Civilinė byla Nr.e2‑9400-845/2020                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33541-2018-6

                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2; 2.6.1.4; 2.6.26; 3.2.3.10; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Martynui Stankevičiui,

atsakovo atstovams Artūrui Buividui ir Jekaterinai Podmostkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kloja“ ieškinį atsakovui UAB „Inlogo“ dėl skolos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Kloja“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Inlogo“ 842 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2018 rugpjūčio 7 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį/užsakymą, pagal kurį vežėjas (ieškovas) už 3350 Eur sumą įsipareigojo užsakovui (atsakovui) nuvežti krovinį iš Serbijos į Rusiją. Vežėjas atvyko pasikrovimui 2018-08-07 dieną ir laukė leidimo krautis, tačiau krovinys buvo pakrautas tik 2018 rugpjūčio 9 dieną. 2018 m. rugpjūčio 13 d. automobilis atvyko prie Latvijos Rusijos sienos ir, atėjus eilei bei atlikus reikalingas procedūras, kirto Rusijos sieną 2018 rugpjūčio 15 dieną. 2018 rugpjūčio 17 dieną automobilis su kroviniu atvyko į Maskvos muitinę ir kitos dienos vakare, atlikus priklausančias procedūras, tęsė maršrutą. 2018 rugpjūčio 19 dieną, automobilis pasiekė iškrovimo vietą, tačiau į teritoriją buvo įleistas tik 2018 rugpjūčio 20 dieną, o kitą dieną, apie 20.00 val., krovinys buvo iškrautas iš gavėjo negavus pretenzijų. Taigi vežėjas pateikė užsakovui sąskaitą faktūrą Nr. KL5307 apmokėjimui 3350 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas - 2018-10-12. Pažymėjo, jog užsakovas 2018-09-20 dienos raštu pateikė vežėjui laišką dėl vėlavimo pateikti krovinį; ieškovas, reaguodamas į tai, 2018-10-03 ir 2018-10-04 el. paštu info@inlogo.lt, pateikė atsakovui paaiškinimus dėl krovinio vežimo aplinkybių ir atkreipė dėmesį į tai, kad dėl vėlavimo užsakovas buvo informuotas ir pastarasis patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl to vežėjui neturės. Užsakovui buvo priminta, kad skola turi būti apmokėta ne vėliau kaip iki 2018 spalio 12 dienos. Registruotas laiškas buvo įteiktas užsakovui 2018 spalio 5 dieną, tačiau pastarasis į tai nereagavo ir skolos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2018 spalio 16 d. sumokėjo žyminį mokestį už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą ir 2018 spalio 17 d. kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. eL2-38994-862/2018). Nurodė, kad 2018 spalio 17 d. buvo gautas atsakovo pranešimas dėl skolos pripažinimo, tačiau ignoruojant ieškovo atstovo 2018 spalio 2 d. paaiškinimus dėl baudų negalimumo; atsakovas nurodė, kad įskaitė skolą į baudas už pavėluotą krovinio pristatymą, nors pats žinojo, kad laiku pristatyti krovinio neįmanoma. Be to, pasak ieškovo, baudos pagal CMR konvenciją apskritai negali būti taikomos. Ieškovas informavo atsakovo atstovus apie bylą teisme ir įskaitymo negalimumą. Pažymėjo, jog 2018 spalio 19 d. ieškovas gavo atsakovo mokėjimą 2508,00 Eur sumai, tuo tarpu likusi 842 Eur dalis už pervežimo paslaugas nebuvo sumokėta.

Atsakovas UAB „Inlogo“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E001489 (KR0002173), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Kruševac  miesto, esančio Serbijoje, į Sankt Peterburgą. Už tinkamai atliktą pervežimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 3350 Eur. Taip pat Sutartimi šalys sulygo, kad ieškovas į krovinio pakrovimo vietą atvyks 2018-08-07, 7 val. ryto, o į iškrovimo vietą atvyks 2018-08-13, 8 val. Pasak atsakovo, transporto priemonė pavėlavo ir į pakrovimo vietą atvyko 2018-08-08; o į iškrovimo vietą ieškovas atvyko 2018-08-19, taigi, ieškovas krovinį pristatyti pavėlavo 6 dienas. Kadangi ieškovas, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, jis privalo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius arba sumokėti netesybas, numatytas sutartyje. Pažymėjo, jog 2018-08-22 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją Nr. K-0002, kuria informavo, kad pagal sutarties 3.1., 3.2. papunkčius, taikė ieškovui sulygto dydžio netesybas, nes užsakymą atsakovui pateikusi OOO“AIBARUS“ informavo, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė 600 Eur nuostolių, kuriuos reikalavo atlyginti. Nurodė, kad 2018-08-27 OOO“AIBARUS“ pateikė atsakovui sąskaitą Nr. LB/45/96 dėl 600 Eur nuostolių sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, 2018-09-20 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl netinkamo ieškovo sutarties vykdymo, atsakovas patyrė 600 Eur  nuostolių, todėl išskaičiuos iš ieškovui mokėtino atlygio už krovinio pervežimą. 2018-10-17 ieškovui buvo išsiųstas pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo informavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo 1042 Eur, kuriuos sudaro 200 Eur kompensacija už pavėluotą atvykimą į krovinio pasikrovimą, 600 Eur nuostolių už pavėluotą krovinio pristatymą, 242 Eur  patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 3350 Eur , todėl atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atlikus įskaitymą, atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovui 2308 Eur, nors atsakovas 2018-10-19 sumokėjo ieškovui 2508 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog vienkartine krovinio pervežimo sutartimi Nr. E001489(KR0002173) ieškovas, kaip vežėjas, ir atsakovas, kaip užsakovas, susitarė, kad ieškovas Serbijoje, Kruševac mieste 2018-08-07, 07 val. pasikraus vaisių krovinį, kurį nuveš į Sankt Peterburgą 2018-08-13, 08 val.; taip pat šalys sulygo, jog pervežimo kaina - 3 350 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po sąskaitos, kvito, CMR originalo su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu, pateikimo. CMR važtaraštis ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog krovinį ieškovas pasikrovė 2018-08-08, o krovinys buvo iškrautas 2018-08-21. Ieškovas 2018-09-17 pateikė atsakovui apmokėjimui sąskaitą-faktūrą Nr. KL5307, išrašytą 3 350 Eur sumai, nurodant sąskaitą apmokėti iki 2018-10-12. Taip pat nustatyta, jog 2018-09-20 atsakovas išsiuntė pretenziją ieškovui, nurodydamas, jog ieškovas buvo įsipareigojęs atvykti į pakrovimo vietą 2018-08-07, tačiau faktiškai atvyko į pakrovimą 2018-08-08, dėl ko buvo patirtos papildomos išlaidos, taigi bauda pagal Sutarties 3.1 punktą sudaro 200 Eur; taip pat nurodė, jog ieškovas buvo įsipareigojęs iškrauti krovinį 2018-08-13, tačiau į muitinę atvyko - 2018-08-17, o į iškrovimą – 2018-08-19; dėl ko atsakovas pareiškė pretenziją dėl 400 Eur baudos.

Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas sąskaitą-faktūrą Nr. KL5307 iš dalies (2 508 Eur) apmokėjo 2018-10-19, o likusią 842 Eur sumą atsakovas įskaitė kaip ieškovo skolinį įsipareigojimą; tai patvirtina 2018-10-17 atsakovo siųstas pranešimas ieškovui dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriame atsakovas nurodė, jog turi teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti 1 042 Eur, kuriuos sudaro 200 Eur kompensacija už pavėluotą atvykimą į krovinio pasikrovimo vietą, 600 Eur nuostolių už pavėluotą krovinio pristatymą, 242 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat nustatyta, jog Sankt Peterburgo įmonė OOO „Aibarus“ atsakovui pateikė pretenziją-sąskaitą 600 Eur sumai, kaip baudą už terminų pristatyti krovinį pažeidimą.

Ieškovas nagrinėjamojoje byloje prašė priteisti iš atsakovo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. KL5307 nesumokėtą 842 Eur sumą už atliktą pervežimą. Pasak ieškovo, įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes baudinės netesybos, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, negali būti taikomos, be to, atsakovas krovinio pervežimo metu, žinodamas, jog krovinio pristatyti laiku neįmanoma, buvo patvirtinęs ieškovui, jog jokios sankcijos nebus taikomos; taip pat tą dieną, kai atsakovas atliko įskaitymą, o būtent - 2018-10-17 egzistavo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti tai atlikti. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog įskaitymą atliko pagrįstai, nes ieškovas pažeidė tiek krovinio pakrovimo, tiek jo pristatymo terminus.

Pažymėtina, jog įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.). Tai yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą (2014-07-24 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014). Be to, svarbu pažymėti, jog įskaitymo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas, kurios apibrėžtos CK 6.130 str. bei CK 6.134 str. 1 d. 1 p.; šios įstatymo normos yra taikomos sistemiškai. Pagal CK 6.134 str. 1 d. 1 p., draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Nurodytas draudimas taikomas tik tada, kai įskaitymas atliekamas esant iškeltai civilinei bylai teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys, o būtent - atsakovo pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo išsiuntimo laikas ieškovui (2018-10-17, 14:13 val.) - liudija, jog pranešimas buvo išsiųstas jau po to, kai ieškovas su pareiškimu dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka buvo pasikreipęs į teismą, t. y. 2018-10-17, 12:22 val. (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. eL2-38994-862/2018). Taigi, atsakovas įskaitymą atliko neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, įtvirtinančias būtinas sąlygas (sine qua non) įskaitymui atlikti. 

Taip pat sprendžiant dėl įskaitymo pagrįstumo CK 6.130 str. 1 d. prasme, svarbu pažymėti, jog šalys Sutarties 3.1 punktu sulygo, jog ieškovui pavėlavus į pakrovimą, atsakovas turi teisę į nuo 100 iki 200 Eur kompensaciją už kiekvieną parą. Būtent remiantis šia nuostata, atsakovas tvirtino, jog turi reikalavimo teisę į 200 Eur kompensaciją (baudą) už pavėluotą atvykimą į krovinio pasikrovimo vietą, nes krovinį vežėjas pasikrovė tik 2018-08-08, nors pakrovimo data buvo sutarta 2018-08-07. Taip pat atsakovas teigė, jog remiantis CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, jis įgijo teisę į 400 Eur nuostolių atlyginimą.

Pažymėtina, jog byloje esantis CMR važtaraštis patvirtina, jog krovinys buvo pakrautas 2018-08-08, pastabų ar pretenzijų, jog buvo pažeistas pakrovimo terminas ant važtaraščio nenurodyta. Šalių susirašinėjimas liudija, jog transporto priemonė 2018-08-07, 16:07 stovėjo šalia Kruševaco; ieškovas pasiteiravo, „kodėl paraiškoje senos datos, nes jis nespės iškrovimui 08.10, be to, pristatymas į Piterį 7 dienos; tuomet atsakovo atstovas atsakė, jog „turbūt pamiršo pakeisti“; taip pat vežėjas nurodė, jog neatvažiuos per 4 dienas; atsakovo atstovas tuomet nurodė, jog „niekas jūsų nebaus“. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės liudija, jog atsakovui buvo žinoma, kad krovinys nebus pakrautas 2018-08-07 ir jis su tuo sutiko; juolab, kad ieškovui esant 2018-08-07, 16:07 šalia Kruševaco, atsakovas nepareiškė pretenzijų ar pastabų, jog jis nepradėjo krovimo 2018-07-07, 7:00 val., o priešingai – patikino, jog baudos ieškovui nebus skirtos, nes nebuvo patikslintos krovinio pakrovimo ir pristatymo datos. Tokio pobūdžio aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog ieškovas turėjo pradėti pasikrovimą 2018-08-07, 7.00 val. Tuo tarpu byloje duomenų, paneigiančių šalių susirašinėjime nurodytas aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Be to, teismas įvertina ir tai, jog šalys sudarė Sutartį 2018-08-07 (tai jos patvirtino teismo posėdyje), todėl objektyviai kyla abejonės dėl šalių susitarimo fakto – būti pakrovimo vietoje tą pačią dieną ir 7 val. ryto. Taip pat teismas negali ignoruoti ir tai, jog atsakovas tik 2018-09-20 pateikė ieškovui (vežėjui) pretenziją dėl vėlavimo pateikti krovinį. 

Nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovas neįgijo reikalavimo teisės į ieškovą CK 6.130 str. 1 d. pagrindu, dėl ko įskaitymas atliktas nepagrįstai.

CK 6.808 str. 1 dalyje nurodyta, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovui kyla pareiga sumokėti už ieškovo suteiktas vežimo paslaugas; todėl iš pastarojo priteistina ieškovui 842 Eur skola.

Kadangi atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo termino, iš jo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 842 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-10-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 40 Eur žyminio mokesčio, 10,89 Eur vertimo išlaidų ir 1049 Eur atstovavimo išlaidų, kurios vertintinos kaip protingos ir pagrįstos, iš viso – 1099,89 Eur (CPK 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), tenkančios kiekvienam atsakovui – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Inlogo“, į. k.: 300066074, ieškovo UAB „Kloja“, į. k.: 302559984, naudai  842 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du Eur) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 842 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-10-29, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1099,89 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis Eur ir 89 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Lijana Visokavičienė