Civilinė byla Nr. 2-5798-907/2015

     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04487-2015-3

   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5; 3.2.3.1; 3.2.8.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovo atstovei L. D.,

atsakovo atstovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. M. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad 2015-08-11 J. M. atlygino skyriui padarytą žalą, todėl atsisako savo pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo ir prašo bylą nutraukti. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

Atsakovo atstovas dėl ieškovo atstovės pateikto prašymo neprieštaravo, tačiau iš ieškovo prašė priteisti 159,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas surašant atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, jog jo kaltės dėl skolos atsiradimo nėra, atsakovas nėra pralaimėjusi bylą šalis, jis buvo netinkamas atsakovas, trečiasis asmuo patenkino ieškovo reikalavimus.

Ieškovo atstovė nesutiko, kad iš ieškovo atsakovui būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovui niekur nedingo, mokėjimo nurodymai ne kartą buvo siunčiami atsakovui, tačiau jie gera valia nebuvo vykdomi.

Prašymas netenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), jo prašymas tenkintinas, ieškinio atsisakymas atsakovui priimtinas (LR CPK 140 str. 1 d.), civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintinos LR CK 294 str. 2 d. numatytos pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.           

Atsakovo atstovas prašo iš ieškovo priteisti 159,72 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos (toliau – CPK) nenumato išsamių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės- šiuo atveju- atsisakymo nuo ieškinio,- atveju, todėl tokiais atvejais, privalu vadovautis bendromis bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuostatomis. Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nutraukiant teismui bylą dėl to, jog teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. CPK 93 str. 1 ir 2 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o ieškinio tenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos kiekvienai šaliai priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. pagal šias nuostatas teismo išlaidos kiekvienai šaliai priteisiamos priklausomai nuo jos pareikštos byloje pozicijos pagrįstumo. Pagal CPK 94 str. 1 d. nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, kt.). Ši norma atsakomybę už bylinėjimosi išlaidas nustato pagal šalių procesinį elgesį, tai yra numato, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo nepatenkinęs pagrįstų ieškovo reikalavimų privalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, ir atvirkščiai - ieškovas neturi teisės gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, jeigu savo noru atsisako nuo ieškinio.

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, jog kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Atsakovas ieškovo nurodymus nurašyti iš kredito įstaigoje J. M. atidarytos sąskaitos esančias pinigines lėšas gavo, tos aplinkybės byloje jis neginčijo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą ieškovo nurodymų neįvykdė, priežasčių, pateisinančių jo tokį neveikimą, ieškovui nenurodė ir raštu nepateikė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Žala gera valia buvo atlyginta ne atsakovo, nurašant pinigus iš J. M. sąskaitos kredito įstaigoje, o pačiai J. M. pervedant pinigines lėšas ieškovui ir tik 2015-08-11, t. y. prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, todėl ieškovo kaltės dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo nėra ir jis neprivalo atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl teisinės pagalbos suteikimo. Kaip, kokiu būdu gintis nuo pareikšto ieškinio, sprendžia atsakovas, todėl atsakovas turėjo nuspręsti, ar kreiptis į advokatų kontorą dėl atsiliepimo į ieškinį surašymo, ar pačiam atsakovo vadovui jį surašyti, nes jis yra įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ir nepagrįstai neišlaidauti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė byloje netinkamų ieškovo veiksmų, į tai ieškovo procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas – paaiškėjus, kad žala atlyginta gera valia, ieškinio ieškovas atsisakė, atmestinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų jam iš ieškovo priteisimo, be to, teismas, atsižvelgdamas į tinkamą šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidų valstybei iš šalių taip pat nepriteisia (CPK 96 str. 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290- 292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294- 295 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinio atsisakymą atsakovui kredito unijai „Žemdirbio gerovė“.

Civilinę bylą Nr. 2-5798-907/2015 nutraukti.

Atmesti atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                Asta Čebatoriūtė