Administracinė byla Nr. eA-3235-520-2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01145-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47822 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji atsakovui nurodė realias individualias aplinkybes, t. y. jog šeimoje prieš ją smurtavo, versdavo ją užsiimti prostitucija, todėl ji negalėjo pasilikti kilmės šalyje. Atsakovo surinkta kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jaunesni nei 18 metų asmenys yra išnaudojami komerciniais seksualiniais tikslais, be to, besitęsiant (duomenys neskelbtini) krizei, išaugo nepilnamečių mergaičių prostitucijos lygis ir ankstyvų nėštumų skaičius.
3. Pareiškėja nesutiko su Departamento argumentais, jog pareiškėjos pasakojimas yra nepatikimas ir nelogiškas, nes, pareiškėjos vertinimu, atsakovas suteikė perdėtą reikšmę pareiškėjos pasakojimo formai, kuri yra nulemta asmens individualių savybių.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas nenustatė, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, ji nepatirs persekiojimo / kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų.
5. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą, nes byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ji (pareiškėja) praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje yra padariusi kokių nors teisės pažeidimų, be to, nėra duomenų, jog ji iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl atsakovo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Departamentas paaiškino, kad jis nusprendė pareiškėjai nesuteikti pabėgėlės statuso, kadangi pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
8. Departamentas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė pamotės smurtu ir vertimu dirbti prostitute, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jai pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad pareiškėjos istorija savaime nelemia pabėgėlės statuso jai suteikimo, kadangi pareiškėjos įvardijamas persekiotojas – pamotė – nėra valstybinis subjektas. Departamentas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.
9. Departamentas pabrėžė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus, atsakydama į patikslinančius klausimus, pareiškėja pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus. Departamentas akcentavo, kad pareiškėja prisistatė nepilnamete, nurodė, kad jai yra 17 metų, tačiau, kilus abejonių dėl jos tikrojo amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotus specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjai yra daugiau negu (duomenys neskelbtini) metai, t. y. pareiškėja yra pilnametė. Atsižvelgęs į tai, Departamentas sprendė, kad pareiškėja bando klaidinti tyrimą ir sukčiauti, prisistatydama nepilnamete, dėl to atsirado pagrįstų abejonių dėl bendro pareiškėjos patikimumo, be to, ši nustatyta faktinė aplinkybė dėl pareiškėjos amžiaus paneigia jos skundo argumentus, kad kilmės valstybėje ji, kaip nepilnametė, gali būti verčiama dirbti prostitute.
10. Departamentas pažymėjo, kad, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlės statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė jai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, atsakovas nustatė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Departamentas nurodė, kad pareiškėjai pagrįstai nustatyti maksimalūs draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai. Departamentas teigė, kad, nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Departamentas vertino, kad šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.
13. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. apklausoje Departamente pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties ji tapo pamotės tarnaite, jai teko nuo 11 metų dirbti, prieš ją smurtaudavo, pamotė ją skriaudė, vesdavo iš namo į namą ir vertė užsiimti prostitucija. Pareiškėja taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu dėl ten vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“.
14. Teismas nustatė, kad Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlės statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
15. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi punktu, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.
16. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nesutiko su atsakovo Sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismas konstatavo, kad Sprendime neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės.
17. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjos pasakojimas yra bendro pobūdžio, neišsamus, jos pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai dėl tariamo pamotės smurto ir / ar prievartos dirbti prostitute kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėja apklausoje Departamente pasakojo, kad jos pamotė prievarta liepė pareiškėjai dirbti prostitute už tai, kad ji atlygintų tai, ką pamotė padarė dėl pareiškėjos, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti už ką konkrečiai turėjo būti atlyginta. Teismas pažymėjo, kad, lyginant pareiškėjos pasakojimą apie kilmės valstybės simbolius, miestus, šventes, jis buvo išsamus, pareiškėja nurodė tikslius pavadinimus, priešingai negu pasakodama aplinkybes apie tariamą pamotės prievartą dirbti prostitute.
18. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja pateikė prašymą ne tik dėl prieglobsčio suteikimo, bet ir papildomos apsaugos suteikimo, o Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos visiškai neatsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „(duomenys neskelbtini) krizę“, t. y. ją vertino tik prieglobsčio suteikimo kontekste, tačiau ne papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Teismas nurodė, kad iš viešai prieinamų šaltinių matyti, jog dar 2017 m. rugsėjo mėnesį protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės, o (duomenys neskelbtini) saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos paskelbė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją.
19. Teismas nurodė, kad atsakovas nors ir konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas dėl jos išnaudojimo prostitucijai buvo abstraktus ir melagingas (dėl jos amžiaus), tačiau iš esmės neanalizavo, ar, atsižvelgus į pareiškėjos gyvenamosios vietos regioną ir bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę.
20. Teismas konstatavo, kad Departamento surinkta kilmės šalies informacija neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą, nustatytų esminių kriterijų.
21. Teismas padarė išvadą, kad Departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to naikintinas. Teismas įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, įvertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jai kylančios grėsmės dėl „(duomenys neskelbtini) krizės“ (duomenys neskelbtini).
III.
22. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytus prieglobsčio prašymo motyvus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja pabėgėlių teisės standartams.
24. Departamentas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Departamentas teigia, kad nagrinėjamu atveju jis surinko pareiškėjos kilmės valstybės informaciją apie vykstantį ginkluotą konfliktą (duomenys neskelbtini), kurią įvertino ne tik pabėgėlio statuso, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, bet ir papildomos apsaugos suteikimo kontekste, tai patvirtina Sprendimo turinys. Departamentas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo paminėtoje byloje Departamentas visiškai neanalizavo (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“, tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas atliko objektyvų ir išsamų vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Departamentas neįvertino vykstančios „(duomenys neskelbtini) krizės“ papildomos apsaugos kontekste, yra visiškai nepagrįsti.
25. Departamentas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino vieną Departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui, nėra pagrindas naikinti kitus Departamento sprendimus, priimtus dėl (duomenys neskelbtini) piliečių, nes kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o aplinkybė, kad Departamentas atliko netinkamą tyrimą vienoje byloje negali būti vertinama kaip taisyklė ir pagrindas naikinti kitus Departamento sprendimus. Departamentas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti daug Departamento sprendimų, kuriais nesuteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini) piliečiams.
26. Departamentas pažymi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją po Sprendimo priėmimo, be to, Departamentui nėra žinomos priežastys, o iš pirmosios instancijos teismo pateiktos nuorodos į straipsnį, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi tokių veiksmų. Departamentas pabrėžia, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas, vertindamas, ar yra pagrindas suteikti pareiškėjai prieglobstį, apie (duomenys neskelbtini) surinko duomenis iš įvairių šaltinių.
27. Departamentas paaiškina, kad, įvertinęs surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), jis nustatė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Atsižvelgęs į tai, Departamentas Sprendime vertino, ar pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Departamentas, surinkęs informaciją apie (duomenys neskelbtini), nustatė, kad beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinęs pareiškėjai gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.
28. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą kitoje (duomenys neskelbtini) piliečio byloje, skundžiamą sprendimą motyvuodamas neobjektyviomis ir niekuo nepagrįstomis išvadomis, pažeisdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti visą bylos medžiagą (Sprendimą), pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla buvo išspręsta neteisingai.
29. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Pareiškėja nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, smurtas ir grėsmė kilmės šalyje, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo teismas atidžiai ir teisingai išnagrinėjo bylos medžiagą, teisingai įvertino pareiškėjos nurodytus motyvus.
31. Pareiškėja teigia, kad atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo tyrimas dėl smurto ir pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliktas paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių, nurodytų faktinių aplinkybių ir nevertinant santykio su žinoma bendra kilmės šalies informacijos visuma, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.
32. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepažeidė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visų bylos aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, kad Departamentas tyrimą atliko netinkamai, nes neįvertino pareiškėjos prašymo dėl papildomos apsaugos suteikimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 21S47822 ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo teiktus atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas Sprendime tinkamai nustatė, jog pareiškėjos pasakojimas dėl jai gresiančios baimės būti persekiojamai kilmės šalyje yra prieštaringas, pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiavo prieglobsčio procedūromis ir nesielgė sąžiningai, nes prisistatė nepilnamete, o iš tikrųjų pagal specialisto išvadą jai yra daugiau negu 23 metai, todėl jos baimė dėl priverstinio darbo prostitute, atsižvelgus į jos amžių, negali būti laikoma pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo Sprendimo motyvais, dėl kurių nuspręsta, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą ir pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos, visiškai neatsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „(duomenys neskelbtini) krizę“, t. y. ją vertino tik prieglobsčio suteikimo kontekste, tačiau ne papildomos apsaugos suteikimo kontekste.
35. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo surinkta kilmės šalies informacija neatitinka esminių kriterijų nustatytų teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES), kurios įgyvendintos Įstatyme ir Tvarkos apraše), nurodė, kad dar 2017 m. rugsėjo mėnesį protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) saugumo departamentas dar visai neseniai dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją ((duomenys neskelbtini)).
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, dėl kurių panaikintas Sprendimas, pirmiausia pažymi, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
37. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime aptarė surinktą informaciją ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Atsakovo vertinimu, beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Iš Sprendimo turinio matyti, kad surinkta kilmės informacija ir padaryta išvada, jog pareiškėjai, kuri pagal Sprendimą turi būti grąžinta į kilmės šalį, nėra susieta su pareiškėjos gyvenamąja vieta, bei nėra konkrečiai įvertinta, ar būtent pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei yra grėsmė dėl karinio konflikto kilmės valstybėje.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su situacija pareiškėjos paskutinėje gyvenamojoje vieta ((duomenys neskelbtini) (prancūzų kalba – (duomenys neskelbtini))), kuri yra prancūzakalbiame šalies regione ((duomenys neskelbtini) provincijoje), pateikia duomenis apie (duomenys neskelbtini) provincijoje įvykusius incidentus, tačiau tokio pobūdžio informacija nebuvo įvertinta Sprendime.
39. Atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos (ginkluoto konflikto) aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją, tačiau nurodo, kad jam nėra žinomos priežastys, kokiu teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų, be to, įvykiai atsirado po Sprendimo priėmimo.
40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos skundas dėl Sprendimo buvo nagrinėjamas po to, kai jau buvo paskelbta minėta informacija, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ši informacija turi būti įvertinta kartu su kita surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „(duomenys neskelbtini) krizę“ (ginkluotą konfliktą).
41. Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio, reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.
42. Taigi pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste.
43. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C?901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).
44. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).
45. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
46. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
47. Valstybės institucijos – Departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Tvarkos aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).
48. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).
49. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).
50. Įvertinus atsakovo Sprendimo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nagrinėjamu atveju iš esmės neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjos gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę, todėl Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti Departamento sprendimus, kuriais nesuteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini) piliečiams (nurodomos konkrečios nutartys), akcentuotina, kad teisėjų kolegija neturi galimybės išsiaiškinti ir nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šiomis nutartimis, nes iš viešai skelbiamų šių nutarčių nėra aišku, kad buvo sprendžiama dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams (bylos yra neviešos, todėl jų duomenys yra nuasmeninti ir neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas (administracinė byla (duomenys neskelbtini)) yra viešai paskelbtas, nenurodant konkrečių duomenų apie užsieniečio (prieglobsčio prašytojo) kilmės šalį.
52. Remdamasi aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė