Civilinė byla Nr. e2S-2761-781/2017
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00717-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apelianto) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjai A. K.-T. iškelta bankroto byla, tretieji asmenys byloje AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Linažiedė“, KB Raseinių kredito unija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinis studijų fondas, antstoliai T. U., R. A., D. P., E. R.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. K.-T. prašė iškelti jai bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kitoks sprendimas“.
Pareiškėja nurodė, kad negali įvykdyti pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma sudaro virš 105 000 Eur, t. y. viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Paaiškino, kad skolos susidarė dėl gyvenimiškos patirties stokos ir nemokėjimo ūkininkauti. Pareiškėjos teigimu, ji yra sudariusi santuoką su L. T., 2012 m. kovo 21 d. su sutuoktiniu sudarė ikivedybinę sutartį; šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai; pareiškėja jokio turto neturi; kartu su dviem mažamečiais vaikais gyvena pas sutuoktinį. Pažymėjo, kad vienintelės jos pajamos buvo motinystės pašalpa, o šiuo metu ji pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą (gaunamos pajamos apie 420-450 Eur per mėnesį); tuo tarpu sutuoktinis yra bedarbis ir gauna apie 170 Eur dydžio neįgaliojo pašalpą; bendros šeimos pajamos sudaro apie 650 Eur. Anot pareiškėjos, įsiskolinimai kreditoriams nuolat auga, skaičiuojamos netesybos. Nurodė, kad per pastaruosius šešis metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nėra sudariusi sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, ar atlikusi kitokių veiksmų, kurie laikomi nesąžiningais, ir dėl to ji būtų tapusi nemoki; sandoriai, dėl kurių susidarė skolos, buvo sudaryti 2007-2009 m.
Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad buvo gavusi paramą pienininkystei, tačiau kritus pieno kainoms, neturint pakankamai patirties ūkininkaujant, būnant jaunai, nepavyko išlaikyti ūkio, skolos augo, todėl jai teko parduoti dalį turto, o namai ir turėta žemė buvo parduota antstolių.
Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja už Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas įsigijo žemės ūkio technikos, tačiau po to, kai 2010 m. balandžio 13 d. buvo informuota apie tai, jog agentūrai turi grąžinti išmokėtą paramą, 2010 m. liepos 9 d. žemės ūkio techniką net devynis kartus pigiau pardavė savo seseriai; be to, pardavusi žemės ūkio techniką, pareiškėja turėjo galimybę padengti dalį įsiskolinimų kreditoriams, tačiau sąmoningai to nepadarė, o gautas lėšas išleido asmeninėms reikmėms. Paaiškino, kad 2011 m. sausio 14 d. sprendimu trečiajam asmeniui iš pareiškėjos buvo priteista 137 476,26 Lt skola, 2824,85 Lt palūkanos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėja, net ir žinodama faktą, kad turimi įsiskolinimai didėja, net ir gaudama pajamas, nei karto neatsiskaitė su kreditoriais, o tai tik dar kartą parodo jos nesąžiningumą. Be to, anot agentūros, itin trumpas verslo liudijimo galiojimas leido pareiškėjai teigti, kad ji gauna pajamas ir galės atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tokiu būdu pareiškėja galimai siekia pasinaikinti turimas skolas, nes jau prašydama verslo liudijimo planavo kelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl tai taip pat įrodo pareiškėjos nesąžiningumą. Trečiojo asmens vertinimu, paskelbus pareiškėjai bankroto procedūrą, agentūra neturės realios galimybės susigrąžinti iš pareiškėjos nepagrįstai gautos paramos; be to, pareiškėja nenurodė planų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais; nėra aišku ar pareiškėja toliau vykdys veiklą pagal verslo liudijimą. Taigi, trečiojo asmens nuomone, pareiškėja nededa pastangų atkurti savo mokumą, neieško geriau apmokamo darbo.
Trečiasis asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos įsipareigojimų suma fondui sudaro 2355,08 Eur. Pažymėjo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-17-237/2015, fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai jau atsisakė iškelti, konstatavęs pareiškėjos nesąžiningumą. Trečiojo asmens teigimu, nėra aišku kokį laikotarpį pareiškėja gavo motinystės pašalpą, ar nustojusi ją gauti kreipėsi į darbo biržą, aktyviai ieškojo darbo, todėl pareiškėja turėtų nurodyti, kokias pajamas gavo ir kaip jos kito visą laikotarpį nuo ankstesnės civilinės bylos dėl fizinio asmens bankroto išnagrinėjimo. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nuo ankstesnės fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos deda pastangas bent iš dalies grąžinti skolas, nes pareiškėjos kreditorių sąrašas nuo 2015 m. nėra pasikeitęs.
Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad pareiškėja valstybės biudžetui turi 1805,81 Eur įsiskolinimą; prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo UAB „Linažiedė“ atsiliepime į pareiškimą prašė bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai A. K.-T. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 320 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 105 215,85 Eur, t. y. nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, todėl pripažino pareiškėją nemokia.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės, nei kreditorių interesų, nes atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos; tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas iškelti bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors tretieji asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Valstybinis studijų fondas prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti, nurodydami, jog ji nesąžininga, teismas padarė išvadą, kad nekelti bankroto bylos nėra pagrindo.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškimas nėra tapatus prieš tai pareiškėjos teiktam pareiškimui (kuris buvo netenkintas), nes faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, kadangi pirmą kartą pareiškėja, pateikdama pareiškimą, niekur nedirbo, nurodė, kad neketina dirbti, nes augina vaikus. Pažymėjo, kad po atsisakymo iškelti bankroto bylą praėjo du metai, pareiškėja pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą (prekiauja padėvėtais drabužiais), pradėjo bent iš dalies grąžinti skolas, stengiasi atkurti mokumą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Teismas vertino, kad kreditorių nurodomi nesąžiningi sandoriai yra sudaryti 2007-2011 m., t. y. prieš daugiau kaip 5 metus ir teismas negali jų vertinti keldamas bankroto bylą. Taigi, įvertinęs paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas papildomai pabrėžė, kad pareiškėja šiuo metu gyvena su sutuoktiniu, kuris gauna apie 170 Eur dydžio neįgaliojo pašalpą; jiems 2012 ir 2013 m. gimė du sūnūs, kuriuos augino pareiškėja ir gaudavo 144,81 Eur motinystės pašalpą; jauniausiam vaikui suėjus trims metams, pareiškėja susirado darbą, dirba pagal verslo liudijimą ir po truputį pradėjo mokėti susidariusias skolas.
Teismas pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“ (kreditoriams nesiūlius kitų administratorių kandidatūrų) bei patvirtino 100 Eur administravimo išlaidų sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tam tikra dalis lėšų turi būti skiriama kreditorių reikalavimams patenkinti bei administravimo išlaidoms, sumažino pareiškėjos prašomą būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą iki 320 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo (apeliantas) Nacionalinė mokėjimo agentūra atskiruoju skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo jo atsiliepime nurodytų argumentų dėl atsisakymo pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Apelianto nuomone, pareiškėjos pateiktos priežastys dėl fizinio asmens bankroto yra analogiškos kaip ir prieš tai teiktame pareiškime, kurio teismas netenkino. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė iš esmės jokių įrodymų, jog deda pastangas bent iš dalies grąžinti skolas, t. y. nepateikė įrodymų, kad iš gautų pajamų liepos-rugsėjo mėn. atsiskaitė bent su vienu kreditoriumi. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja antstoliams 2017 m. rugpjūčio 7 d. pervedė tik 44,44 Eur (nors per du mėnesius gavo 870 Eur pajamų iš individualios veiklos); duomenų apie kitus apmokėjimus byloje nepateikta, todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie dengiamus kreditorių įsipareigojimus, formaliai vertino pareiškėjos teiginius. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, nes, anot trečiojo asmens, byloje pateiktas pareiškėjos verslo liudijimas galiojo tik iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Taigi, apelianto vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo dienai byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjos galimybių gauti pajamas ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja iš karto po verslo liudijimo išdavimo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant pasinaikinti turimas skolas, t. y. jau kreipdamasi dėl verslo liudijimo išdavimo planavo kelti bankroto bylą, todėl tokie pareiškėjos veiksmai, anot apelianto, įrodo pareiškėjos nesąžiningumą.
Pareiškėja A. K.-T. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėja nurodo, kad dėl jauno amžiaus, patirties stokos, per klaidą perleido dalį žemės, dėl ko vėliau buvo pareikalauta grąžinti gautą paramą. Be to, pažymi, jog kilus krizei pieno sektoriuje, buvo sunku išsilaikyti, todėl parduodama dalį žemės manė, kad atstatys ūkio pelningumą, tačiau atėmus paramą – ūkis galutinai žlugo, o skolos tik didėjo. Anot pareiškėjos, ji jokių nusikaltimų nepadarė, neprisiėmė greitųjų kreditų, tuo tarpu visą turėtą turtą pardavė antstoliai; kito turto ji neturi, augina du mažamečius vaikus, todėl vienintelė jos išeitis yra bankroto bylos iškėlimas. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad fizinio asmens bankroto byloje asmens sąžiningumas gali būti vertinamas tik už paskutinius trejus metus ir jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami. Pažymi, kad visi sandoriai, pagal kuriuos šiuo metu yra susikaupusios skolos, buvo sudaryti 2007-2010 m., tuo tarpu per paskutinius 5 metus pareiškėja nėra sudariusi jokio sandorio; sutinka, jog 2007 m. buvo nevisiškai apdairi, tačiau, pareiškėjos nuomone, tai nesudaro pagrindo nekelti jai bankroto bylos. Pareiškėja nesutinka su apelianto teiginiais, kad verslo pradėjimas (verslo liudijimas išsiėmimas) ir pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nepraėjus pakankamai ilgam terminui gali būti vertinamas kaip jos nesąžiningumas. Pareiškėja pažymi, kad paaugus vaikams (jaunesniajam suėjus 3 metams), ji pradėjo dirbti, tačiau vis tiek nepajėgia ir nepajėgs sumokėti visų skolų, todėl ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo; anot pareiškėjos, tai rodo ne jos nesąžiningumą, o siekį veikti sąžiningai. Pareiškėja kartu su atsiliepimu pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio, anot pareiškėjos, matosi, kad antstoliai 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. išskaitė iš jos sąskaitos buvusias lėšas kreditorių reikalavimams padengti. Papildomai pažymi, kad pradedant verslą patiriamos didelės išlaidos, todėl ir nagrinėjamu atveju ji iš karto negalėjo skirti didelių sumų kreditorių reikalavimų dengimui. Pareiškėja nurodo, kad ji verslo liudijimą pratęsė (dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą) iki 2017 m. lapkričio 10 d.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos paaiškinimus – banko sąskaitos išrašus ir įrodymus dėl verslo liudijimo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo
FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (105 215,85 Eur) viršija 25 MMA dydį ir ji neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei pareiškėja, nei jos kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta nemokia (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.
