Administracinė byla Nr. AS-1000-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., I. B., S. B., A. B., E. Z., T. G., B. L. (B. L.), I. L., R. M. (R. M.), R. M., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), G. R., J. S., R. S., M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., A. T., K. U., A. V. (A. V.), N. V., E. Z. (E. Z.), O. Z., G. Z., L. A., Ž. B., A. D., H. G., D. J. (D. J.), R. J., E. K., F. K. (F. K.), G. K., A. K., I. P., B. R., K. S., R. S., T. U. (T. U.), M. U., K. V., A. V., T. Z. (T. Z.), A. Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo teisės akto – 2015 m. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė ir tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo - iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-17 „Dėl Tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ pakeitimo“ galiojimą.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu numatyta (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – ir Gimnazija) nekomplektuoti 5-ų klasių. Pažymėjo, kad jeigu byloje, nagrinėjamoje iš esmės, pareiškėjų skundas būtų tenkinamas, iki Sprendimo priėmimo buvusi padėtis negalėtų būti atkurta, nes de facto Gimnazijoje jau nebebūtų sukomplektuotos 5-tos klasės ir visi būsimi 5-tų klasių mokiniai jau mokytųsi kitoje (-ose) mokykloje (-ose). Tuo tarpu, jeigu skundas būtų atmestas, Sprendimas būtų vykdomas toliau – iš esmės vienintelė problema taptų vėlesnis 5-ų klasių Gimnazijoje neformavimas. Pabrėžė, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtų iš dalies tenkinamas ir viešasis interesas – byloje yra pateikti sąrašai mokinių tėvų, pasirašiusių dėl nepritarimo Sprendimui nekomplektuoti 5-ų klasių Gimnazijoje bei dėl kreipimosi į Vilniaus miesto merą su prašymu dėl priimto Sprendimo atšaukimo. Teismas vertino, kad šie gausiai pasirašyti nepritarimas Sprendimui ir prašymas šį Sprendimą atšaukti yra papildomas argumentas, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas sprendė, kad netaikius prašymo, pareiškėjų skundo tenkinimas netektų prasmės, galimybė mokiniams vėl rinktis Gimnazijos 5-tas klases įvestų didelę sumaištį Vilniaus miesto savivaldybės švietimo sistemoje, be to, tokia situacija būtų labai sunkiai įgyvendinama praktiškai – reikėtų keisti ne tik Gimnazijos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse. Atkreiptas dėmesys, kad iš prie skundo pridėtos 2008 m. gruodžio 19 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. S-60, sudarytos tarp Vilniaus darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos, matyti, kad šalys įsipareigojo moksleiviams, baigusiems darželį-mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti galimybę mokytis Gimnazijoje. Pažymėta ir tai, kad kitos mokyklos, nei buvo planuota ir ruoštasi leisti vaikus, ieškojimas gali būti sudėtingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu vaikams bei jų tėvams.

III.

Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų prašymą atmesti.

Atsakovas  mano, kad teismo nutartimi nepagrįstai apribojama atsakovo teisė teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Švietimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos struktūra neatitinka teisės aktų reikalavimų, taikomų gimnazijos tipo mokykloms, todėl nėra galima situacija, kad po 2015 m. rugsėjo 1 d. savivaldybių gimnazijos neatitiktų Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatų. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimnaziją numatyta reorganizuoti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014-2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymo planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041. Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus reorganizavimo procedūrų vykdymo terminus, buvo   akivaizdu, kad ginčo Sprendimo priėmimo metu net teoriškai (duomenys neskelbtini) gimnazijos reorganizavimo procedūra skaidymo būdu padalijant ją į gimnaziją ir progimnaziją negalėjo būti pradėta, todėl tam, kad gimnazija atitiktų Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies reikalavimus atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nekomplektuoti penktų klasių. Atsakovas mano, kad teismo nutartimi yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi savivaldybė negali įgyvendinti teisės aktuose numatytų funkcijų ir įgyvendinti sprendimo, kurio tikslas – gimnazijos atitikimas įstatymo reikalavimams. Akcentuoja, kad pareiškėjų skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad ginčo Sprendimu nebuvo kuriamas savivaldybių mokyklų tinklas, o buvo įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, nagrinėjamu atveju taip pat buvo pasinaudota Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, numatančia galimybę sustabdyti, keisti ar panaikinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus. Pažymi, kad pareiškėjų pateikta 2008 m. gruodžio 19 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. S-60 negalės būti įgyvendinta ne dėl ginčo Sprendimo, o dėl jos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sutarties galiojimas buvo pratęstas, kaip tai numato sutartis. Laikosi pozicijos, kad minėta sutartis bet kokiu atveju negali įtakoti savivaldybės, kaip gimnazijos savininkės, teisių ir pareigų. Tvirtina, kad šalia gimnazijos yra kitų mokyklų, kuriose mokymas vyksta lenkų kalba.

Pareiškėjai A. L. (A. L.), K. J.-L., I. B., I. L., D. N. (D. N.), H. N., A. R. (A. R.), M. S. (M. S.), G. S., T. (T.) T., J. T., K. U., N. V., G. Z., Ž. B., A. D., R. J., A. K., K. S., R. S., A. Z., G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjai pažymi, kad savivalda gali būti realizuojama tik teisėtumo ribose, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, o ginčijamas Sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Mano, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, viešąjį interesą. Laiko nepagrįstais pareiškėjų argumentus dėl Bendradarbiavimo sutarties nutrūkimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties dalies, kuria teismas patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Teisėjų kolegija taip pat primena, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, ir dėl jų nepasisako.

Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu buvo numatyta Gimnazijoje nekomplektuoti 5-tų klasių. Jeigu byloje, nagrinėjamoje iš esmės, pareiškėjų skundas būtų tenkinamas, iki ginčo sprendimo priėmimo buvusi padėtis negalėtų būti atkurta, nes de facto Gimnazijoje jau nebebūtų sukomplektuotos 5-tos klasės ir visi būsimi 5-tų klasių mokiniai jau mokytųsi kitose mokyklose. Taigi pareiškėjų skundo tenkinimas netektų prasmės, galimybė mokiniams vėl rinktis Gimnazijos 5-tą klasę įvestų didelę sumaištį Savivaldybės švietimo sistemoje, be to, tokia situacija būtų labai sunkiai įgyvendinama praktiškai – reikėtų keisti ne tik vienos Gimnazijos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog mokinių persikėlimas į kitą mokyklą yra labai sudėtingas tiek socialiniu, tiek psichologiniu požiūriu vaikams bei jų tėvams, faktiškai toks persikėlimas būtų nevykdomas arba vykdomas ypač sunkiai. Tuo tarpu, jeigu skundas būtų atmestas, ginčo sprendimas būtų vykdoma toliau – iš esmės vienintelė problema taptų vėlesnis 5-tos klasės Gimnazijoje neformavimas.

Taip pat pripažintinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtų iš dalies tenkinamas ir viešasis interesas – byloje yra pateikti sąrašai mokinių ir jų tėvų, pasirašiusių prašymą savivaldybės tarybai, kuriuo prašoma nekeisti sprendimo, kuriuo Gimnazijai leista komplektuoti 5-as klases.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo laikytina pagrįsta, atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį keisti ar naikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.