       Ieškovas taip pat yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie savo teisės pažeidimus (t.y. apie „klaidingus iškvietimus“ ) sužinodavo iš karto po jų įvykimo, duomenis apie kiekvieną „klaidingą iškvietimą“ gaudavo iš karto po suveikimo, nedelsiant bei kiekvieną kartą siųsdavo savo greitojo reagavimo grupę (GRG) - ekipažą į suveikimo vietą. Tai reiškia, kad ieškovas iš karto sužinodavo apie įvykusį teisiškai reikšmingą faktą, kuris susijęs su ieškovo įrodinėjamu teisių pažeidimu ir yra svarbus ieškinio senaties termino pradžiai skaičiuoti. Iš byloje pateiktos ataskaitos nustatyta, jog pirmo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. vasario 4 d.) (2 t. e.b.l. 212) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 5 d., paskutiniojo „klaidingo iškvietimo“ dėl teismo nustatytos atsakovo kaltės (2015 m. spalio 11 d. ) (2 t. e.b.l. 123) sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d., ieškovas ieškinį teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę kreiptis dėl pagrįstų netesybų (baudos) išieškojimo.

30.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas (ieškovas) prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl senaties termino atnaujinimo atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31.       Apelianto nuomone, atsakovo nurodomos ir pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovo naudai priteistos atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Nurodo, kad nepagrįstai išaugusių teisinių išlaidų priežastis iliustruoja atsakovo pateiktas prašymas dėl 1754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasacinėje instancijoje (bylos III tomas , 142 puslapis), kuriame nurodė, kad 3,5 val. klausė garso, kuris tęsėsi 47min. 13 sek. (LAT teisinių išlaidų klausimo nesprendė ir paliko spręsti pirmąjai instancijai). Pažymėtina, kad apelianto nurodomas 1754,50 eurų bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik garso įrašo klausymas, jis tebuvo sudedamoji kitų bylinėjimosi išlaidų dalis. Šias išlaidas sudarė teisinė konsultacija dėl kasacijos pagrindų ir galimybių, teismų procesinių sprendimų teisinė analizė ( 4 val.) – 302,50 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga ir dokumentų teisinė analizė, parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo analizė ir vertinimas, kasacinio skundo parengimas -1452 Eur. Pažymėtina, kad Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) 8.12 p. numato, kad už kasacinį skundą, turi būti taikomas – 3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios išlaidos byloje buvo patirtos  2018-08-10. Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. I ketv. Bruto sudarė 895,2 eur. Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios atsakovui priteistinos išlaidos vien už kasacinio skundo parengimą šioje byloje gali siekti 2 686,50 eurus (895,5 x 3). Dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovui.

Dėl bylos baigties

32.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „EV sprendimai“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 907,50 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl šio, iš ieškovo UAB „Grifs AG“, atsakovui UAB „EV sprendimai“ priteistinos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

apelianto UAB „Grifs AG“  apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo UAB „Grifs AG“ į.k. 111813091, priteisti atsakovui UAB „EV sprendimai“ į.k. 302351129, 907,50 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Inga Staknienė