Civilinė byla Nr. e2S-656-324/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00250-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.1.2.4; 3.1.18.2.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5

                        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. Ž. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį – priteisti iš atsakovo Ž. M. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiam vaikui V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatyti, kad priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė.

2.       Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Nurodė, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti pastovų bei nepertraukiamą išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą, kuris patenkintų pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinį santykį ir užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių apsaugą ginčo sprendimo metu. Priešingu atveju nepilnametis vaikas patektų į socialinės rizikos situaciją, dėl kurios negalėtų būti patenkinti net patys būtiniausi jo  poreikiai (teisė į būstą, maistą, higienos priemonės).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 6 d.) iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis) nutarė pakeisti šalių taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, nustatytą nepilnamečiam vaikui V. Ž. teiktino išlaikymo dydį, padidinant jį iki 250 Eur per mėnesį.

5.       Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiam vaikui V. Ž. skirti po 100 Eur periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, jog po šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nepilnamečio vaiko poreikiai žymiai padidėjo, leidžia daryti išvadą, kad netenkinus ieškovės reikalavimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo gali būti pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai, neužtikrinti vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir pan. Nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui yra būtinas nuolatinis ir jo poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padidinti nustatytą vaikui teiktino išlaikymo dydį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje.

6.       Nurodė, kad šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 840 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 633,20 Eur neto (atskaičius mokesčius). Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl pastaroji turi teisę į 85,75 Eur išmoką nepilnamečiui vaikui, taigi 633,20 Eur vaiko poreikių suma mažintina 85,75 Eur ir, taikant orientacinį 1 MMA dydį, sudarytų maždaug 547,45 Eur, t. y. apie 274 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomas nustatyti laikino išlaikymo dydis neviršija pusės orientacinio išlaikymo dydžio, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki byloje įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis) nustatytas išlaikymo dydį padidino iki 250 Eur.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį, o šio prašymo netenkinant ją pakeisti, numatant, jog V. Ž. teiktinas išlaikymo dydis padidinamas iki 160 Eur per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padidėjusius vaiko poreikius.

1.2.                      Reikalaujamas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi jis neturi jokio nekilnojamojo turto, yra dirbantis, tačiau jo pajamos vidutiniškai siekia vos 580 Eur. Vienintelis atsakovo turtas yra automobilis. Atsakovas vien socialinio būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 170 Eur per mėnesį. Atsakovas vienas auginą nepilnametį sūnų D. M., todėl reikia skirti lėšų šio nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra itin sunki ir jis negali teikti priteisto laikino 250 Eur išlaikymo. Atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos. Atsakovas niekuomet nevengė savo nepilnamečio sūnaus išlaikyti ir skyrė jo išlaikymui nustatytą išlaikymą. Teismo nutartimi padidinus nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki 250 Eur per mėnesį, atsakovas nebeturėtų lėšų pragyvenimui bei lėšų išlaikyti savo kitą nepilnametį vaiką.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovo turtinę padėtį, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimą bei laikinąsias apsaugos priemones.

2.2.                      Nepilnamečio vaiko tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą sumą sudaro: išlaidos maistui - 200 Eur, būstui - 100 Eur, higienos priemonėms - 40 Eur, avalynei, drabužiams - 100 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur, kultūrinei veiklai - 30 Eur, laisvalaikio prekėms, lavinimo priemonėms (žaislams, dailės priemonėms ir kt.) - 50 Eur, kitoms išlaidoms - 30 Eur, iš viso 570 Eur. Nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra būtiniausieji, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 840 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 633,20 Eur neto (atskaičius mokesčius).

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei pagrįstai sprendė, jog esminės šalių turtinės padėties disproporcijos, sudarančios pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas šioje proceso stadijoje nenustatė.

2.5.                      Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, todėl finansiškai pajėgus prisidėti prie nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti vaiko poreikių tenkinimu.

2.6.                      Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

2.7.                      Atsakovas su vaiku nesimato, jo nelanko, paskambina vaikui vos kartą per porą mėnesių, nepraleidžia su nepilnamečiu vaiku nė vieno savaitgalio, nepasiėmė kartu atostogauti. Kadangi atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų, visos nepilnamečio vaiko išlaidos bei rūpestis krenta tik ant ieškovės pečių. Atsakovas nėra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė dėl to, jog atsakovas nevykdė savo pareigos indeksuoti teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintą 100 Eur išlaikymą. Ieškovė ne kartą atsakovo prašė savo noru padidinti teikiamą išlaikymą, tačiau jis tai padaryti atsisakydavo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo ieškovė ketina kreiptis (jau pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo) į antstolius dėl priverstinio išieškojimo, jei atsakovas šios pareigos neįvykdys savanoriškai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, gimimo liudijimą, pažymą apie transporto priemones, išrašą iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 208671158, VĮ Registrų centro raštą dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo, UAB „Viena sąskaita“ 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. sąskaitas.

13.       Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – sąskaitas ir čekius, ieškovės teigimu, patvirtinančius vaiko poreikius.

14.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikinos nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18.       Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-425-924/2015  patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiui vaikui V. Ž. skirti po 100 Eur periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos (2015-06-19) iki jo pilnametystės, 2 punktu susitarė, kad nepilnamečio V. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra motina.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur (nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovė nepagrindė vaikų išlaikymui prašomos priteisti sumos, bus tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

22.       Atsakovas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas tik priteistino išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu klausimas) neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio tam tikrą laikotarpį (iki teismo sprendimo priėmimo). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, atsakovas nuo 2018 m. balandžio 9 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis už 2023 m. sausio mėn. sudarė 1029,48 Eur, už 2023 m. vasario mėn. 739,44 Eur, šį mėnesį jis taip pat gavo 45,62 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus, už 2023 m. kovo mėn. gavo 956,24 Eur darbo užmokestį, taip pat 122,7 Eur išmokas iš VSDFV Kauno skyriaus. Tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką (išlaikytinį), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, nereiškia, kad atsakovas neturi galimybių teikti nepilnamečio vaiko poreikius patenkinti reikalingą laikiną išlaikymą po 250 Eur. Paminėtina, kad už kito atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą yra atsakingas ne tik jis, bet ir šio vaiko motina, o byloje nėra duomenų, kad šio vaiko motina neteikia išlaikymo.

23.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepajėgus teikti priteisto dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui, juolab kad šioje proceso stadijoje ieškovė pagrindė, jog toks išlaikymas vaikams yra būtinas, o atsakovas šių aplinkybių preliminariai nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, tikroji šalių turtinė padėtis bus nustatinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, negalėjimas dirbti dėl ligos ilgą laiką ir/ar pan. Dėl to, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

25.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėja                                        Virginija Gudynienė