Apeliantas teigia, kad pareiškėja nepateikė iš esmės jokių įrodymų, jog deda pastangas bent iš dalies grąžinti skolas (bei jas grąžino); pažymėjo, jog skundžiamos nutarties priėmimo dienai byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjos galimybių gauti pajamas ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais (nebuvo duomenų apie galiojantį verslo liudijimą); be to, nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl verslo liudijimo išdavimo, jau planavo kelti bankroto bylą, todėl tokie pareiškėjos veiksmai, anot apelianto, įrodo pareiškėjos nesąžiningumą. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos pateiktos priežastys dėl fizinio asmens bankroto yra analogiškos kaip ir prieš tai teiktame pareiškime, kurio teismas netenkino.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2017 m. rugsėjo 20 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.
Šiuo atveju apeliantas pareiškėjos nesąžiningumą, be kita ko, vertino ir grindė pareiškėjos 2007-2011 m. atliktais veiksmais (gauta, bet negrąžinta parama, turto perleidimu), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka dėl jau minėtos priežasties, t. y. dėl to, jog apeliantas vertina pareiškėjos veiksmus, kurie atlikti iki aktualaus laikotarpio, per kurį turi būti vertinamas fizinio asmens sąžiningumas, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad keliant bankroto bylą šių veiksmų vertinti nebuvo galima.
Apeliantas pareiškėjos nesąžiningumą siejo su tuo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog deda pastangas bent iš dalies grąžinti skolas.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius vertina kaip deklaratyvius. Teismas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjos gaunamas pajamas (iš individualios veiklos, kuria pareiškėja pradėjo vykdyti nuo 2017 m. liepos mėn., vaikams paaugus); pažymėtina, jog pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą papildomai pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėja kiekvieną mėnesį į sąskaitą įneša lėšas (nors ir nedideles sumas), kurias nuskaito (2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. lapkričio 2 d.) antstoliai, vykdydami išieškojimus kreditoriams.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai apie pareiškėjos neveikimą siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis; byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė; priešingai, pareiškėja, paaugus vaikams, išsiėmė verslo liudijimus ir pradėjo verslą (dėvėtų drabužių pardavimą), iš kurio gauna pajamas.
Apelianto teigimu, skundžiamos nutarties priėmimo dienai byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjos galimybių gauti pajamas ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais (pavyzdžiui, nebuvo duomenų apie galiojantį verslo liudijimą).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės šios skunde nurodomos aplinkybės bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra teisiškai reikšmingos, nes šie klausimai sprendžiami vėlesnėse bankroto proceso stadijose, t. y. dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių ir jų grafiko, administravimo išlaidų apmokėjimo, skolininko mokumo atkūrimo priemonių sprendžiama tvirtinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (FABĮ 7, 8 straipsniai). Be to, pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą papildomai pateikė įrodymus dėl verslo liudijimo pratęsimo iki 2017 m. lapkričio mėn.; iš VSDF duomenų matyti, jog pareiškėja yra išsiėmusi verslo liudijimus ir 2017 m. gruodžio mėn.
Viena vertus, apeliantas akcentavo, kad pareiškėjos nesąžiningumą patvirtina tai, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl verslo liudijimo išdavimo, jau planavo kelti bankroto bylą. Kita vertus, šios apelianto minimos aplinkybės nenurodžius, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjos nemokumą, o tik abstrakčiai jas nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Be to, pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas neatleidžia asmens nuo pareigos gauti kuo didesnes pajamas, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais bankroto proceso metu (dėl detalaus atsiskaitymo su kreditoriais grafiko bus sprendžiama tvirtinant bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą).
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apelianto argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurie negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai iškėlė pareiškėjai A. K.-T. bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Trečiojo asmens (apelianto) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį, kuria A. K.-T. iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė