Civilinė byla Nr. 2S-74-431/2017

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31748-2016-1                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.;

(S)

                                                                                               3.5.21.1.; 3.3.2.5.

      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. ir antstolės V. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – išieškotoja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

         I.Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. B-26705 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. B-26699; panaikinti antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. B-26701; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/10/00795 ir 0015/12/00681. Nurodė, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracine nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar vykdymo laikotarpiu nėra praėję dveji metai, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Vykdomosios bylos buvo pradėtos 2010 m. ir 2012 m., bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2012 m., tačiau antstolė įkalinimo įstaigos administruojamą jo vardu registruotą sąskaitą areštuoja tik dabar ir neaišku, kodėl to nedarė ilgiau nei dvejus metus. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų tyčia atlikęs kokius veiksmus siekdamas išvengti baudos mokėjimo ar kaip kitaip trukdęs vykdyti išieškojimą, o piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Todėl išieškojimas dėl administracinės baudos turi būti nutrauktas dėl dviejų metų senaties suėjimo. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teisę nuteistiesiems už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.

2. Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CPK VI dalį antstoliui nesuteikta teisė taikyti senaties terminus vykdymo procese (CPK 629 straipsnis). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju yra atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai: VSDFV, bankų, GRT prie VRM, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra užklausos, areštuotos skolininko lėšos, esančios skolininko kredito įstaigose. Antstolė priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus atitinkančios formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikia dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Panaikinus patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas iš skolininko taps neįmanomu. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo konkrečiu atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna. Nutarimai dėl baudos skyrimo pateikti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir antstolė patvarkyme dėl skundo netenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkino iš dalies ir panaikino antstolės V. M. 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. B-26705 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; taip pat ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga vykdymo laikotarpiu buvo sustojusi dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vengimo atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, dėl kokių nors to asmens veiksmų, siekiant išvengti baudos sumokėjimo (Lietuvos vyriausias administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2007 m. gegužės 31 d. Nr. N(9)-1105/2007, 2007 m. spalio 4 d. Nr.N18-1653/2007, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. N575-4150/2009).

6. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje 2010 m. kovo 2 d. buvo gautas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. A2.6.-1456-271/2009 dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo, o 2011 m. sausio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. A2.6.-2387-269/2010 dėl baudos išieškojimo. Teismas padarė išvadą, kad minėti dokumentai pateikti vykdyti antstolei nepraėjus trims mėnesiams nuo nutarimų priėmimo dienos. Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojo byloje Nr. 0015/10/00795 išsiuntė 2010 m. kovo 16 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei patvarkymą areštuoti lėšas ir vykdymo išlaidas pareiškėjo nurodytu adresu, kurie buvo jam įteikti asmeniškai 2010 m. kovo 29 d. Antstolė taip pat 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d., 2013 m. spalio 17 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. patikrino duomenis apie pareiškėjo turimas lėšas banko sąskaitose, 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. gruodžio 16 d., 2012 m. birželio 1 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. spalio 24 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. spalio 20 d., 2015 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. liepos 28 d. atliko užklausas apie pareiškėjo darbovietę, iš kurių matyti, kad jis nedirbo. Iš 2016 m. liepos 28 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Taigi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus (nesant tarp jų didesnio nei dviejų metų tarpo) – siuntė pareiškėjui priimtus patvarkymus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Pažymėtina, kad vykdomieji veiksmai dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/00795 ir Nr. 0015/11/00256 buvo atliekami vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/00795.

7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas daugiau nei dvejus metus nuo baudos paskyrimo buvo laisvėje, tačiau, būdamas darbingo amžiaus, nesugebėjo susirasti darbo ir sumokėti iš viso 1 737,72 Eur (6 000 Lt) dydžio baudų. Nuo 2012 m. pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl savo paties atliktų neteisėtų veikų, kas reiškia, kad pats pareiškėjas neteisėtais veiksmais apribojo savo galimybę pasirinkti darbą ar kitokią teisėtą veiklą ir iš jos gauti pajamas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis ar vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu buvo pradėti (vykdomi) neteisėtai. Priešingai – pats pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas nuo pat pirmųjų jų paskyrimo dienų, nesiėmė veiksmų bei nedėjo net minimalių pastangų baudai sumokėti. Dėl šios priežasties pareiškėjo pirmasis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jis iš artimųjų gauna lėšas pavedimu, kurios kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, patenkančios į CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) taikomą išieškojimo iš tokių pajamų tvarką. Priešingai nei teigia antstolė, nei įstatymo leidėjas, nei šią teisinę normą aiškinantis kasacinis teismas sąvokos „kitos pajamos“ nesusiaurina iki pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui. Taigi, antstolės veiksmai vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko kitų bet kokių pajamų (CPK 733-743 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

9. Antstolė 2016 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. B-26705 areštavo visas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš viso 2 120,37 Eur sumai. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš kitų pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti dalies piniginių lėšų savo būtinosioms reikmėms tenkinti. Dėl šios priežasties antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas Nr. B-26705 naikinamas kaip neteisėtas ir priimtas pažeidžiant įstatymo leidėjo įtvirtintus imperatyvius reikalavimus dėl išieškojimo iš skolininko kitų pajamų tvarkos.

10. Kadangi teismas turi prerogatyvą tik panaikinti antstolio veiksmą ar įpareigoti jį atlikti veiksmą, bet negali atlikti veiksmų vietoj antstolio, teismas panaikino visą skundžiamą antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. B-26705, kuriuo buvo areštuotos visos skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje ir antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos išieškojimo iš kitų pajamų vykdymo tvarkos (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

                                 III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti išieškojimo dėl administracinės nuobaudos senatį, ir taikyti senaties terminą, nutraukiantį vykdomąsias bylas Nr. 0015/10/00795, Nr. 0015/11/00256, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo antstolei vykdyti skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje išieškojimą, taikant CPK 733-743 straipsnių nuostatas, ir priimti nutartį įpareigojančią antstolę, vykdant išieškojimą, laikytis CPK 668 straipsnyje nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA.

1. Pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, nes pareiškėjas pataisos namuose nedirba ir nebuvo nustatyta, jog  į šią sąskaitą būtų gaunamos lėšos, nurodytos CPK 737 straipsnyje. Todėl teismas nepagrįstai nustatė išieškojimo iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų tvarką. Šiuo atveju teismas turėjo įpareigoti antstolę laikytis CPK 668 straipsnyje nustatytos išieškojimo tvarkos.

2. Antstolė vykdo išieškojimus pagal nutarimus, kuriais buvo paskirta administracinė bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Tokie pirmos instancijos teismo teiginiai, kad išieškojimo senaties termino taikymui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip antstolės veiklumas, darant užklausas dėl skolininko turimo turto, gaunamo darbo užmokesčio ar antstolės aplaidumas, vykdant išieškojimą, yra neteisingi, nes tokiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis taptų blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kadangi minėtų aplinkybių taikymas baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, taikant nuosprendžio vykdymo senatį BK 96 straipsnyje nėra numatytas. Tokios aplinkybės kaip nesidomėjimas vykdymo eiga ar nebendradarbiavimas su antstole nėra pakankamos vengimui vykdyti nutarimus konstatuoti. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad bauda per dvejus metus nebuvo išieškota.

12. Atskiruoju skundu antstolė V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas B-26705 buvo panaikintas, ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Nurodo, jog nesutiktina su teismo pozicija, kad skolininko periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, o išieškojimas į minėtas pajamas turėtų būti vykdomas, laikantis įstatyme nustatytos išieškojimo iš kitų pajamų vykdymo tvarkos (CPK 736 straipsnis). CPK 737 straipsnis  nurodo pajamų, prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Šiame straipsnyje iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos, prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos daviniais. Visiškai nėra aiškus skolininkui perduodamų pajamų kilmės šaltinis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas prilyginti skolininko gaunamoms pajamoms pagal CPK 733-737 straipsnius. Šios skolininko lėšos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Nors CPK 688 straipsnio 1 dalis draudžia nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, tačiau ši teisės norma nėra absoliuti. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl šiuo atveju negali būti taikomas nei CPK 736 straipsnis, nei 668 straipsnio 1 dalis. Be to, nuteistiesiems valstybė garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Valstybė skolininkui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas sąlygas, reikalingas pragyvenimui.

13. Antstolė V. M. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo. Antstolė vykdomuosius dokumentus vykdyti priėmė pagrįstai. Antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė pareiškėjui priimtus patvarkymus, periodiškai tikrino jo padėtį, darbovietę.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, remiasi skundų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su CPK ir ATPK nustatytų senaties terminų vykdymo procese taikymu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su senaties terminų taikymu, tačiau, aiškindamas CPK teisės normas, reglamentuojančių išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimą, bei remdamasis teismų praktika, netinkamai įvertino pareiškėjo gaunamų lėšų prigimtį ir jiems taikytinus išieškojimo ribojimus, todėl padarė klaidą motyvuojamojoje nutarties byloje, tačiau rezoliucinę nutarties dalį išdėstė teisėtai ir pagrįstai.

19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė dėl skolų iš pareiškėjo išieškojimo vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/10/00795 ir Nr. 0015/11/00256, tai yra vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. A2.6.-1456-271/2009 dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. A2.6.-2387-269/2010 dėl baudos išieškojimo. Vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, antstolė 2016 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą Nr. B-26705 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolė areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, 1 665,32 Eur skolos sumai ir 455,05 Eur vykdymo išlaidų sumai, iš viso 2 120,37 Eur sumai, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

20. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo dvi vykdomąsias bylas, kuriose iš pareiškėjo yra išieškomos baudos, paskirtos už administracinius teisės pažeidimus. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, rėmėsi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 kaip tik yra išaiškinta, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

21. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

22. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, detaliai ištyrė vykdomųjų bylų duomenis, analizuodamas per kiek laiko buvo vykdomieji dokumentai pateikti antstolei vykdyti, kokie konrečiai vykdymo veiksmai buvo atlikti visose vykdomosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose nutarimai dėl baudų skyrimo antstolei buvo pateikti vykdyti, nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo šių nutarimų įsiteisėjimo. Taip pat minėtose bylose antstolė periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, taigi, nepraleido dvejų metų termino nuo vykdomųjų dokumentų gavimo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog baudų išieškojimo vykdymo senaties terminai yra suėję, yra nepagrįsti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios vykdymo procese nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties dalies neteisėtumą, nenurodė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados dėl pagrįsto išieškojimo vykdymo veiksmų tęsimo yra neteisėtos.

23. Tiek pareiškėjas, tiek antstolė atskiruosiuose skunduose nesutiko su pirmos instancijos teismo išaiškinimu, jog pareiškėjo gaunamos lėšos iš artimųjų yra priskirtinos prie “kitų pajamų”, patenkančių į CPK LI skyriuje reglamentuojamą išieškojimo tvarką. Pirmos instancijos teismas šią išvadą padarė, remadamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog skolininko lėšos, gautinos iš skolininko artimųjų, yra priskiriamos kitoms periodinėms pajamoms pagal CPK 733-743 straipsnius. CPK 736 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog šiame straipsnyje nustatyti ribojimai taikomi skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms bei daviniams. Ši formuluotė neleidžia skolininko artimųjų jam savanoriškai, be jokio įstatyme numatyto pagrindo, teikiamų lėšų pripažinti darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms bei daviniams. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad CPK 737 straipsnyje yra pateiktas baigtinis kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuriame nėra įtrauktos lėšos, artimųjų teikiamos skolininkui savanoriškai.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Remiantis cituojamu kasacinio teismo išaiškinimu bei CPK LI skyriaus 736-739 straipsniais, galima daryti išvadą, kad ir artimųjų skolininkui teikiamos lėšos pragyvenimui taip pat nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus normų, todėl joms taip pat turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas. Todėl tokiu atveju, jeigu nuteistasis į pataisos namų administruojamą sąskaitą gautų tik artimųjų jam skirtas lėšas, ginčijamas antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas galėtų būti pripažįstami neteisėtu, kadangi priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

25. Taigi, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį numatytas bendras draudimas, jog išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). CPK 736 straipsnis numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ribojimus. CPK 737 straipsnis apibrėžia skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, CPK 738 straipsnis nustato, kada galima išieškoti iš skolininko gaunamų socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, o CPK 739 straipsnis pateikia sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, kad į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sąskaitą, administruojamą pataisos namų administracijos, gali būti pervedamos visų rūšių jo pajamos, tai yra ir tos iš kurių išieškojimas apribotas tam tikru procentu nuo gaunamos sumos, ir tos, iš kurių negalima išieškoti, jeigu jos neviršija vieno MMA, ir tos, iš kurių įstatymas iš viso draudžia išieškojimą. Todėl teismas, norėdamas įvertinti, ar antstolis pagrįstai 2016 m. liepos 29 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, nenustatydamas jokių CPK nurodytų ribojimų, turi išsireikalauti iš pataisos namų duomenis apie šių lėšų, gaunamų į skolininko depozitinę sąskaitą, sudėtį ir jų kilmę. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų antstolės pateiktose vykdomosiose bylose nėra. Tačiau tiek pats pareiškėjas, tiek antstolė sutinka, jog į pareiškėjo sąskaitą tebuvo gaunamos tik artimųjų asmenų jam pervedamos lėšos, ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

26. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. B-26705 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi jame nėra nurodyta jokių CPK nustatytų išieškojimo ribojimų. Tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo nepagrįstai nurodyta, jog antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos išieškojimo iš „kitų pajamų“ vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu ir tikslina šią pirmos instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, nurodydamas, jog naikinamas visas skundžiamas antstolės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymas Nr. B-26705, kuriuo buvo areštuotos visos skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, ir antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo ir nenukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.  

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptarti CPK numatyti išieškojimo iš skolininko turimų piniginių lėšų bei kitų gaunamų periodinių pajamų ribojimai, taip pat pažymėta, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė nepagrįstai atskirajame skunde rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, ir nors iš dalies yra pakeistina skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis, įpareigojant antstolę išieškojimo metu taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus ribojimus, pati apskųstosios nutarties rezoliucinė dalis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo ir antstolės atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Laima Gerasičkinienė