Administracinė byla Nr. TA-213-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02042-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. spalio 5 d. (toliau – ir skundžiamas laikotarpis) netinkamomis kalinimo sąlygomis, blogai vėdinamose kamerų tipo patalpose, su atviru sanitariniu mazgu. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 19, 20, 42, 60, 86, 98 ir 107, skundžiamu laikotarpiu visose kamerose kartu su pareiškėju buvo laikomas maksimalus suimtųjų skaičius pagal sumontuotas miegamas vietas. Pareiškėjas buvo priverstas miegoti ir valgyti neproporcingai mažoje perpildytoje patalpoje kartu su kitais suimtaisiais, nesuteikiant pakankamai inventoriaus, reikšmingai trūkstant laisvo ploto normaliai judėti. Visose kameros buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, neįregistruoti ir neįrengti kaip atskiros patalpos, sanitarinių mazgų atitvarai įrengti ne iki lubų. Visą laiką kamerose jautėsi kanalizacijos dvokas, visą parą girdimi sanitariniam mazgui būdingi garsai, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, taip įrengtas tualetas žemino pareiškėjo garbę ir orumą.

3.       Laikomas suėmime dėl Šiaulių TI administracijos kaltės kameroje Nr. 86 buvo susargdintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pretenzijas reiškia dėl netinkamų atsakovo atstovo veiksmų, nesuteikiant tinkamos informacijos ir apsaugos priemonių, nesilaikant teisės aktais nustatytų apsaugos priemonių. Šiaulių TI nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo uždrausti bet kokie kontaktiniai pasimatymai su artimaisiais, todėl užkratas galėjo būti įneštas tik dėl darbuotojų netinkamų apsaugos priemonių laikymosi arba priimant suimtuosius / nuteistuosius asmenis, konvojuotus į Šiaulių TI, tinkamai jų neizoliuojant inkubaciniam periodui. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduotos minimalios apsaugos priemonės, nepaaiškinta, kokių priemonių turėjo būti imtasi, kad apsisaugoti nuo pandemijos protrūkio, kaip atpažinti simptomus ir kaip elgtis, pajutus sveikatos pažeidimus.

4.       Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl suteiktos teisės tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, net ir po to, kai buvo įgyvendintas 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-176 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kur nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji į dušą vedami ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Įkalinimo įstaiga privalėjo užtikrinti, jog susiklosčius neatidėliotinoms aplinkybėms pareiškėjas galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam sergant buvo labai sunku judėti, išsikviesti pagalbą daužant duris, nes nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo sistema. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė emocinius sukrėtimus, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

5.       Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. spalio 5 d., skirtingose kamerose vienas arba su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,74 iki 22,9 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui tekęs kameros plotas visas dienas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus. Baldų išdėstymas kamerose leidžia nekliudomai judėti, tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kameros Nr. 19 ir 20 buvo perglaistytos ir perdažytos, atlikti kiti remonto darbai 2019 metais, 2020 m. kamerose Nr. 20, 60, 98 ir 107 buvo atliktas paprastasis remontas. Kad kameros tvarkingos ir nekelia grėsmės pareiškėjo sveikatai patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

7.       Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI 2003 m. gruodžio 31 d. įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą ir priskiriamas kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo statinio remonto darbai yra tokie, kuriuos atliekant nekeičiamos jo vertingosios savybės, autentiškumas. Suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis – gyvenamosios kameros. Kiekviena Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamoji kamera įrengta atskiroje patalpoje, kuriai kadastrinių matavimų byloje suteiktas atskiras patalpos numeris ir nurodytas jos plotas. Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose įrengti skirtingų dydžių sanitariniai mazgai, kuriuose sumontuoti skirtingų konstrukcijų ir skirtingų dydžių sanitariniai prietaisai, išdėstyti skirtingose pozicijose. Sanitariniai mazgai yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis. Teisės aktai nenumatė sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba mechaninį vėdinimą. Natūralus vėdinimas per langus atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio prie natūralios ventiliacijos kanalų prijungė ištraukiamuosius ventiliatorius. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra, nebent tai būtų naujo izoliatoriaus įrengimas arba kapitaliai remontuojamos esamos patalpos. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Sanitarinio mazgo sienelės aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 m, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

8.       Atsakovo atstovas nurodė, jog įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus. Gyvenamosiose kamerose įrengti stalai ir taburetės, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas kėdes. Kamerose stalai įrengti tarp gultų, sėdėdami ant lovų asmenys lengvai pasiekia stalą, tokiu būdu ne tik sutaupoma vietos, bet ir užtikrinama galimybė naudotis stalu visiems asmenims vienu metu. Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų langų grotos įrengtos taip, kad suimtieji galėtų iškišti rankas ir atsidaryti langus vėdinimui.

9.       Atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo, Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje paskelbtas karantinas, numatytos su ekstremalios situacijos valdymu susijusios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, sustabdytas asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI, trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Šie apribojimai sušvelninti 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-174. Įstaigoje paskelbus karantiną kompleksiškai imta taikyti įvairias apsisaugojimo priemones, tokias kaip rankų plovimas ir dezinfekavimas, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, 2 metrų atstumo laikymasis, suimtųjų testavimas, veido apsaugos priemonių dėvėjimas ir kt. Gyvenamosiose kamerose suimtieji gali laikytis asmens higienos plaudami rankas, o už kameros ribų bendro naudojimo patalpose įrengtos rankų dezinfekavimo skysčio talpos, todėl asmenys gali dezinfekuoti rankas. Tiek naujai atvykusiems, tiek jau laikomiems Šiaulių TI asmenims pagal poreikį išduodamos veido apsaugos priemonės – veido kaukės. Kiekvieno rėžiminio korpuse aukšto skyriuose iškabinti informaciniai raštai su rekomendacijomis pandemijos metu, taip pat dėl papildomos informacijos Šiaulių TI laikomi asmenys gali kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistus. Naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) testuojami dėl Covid-19 infekcijos. Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistai prižiūri, kad būtų laikomasi visų įsakymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytų apsaugos priemonių. Darbuotojams, atvykstantiems į darbą, ir visiems, atvykusiems į izoliatorių, imta tikrinti kūno temperatūrą, nustačius aukštesnę nei 37,5 °C, įstaigos darbuotojai bei interesantai neįleidžiami. Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu įtvirtintas reikalavimas testuoti Saugumo valdymo skyriaus vyriausiuosius specialistus ir pavaldžius darbuotojus kas 7, bet ne vėliau kaip kas 10 dienų. Šiaulių TI ėmėsi visų teisės aktuose numatytų apsaugos priemonių, rizika užsikrėsti sumažinta iki minimalios. Dėl pareiškėjo teiginio, kad neišlaikytas nustatytas kartu laikomų asmenų skaičius, pareigūnai įkeldavo asmenis, kurie buvo atvežti iš kitų įstaigų, nebuvo karantinuojami 10-14 dienų, atsakovo atstovas nurodė, jog visi vieną dieną atvežti asmenys gali būti laikomi kartu, jeigu asmeniui padaromas testas yra neigiamas, izoliavimą galima nutraukti anksčiau negu po 10 dienų, tačiau būtina likusį laiką kiekvieną dieną matosi kūno temperatūrą ir stebėti, ar neatsiranda Covid-19 ligos simptomų.

10.       Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Šiaulių TI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandens tinklų. Teisingumo ministras įpareigojo laisvės atėmimo vietų vadovus sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus, kas įgyvendinta nuo 2021-05-25.

11.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui dėl kokių nors priežasčių būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam kilo neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

12.       Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Atsakovo atstovo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

13.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8Ś punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II.

14.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Teismas pažymėjo, kad

16.       Iš byloje esančios 2021 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 60-26527 teismas nustatė, kad pareiškėjas D. D. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. spalio 5 d., viso 1050 dienų, kamerose Nr. 42, 60, 107, 98, 86, 19, 20 ir 47, vienas arba su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,73 kv. m (kameroje Nr. 20) iki 22,85 kv. m (kameroje Nr. 42), taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

17.       Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-5) nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje Nr. 20 buvo laikomi penki asmenys, iš kameros ploto (18,69 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (2,278 kv. m) pareiškėjui teko 3,28 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose pareiškėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjęs į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

18.       Pareiškėjas nurodė, kad kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, sanitarinių mazgų atitvarai įrengti ne iki lubų, visą laiką kamerose jautėsi kanalizacijos dvokas, visą parą girdimi sanitariniam mazgui būdingi garsai, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos.

19.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose įrengti skirtingų dydžių sanitariniai mazgai, kuriuose sumontuoti skirtingų konstrukcijų ir skirtingų dydžių sanitariniai prietaisai, išdėstyti skirtingose pozicijose, sanitariniai mazgai yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis, sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, sanitarinio mazgo sienelės aukštis didesnis, nei 1,5 m, reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos esamos, o Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,90 iki 2,30 m. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis. Taigi, teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog sanitarinių mazgų atitvėrimai pareiškėjo laikymo kamerose laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. spalio 5 d. neatitiko imperatyvaus teisės aktų reikalavimo atitverti sanitarinio mazgo vietą nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

20.       Pareiškėjas teigė, kad visą laiką kamerose jautėsi kanalizacijos kvapas, buvo girdimi sanitariniam mazgui būdingi garsai, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos.

21.       Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovo atstovas nurodė, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių, galiojusių iki 2020 m. gruodžio 21 d., 14.10 punkte bei Taisyklių, galiojančių nuo 2020 m. gruodžio 22 d., 12.10 punkte, taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Pareiškėjas neginčijo Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu (per langus) buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros, toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI kameros buvo vėdinamos netinkamai.

22.       Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat tvyrančio kanalizacijos kvapo kamerose susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida). Nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 5 asmenis, todėl teismas laikė, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021 ir kt.).

23.       Pareiškėjas nurodė, kad dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę net ir po to, kai buvo įgyvendintas 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-176 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kur nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji į dušą vedami ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

24.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020 m. sausio 22 d.) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021 m. gegužės 26 d.). Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

25.       Taigi, teismas apibendrino, kad nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. prašymą leisti kasdien arba bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, nurodė, kad pilnai įgyvendinti Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų Šiaulių TI neturi techninių galimybių, vykdomos viešojo pirkimo procedūros dėl papildomų dušo patalpų įrengimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovo atstovas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. spalio 5 d. pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus.

26.       Pareiškėjas nurodo, kad nei vienoje kameroje nebuvo įrengta aliarmo sistema, jam sergant buvo labai sunku judėti, išsikviesti pagalbą daužant duris.

27.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020 m. gruodžio 21 d., tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020 m. gruodžio 22 d., 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovo atstovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas priėjo prie išvados, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais nurodė, kad sergant buvo sunku iškviesti pagalbą daužant duris, tačiau nesukonkretino, kada jis sirgo, kokia liga ir kokia buvo jo būklė, dėl ko reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., 101 b. l.) nesimato, kad pareiškėjo sveikata būtų taip pablogėjusi, jog jam būtų reikėję nedelsiant suteikti medicininę pagalbą. Nors 2020 m. gruodžio 3 d. ir gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) ligos pareiškėjo testo atsakymas, tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėjas būtų sirgęs sunkia šios ligos forma ir jam būtų reikėję teikti skubią medicininę pagalbą, dėl kurios jis nebūtų galėjęs išsikviesti budinčio pareigūno. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus.

29.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl Šiaulių TI administracijos kaltės kameroje Nr. 86 buvo susargdintas (duomenys neskelbtini), jam nebuvo suteikta tinkama informacija ir išduotos apsaugos priemonės, nepaaiškinta, kaip apsisaugoti nuo pandemijos protrūkio, kaip atpažinti simptomus ir kaip elgtis, pajutus sveikatos pažeidimus, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytų argumentų, į bylą pateiktų dokumentų matosi, kad Šiaulių TI buvo imtasi visų teisės aktuose numatytų saugos priemonių (įvesti įvairūs ribojimai, taikomos higienos priemonės, testavimas, kūno temperatūros matavimas, apsaugos priemonių dėvėjimas, iškabinti informaciniai raštai ir kt.), kad sumažinti riziką užsikrėsti (duomenys neskelbtini) liga, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų.

30.       Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesukonkretina, kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl to, jog sanitariniai mazgai kamerose nebuvo atitverti iki lubų, nes nemalonaus kvapo buvimą kameroje sieja tik su atskiros vėdinimo sistemos neįrengimu, taip pat nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala dėl to, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. spalio 5 d. jam nebuvo sudaryta galimybė nusprausti duše du kartus per savaitę. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl skunde teismui nurodomų laikymo sąlygų Šiaulių TI administracijai skundėsi tik du kartus – 2021 m. birželio 29 d. dėl kameros Nr. 20 ploto ir 2020 m. gruodžio 8 d. dėl išvedimo į dušą, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl naudojimosi dušu tvarkos teikė prašymą leisti pasinaudoti dušu du kartus per savaitę. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

31.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laikė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

33.       Pareiškėjas buvo laikomas suimtas dėl Šiaulių TI administracijos kaltės kameroje Nr. 86 ir susargdintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pretenzijas reiškia dėl netinkamų atsakovo atstovo veiksmų, nesuteikiant tinkamos informacijos ir apsaugos priemonių, nesilaikant teisės aktais nustatytų apsaugos priemonių. Šiaulių TI nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo uždrausti bet kokie kontaktiniai pasimatymai su artimaisiais, todėl užkratas galėjo būti įneštas tik dėl darbuotojų netinkamų apsaugos priemonių laikymosi arba priimant suimtuosius / nuteistuosius asmenis, konvojuotus į Šiaulių TI, tinkamai neizoliuojant inkubaciniu laikotarpiu. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo išduotos minimalios apsaugos priemonės, nepaaiškinta, kokių priemonių turėjo būti imtasi, kad galima būtų apsisaugoti nuo pandemijos protrūkio, kaip atpažinti simptomus ir kaip elgtis pajutus sveikatos pažeidimus. Minėtus veiksmus prilygino neveikimui, dėl ko pareiškėjas buvo susargdintas, patyrė baimes, nepatogumus, pritaikius teisių ir laisvių suvaržymus, susijusius su minėta (duomenys neskelbtini) liga, ko pasėkoje, atsiliepė pareiškėjo psichologinei būsenai, patyrė rimtus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus.

34.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatytų procesinių normų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.) Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė ir neargumentavo (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismas nepasisakė, kokiu skaičiavimo metodu apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, trukdantį pareiškėjui pasinaudoti jam suteikta laisva zona, neanalizavo tos dalies, jog baldų ir inventoriaus gabaritai nereglamentuojami, todėl yra aktualu nustatyti ne tik formaliai matematiniais paskaičiavimais pagal pateiktus duomenis, suteiktą pareiškėjui patalpos grindų plotą, bet ir nustatyti, kiek realiai pareiškėjas turėjo laisvos vietos minėtoje patalpoje. Atsakovo atstovo pateiktus nekorektiškus duomenis ir teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais, visais atvejais laikė tinkamais duomenimis, nepareikalaujant jokių argumentų jiems pagrįsti, nors minėti duomenys prieštaravo pareiškėjo pateiktiems įrodymams. Teismas nepareikalavo papildomų įrodymų abejonėms ir prieštaravimams išspręsti. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įrodymų suformuluotą vertinimo taisyklę, dėl ko pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, jog teismas netinkamai ir skirtingai (nevienodai) taikė Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) nustatytus pažeidimus ir jų praktiką, reikalavimus ir rekomendacijas skirtingoms pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms.

35.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas pripažįsta, jog suteiktos pareiškėjui sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų ir neatitikimų pats pašalinti negalėjo / negali, tuo siekdamas išvengti atsakomybės, nurodant, jog tai nepriklauso Šiaulių TI, tačiau pareiškėjas pažymi, jog byloje atsakovas nėra Šiaulių TI, atsakovas yra Lietuvos valstybė, o Šiaulių TI tik atsakovo atstovas.

36.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepareikalavo sanitarinių mazgų įrengimo įregistravimo dokumentinių patvirtinančių įrodymų. Įrodymai, kurių šaltinis nėra žinomas arba nėra galimybės jo patikrinti, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais (ir veiksmai) laikomi teisėtais. Teismas nepateikė argumentuojančių paaiškinimų, kodėl galima tikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kai pateikiama informacija iš esmės neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

37.       Dėl gyvenamosios patalpos nesuteikimo pareiškėjas pažymi, kad skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas ne gyvenamosiose patalpose, o sanitarinio mazgo patalpose, kuriose gyvenamasis plotas neapskaičiuojamas. Pareiškėjas kėlė klausimą, kurio pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokiu pagrindu kameros laikomis gyvenamosios paskirties, jei jos įrengtos specialios paskirties statinyje. Pareiškėjas pažymi, kad buvo laikomas negyvenamos grupės ir specialios paskirties pogrupio pastate negyvenamosiose patalpose, kuriose apskaičiuojamas pagalbinis plotas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu minėtos aplinkybės netyrė ir neanalizavo, kuri yra esminė, nustatant patalpos paskirtį.

38.       Dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė savarankiškai apskaičiuotus sanitarinių mazgų apytikslius užimamų plotų duomenis. Tačiau, kokiu būdu ir kaip juos apskaičiavo, kokias priemones naudojo, kas minėtus apskaičiavimus atliko, nenurodo. Minėti duomenys negali būti priskirti oficialiems duomenims, atitinkamai turtintiems juridinę galią. Be to, nenurodo, o pirmosios instancijos teismas papildomai nepareikalavo, kokiais pagrindais yra įrengti sanitariniai mazgai minėtose kamerose, kokie dokumentai reglamentuoja jų įrengimą. Pareiškėjas nurodo, kad kameros Nr. 19, 20, 42, 60, 86, 98, 107 nurodytas plotas yra sanitarinio mazgo užimamas plotas kiekvienoje iš minėtų kamerų, nes sanitarinis mazgas įrengtas vienoje patalpoje, atitinkantis Taisyklių 153.2 punkto požymius, ko pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Vadovaujantis nacionalinių ir tarptautinių teismų patvirtinta praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-530/2017 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršic prieš Kroatiją), kurioje yra akcentuojama, jog daugiavietėje kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Tuo pagrindu pareiškėjas pažymi, jog minėtose Šiaulių TI kamerose nėra galimybės išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą, nes visas kameros plotas atitinka sanitarinio mazgo plotą.

39.       Teismas sutiko su pareiškėjo keliamu ginču dėl nesuteikto dušo du kartus per savaitę, tačiau tik laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. spalio 5 d., tačiau iki 2021 m. gegužės 21 d. laikė, kad atsakovo atstovas nepažeidė nustatytos normos, suteikdamas vieną kartą per savaitę pareiškėjui pasinaudoti dušu. Pareiškėjas nesupranta ir yra atsidūręs pakankamai nepaaiškinamoje padėtyje, nes yra laikomas toje pačioje sulaikymo įstaigoje, tose pačiose apgyvendinimui netinkančiose patalpose, tačiau vienu atveju po 2021 m. gegužės 21 d. yra pripažinta teismo kaip pažeidimas, sukėlęs neigiamas pasekmes dėl to, jog nebuvo suteiktas dušas du kartus per savaitę, o kitu atveju iki 2021 m. gegužės 21 d., nesikeičiant jokioms faktinėms apgyvendinimo aplinkybėms, laikytina, jog jis nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo manymu, nėra aktualu vertinti tik teisės aktų pasikeitimų, kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad anksčiau teisės aktai nenumatė teisės pareiškėjui pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, nereiškia, jog reikalavimas buvo teisėtas ir nesukeliantis jokių neigiamų pasekmių.

40.       Dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodo, kad išgyveno reikšmingą stresą, labai buvo susirūpinęs savo gyvybe, patyrė tuo pagrindu teisių ir laisvių suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei nebūtų susirgęs. Pareiškėjas neigiamus išgyvenimus turėjo patirti dėl to, kad izoliatorius netinkamai vykdė apsauginę kontrolę, neteikė informacijos, nesuteikė minimalių apsauginių priemonių, nesilaikė naujai atvežtų asmenų apsaugos patikrinimo taisyklių prieš sukeliant į bendras patalpas, netinkamai vedė kontrolę, stebinta administracijos darbuotojų elgesį ir pareigą laikytis didžiausio saugumo. Todėl pareiškėjas mano, kad teismas buvo nepakankamai tiek aktyvus, tiek objektyvus, sprendžiant šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

41.       Dėl nevyriausybinės organizacijos ,,Iustitia est fundamentum“ pripažinimo proceso dalyviu pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė atsisakyti leisti dalyvauti minėtai organizacijai teisminiame procese, todėl buvo padaryta reikšminga žala tiek pareiškėjui, tiek nevyriausybinei organizacijai.

42.       Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

43.       Atsakovo atstovo vertinimu, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymu bei priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, jog teismo sprendimas neteisingas. Atsakovo atstovo nuomone, pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu – nėra. Taip pat nurodo, kad tiek pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma, tiek bylos šalių reikalavimai vadovautis vienais ar kitais teisės aktais ar teismų praktika vertinami kaip nevaržantys teismo diskrecijos teisės priimti sprendimą savo nuožiūra, pagal savo vidinius įsitikinimus. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą, bei, atsižvelgdamas į tai, pripažino pareiškėjo pažeistas teises, o prašymą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė. Be to, nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o teismas nenustatė, jog dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

44.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. spalio 5 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

45.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis.

47.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

49.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės tik atsakovo atstovo pateikta pozicija, duomenimis, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

50.       Gautoje patikrinti byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

51.       Dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019 m. kovo 5 d.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020 m. vasario 6 d.) ir nuo 2020 m. vasario 6 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31, – kuriuose nustatyta, kad kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

53.       Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra atmetami.

54.       Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikti duomenys leidžia detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tekusį kameros plotą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos jokios pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose nebuvo suvaržyta. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą.

55.       Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad visas kameros plotas turėtų būti pripažįstamas pagalbinėmis patalpomis ar sanitarinio mazgo patalpomis ir dėl to pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose (tualeto) patalpose, vertintini kaip jo subjektyvi interpretacija, neturinti jokio teisinio pagrindo.

56.       Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020 m. sausio 22 d.) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021 m. gegužės 26 d.). Nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams Šiaulių TI laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. birželio 28 d. prašymą leisti kasdien arba bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, nurodė, kad pilnai įgyvendinti Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų Šiaulių TI neturi techninių galimybių, vykdomos viešojo pirkimo procedūros dėl papildomų dušo patalpų įrengimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad tik laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. spalio 5 d. atsakovo atstovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus.

57.       Pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamų atsakovo atstovo veiksmų, nesuteikiant tinkamos informacijos ir apsaugos priemonių, nesilaikant teisės aktais nustatytų apsaugos priemonių, todėl, kaip teigia pareiškėjas, užsikrėtė (duomenys neskelbtini).

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi kad Šiaulių TI buvo imtasi visų teisės aktuose numatytų saugos priemonių. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 sustabdytas (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis; masiniai renginiai; asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimą; asmenų, laikomų Šiaulių TI, trumpalaikės išvykos į namus; asmenų, laikomų Šiaulių TI, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (II t., b. l. 17-18). Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-91 nurodyta bekontakčiais termometrais matuoti įeinančių įstaigos darbuotojų kūno temperatūrą; bekontakčiais termometrais patikrinti į įstaigą atvykusius suimtuosius (nuteistuosius) ir kt. (II t., b. l. 21-22) (taip pat žr. II t., b. l. 19-20; 23-30; 75-77; 89). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo atstovas ėmėsi visų įmanomų proporcingų priemonių, jog sumažinti riziką užsikrėsti (duomenys neskelbtini) liga, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir užsikrėtus pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kalinimo įstaigoje, pareiškėjas neteigia, jog nebuvo prieinama kvalifikuota medicininė pagalba (žr. pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Fenech prieš Maltą (pareiškimo Nr. 19090/20).

59.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsisakyti leisti dalyvauti nevyriausybinei organizacijai ,,Iustitia est fundamentum“. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo administraciniame teisme klausimus reglamentuoja ABTĮ 47 straipsnis, kurio 4 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, tačiau nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ į minėtą sąrašą nepatenka, t. y. pagal ABTĮ 47 straipsnį nelaikytina tinkamu fizinio asmens įgaliotu atstovu (pagal pavedimą). Analogiškos nuostatos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-520/2016; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-884-624/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-520/2022; ir kt.).

60.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

61.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos eismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Dainius Raižys

        Veslava Ruskan