Baudžiamoji byla Nr. 1-1183-917/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34631-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.1.8.1; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.4.1.3

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,

kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis V(duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams.

2. 2008 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK  63 straipsniu - laisvės atėmimas 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams.

3. 2008 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnį  - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

4. 2009 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsniu  - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

5. 2012 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams atidedant bausmės vykdymą 2 metams  6 mėnesiams.

6. 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. 2016 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL dydžio baudą.

7. 2020 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, bei automobilio „F. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

8. 2021 m. kovo 17d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., skirta 21 MGL (1050 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalį paskirtos bausmės pridėjus prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, skirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-07-08, ir konfiskuoti automobilį „F. E.“.

9. 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, BK 63 straipsnį, BK 64-1 straipsnį - 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda ir skirta galutinė bausmė - 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į arešto bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 23 val. 50 min. iki 2022 m. balandžio 5 d. 16 val. 16 min. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, paskiriant A. K. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. K. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. įpareigotas iki 2022 m. lapkričio 7 d. baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

 – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2022-07-09),

– konfiskuota automobilio „VW Passat“ valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 340 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2021 m. spalio 5 d. apie 12.15 val., prekybos centro „Hyper Maxima“ apsaugos posto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją B. Ž., – dešinės rankos kumščiu trenkė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį bei kairį petį, tokiu būdu nukentėjusiajam B. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio peties antdyglinio raumens plyšimu, pomentinio raumens plyšimu, sąnarinės lūpos plyšimu, kraujosruva viršugalvio kairėje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neginčija kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad atėjo į vaistinę nusipirkti veido kaukės. Kadangi buvo didelė eilė, tai priėjo prie vaistininkės paklausti, ar po vieną veido kaukę parduoda. Mano, kad dėl to kilo sumaištis, į jo ir vaistininkės pokalbį įsikišo vyresnio amžiaus vyras, kuris atrodė nepatenkintas ir galvojo, kad kaltinamasis nori užlysti be eilės. Tada iš karto pasirodė apsaugos darbuotojas, kuris kaltinamąjį nusivedė į kitą kambarį ir sakė, kad apieškos ir tada paleis. Jį apieškojo, bet neišleido išeiti. Į tą kambarį apsauginis kaltinamąjį tiesiog įstūmė ir pirmasis panaudojo kaltinamojo atžvilgiu fizinę jėgą, su kuo kaltinamasis nesutiko ir trenkė atgal. O po to jam dar buvo papurkšta į veidą dujų. Dėl visko labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kuo yra įtariamas supranta ir dėl to prisipažįsta visiškai. 2021 m. spalio 5 d. tikslaus laiko nepamena, bet dienos metu, buvo prekybos centro „Hyper Maxima“ „Euro“ vaistinėje. Jis pats buvo su apsaugine veido kauke, tačiau norėjo pasikeisti į naują ir priėjo prie vaistininkės tiesiog pasiklausti ar parduoda po vieną kaukę. Į jų pokalbį iškart įsikišo kažkoks senyvo amžiaus vyriškis, nežino kodėl, nepamena ką sakė, bet jam atrodo jis buvo nepatenkintas dėl to, kad pagalvojo, jog jis užlindo be eilės. Tarp jų kilo konfliktas, jis tiesiog jį pastūmė ir iškart pasirodė apsaugos darbuotojos. Jos paprašė jų nueiti iki apsaugos posto patalpų. Jie ten nuėjo. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, apie 12.15 val. Taip pat buvo vyras, apsaugos darbuotojas. Tas senyvo amžiaus vyriškis jokių pretenzijų prieš jį neturėjo ir išėjo, o jam liepė dar pasilikti. Jam pasakė, kad jį apžiūrės ir paleis. Jį apieškojo, jis leidosi, nesipriešino. Kai apžiūrėjo, tada liepė eiti į sulaikymo patalpą ir ten dar laukti kažko. Jam tai nepatiko, nes kodėl jam dar kažko laukti, jeigu sakė, kad jį apžiūrės ir paleis. Jis stovėjo tarpduryje ir nenorėjo eiti į sulaikymo patalpą. Tada apsaugos darbuotojas jį pastūmė, stūmė į tą sulaikymo patalpą, o jis dėl tokio jo elgesio susinervino ir jam trenkė. Trenkė su dešinės rankos kumščiu, nepamena kiek kartų, bet kokius tris kartus tai tikrai. Tiksliai nepamena kur pataikė, trenkė į galvos sritį, bet gal į galvą nepataikė, nežino. Tada atėjo mergina, apsaugos darbuotoja, kažką pradėjo rėkti ir jis atsitraukė, atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo toje sulaikymo patalpoje. Tada dar atėjo kitas vyras, apsaugos darbuotojas ir jam dar dujų papurškė. JĮ uždarė ir po to atvažiavo policijos pareigūnai. Patikrino jo blaivumą ir nustatė virš 1 promilės. Jis buvo išgėręs alaus 5% stiprumo, gal kokius 3 butelius 0,5 l talpos. Apsvaigęs nesijautė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Padarytų žalų jis nesutinka atlyginti, kadangi jo tokius veiksmus apsaugos darbuotojas pats iššaukė, pats išprovokavo, jis nieko neketino jam daryti.(b. l. 8-9, 21, 137, t. 2)

