Administracinė byla Nr. AS-735-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02791-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) dėl orlaivio medicininio pažymėjimo sustabdymo ir įpareigoti Agentūrą pateikti aiškias gaires – visiškai atitinkančias Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros procedūras – kaip pareiškėjas galėtų atnaujinti medicininio pažymėjimo procesą, įskaitant, į kokius medicinos specialistus kreiptis ir kokie taikytini procedūriniai terminai; 2) pripažinti, kad pareiškėjo teisės pagal Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę buvo pažeistos, o šių pažeidimų pasekmės apima reputacinę, profesinę ir emocinę žalą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie Sprendimo priėmimą sužinojo dar 2024 metais, todėl 2025 m. gegužės 21 d. kreipdamasis su skundu į teismą ženkliai praleido terminą skundui paduoti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl Sprendimo panaikinimo jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą (administracinė byla Nr. I3-5883-414/2025), kuris įsiteisėjusia 2025 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, preziumavo, jog pareiškėjui, pakartotinai kreipiantis dėl to paties Sprendimo teisėtumo, turėjo būti žinoma, kad tokiu atveju kartu su skundu turi būti pateiktas ir prašymas terminui atnaujinti.

Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl į teismą dėl Sprendimo nesikreipė laiku, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį; išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą arba perduoti skundo priėmė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pripažinti, kad skundo termino praleidimas buvo nulemtas institucijos kaltės (nepranešimo apie priimtą Sprendimą).

Pareiškėjas nurodo, kad nors sprendimas dėl jo medicininio pažymėjimo sustabdymo buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 5 d., apie šį sprendimą pareiškėjas nebuvo oficialiai informuotas, pareiškėjas tik 2024 m. gegužės 7 d., savo iniciatyva peržiūrėjęs dokumentus, gavo el. laišką iš Lietuvos civilinės aviacijos administracijos buvusios medicinos vertintojos E. Š., tačiau šis laiškas neatitiko oficialaus sprendimo formos ir neturėjo jokio pagrindimo ar informacijos apie apskundimo tvarką. Dėl nurodytų priežasčių iš pareiškėjo buvo atimta galimybė Sprendimą apskųsti laiku.

Pareiškėjas paaiškina, kad atskirojo skundo dėl teismo atsisakymo priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo 2025 m. vasario mėn. nepateikimas nebuvo sąmoningas procesinių terminų ignoravimas ar aplaidumas. Tai įvyko dėl nenumatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tuo metu atstovavusia teisininke. Pareiškėjo advokatė tuo laikotarpiu buvo išėjusi motinystės atostogų, todėl negalėjo parengti reikalingų procesinių dokumentų per nustatytą terminą, o pareiškėjui nepavyko per trumpą terminą surasti kito advokato. Pareiškėjas prašo teismo įvertinti šią situaciją kaip pagrįstą termino praleidimo pateisinimą ir nesudaryti kliūčių iš esmės nagrinėti ginčą dėl administracinio sprendimo.

Pareiškėjas pažymi, jog jis neskundė Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-5883-414/2025 dar ir todėl, kad tuo metu aktyviai rinko įrodymus, taip pat rengė naują teisinį pagrindą, kuris leistų iš esmės pagrįsti skundą. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2025 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, patvirtindama pareiškėjo teisę pateikti skundą dėl medicininio pažymėjimo sustabdymo. Šis Komisijos sprendimas įrodo, kad pareiškėjo vėlesnis skundas, pateiktas 2025 m. gegužės mėn., buvo pateiktas sąžiningai, pagrįstai ir remiantis kompetentingos institucijos procedūriniu patvirtinimu.

Pareiškėjas teigia, kad jeigu teismas visgi vertintų, jog skundo pateikimo terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašo šį atskirąjį skundą vertinti ir kaip jo prašymą atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes: pareiškėjo neinformavimą apie priimtą Sprendimą, neteisėtą Sprendimo įgyvendinimą be tinkamo pranešimo, taip pat duomenų neprieinamumą iki 2024 m. gegužės mėn.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildė pateikto skundo argumentus dėl netinkamo informavimo apie priimtą Sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo įvykdytos esminės informavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti orlaivio medicininio pažymėjimo galiojimą sąlygos, todėl Sprendimo apskundimo terminas negalėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 7 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Agentūros 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismui padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl minėto Sprendimo panaikinimo, tačiau jo skundą atsisakyta priimti, nes teismas nenustatė objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo paduoti; pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą Sprendimą, skundo termino praleidimas buvo nulemtas institucijos kaltės, pareiškėjas aktyviai rinko įrodymus, rengė skundo teisinį pagrindą, kuris leistų iš esmės pagrįsti skundą, todėl tik tinkamai parengęs skundą kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo Sprendimu, priimtu 2023 m. rugsėjo 5 d., apie kurį pareiškėjas sužinojo dar 2024 metais (pareiškėjas teigė apie Sprendimą sužinojęs 2024 m. gegužės 7 d.), tačiau šioje byloje su skundu į teismą kreipėsi 2025 m. gegužės 21 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas skunde nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar 2024 m. gruodžio 9 d. buvo kreipęsis į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Agentūros Sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. 

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis neskundė Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, nes tuo metu atsirado nenumatytos aplinkybės, susiję su pareiškėją atstovavusia teisininke (motinystės atostogos), kurias pareiškėjas prilygina force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybėms, taip pat pareiškėjas aktyviai rinko įrodymus, rengė naują skundo teisinį pagrindą, kuris leistų iš esmės pagrįsti skundą. 

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju termino apskųsti Sprendimą praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai lėmusios termino skundui paduoti praleidimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą akivaizdžiai praleidęs administracinio akto apskundimo terminą, neprašo šio termino atnaujinti ir nenurodo objektyvių priežasčių dėl šio termino praleidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė