Civilinė byla Nr. 2-2339/2013

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-757-212/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ ieškinį dėl prekių kainos sumažinimo ir skolos priteisimo, pareikštą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dovalda“, trečiasis asmuo V. U. .

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „MOLESTA“ kreipėsi į teismą ir prašė sumažinti atsakovo UAB „Dovalda“ vienašališkai nurodytą prekių kainą nuo 2149856 Lt iki 1660706,04 Lt ir priteisti iš atsakovo ieškovo permokėtą kainos skirtumą - 489149,96 Lt, taip pat priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -  ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad ieškinio reikalavimas turtinis ir pagrįstas. Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovui ieškinio sumą esant didele, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas negalėtų įvykdyti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo sumos dydį ir atsižvelgdamas į viešoje erdvėje skelbiamą atsakovo stabilią finansinę padėtį, nenustatė pagrindų, dėl kurių ieškovo prašymas galėtų būti tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas prašymą grindė vien tik ieškinio pagrįstumu. Ieškinio suma teismų praktikoje laikytina didele, todėl buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas pateikė teismui nekilnojamojo turto išrašą, patvirtinantį, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, kurį pastarasis galėtų perleisti.

2. Teismas neteisingai įvertino viešoje erdvėje skelbiamą atsakovo finansinę padėtį, kadangi atsakovas siūlo ir ketina parduoti valdomą nekilnojamąjį turtą. Be to, iš papildomai pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovas turi turto tik už 1710427 Lt. Ieškovo reikalavimas sieks 30 procentų viso turimo turto, todėl yra reali grėsmė jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, ieškinio sumą laiko didele. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, ją gali motyvuotai paneigti atsakovas, pateikęs teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-111/2013; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012. Iš byloje esančio atsakovo 2013 m. birželio 30 d. balanso matyti, jog atsakovas yra moki įmonė (2 t., 103-104 l.), neturinti skolų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams (2 t., 106 l.). Todėl darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili ir ieškinio suma jam nėra didelė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu būtinumo, taip pat neįrodė realios grėsmės, jog priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovas negalėtų jo įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                          Marytė Mitkuvienė