Kaltinamojo  A. K. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

A. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kuo yra įtariamas supranta ir dėl to prisipažįsta visiškai. 2021-10-05 tikslaus laiko nepamena, bet dienos metu, buvo prekybos centro „Hyper Maxima“ „Euro“ vaistinėje. Jis pats buvo su apsaugine veido kauke, tačiau norėjo pasikeisti į naują ir priėjo prie vaistininkės tiesiog pasiklausti ar parduoda po vieną kaukę. Į jų pokalbį iškart įsikišo kažkoks senyvo amžiaus vyriškis, nežino kodėl, nepamena ką sakė, bet jam atrodo jis buvo nepatenkintas dėl to, kad pagalvojo, jog jis užlindo be eilės. Tarp jų kilo konfliktas, jis tiesiog jį pastūmė ir iškart pasirodė apsaugos darbuotojos. Jos paprašė jų nueiti iki apsaugos posto patalpų. Jie ten nuėjo. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, apie 12.15 val. Taip pat buvo vyras, apsaugos darbuotojas. Tas senyvo amžiaus vyriškis jokių pretenzijų prieš jį neturėjo ir išėjo, o jam liepė dar pasilikti. Jam pasakė, kad jį apžiūrės ir paleis. Jį apieškojo, jis leidosi, nesipriešino. Kai apžiūrėjo, tada liepė eiti į sulaikymo patalpą ir ten dar laukti kažko. Jam tai nepatiko, nes kodėl jam dar kažko laukti, jeigu sakė, kad jį apžiūrės ir paleis. Jis stovėjo tarpduryje ir nenorėjo eiti į sulaikymo patalpą. Tada apsaugos darbuotojas jį pastūmė, stūmė į tą sulaikymo patalpą, o jis dėl tokio jo elgesio susinervino ir jam trenkė. Trenkė su dešinės rankos kumščiu, nepamena kiek kartų, bet kokius tris kartus tai tikrai. Tiksliai nepamena kur pataikė, trenkė į galvos sritį, bet gal į galvą nepataikė, nežino. Tada atėjo mergina, apsaugos darbuotoja, kažką pradėjo rėkti ir jis atsitraukė, atsisėdo ant suoliuko, kuris buvo toje sulaikymo patalpoje. Tada dar atėjo kitas vyras, apsaugos darbuotojas ir jam dar dujų papurškė. JĮ uždarė ir po to atvažiavo policijos pareigūnai. Patikrino jo blaivumą ir nustatė virš 1 promilės. Jis buvo išgėręs alaus 5% stiprumo, gal kokius 3 butelius 0,5 l talpos. Apsvaigęs nesijautė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Padarytų žalų jis nesutinka atlyginti, kadangi jo tokius veiksmus apsaugos darbuotojas pats iššaukė, pats išprovokavo, jis nieko neketino jam daryti.(b. l. 8-9, 21, 137, t. 2)

Nukentėjusiojo B. Ž.

      Liudytojos  Ž. D. parodymais nustatyta, kad dirba apsaugos darbuotoja prekybos centre „Hyper Maxima“, (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 5 d. jai buvo darbo diena. Apie 12 val. paskambino darbuotoja iš „Euro“ vaistinės ir pasakė, kad reikalinga pagalba, nes vyksta konfliktas ir reikia apsaugos. Ji kartu su kolege, G. B., ėjo link „Euro“ vaistinės ir pamatė iš tolo, kad vienas jaunas vaikinas, vilkintis margą-languotą striukę pastūmė šalia stovėjusį senyvo amžiaus vyriškį. Jos tada su (duomenys neskelbtini) pribėgo prie jų ir paprašė, kad jie kartu eitų į apsaugos posto patalpas pasiaiškinti kas nutiko. Beeinant girdėjo, kaip tas jaunas vaikinas, tam vyresniam vis grasino, sakė, kad jo draugas netoliese laukia, kad papjaus tą senyvo amžiaus vyriškį. Kai nuėjo į apsaugos posto patalpas, ten senyvo amžiaus vyriškis papasakojo, kad tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad senyvo amžiaus vyras laukė eilėje, o tas jaunas vaikinas atėjo be eilės, kaukę nuo veido nusitempęs žemyn ir prašė jam parduoti kaukę. Tada senyvo amžiaus vyriškis paprašė užsidėti ant veido kaukę ir po to prasidėjo tarp jų konfliktas. Senyvo amžiaus vyriškis pasakė, kad pretenzijų tam vaikinui neturi ir išėjo. Jos jo jokių duomenų neužsirašė. Tada kolega, B. Ž., apieškojo vaikiną, jis nesipriešino. Pasakė jam, kad dar palauktų, kad prisėstų sulaikymo patalpoje ant suoliuko. Jie taip pasakė, nes norėjo, kad tas senyvo amžiaus vyriškis spėtų nueiti ir be to jiems reikėjo nueiti pasiaiškinti į „Euro“ vaistinę, ar ten nepadaryta kokia žala. Vaikinas nenorėjo, pradėjo priešintis, sakyti, kad jis nieko nepadarė, kodėl jo nepaleidžia. Stovėjo tarpduryje, o B. Ž. stovėjo priešais jį, buvo ištiesęs ranką, kad jis nepasišalintų, nes tas vaikinas vis veržėsi praeiti, norėjo išeit. Jie jam gražiai sakė, kad tiesiog ramiai prisėstų ir palauktų, o jis vis veržėsi norėdamas išeiti. Kažkuriuo momentu vaikinas mėgino vėl praeiti, o (duomenys neskelbtini) ištiesęs ranką jį tiesiog pastūmė švelniai atgal. Tada vaikinas su dešinės rankos kumščiu (duomenys neskelbtini) smūgiavo apie šešis kartus į galvos sritį. (duomenys neskelbtini) tuo metu dengėsi galvą rankomis. Tada ji garsiai užriko, prie to vaikino priėjo ir pasakė, kad atsisėstų. Jis visą laiką rėkė, kad kažkas laukia, kad jie kai išeis juos papjaus. Tuo metu dar atėjo E. M. ir jam papurškė dujų. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad jam skauda galvą ir kairę ranką, kairį petį. Ji pretenzijų dėl grasinimų, įžeidinėjimų tam vaikinui neturi, toks jos darbas, dažnai susiduria su nepatenkintais asmenimis. (b. l. 158-159, t. 1).

Liudytojos G. B. parodymais nustatyta, kad dirba prekybos centre „Hyper Maxima“, (duomenys neskelbtini). Dirba apsaugos darbuotoja. 2021 m. spalio 5 d. jai buvo darbo diena. Dirbo kartu su Ž. D.. Apie 12 val. paskambino vaistininkė iš „Euro“ vaistinės ir paprašė pagalbos, nes sakė, kad vyksta konfliktas. Joms kartu su (duomenys neskelbtini) beeinant link „Euro“ vaistinės pamatė, kad vienas jaunas vaikinas, kuris vilkėjo margą striukę, pastūmė šalia stovėjusį vyriškį, kuris atrodė senyvo amžiaus. Jos tada su (duomenys neskelbtini) pribėgo prie jų ir pasakė, kad turės kartu ateiti iki apsaugos posto. Beeinant girdėjo, kaip tas jaunas vaikinas, tam vyresniam vis grasino, sakė, kad jį papjaus, kad užmuš, kad jis negrįš namo. Kai netoli jau buvo atėję iki apsaugos posto patalpų, prie jų prisijungė kitas dar apsaugos darbuotojas, B. Ž.. Nuėjo į apsaugos posto patalpas visi, ten senyvo amžiaus vyriškis papasakojo, kad tarp jų kilo konfliktas todėl, kad jis to jauno vaikino paprašė užsidėti kaukę, nes pats buvo užlindęs be eilės ir ketino nusipirkti apsauginę veido kaukę. Vyriškio jokių duomenų neužsirašė, nes jis sakė, kad jokių pretenzijų neturi ir išėjo. Tada B. Ž. apieškojo vaikiną, jis nesipriešino. Pasakė vaikinui, kad dar prisėstų, kad palauktų. Jie norėjo, kad senyvo amžiaus vyriškis spėtų nueiti, kad tas jaunas vaikinas jo nepasivytų. Taip pat reikėjo nueiti į „Euro“ vaistinę ir išsiaiškinti ar ten nepadaryta kokia nors žala. Vaikinas nenorėjo laukti, pradėjo priešintis, norėjo išeiti, o (duomenys neskelbtini) ištiesęs ranką priešais jį, jam to padaryti neleido. (duomenys neskelbtini) jį tiesiog pastūmė švelniai atgal, kai tas vaikinas stovėjo tarpduryje sulaikymo patalpos. Tada vaikinas su dešinės rankos kumščiu (duomenys neskelbtini) smūgiavo apie šešis kartus į galvos sritį. (duomenys neskelbtini) tuo metu mėgino dengtis galvą rankomis. (duomenys neskelbtini) garsiai užriko, prie to vaikino priėjo ir jis tada atsitraukęs atsisėdo ant suoliuko. Jis rėkė, kad juos visus papjaus, kad juos užmuš. Kaip tik tuo metu dar atėjo E. M. ir jam papurškė dujų. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. (duomenys neskelbtini) skundėsi galvos ir kairės rankos skausmu. Ji pretenzijų dėl grasinimų, įžeidinėjimų tam vaikinui neturi, tokia darbe kasdienybė.(b. l. 164-165, t. 1)

Specialisto išvada 2022 m. vasario 11 d. Nr. pG 272/2022 (02) dėl B. Ž. sužalojimo ?B. Ž. nustatyta: kraujosruva viršugalvio kairėje, kairio peties antdyglinio raumens plyšimas, pomentinio raumens plyšimas, sąnarinės lūpos plyšimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairio peties antdyglinio raumens plyšimas, pomentinio raumens plyšimas, sąnarinės lūpos plyšimas laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 127-129, t. 2)

Vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad įdėjus kompaktinį diską į kompiuterio kompaktinių diskų skaitytuvą ir atidarius kompiuterio ekrane rodomą kompaktinio disko turinį matome, kad į kompaktinį diską yra įrašyti du vaizdo įrašai su pavadinimais: „01 (05-10-21 12'01'23).avi“, „24 (05-10-21 12'11'29).avi“. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „01 (05-10-21 12'01'23).avi“ matome, jog vaizdo įrašo trukmė yra 00:00:44. Matomas vaizdas nespalvotas. Matome prekybos centro vidų. Dešinėje pusėje parduotuvės, vaistinė, o priešais prekybos centro pagrindinis praėjimas – holas. Matome kaip iš dešinėje pusėje esančios vaistinės išeina vaikinas vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis languotą striukę, užsidėjęs ant pečių kuprinę, ant kurios užrašas „Puma“ bei užsidėjęs ant veido apsauginę kaukę. Iš paskos išeina vyras vilkintis tamsios spalvos drabužius, užsidėjęs ant galvos šviesios spalvos kepurę su snapeliu ir prieina prie minėto vaikino iš nugaros. Tada matome kaip minėtas vaikinas, vilkintis languotą striukę, staiga pastumia vyrą su kepure ir nuo jo atsitraukia. Tolumoje matome kaip link minėtų vyrų atbėga dvi apsaugos darbuotojos. Pribėgus apsaugos darbuotojoms, visi keturi nueina tolyn prekybos centro praėjimu. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „24 (05-10-21 12'11'29).avi“ matome, jog vaizdo įrašo trukmė yra 00:00:33. Matomas vaizdas nespalvotas. Matome uždaros patalpos vidų. Vaizdo stebėjimo kamera virš įėjimo durų. Kairėje pusėje matome stalą ir kėdę, priešais, patalpos gale suolą, o ties įėjimo durimis matome minėtą vaikiną, vilkintį languotą striukę. Matome kaip apsaugos darbuotojas ištiesęs kairę ranką link minėto vaikino, o dešine ranka laikydamas jo kairę ranką, stumia vaikiną į uždarą patalpą. Šalia apsaugos darbuotojo matome stovinčią apsaugos darbuotoją-merginą, kuri taip pat ištiesusi ranką link minėto vaikino. Toliau matome, kaip minėtas vaikinas penkis kartus su dešinės rankos kumščiu smūgiuoja apsaugos darbuotojui į galvos sritį ir kairę ranką, o darbuotojas palenkęs galvą žemyn (Nuotrauka Nr. 1). Tada apsaugos darbuotoja-mergina atitraukia vaikiną tolyn, link suolo, esančio patalpoje, suduoda delnu vaikinui į kairį šoną ir matome kaip prieina kita apsaugos darbuotoja-mergina. Matome kaip ateina dar vienas apsaugos darbuotojas-vyras, kuris prieina prie vaikino, sėdinčio ant suolo, o tada visi apsaugos darbuotojai apsisuka ir išeina iš patalpos, uždaro duris. Lieka tik minėtas vaikinas. (b. l. 181-182, t. 1).

Alkotesteriu protokolu 2021 m. spalio 5 d. 14.03 val. A. K. nustatytas 1,19 promilių girtumas. (b.l. 168, 1 t ).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamasis A. K. savo kaltę pilnai pripažino teisiamojo posėdžio metu, iš esmės kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių neginčijo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados, protokolai, tarnybiniai pareigūnų pranešimai, kita bylos medžiaga. Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodomu laiku ir vietoje prekybos centro „Hyper Maxima“ apsaugos posto patalpose, A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją B. Ž., – dešinės rankos kumščiu trenkė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį bei kairį petį, tokiu būdu nukentėjusiajam B. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio peties antdyglinio raumens plyšimu, pomentinio raumens plyšimu, sąnarinės lūpos plyšimu, kraujosruva viršugalvio kairėje. A. K. veikė tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas (2 t., 34-72), administraciniai teisės pažeidimai - baustas (t.2, b.l.73-77). Psichiatrinis gydymas, įskaita - nesilankė, nesigydė (b. l. 83, t. 2). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita  - nesilankė, nesigydė (b. l. 81, t. 2). Jis turi gyvenamąją vietą, nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, vykdo individualią veiklą statybų srityje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis jau yra teistas, tačiau dėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmės rūšių išvadų jokių nepadarė ir savo elgesio pozityvia linkme nekoregavo, jam neskirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o taip pat tai, jog kaltinamasis nors ir dirbo, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau teisiamas ne pirmą kartą, toliau elgiasi neatsakingai ir nepateisina ankstesniais nuosprendžiais jam parodyto teismo pasitikėjimo, jam skirtina griežta sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – areštas, atitinkamai parenkant jos dydį – 45 paras. 

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1, 2 dalys).

V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 60,03 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l.91-92),  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 369,34 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 105-124, t. 1), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 805,83 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 130-150, t. 1). Šių trijų civilinių ieškinių dydžiai pagrindžiami byloje esančiais civilinių ieškovų pateiktais dokumentais, todėl dėl paminėtų trijų ieškinių dydžių ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškovų įgaliotų atstovų nurodyta žala ir teisme palaikyti šis civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

 Nukentėjęs B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 43-67), kurį patikslino ir pareiškė bendrą 5000 eurų civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės ir 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 116-118). Nukentėjęs B. Ž. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos jis nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 7 d. buvo nedarbingas, jam buvo paskirta reabilitacija, dėl ko jis dėl gydymosi patyrė 1000 eurų išlaidas, kurias prašo priteisti. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajam laikotarpiu 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 7 d. buvo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama 67 procentai vidutinio jo darbo užmokesčio, t.y. 488,05 eur ligos pašalpos sumokėjo R. N. atlyginimas yra 600 eur per mėnesį atskaičius mokesčius, todėl nukentėjęs prašo už negautą atlyginimą priteisti 1000 eurų. Dalyje dėl neturtinės žalos B. Ž. nurodo, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo džiaugtis normalaus gyvenimo malonumais, o skausmas nevartojant vaistų yra nepakeliamas. Yra garbingo amžiaus, tačiau iki tol nebuvo patyręs panašios situacijos. Todėl dėl patirto šoko, streso, neigiami išgyvenimai stipriai paveikė jo kasdienį gyvenimą. Reabilitacijos laikotarpis numatomas ilgas ir ateityje gali pasireikšti komplikacijos. Tokius neigiamus išgyvenimus nukentėjusysis įvertino 5000 eurų suma, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam B. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu 2021m. spalio 5 d. įvykęs įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe draudžiamuoju įvykiu, todėl nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 7 d. jam nustatytas ir mokėtas išmokos dydis buvo lygus 77,58 proc. gaunamo atlyginimo (1 t., b.l. 105-150). Už aptariamą laikotarpį Kauno ir Vilniaus SODROS skyriai pagal jų pateiktus rašytinius įrodymus nukentėjusiajam iš viso išmokėjo 1175,52 eur (Vilnius 369,34eur + Kaunas 805,83eur = 1175,17 eur), taigi, nukentėjusiajam priteistina likusi 22,42 proc. šiuo laikotarpiu neišmokėta pilno atlyginimo suma aptariamu laikotarpiu, kai B. Ž. ieškinyje nurodė, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 600 eur, yra lygi 339,61eur, kuri ir priteistina nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo, o kitoje dalyje dėl prarasto uždarbio atlyginimo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Civilinio ieškinio dalyje dėl nukentėjusiojo B. Ž. patirtų gydymo išlaidų nustatyta, kad jam 2022 m. spalio 5 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo paslaugos už 20,01 eur, radiologo paslaugos už 20,01 eur, radiologo paslaugos už 20,01 eur, dėl ko Kauno teritorinei ligonių kasai tiesiogiai apmokėjus šias išlaidas bei pareiškus šioje dalyje civilinį ieškinį, paminėta suma yra priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai (1 t., b.l. 91-95). Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo teiktų medicininių išrašų iš gydymo įstaigų, 2021 m. spalio 5 d. jam paskirti nuskausminantys preparatai ir tausojantis režimas (1 t., b.l. 46-47, 61-62, 63-65), 2021 m. lapkričio 18 d. medicininiame išraše nustatyta diagnozė, tačiau nenurodytas skiriamas gydymas ar skiriami vaistai (1 t., b.l. 49-50, 80-83), 2021 m. gruodžio 2 d. medicininiame išraše įvertinta būklė, tačiau nenurodytas taikytas gydymas ar skiriami vaistai (1 t., b.l. 48), 2022 m. vasario 14 d. medicininiame išraše įvertinta būklė ir siūlomos rekomendacijos dėl planinės operacijos, tačiau vaistai neišrašomi (2 t., b.l. 115). Nei viename iš paminėtų medicininių išrašų nenurodomi liekamieji reiškiniai. Taigi, įvertinus virš aptartuosius dokumentus bei tai, kad nukentėjęs nepateikė jokių vaistų įsigijimą patvirtinančių įrodymų (pvz.: pirkimo čekių ar kvitų), bei faktą dėl pačios nusikalstamos veikos įvykdymo ir jos sukeltų pasekmių, B. Ž. už tikėtina pagal medicininių dokumentų išrašą 2021 m. spalio 5 d. paskirtus nuskausminančius preparatus (1 t., b.l. 46-47, 61-62, 63-65), bei jų tikėtiną įsigijimą priteitina 100 eur suma iš kaltinamojo, o kitoje dalyje civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už gydymo išlaidas atmestina kaip nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Taigi, civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam B. Ž. iš kaltinamojo priteistina bendra 439,61 eur suma (339,61 eur neišmokėto atlyginimo dalis gydymo laikotarpiu +100 eur išlaidų už nuskausminančius medikamentus = 439,61 eur).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta  B. Ž. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada 2022 m. vasario 11 d. Nr. pG 272/2022 (02) dėl B. Ž. sužalojimo ?B. Ž. nustatyta: kraujosruva viršugalvio kairėje, kairio peties antdyglinio raumens plyšimas, pomentinio raumens plyšimas, sąnarinės lūpos plyšimas. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairio peties antdyglinio raumens plyšimas, pomentinio raumens plyšimas, sąnarinės lūpos plyšimas laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 127-129, t. 2). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. K. kaltų veiksmų B. Ž. patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, o 2022 m. vasario 14 d. medicininių dokumentų išraše įvertinta nukentėjusiojo būklė ir siūlomos rekomendacijos dėl planinės operacijos (2 t., b.l. 115). 

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu. A. K. yra darbingas, šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, taigi, asmuo šiuo metu neturi jokių darbinių pajamų, laisvėje turėtų galimybę vykdyti individualią veiklą, iš kaltinamojo priteistini dar ir kiti trys civiliniai ieškiniai šioje byloje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nustatyta teisme ištirtais įrodymais, ganėtinai agresyvus paties nukentėjusio B. Ž. elgesys su kaltinamuoju ir išprovokavo atsakomuosius kaltinamojo A. K. smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Kęstutis Gudynas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 136,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamasis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nes yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, šioje byloje iš jo priteistini didelės vertės civiliniai ieškiniai, jis savo turto neturi, paskirtų baudų už nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus, nėra nesumokėjęs, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta,  136,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

        A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri 2022 m. birželio 2 d. pakeista paieška bei suėmimu (3 t., b.l. 15-17). 2022 m. rugpjūčio 21 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, įskaitytinas į bausmės trukmę. Pasibaigus kardomajai priemonei – suėmimui, ji nepratęstina, o A. K. paleistinas į laisvę nustatant, kad jis pilnai atliko šiuo nuosprendžiu paskirtąją arešto bausmę.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b.l. 180).

        Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

 A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę –   45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę  A. K. paskirti –  30 (trisdešimt) parų arešto.

              A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., nuosprendį paskelbus palikti galioti iki nustatytojo kardomosios priemonės termino pabaigos.

        Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, A. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmę.

        Pasibaigus kardomajai priemonei – suėmimui, ji nepratęstina, o A. K. paleistinas į laisvę nustatant, kad jis pilnai atliko šiuo nuosprendžiu paskirtąją arešto bausmę.

        Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. šio civilinio ieškovo naudai priteisti  60,03 eurų žalos atlyginimo.

        Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. šio civilinio ieškovo naudai priteisti  369,34 eurų žalos atlyginimo.

        Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. K. šio civilinio ieškovo naudai priteisti  805,83 eurų žalos atlyginimo.

        Nukentėjusiojo B. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. K. priteisti  439,61 (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 61 cnt.) eurus turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b.l. 180).

        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                        Sigita Meškauskienė