(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant A. R., V. S., Rūtai A. N.,
dalyvaujant prokurorui G. V.,
kaltinamajam G. R., jo gynėjai advokatei J. J.,
civilinio ieškovo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimo asociacijos atstovui E. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis, šiuo metu nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
G. R. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastą automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą, atrakinęs automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, priklausantį Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai, užvedė jį ir išvažiavo, o važiuodamas automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. tyčia sugadino šio automobilio užvedimo spynelę, pakabą, apgadino ratlankį, sulaužė pavarų svirtį ir žibintų įjungimo svirtį, dėl ko civilinis ieškovas Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija patyrė 790 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu G. R. tyčia sugadino svetimą – Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai priklausantį turtą – automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
G. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė automobilį būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastą automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą, atrakino automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, priklausantį Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai, užvedė jį ir išvažiavo, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, 3 000 Eur vertės turtą.
Bylos duomenys
Apklaustas 2018 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino. 2018 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tikslo pasisavinti automobilį jis neturėjo, norėjo juo tiesiog pasinaudoti, kad nuvažiuotų nuo savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki buvusios draugės J. O. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilį paėmė labiau iš chuliganiškų paskatų. Paaiškino, jog kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio jis automobilio Fiat Ducato, pilkos spalvos, skirtos vežti neįgalius asmenis, raktelius rado šalia parduotuvės „Maxima, esančios (duomenys neskelbtini), netoli šio automobilio stovėjimo vietos. Ant raktelių buvo užrašas „Fiat“, tuo metu nematė, ar šis automobilis stovėjo aikštelėje. Raktelius įsidėjo į savo portfelį, norėjo juos grąžinti, bet užmiršo. Po poros savaičių jis ėjo į parduotuvę „Maxima“ ir pamatė šalia jos stovintį automobilį Fiat netoli tos vietos, kur rado raktelius, tuo metu pagalvojo, kad rakteliai galėtų būti nuo šio automobilio. Įvykio dieną, t. y. 2018 m. gegužės 3 d., apie 24.00 val., kai susipyko su savo drauge J. O., buvo truputį neblaivus, nusprendė paimti automobilį Fiat Ducato ir juo nuvykti iki draugės, t. y. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g. skambino prieš tai savo draugams, kad jie kaltinamąjį nuvežtų iki jo draugės, bet kaltinamojo draugai tuo metu jam padėti negalėjo; taksi pinigų neturėjo. Mintis vykti pas draugę kilo spontaniškai. Draugė jo į namus neįsileido, jis buvo neblaivus, išsigando, norėjo tik patraukti automobilį nuo kelio, atvyko tėvai ir jį išsivežė namo. Draugė paskambino tėvams ir liepė išsivežti jį. Kai tėvai atvyko, jis sėdėjo automobilyje. Galėjo rūkyti automobilyje. Turėjo alkoholio kišenėje, išlipęs prie draugės namų, išgėrė alaus. Vėliau to pačio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vieną butelį alaus jis buvo išgėręs, išvykdamas iš savo namų, o su savimi iki draugės nusivežė Starkos butelį, sėdėdamas prie draugės namų, dalį šio butelio išgėrė. Automobilis liko stovėti prie J. O. namų, automobilio rakteliai liko automobilio viduje. Kitą rytą nuėjo pažiūrėti, ar yra automobilis, bet toje vietoje, kur jį paliko, automobilio jau nebuvo. Automobilio valdymas kitoks, nes jis pritaikytas neįgaliesiems, dėl to jis negalėjo įjungti atgalinės pavaros. Pavarų svirtį galėjo nulaužti, padaryti apgadinimus, esančius b. l. 21, 9 foto nuotrauka, taip pat galėjo, buvo užsikėlęs kojas ant plastmasinės apdailos, sėdėdamas automobilyje; užvedimo spyną, žibintų svirtelę sugadinti galėjo, vėliau nurodė, jog užvedimo spynos jis nelaužė, pakabos sugadinti negalėjo, kelias buvo asfaltuotas, be duobių, taip pat nesugadino ir ratlankio. Pavarų svirtį reikėjo naudoti, nes norėjo įjungti atbulinę pavarą, kad pastatytų automobilį taip, kad jis nekliudytų pravažiuoti kitiems automobiliams, bet perstatyti jam nepavyko. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, atimta 3 metams dėl to, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Jo mamos tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini), tėčio – (duomenys neskelbtini), tuo metu jo tel. Nr. paskutiniai skaičiai buvo 221. Iš jo telefono skambinti galėjo močiutė, nes jį buvo palikęs namuose. Savo telefoną įvykio metu jis buvo palikęs namuose. Nors įvykio metu pagrindinis kelias buvo tvarkomas, jis juo važiavo, patraukė ženklą ir pravažiavo, visi taip darydavo. Vakare kelias nebūna aklinai uždarytas, tvorą galima nukelti (b. l. 150-152).
2018 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu po to, kai buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 106), papildomai apklaustas kaltinamasis G. R. nurodė, kad pirmą kartą automobilį Fiat Ducato jis rastu rakteliu atsirakino ir naudojosi važiuodamas pas draugę J. O. nagrinėjamo įvykio metu. vieną kartą iki tol jis buvo pabandęs atrakinti šį automobilį rastu raktu, tačiau juo tuo metu nesinaudojo. Prieš pasinaudodamas nagrinėjamo įvykio metu automobiliu, žinojo, kad turi nuo jo raktelius. Raktelių negrąžino ar neperdavė parduotuvės administracijai, nes rado vėlai vakare, kitą dieną ėjo į darbą ir pamiršo. Nežinojo, kieno tai automobilis. Pirmą kartą atbulinę pavarą panaudojo tik nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) g. Žinojo, kad tai ne jo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pavogė automobilį iš baimės ir dėl to, kad ne taip įvardino žodžius, neturėjo omenyje, kad pavogė, jis automobiliu tik pasinaudojo (b. l. 187).
2019 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio metu dar kartą apklaustas kaltinamasis G. R. nurodė, kad jis galėjo sugadinti automobilį, tačiau netyčia, galbūt netyčia per stipriai paspaudė pavarų svirtį. Manė, kad pavarų svirtis ir spidometras yra sujungtos ir jungdamas pavarų svirtį, galėjo sulaužyti plastmasinę apdailą, esančia prie pavarų svirties. Jis ne kartą bandė įjungti atbulinę pavarą pagal ženklus, esančios ant pavarų svirties. Kaip galėjo sugadinti žibintų svirtį, nežino. Atsimena, kad jungė žibintus, bet jėgos nenaudojo. Žibintų svirtis buvo kairėjo vairo pusėje. su automobilio užvedimu problemų neturėjo, vairas prieš pradedant naudotis automobiliu buvo užsirakinęs. Nuo atsakomybės jis nebėga, teismui priteisus žalą, ją atlygins (2 t., b. l. 7-8).
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas E. B. nurodė, kad galutinis civilinio ieškovo reikalavimas yra 790 Eur, tokią turtinę žalą asociacija patyrė dėl nagrinėjamo įvykio. Nurodė, kad asociacijos vairuotojas žiemą buvo pametęs automobilio Fiat Ducato raktelius, tačiau pasiėmė kitus ir toliau važinėjo šiuo automobiliu. Prie parduotuvės „Maxima“ dažnai stovi šis automobilis, nes ten netoli gyvena vairuotojas. (duomenys neskelbtini) g. įvykio metu buvo remontuojama, reikėjo važiuoti apylanka iki automobilis radimo vietos, ten buvo neasfaltuotas kelias, daug duobių, juo važiuojant galėjo būti sugadinta pakaba. Kiek pamena, keitė pakabos traukę. Mano, jog pavarų svirtis buvo išlaužta, bandant apsisukti, o bandant sutvarkyti svirtį, t. y. pajungti atbulinę pavarą, buvo išlaužtos plastmasės. Buvo nutraukta jungtis, kuri jungia su pavarų dėže, tam reikėjo nuimti plastmasę, kuri buvo išlaužta. Plastmasinė apdaila pati sulaužyta nebuvo, ją tiesiog prisuko atgal. Kadangi svirtis buvo išlaužta, toliau pajudėti su automobiliu buvo neįmanoma. Spyna galėjo būti prasukta, nes ją po įvykio reikėjo tvarkyti. Išoriškai ji buvo be apgadinimų, todėl automobilio apžiūros metu apgadinimai nenustatyti, bet viduje ji buvo sugadinta, gal buvo užsirakinęs vairas, todėl spynelė prasukta; reikėjo ją keisti. Kai rado automobilį, jis sunkiai užsivedė. Kad spynelė buvo sugadinta, nustatyta servise, iš karto buvo aišku, kad kažkas su ja negerai, kai bandė išvažiuoti iš įvykio vietos. Matyt buvo važiuota per duobes ir tuo metu įlenktas ratlankis, kurį reikėjo lyginti, suvedimą daryti. Žibintų jungimo svirtis keista, nes ji buvo nulaužta; ji yra kairėje vairo pusėje, buvo lūžimo žymės. Iki šio įvykio automobilis buvo tvarkingas, jo remontuoti nereikėjo. Automobilis prižiūrimas nuolat, kad būtų techniškai tvarkingas, nes juo vežiojami žmonės su negalia. Jokių problemų su automobiliu iki įvykio nebuvo. Automobilio vertė buvo nurodyta pagal įvykio metu buvusią jo rinkos kainą. Jis pats atsiskaitė grynaisiais iš savo lėšų už automobilio tvarkymą, nes tuo metu buvo asociacijos pirmininkas, o asociacija neturėjo laisvų pinigų, kuriuos būtų galėjusi skirti, šiuo metu asociacija su juo pilnai dar nėra atsiskaičiusi, jam sumokėjusi yra 200 Eur, jis iš viso sumokėjo 790 Eur (1 t., b. l. 151-152, 209-210; 2 t., b. l. 7-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, kad jis dirba Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos vairuotoju. Automobilį buvo pastatęs užrakintą (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, atėjęs ryte automobilio nerado. Tuo metu buvo vienas raktelis nuo automobilio, jį turėjo liudytojas. Kitą raktelį buvo pametęs žiemą. Tuo metu, kai pametė raktelį, automobilis taip pat buvo pastatytas prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). kur jis pametė raktelius, tiksliai nežino, bet mano, jog netoli šios parduotuvės. Nuo to laiko, kai pamatė, kad automobilio nėra, pranešė vadovui bei policijai iki buvo surastas automobilis, praėjo maždaug dvi valandos. Jis kartu su vadovu E. B. vyko apžiūrėti automobilio į (duomenys neskelbtini) sodus. Pravažiavimas iki vietos buvo per aplinkkelį, žvyrkelį, nes pagrindinis kelias buvo remontuojamas. Jeigu važiuoti naglai, buvo galima pravažiuoti pagrindiniu (asfaltuotu) keliu, tvoros nebuvo aklinos. Atvykus, nustatyta, kad stiklai nesudaužyti, išoriškai apgadinimų nebuvo, vidinėje dalyje buvo išlaužta vairo kolonėlė, plastmasės išplėšytos, sulaužyta užvedimo spyna, pavarų svirtis, posūkių rankenėlė; buvo apgadintas ratas – traukė vairą į vieną pusę. Po to automobilis buvo tvarkomas, iki įvykio jis buvo techniškai tvarkingas, yra atidžiai prižiūrimas. Pakabą tvarkė ilgai, meistrai sakė, kad kažkas pasivažinėjo, užkabinta, sulankstyta kažkas, meistrai pyko. Įmonė šį autobusiuką turi 5 metus, t. y. tiek, kiek dirba liudytojas. Pakaba niekada nebuvo sugedusi, su užvedimo mechanizmo taip pat problemų nebuvo. Įvykio vietoje ir dėl spynelės, ir dėl kitų gedimų buvo sudėtinga užvesti automobilį. Liudytojui sunku paaiškinti dėl ko, nes jis ne mechanikas. Iki nagrinėjamo įvykio vieną kartą buvo įsibrauta į automobilį po to, kai buvo pamesti rakteliai. Automobilyje buvo prirūkytą, pridergta, dėl to į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 176-178).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – kaltinamojo mama D. R. nurodė, kad naktį, jai būnant namuose su vyru ir mažesniu sūnumi, jai paskambino J. O. ir paprašė pasiimti G. R.. Ji prikėlė vyrą ir abu nuvažiavo iki J. O. namų. Atvykus į įvykio vietą, sūnų rado sėdintį autobusiuke, durelės buvo atidarytos, garsiai grojo muzika; jai atrodo, kad automobilis buvo neužvestas. G. R. sakė, kad niekur nevažiuos ir lauks, kol jį įleis J. O., jis buvo išgėręs. Ji ištempė jį už pakarpos iš autobusiuko, įsodino į savo automobilį ir išsivežė. Vyras net nebuvo išlipęs į automobilį. Kas buvo autobusiuko viduje, nekreipė dėmesio. Negalvojo, kai tai pagrobtas automobilis. Nesigilino, iš kur ir kieno automobilis. Viską paliko, kaip rado, automobilio raktelių nematė. Grįžus, paguldė sūnų miegoti, ryte išvažiavo į darbą, o G. R. paliko miegoti namie. Tuo metu kaltinamasis gyveno pas močiutę Architektų g. 105-14. Liudytojos tel. Nr. jau 10 metų yra (duomenys neskelbtini). Močiutės tel. Nr. paskutiniai skaičiai 221, jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu pagrindinis kelias buvo remontuojamas, reikėdavo važiuoti per apylanką, bet vakarais visi važiuodavo remontuojamu keliu, o ne per apylanką, ženklo nebūdavo. Apylankos kelias duobėtas, duobės iki kelių, geriau juo nevažiuoti (1 t., b. l. 171-172).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – kaltinamojo tėtis K. R. nurodė, kad š. m. gegužės mėnesį, naktį žmona jį pažadino, pasakė, kad jai paskambino J. O. ir paprašė nuvažiuoti paimti G.. Jie su savo automobiliu nuvažiavo paimti sūnaus. Jis iš vakaro su sūnumi nebendravo, skambino jam, bet pastarasis neatsiliepė, vakare kaltinamasis bendravo tik su mama. Liudytojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), žmonos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), močiutės mobilaus tel. Nr. paskutiniai skaičiai 221. Naktį nuvažiavę į įvykio vietą, pamatė G., ar tuo metu jis vaikščiojo, ar sėdėjo, neprisimena. Įvykio vietoje buvo mikroautobusiukas, iš kur jis ten buvo, neklausinėjo. Kol jis su savo automobiliu apsisukinėjo, žmona išlipo ir atsivedė G. R., įsodino jį į automobilio galą ir jie visi išvažiavo. Mikroautobusiukas liko stovėti vietoje, jis buvo neužvestas, jame grojo muzika, kitų žmonių nebuvo. Jam apsisukti vietos užteko. Kitą dieną jį paliko miegoti, patys išvažiavo į darbą, po to sūnus išvažiavo į sodybą, tuo viskas ir baigėsi, sūnus nieko nepasakojo, vėliau irgi nenorėjo bendrauti. Gegužės mėnesį pagrindinis kelias buvo remontuojamas, apylanka buvo prasta, ypač po lietaus. Kai būdavo kelio remonto ženklai, pravažiuoti pagrindiniu keliu buvo draudžiama, vakarais kartai buvo galima pravažiuoti, ženklų nebūdavo, gyventojai naudodavosi pagrindiniu keliu (1 t., b. l. 178-179).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. O. nurodė, kad tikslios įvykio datos ji neprisimena, buvo apie 2.00 val. nakties, kai išgirdo beldimą į duris, ji iš pradžių durų neatidarė, jai atsakė, kad tai „G.“, prašė parūkyti, vėliau po 3 ar 5 beldimo, ji duris atidarė ir tuo metu kaltinamasis jos klausė, ar ji moka naudotis automatu. Nuo kaltinamojo bendravimo metu sklido alkoholio kvapas. Po 40 minučių dar kartą beldėsi, tuomet liudytojo paskambino kaltinamojo mamai. Mama atvažiavo, paėmė kaltinamąjį, sakė, kad jis nekoks. Kitą rytą policija buvo kviesta dėl kito įvykio, dėl to, kad kaimynai savo automobiliais užstato pravažiavimą. Policiją kvietė ne dėl neįgaliesiems skirto vežioti autobusiuko. Kaip kaltinamasis atsirado prie jos namų naktį, ji nežino, neįgaliųjų autobusiuko naktį nematė. Girdėjo, kad naktį lauke grojo muzika; iš kur ji sklido, nežino. Nežino, kiek laiko kaltinamasis buvo prie jos namų, ji nuėjo miegoti. Kalbėjosi dėl šio įvykio su kaltinamojo mama, ji sakė, kad kaltinamasis visiškai girtas, nieko nesupranta. Nuo miesto važiuojant pas ją buvo remontuojamas kelias įvykio metu, apvažiavimas buvo pakankamai duobėtas, nežino, ar įvykio naktį buvo galima važiuoti remontuojamu keliu ar ne. Kai kelias buvo remontuojamas, aptvėrimai buvo, visi žinojo, kad kelias asfaltuojamas ir juo niekas nevažiuodavo, galima buvo iki jos aplinkkeliu apvažiuoti (1 t., b. l. 173-174).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. (A.) P. nurodė, kad naktį išgirdo, jog kažkas parkuojasi prie jo namų. Pamatė, kad gale kiemo apsisukinėja automobilis, galvojo, kad jis išvažiuos, bet tai ilgai tęsėsi. Buvo ilgai gazuojama, po to automobilis sustojo ir stovėjo, po ko išjungė variklį. Manevravimas vyko apie 5 minutes. Susidarė įspūdis, kad asmuo nemoka naudotis automobiliu, nes kai nemoki įsijungti galinės pavaros, tai stoviu ir gazuoji. Kas klausė, ar moki įjungti galinę pavarą, neatsimena. Matė vaikščiojantį žmogų, girdėjo, kad jis kalbėjosi su moterimi, bet su kuo konkrečiai, nematė. Vėliau atvažiavo kitas automobilis ir paėmė vairuotoją, buvo moteriškas balsas, kalbėjo, kad kvies policiją. Ryte, išvažiuojant, stovėjo busiukas, jiems išvažiuoti netrukdė, gal vilkikas nepravažiuotų tik; bet jeigu stovėjo ir jų (liudytojo bei jo tėvo) automobiliai, tuomet pravažiuoti buvo neįmanoma kitiems automobiliais. Dėl jų automobilių policija kitą dieną kviesta nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45), patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad tyrimo metu geriau prisiminė įvykį. Buvo laikotarpis, kai pagrindinis kelias buvo remontuojamas, pravažiavimas juo buvo skirtingas. Vieną laikotarpį buvo galima juo važiuoti, kitą – ne, tuomet reikėjo važiuoti aplinkkeliu (žvyrkeliu), jo būklė priklausė nuo oro sąlygų, būdavo ir duobės, ir balos; buvo ir toks laikotarpis, kai dieną ženklai draudė važiuoti, o naktį leisdavo. Jo žmona A. P. nieko nematė, ji gulėjo, atsikėlusi ir išėjusi nebuvo (1 t., b. l. 175-176).
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti liudytojos A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad gyvena prie vietos, kurioje rastas autombilis Fiat Ducato. 2018 m. gegužės 4 d., apie 2.45 val. ją su sutuoktiniu prižadino iš lauko sklindantis triukšmas. Girdėjo vyrišką balsą, kuris lietuviškai sakė, kad raktus ir dokumentus deda į „bardačioką“ ir gali su tuo automobilių daryti ką nori. Girdėjo, kad vyras kažkur nuėjo, po to grįžo, girdėjo moters balsą, kuri kalbėjo tyliai, todėl nesuprato, ką sakė. Su sutuoktiniu matė vyro ir moters siluetus, bet visai apibūdinti negali. Pamatė, kad ant kelio sankryžos, prie jų namo tvoros stovi mikroautobusas Fiat, pilkos spalvos. Šioje vietoje ir kiti kaimynai stato automobilius, todėl tai nenustebino. Girdėjo, kad vyras bandė užvesti automobilį, bet nepavyko, kiek suprato, neįsijungė bėgiai ar kažkas panašiai. Su sutuoktiniu pamanė, kad moteris, tai kitoje gatvės pusėje esančio namo gyventoja, nes vasaromis pas ją dažnai vyksta vakarėliai, yra triukšmaujama, dar pasakė, kad atsidarė sezonas. Ar tai buvo kaimynė nežino, gerai moters nematė, nes gatvė neapšviesta, o ir nesistengė įžiūrėti, nes negalvojo, kad kas atsitiko. Minėtas vyras ir moteris ėjo nuo kaimynės namo pusės, bet ar iš namo ar jo kiemo nematė. Po to ji atsigulė miegoti, o sutuoktinis liko žiūrėti, nes bijojo, kad neįvažiuotų į jų šalia stovintį automobilį. Ryte, apie 12.15 val. pas ją atėjo policijos pareigūnas ir paklausė apie automobilį, paminėjo, kad jis vogtas. Vėliau kalbėdama su sutuoktiniu A. P. užsiminė, kad atvažiavo policiją. Jis jai pasakė, kad girdėjo ir matė, kaip atvažiavo kitas automobilis, kuriuo atvažiavo moteris ir ji vyrui sakė: „jau pranešta policijai, kad automobilis pavogtas“. Policijos patruliams pasakė, kad tai gali būti susiję su kaimyne, jie buvo pas ją nuėję, bet ji kategoriškai tai paneigė (1 t., b. l. 42-43 l.).
2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi neasfaltuotų keliukų sankirtoje, priešais (duomenys neskelbtini) namą. Iš išorės visų automobilio durelių spynelės be išorinių apgadinimų. Automobilio vežimo salone kėdžių nėra, tik prie priekinio keleivio kėdės ant grindų guli automobilio rakteliai (du rakteliai sujungti metaliniu žiedu). Automobilio keleivių pervežimo skyriuje prie priekinės vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės ant grindų guli nulaužta plastikinė apdaila nuo vairo viršutinės dalies, kur matoma ir užvedimo spynelė. Užvedimo spynelė be apgadinimų, elektros laidai ir užvedimo spynelės korpusai be išorinių apgadinimų. Priekinėje prietaisų skydo panelėje po automagnetola, kuri yra savo vietoje, peleninėje matomos cigarečių nuorūkos, kurios įpakuotos ir išimtos. Automobilio salone daiktai neišmėtyti. Prie galinių durų pritvirtintas pakelėjas neįgaliųjų vėžimėliams (1 t., b. l. 16-24 l.).
2018 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto įtariamojo nurodyta, kad siekiant nustatyti asmenis, galimai padariusius šį nusikaltimą, buvo atlikta judriojo ryšio bazinių stočių išklotinių analizė. Atliktos analizės duomenimis automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę galėjo įvykdyti G. R., kuris vagystės laikotarpiu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (numeris registruotas įtariamojo motinos D. R. vardu). 2018 m. gegužės 4 d., nuo 2.54 val. iki 2.57 val. telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonementas, būdamas automobilio suradimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), rašė SMS pranešimus į liudytojos J. O. naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-86).
Civilinio ieškovo atstovas E. B. pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą Nr. 008 (1 t., b. l. 8), PVM sąskaitos – faktūros kopiją (1 t., b. l. 155), S. Š. išrašą (1 t., b. l. 206) ir jo individualios veiklos pažymos (1 t., b. l. 208) ir (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio kopijas (1 t., b. l. 207).
Duomenų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, civilinio ieškovo atstovo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų pateikiami turto pagrobimo apibrėžimai šiek tiek skiriasi. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).
Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).
Taigi, nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, ir priešingai – nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o akivaizdu, kad tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017, 2K-249-222/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtintina, kad G. R. 2018 m. gegužės 3 d. vakare, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d., 22.00 val. iki 2018 m. gegužės 4 d., 10.00 val., panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje surastą automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vertė 3 000 Eur, priklausančio (duomenys neskelbtini)), raktą, būdamas (duomenys neskelbtini), atrakino šį automobilį, jį surastu raktu užvedė ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ir jį ten paliko, kur 2018 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val. jį rado atvykę pareigūnai. Šias aplinkybes detaliai nurodė ir paaiškino pats kaltinamasis G. R., jas taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo E. B., liudytojų D. B., J. O., D. R., K. R., A. P. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytinių dokumentų (civilinio ieškovo atstovo pareiškimo, išrašų iš Policijoje registruojamų įvykių registro, automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo su pridėta foto lentele) duomenys. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo, todėl teismas dėl jų išsamiau neanalizuoja.
Aukščiau minėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. R. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo radęs automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelį, žinojo, jog jis yra būtent nuo šio automobilio ir 2018 m. gegužės 3 d. vakare jį atrakino, užsivedė surastu raktu ir išvažiavo su šiuo automobiliu iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamasis G. R., suvokdamas, kad automobilis yra ne jo nuosavybė ir jis neturi teisės naudotis šiuo automobiliu, jis jį paėmė (nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui) ir juo neatlygintinai naudojosi. Šiais savo veiksmais kaltinamasis atėmė iš automobilio savininko – Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu automobiliu, kuris buvo pritaikytas vairuoti neįgaliam asmeniui bei vežti neįgaliuosius. Visa tai sudaro pagrindo teismui spręsti, jog byloje yra nustatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis G. R. turėjo tyčią pagrobti automobilį, t. y. jį pasisavinti (užvaldyti) negrįžtamai. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kaip G. R. suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo jis siekė. Pats kaltinamasis teigia, kad jo tikslas buvo tik pasinaudoti automobiliu tam, kad jis nuvyktų nuo savo močiutės namų, pas kurią gyvena, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki jo buvusios draugės – liudytojos J. O. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent iki šios liudytojos namų kaltinamasis ir nuvyko su pasisavintu automobiliu, kur jį paliko, o kitą dieną toje vietoje pareigūnai jį surado. Kad kaltinamasis buvo nuvykęs iki liudytojos J. O. namų, patvirtina šios liudytojos, taip pat jos kaimyno – liudytojo A. P. bei kaltinamojo tėvų – liudytojų D. R. ir K. R. paaiškinimai teisme. Jie taip pat įrodo aplinkybę, kad automobilis ir buvo paliktas prie liudytojos J. O. namų, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis, paėmęs automobilį, būtų važiavęs ne tiesiai iki (duomenys neskelbtini), bet dar kur nors kitur.
Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis būtų ketinęs dar kur nors kitur su šiuo automobiliu toliau važiuoti, jį slėpti ar kitaip negrįžtamai jį užvaldyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja J. O. po to, kai kaltinamasis atvyko iki jos namų ir bandė pas ją patekti, paskambino kaltinamojo mamai – liudytojai D. R. ir paprašė paimti kaltinamąjį nuo jos namų, nes jis trukdė miegoti nakties metu, triukšmavo, vis beldėsi pas J. O.. Po to liudytoja D. R. pažadino kaltinamojo tėvą – liudytoją K. R. ir jie abu nuvyko automobiliu paimti kaltinamojo, kurį rado sėdintį pasisavintame automobilyje. Liudytoja D. R. ištempė kaltinamąjį iš šio automobilio, įsodino į savo automobilį ir parvežusi jį namo, paguldė miegoti. Pagal kaltinamojo ir liudytojų D. R. bei K. R. paaiškinimus, kalbos apie tai, kieno tai automobilis, tarp jų nebuvo, kaltinamojo tėvai teigia neįsivaizdavę, jog tai pagrobtas automobilis. Liudytojas A. P. teisme patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, pagal kuriuos, prie atvykus prie autobusiuko pas kaltinamąjį lengvajam automobiliui, teigė, kad atvykus moteriai, ji asmeniui, buvusiam autobusiuke, sakė: „Ką tu padarei? Policija, policija“ ir panašiai, o teisme teigė, jog atvažiavus kitam automobiliui, jie paėmė autobusiuko vairuotoją, moteriškas balsas kalbėjo, kad kvies policiją. Liudytojai D. R. bei K. R. yra kaltinamojo tėvai, todėl jie neabejotinai yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko jų parodymus reikia vertinti ypatingai atidžiai. Nepaisant to, teismo nuomone, visos abejonės turi būti kaltinamojo naudai ir minėti liudytojo A. P. paaiškinimai, net tėvams ir supratus, kad automobilis yra pagrobtas, neįrodo kaltinamojo tyčios jį užvaldyti visam laikui. Juolab kad liudytojas A. P. patvirtino kaltinamojo paaiškinimus, kad naktį palikus stovėti taip automobilį Fiat Ducato, kaip jis stovėjo įvykio metu, šis automobilis būtų trukdęs pravažiuoti kitiems automobiliams, esant šalia pastatytiems liudytojo A. P. bei jo šeimos narių automobiliams, o liudytoja A. P., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, jai neturint galimybių atvykti į teismą, teigė, jog girdėjo vyrišką balsą, kuris lietuviškai sakė, kad raktus ir dokumentus deda į „bardačioką“ ir gali su tuo automobilių daryti ką nori.
Be to, tiek iš kaltinamojo bei liudytojų D. R., K. R. paaiškinimų, tiek ir iš asociacijos darbuotojų paaiškinimų bei automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis buvo paliktas su jo viduje esančiais rakteliais. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra svarbi bei patvirtinantis, kad kaltinamasis automobilio visam laikui pasisavinti nenorėjo. Be kita ko, tai, kad kaltinamasis nesiekė visam laikui užvaldyti šio automobilio, teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, jog jis automobilio raktelius buvo radęs jau kuris laikas iki nagrinėjamo įvykio, žinojo, kad tai nuo šio konkretaus automobilio, bet jo iki šio įvykio nepaėmė, nepardavė, nepaslėpė ar kitaip negrįžtamai nepasisavino. Iš esmės vertinant kaltinamojo veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis buvo abejingas pasekmėms, kas nutiks automobilį palikus(duomenys neskelbtini).
Įvertinus tai, kad pats kaltinamasis automobilio jo savininkui negrąžino ir apie automobilio buvimo vietą nepranešė, galima būtų svarstyti, kad jis ryte planavo paimti automobilį ir jį užvaldyti visam laikui, tačiau nespėjo, nes pareigūnai automobilį rado pirmi, tačiau tai būtų prielaida (spėjimas), o apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis. Iš esmės, teismo vertinimu, byloje pasitvirtino gynybos pozicija, jog kaltinamasis paimtu asociacijos automobiliu norėjo tik laikinai pasinaudoti tam, kad nuvažiuotų nuo savo namų iki liudytojos J. O. namų, o pasisavinti jo visam laikui jis nenorėjo. Tuo tarpu prokuroras neįrodė kaltinamojo tyčios, kad jis šį automobilį norėjo užvaldyti negrįžtamai. Faktiškai šią aplinkybę prokuroras įrodinėjo tik pačiu faktu, kad kaltinamasis paėmė svetimą automobilį ir jo negrąžino savininkui, tačiau tai, kaip minėta aukščiau, įrodo objektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bet nepatvirtina kaltinamojo G. R. tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog jis pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat neįrodo jo tyčios šiuo konkrečiu atveju. Juolab kad kaltinamasis teisme paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (beje, nedalyvaujant gynėjui), jis nesuvokė naudojamų teisinių terminų ir manė, kad automobilio paėmimas prilysta jo vagystei.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).
Nors pasinaudojimas svetima transporto priemone, net ir neturint tikslo jos grobti, negali būti laikomas teisėtu, tačiau pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Šiuo atveju byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo G. R. kaltę, turėjus tyčią negrįžtamai užvaldyti pasisavintą (duomenys neskelbtini) automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Duomenų vertinimas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
BK 187 straipsnio 1 dalies duomenimis, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Svetimo turto sugadinimas BK 187 straipsnio prasme – tai atitinkamos kaltininko veikos nulemtas poveikis svetimo turto savybėms, dėl ko tokio turto vertė sumažėja, tačiau šio turto savybės gali būti atkuriamos. Nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, t. y. kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (netiesioginė tyčia).
Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo veiksmais padarytos 790 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, šį civilinį ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad automobilis buvo sugadintas tuo laikotarpiu, kai jį buvo pasisavinęs kaltinamasis. Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, atgavus automobilį, buvo tvarkyta šio automobilio užvedimo spynelė, pakaba, ratlankis, pavarų svirtis ir žibintų įjungimo svirtis, dėl ko (duomenys neskelbtini) automobilio tvarkymo paslaugas suteikęs S. Š., vykdantis individualią veiklą, išrašė asociacijai 790 Eur sąskaitą faktūrą, kurią apmokėjo grynaisiais E. B.. Kaltinamojo teigimu, jis galėjo sugadinti pavarų perjungimo ir žibintų įjungimo svirtis, bet netyčia; dėl kitų automobilio apgadinimų jis nekaltas.
Visų pirma, teismas pažymi, kad tiek pagal civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo E. B., tiek ir pagal šios asociacijos darbuotojo, kuris faktiškai atliko vairuotojo funkcijas, - liudytojo D. B. paaiškinimus teisme, iki nagrinėjamo įvykio asociacijai priklausantis automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo visiškai tvarkingas, nei vienos iš paminėtų jo dalių, nurodytų sąskaitoje faktūroje, iki įvykio tvarkyti nereikėjo. Be to, šie asmenys apklausiami teismui patvirtino, kad automobilis Fiat Ducato buvo ypatingai kruopščiai prižiūrimas, dėl mažiausio gedimo ar problemos buvo vežamas tvarkyti į auto servisą bei nuolat tikrinamas, kadangi juo buvo nuolat vežami negalią turintys asmenys, tam šis automobilis buvo ir skirtas, už automobilio bei juo vežamų neįgaliųjų saugumą buvo atsakinga asociacija. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais E. B. ir D. B. paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį ar iš jo neteisėtai pasipelnyti.
Antra, kaltinamasis pripažįsta, kad jis sulaužė pavarų perjungimo ir žibintų įjungimo/išjungimo svirtis. Tai patvirtina E. B. ir D. B. paaiškinimai teisme bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: automobilio apžiūros protokolas su pridėta fotolentele, sąskaitos faktūros duomenys. Kaltinamasis teigia, kad tą padarė netyčia, tačiau teismas sprendžia, kad ši jo gynybinė versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Dėl pavarų perjungimo svirties sulaužymo byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamajam, esant (duomenys neskelbtini), prie liudytojos J. O. namų, niekaip nepavyko įjungti atbulinės pavaros ir pajudėti atbuline eiga. Tiek pats kaltinamasis teigia, kad tai bandė padaryti ne kartą, tiek ir liudytojai J. O., A. P. bei A. P. patvirtino, jog kaltinamasis gazavo, buvo toks garsas lyg neįsijungtų bėgiai, kaltinamasis J. O. klausė, ar ji moka naudotis automatu. Nors kaltinamasis teigia, kad jis neturėjo tyčios sugadinti automobilio pavarų svirties, teismo nuomone, jo daugkartiniai veiksmai nemokant valdyti neįgaliesiems vairuoti pritaikyto automobilio bei bandant įjungti atbulinę pavarą taip, kad net buvo išlaužta pavarų perjungimo svirtis ir išlupta šalia esanti plastmasinė apsauga, rodo, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, kad gadina svetimą turtą ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet aktyviais savo veiksmais, laužant svetimą automobilį, leido šioms pasekmėms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Taip pat kaltinamasis prisipažino, kad jis galėjo sulaužyti ir žibintų įjungimo/išjungimo svirtį, tačiau teigė, kad tai padarė netyčia. Pažymėtina, kad ši svirtis yra kitoje vairo pusėje (t. y. kairėje) nei pavarų perjungimo svirtis (kuri yra dešinėje vairo pusėje). Kaltinamasis prisipažino, kad problemų jis turėjo tik norėdamas įjungti atbulinę pavarą, t. y. naudotis pavarų perjungimo svirtimi, tačiau buvo išlaužta kitoje visai automobilio vietoje esanti žibintų įjungimo/išjungimo svirtis, kuri iki nagrinėjamo įvykio buvo tvarkinga ir veikė. E. B. teigimu, buvo matyti laužimo žymės. Pats kaltinamasis prisipažino, kad sėdėdamas šiame automobilyje prie J. O. namų, jis jame rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo susikėlęs kojas ant plastmasinės apdailos. Vertinant kaltinamojo elgesį automobilyje, nėra pagrindo teigti, kad jis jį apgadino dėl neatsargumo. Teismas tiki kaltinamuoju, kad jis nenorėjo sugadinti žibintų įjungimo/išjungimo svirties, bet elgdamasis taip, kad ją net nulaužė, jis aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir suprato galimas savo veiksmų pasekmes, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Trečia, kaltinamasis neigė sugadinęs automobilio pakabą. Jis nurodė, kad važiavo suremontuotu keliu, jokių veiksmų neatliko, kurie galėtų įtakoti pakabos gedimą. Civilinio ieškovo atstovas E. B. paaiškino, kad, kiek jis prisimena, buvo keista pakabos traukė. Byloje esančių įrodymų visuma – faktiškai visų byloje apklaustų asmenų paaiškinimai – patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kelias iki (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas. Kaltinamasis teigia, kad jis važiavo jau suremontuotu keliu, kiti byloje apklausti liudytojai, kurie gyvena toje vietovėje, taip pat nurodė, kad tam tikrais periodais naktį buvo galima važiuoti jau nauju, suremontuotu keliu, kurio danga – asfaltas, vien tai neįrodo, kad kaltinamasis nesugadino automobilio pakabos. Aukščiau minėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, atidžiai prižiūrimas ir nei vienos jo dalies ar detalės keisti/tvarkyti nereikėjo. Tuo tarpu po nagrinėjamo įvykio, t. y. po to, kai kaltinamasis vairavo šį automobilį, buvo tvarkyta jo pakaba (keista pakabos traukė). Kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones (ši teisė jam buvo atimta), be to, jis važiavo sodų teritorija, kurioje keliai yra įvairios būklės, be to, iš kaltinamojo elgesio automobilyje atvykus į įvykio vietą, akivaizdu, kad jis nesirūpino šiuo automobiliu, darė jame ką tik norėjo (įskaitant ir jo dalių laužymą). Dėl to teismas mano, kad kaltinamasis šį automobilį vairavo jo nesaugodamas, grubiai ir šiais savo veiksmais sugadino jo pakabą, to galimai ir nenorėdamas, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nurodyti argumentai sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, sugadino ir šio automobilio ratlankį. Jis vienos trumpos kelionės metu vairavo tokiu būdu, kad buvo sugadinta ne viena automobilio detalė, o tai rodo, jog asmuo suvokė savo veiksmų pavojingumą ir turėjo suprasti, jog dėl to gali kilti pasekmių.
Ketvirta, byloje įrodyta, kad kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, sugadino ir šio automobilio užvedimo spyną ir ratlankį. Nors automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad užvedimo spynelė be išorinių apgadinimų, tai nepaneigia, kad ji buvo sugadinta iš vidaus. Tai patvirtino ir E. B. paaiškinimai bei kaltinamojo teiginys, kad prieš užvedant, vairas buvo užsirakinęs. Paprastai kad atrakinti vairą ir užvesti jį, užtenka švelniai pasukti automobilio raktelį ir dėl to jo spynelė nebūna sugadinama. Šiuo gi atveju automobilio spyna buvo prasukta, jos vidų reikėjo tvarkyti, suradus automobilį, jis sunkiai užsivedė. Tai rodo, kad kaltinamasis jau užvedant automobilį, elgėsi netinkamai, dėl ko, jam veikiant netiesiogine tyčia, buvo sugadinta automobilio užvedimo spyna.
Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad paprastai asmuo pagal BK 187 straipsnį yra pripažįstamas kaltu, kai tyčia specialiai ką nors laužo, daužo, kitokiu būdu gadina, t. y. veikiant tiesiogine tyčia, teismas pažymi, kad ši veika gali būti padaroma ir veikiant netiesiogine tyčia. Be to, teismų praktikoje veiksmai, kai neteisėtai paimtas svetimas automobilis yra sugadinimas, taip pat vertinami kaip svetimo turto sugadinimas, veikiant netiesiogine tyčia (Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-87-876/2017, paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-493/2018, kuri palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-222/2018).
Konstatuotina, kad aukščiau nurodytais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio metu sugadintas svetimas turtas, turto savininkui padaryta 790 Eur turtinė žala, padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas neteisėtai pasiėmus ir naudojantis svetimu turtu – automobiliu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, bylos nagrinėjimo metu dirbo, baustas administracine tvarka, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl to, kad 2018 m. kovo 25 d. pagrobė svetimą turtą – automobilį, šiuo metu teisme gautas teikimas su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes G. R. nesilaiko patvirtintų žalos atlyginimo nukentėjusiajam sąlygų.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, turi turtinių įsipareigojimų pagal 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį, teismas sprendžia, kad vieną iš švelniausių bausmių – baudą jam skirti netikslinga. Be to, teismas, siekdamas, kad kaltinamasis dirbtų ir įvykdytų savo turtinius įsipareigojimus tiek pagal ankstesnį, tiek ir pagal šį teismo nuosprendį, sprendžia, jog skirti jam viešųjų darbų bausmę taip pat netikslinga. Siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį bei užtikrinti jo turtinių įsipareigojimų įvykdymą pagal šį teismo nuosprendį, teismas nutaria G. R. skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkį, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu dirbti (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento (jo asmens tapatybės kortelės Nr. 14606688) paėmimas, panaikintina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, šis dokumentas grąžintinas kaltinamajam.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikintina.
Kiti klausimai
Įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo G. R. kaltų veiksmų civilinis ieškovas Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija patyrė 790 Eur turtinės žalos dėl tyčinio jų automobilio sugadinimo, civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, - CD, laikomą prie bylos (1 t., b. l. 71), paliktina saugoti byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, - 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai saugojimui perduoti 3 stiklainiai su kvapo pėdsakais, paimtais 2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu (1 t., b. l. 27), ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu perduoti saugoti 2 vokai su mikroobjektais ir vokas, kuriame supakuotos cigarečių nuorūkos ir 5 DNR konteineriai su nuoplovomis, į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., b. l. 34-35), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant G. R.: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti.
Išteisinti G. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (jo asmens tapatybės kortelės Nr. 14606688) paėmimą, panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos; šį dokumentą, paskelbus teismo nuosprendį, grąžinti G. R..
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikinti.
Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš G. R. (duomenys neskelbtini) (į. k. 191869255, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“) naudai 790 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, laikomą prie bylos, palikti saugoti byloje.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti: 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai saugojimui perduotus 3 stiklainius su kvapo pėdsakais, paimtais 2018 m. gegužės 4 d. automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu perduotus saugoti 2 vokus su mikroobjektais ir voką, kuriame supakuotos cigarečių nuorūkos ir 5 DNR konteineriai su nuoplovomis, į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje.
Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Teisėja Giedrė Norvilienė