Civilinė byla Nr. e2-2222-1019/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22874-2024-0

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.; 

 (S)

            2.6.20.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mantui Barčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

         Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašo teismo ieškovės naudai priteisti 49 027,40 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ją su atsakove siejo komerciniai santykiai; atsakovė teikė prekes ir paslaugas pagal ieškovės pateiktus ir suderintus užsakymus. Ieškovė atsakovei atlikdavo išankstinius (avansinius) mokėjimus. Atsakovės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 6492,86 Eur sumai ieškovės nebuvo priimta ir dėl to ieškovė pateikė pretenziją atsakovei su prašymu pagrįsti atsakovės išrašytą sąskaitą. Ieškovė atsakovei nurodė, kad sąskaita buvo išrašyta antrą kartą už tas pačias uosio duris (800 Eur plius PVM), už kurias jau buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Durys buvo perdarytos, nes pati atsakovė dėl savo pačios klaidos (defekto) jas pagamino su varčia ne į tą pusę. Už montavimo darbus atsakovės ginčo sąskaitoje paskaičiuota 4566 Eur (plius PVM) suma yra nepagrįsta, neteisinga, neadekvati, dėl tokių paslaugų kainos šalys nebuvo susitarusios. Ji nebuvo įtraukta į ieškovės apskaitą. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) ieškovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 42 534,33 Eur sumai, kuri, pagal ieškovės administracijos nurodytus duomenis, ieškovei nebuvo pateikta, apie kurią ieškovė nežinojo, nei sąskaitoje nurodytų prekių ((duomenys neskelbtini)). Pagal ieškovės buhalterinius duomenis, atsakovė yra skolinga ieškovei iš viso 49 027 Eur. Ieškovei periodiškai buvo pervedinėjamos avansinės lėšos ir to pasėkoje atliekami atskiri (individualūs) užsakymai atsakovei. Atsakovės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo priimta, buvo užginčyta (neegzistavo galiojantis priešpriešinis vienarūšis reikalavimas); apie (duomenys neskelbtini) ieškovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 42 534,33 Eur sumai ieškovė sužinojo tik ieškovės nemokumo administratorei pradėjus ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, o sąskaitoje nurodytos prekės ieškovės nebuvo nei užsakytos, nei priimtos, nei įsigytos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pervesti 8355,40 Eur dydžio skolą, nes būtent toks įsiskolinimo dydis buvo nustatytas pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Atsakovė pateikė turimus savo buhalterinius duomenis, kurių pagrindu teigė neturinti nurodyto dydžio įsiskolinimo ieškovės atžvilgiu. PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užregistruotos valstybinėje mokesčių inspekcijoje. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo laiške nurodė, jog skubiai laukia atsakymo dėl paskutinių gaminių atidavimo termino. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo laiške 10 val. 14 min. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus projektus ir kainas: (duomenys neskelbtini) suma be PVM 18 817, (duomenys neskelbtini) suma su PVM 46 462,79, avansas 23 231,79, (duomenys neskelbtini) suma su PVM 47 612,29 avansas 23 806,14, (duomenys neskelbtini) suma su PVM 41 738,95, sumokėta 32 000 su PVM. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo nustatytina, kad po (duomenys neskelbtini) jokie mokėjimai nebuvo atlikti, o (duomenys neskelbtini) laiške pats direktorius A. Č. nurodo, kad už užsakytus projektus yra nepriemokos. Atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o faktas, kad ieškovė neįtraukė išrašytų sąskaitų į savo buhalterinę apskaitą, nėra pagrindas ieškinį tenkinti.

Ieškovė dublike nurodė, kad ieškovės nemokumo administratorės pretenzijoje padarytas rašymo apsirikimas, įrašant skolos skaičiais dydį, niekaip nekeičia ginčo esmės; nepaneigia atsakovės prievolės grąžinti ieškovei visas atsakovės be pagrindo laikomas lėšas. Įvertinus ieškovės apskaitos dokumentus, atsakovės piniginė prievolė ieškovei sudarė iš viso 83 555,40 Eur. Ši suma susidėjo iš dviejų reikalavimų: a) avansu sumokėtų lėšų – 49 072,40 Eur (ieškiniu pareikštas reikalavimas) bei b) reikalavimo pagal ieškovės dar (duomenys neskelbtini) ikiteisminiu procesu pateiktą pretenziją – 34 528,00 Eur sumai. Atsakovė tik vienašališkai yra ieškovei išrašiusi ir deklaravusi sąskaitas-faktūras, kurių ieškovė nei nepatvirtino, nei priėmė, nei deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovė turi pareigą įrodyti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės ir/ar paslaugos kontrahento buvo užsakytos, faktiškai suteiktos (patiektos) bei kontrahento buvo priimtos. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nepagrindė bei neįrodė, kad ieškovė užsakė, o atsakovė pardavė prekių bei paslaugų už 49 027,40 Eur. Vadovaujantis LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 str. 1 d. 3 p. nuo bankroto bylos iškėlimo ieškovei t. y. (duomenys neskelbtini), draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

Atsakovė pateikė tripliką, nurodo, kad atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė turi galimybę išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą bet kuriam juridiniam asmeniui, tačiau tai niekaip neįtakoja pačios reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą-faktūrą egzistavimo ir pagrįstumo. Tokie argumentai prasilenkia su logika, nes po tokių sąskaitų išrašymo ir registravimo atsirado prievolė mokėti 7381,99 Eur bei 1126,86 Eur pridėtinės vertės mokestį. Užsakyti baldai ir kiti elementai užsakovės transportu būdavo paimami iš atsakovės gamybinių patalpų. 

2025-02-27 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad tarp šalių buvo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir šiek tiek paslaugų teisiniai santykiai. Ieškovė užsakydavo medienos gaminius, už kurios mokėdavo avansinius mokėjimus. Pagaminus, gaudavo sąskaitą ir sudengdavo mokėjimą. Dažniausiai prekes eksportuodavo (matosi iš susirašinėjimo). Nėra ginčo, kad ieškovė yra pervedusi 49 027,40 Eur avanso. Ginčas, ar pagrįstai atsakovė disponuoja tomis lėšomis. Pagal atsakovę, ji panaudojo lėšas sudengti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras. Kaip matyti, dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros buvo ginčas, ieškovė teigė, atsakovė nepaneigė, kad už duris (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra išrašyta antrą kartą (pirmą kartą (duomenys neskelbtini)). Buvo suklysta gamybos procese, todėl ieškovė neturi mokėti antrą kartą. Dėl paslaugų pagal (duomenys neskelbtini) ieškovė nesutiko, kad pagrįsta suma, nes suma neatitinka paslaugų apimties. Paslaugų šalys nebuvo suderinusios kainos, o atsakovės kaina neatitinka suteiktų paslaugų apimties, neatitinka sąžiningumo, teisingumo reikalavimų. Neadekvati kaina atliktiems darbams. Sąskaita-faktūra buvo užginčyta. Dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros ieškovė teigia, kad jokių prekių pagal sąskaitą-faktūrą neužsakė. Sąskaita-faktūra nėra sutartį automatiškai pagrindžiantis dokumentas. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys turi susitarti dėl sutarties dalyko. Ieškovė neužsakė, nesusitarė dėl prekių, kainos, be to, už kelių dienų ieškovei buvo keliamas bankrotas. Sunkiai tikėtina, kad galėjo egzistuoti tokie santykiai. Baldai buvo užsakomi pagal individualiai apibrėžtus požymius. Nėra perdavimo-priėmimo akto, krovinio važtaraščio. Tik sąskaita-faktūra, kuri centas į centą sudengia ieškovės reikalavimų sumą. Logiška, kad sąskaita-faktūra turi būti įregistruota VMI, bet tai nepagrindžia egzistavus civilinius pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Nėra dokumentų, kad pagal CK 6.130 straipsnio 2 dalį būtų atliktas įskaitymas. Turi egzistuoti vienarūšė priešpriešinė prievolė. Įskaitymas negalimas, nes pagal JANĮ 28 straipsnį gali būti tik mokesčių administratoriaus atliktas įskaitymas. Tuo metu ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

2025-02-27 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. (duomenys neskelbtini) gavo pretenziją iš nemokumo administratoriaus. Atsakovė pateikė turimus buhalterinius duomenis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras, kad visos avansinės lėšos panaudotos už prekes ir paslaugas. (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta po pretenzijos, nes VMI jau buvo registruota registre. Įregistravus kyla prievolė sumokėti PVM. Prekės buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini). Daiktai buvo individualūs. Tarp šalių buvo pasitikėjimo santykiai, bendradarbiavo ne vienerius metus. Tą pagrindžia ir avansai. Transportavimą organizavo pati ieškovė. Ieškovės direktorius (duomenys neskelbtini) el. laišku nurodė, kad laukia užsakymo. Taigi, ir po (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros vyko bendradarbiavimas. Nėra pirkimo-pardavimo sutarties. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) nebuvo mokėjimų. Nei ieškovės žinioje, nei atsakovės žinioje nėra pilnų dokumentų. Atsakovės pozicija buvo nuosekli nuo pretenzijos gavimo. Ieškovė neįrodė, kad prekės ir paslaugos nesuteiktos. Prašymų grąžinti ženklių avansinių mokėjimų nebuvo. Pateikė visus el. laiškus, kiek pavyko gauti. (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra – paskutinė sąskaita faktūra, buvo užbaigti projektai ir pateiktos prekės per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėn. iki (duomenys neskelbtini) mėn. Avansiniai mokėjimai buvo atliekami užsakius prekes, o jas pateikus, išrašoma sąskaita-faktūra. Perdavimo-priėmimas vykdavo paprastai – susirašydavo el. laišku, ieškovė su savo transportu atvykdavo, jokių aktų nepasirašydavo. Dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros ginčą išsprendė, liko sąskaita-faktūra galioti. Vėliau ieškovės direktorius nekėlė klausimo. Sąskaita-faktūra nebuvo panaikinta ar perrašyta. Nėra ginčo, kad avansu buvo sumokėta 174 511,89 Eur. Atsakovė turi tik dalį el. laiškų, nes tik dalį jų atkūrė.

2025-02-27 teismo posėdžio metu liudytojas M. S. nurodė, kad yra buvęs atsakovės darbuotojas, dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini)  m., (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini). Kol neprasidėjo didesni projektai į užsienį, šalių santykiai buvo geri. Ieškovė kraudavo prekes pati. (duomenys neskelbtini) projektas (duomenys neskelbtini) strigo, nes strigo atsiskaitymai ieškovės su atsakovės partneriais. Paaiškino, kad atsakovė, gavusi užklausą el. paštu dėl projektų (aprašytos medžiagos), siunčia pasiūlymą, gauna avansą, pagamina, teikia sąskaitą-faktūrą. Iš pradžių dirbo 100 proc. avansiniu apmokėjimu. Komunikavo per Viber. Buvo ginčas dėl sąskaitos-faktūros dėl montavimo, kai skrido paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini). Reikėjo per kelias dienas susiorganizuoti ir bilietus, brangus viešbutis, nes reikėjo greitai. Tos sąskaitos-faktūros ieškovė nepriėmė, nors bandė tartis, diskutuoti. Taip ir liko ta sąskaita. Jei gamybos brokas, naujos sąskaitos-faktūros nerašo. Jei varčia ne į tą pusę, atsakingas tas, kas matavo. (duomenys neskelbtini) mėn. įmonė sustabdė veiklą. Paskutinis projektas (duomenys neskelbtini) mėn. ((duomenys neskelbtini)). Sąskaitas-faktūras rašydavo arba dalimis, arba, jei išvažiuoja pilnas gaminys, pilna sąskaita-faktūra. Paskutinė sąskaita-faktūra išrašyta, ieškovė nesutiko, neturėjo finansų. Perdavimo-priėmimo akto nebuvo. Krovimo metu dalyvaudavo iš pradžių ir ieškovės vadovas, po to, atsiradus pasitikėjimui, nebevažiuodavo. Atsakovė buvo atlikusi visus užsakymus iki atleidimo, pagamino viską, bet neturi informacijos, ar buvo sumontuota, ar buvo trūkumų. Buvo kilęs konfliktas dėl atsiskaitymų. Atsakovės įmonė buvo šeimos verslas. Liudytojo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), buvo ir (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) el. laiško paaiškino, kad neprivalėjo pateikti informacijos, už kiek pirko bilietus. Dėl kainos nesitarė iš anksto, nes nežinojo, kiek žmonės užtruks objekte. Dalį kainos sudarė viešbučiai, skrydžiai, neteikė duomenų, apie tai kalbėjo „gyvai“. Informavo apie valandinį darbuotojų įkainį. Sąskaitas-faktūras išrašydavo liudytojas, vadybininkas, projektų vadovai.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad nėra ginčo, jog pervesta daugiau negu 49 000 Eur. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. – bankroto byla. Ieškovei atsakovė nėra grąžinusi be pagrindo laikomų lėšų. Nėra iš atsakovės pusės duomenų, kurie patvirtintų egzistavus pirkimą-pardavimą pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą (nėra ieškovės užsakymo, komercinio pasiūlymo, kad prekės pagamintos ir perduotos, kad sąskaita-faktūra perduota ieškovei). Tai, kad sąskaita-faktūra registruota VMI, nėra įrodymas, kad pateikta ieškovei. Atsakovė atsikirtimų neįrodė. Vertinant liudytojo parodymus svarbu tai, kad jis buvo darbuotojas (duomenys neskelbtini) versle, tai rodo suinteresuotumą. Liudytojo parodymai nei patvirtino, nei paneigė aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros, nes nebedirbo. Nurodė, kad ieškovė reiškė pretenziją. Dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros liudytojas nepaneigė, kad durų varčia galėjo būti suklysta gamybos procese. Yra įrodymų, kad buvo teikta pretenzija, ieškovė ginčijo pareigą mokėti antrą kartą už netinkamos kokybės prekes, neatsakė į pretenziją, bet sąskaitos-faktūros nekoregavo. Dėl montavimo paslaugų (duomenys neskelbtini) buvo tartasi, bet ir liudytojas patvirtino, kad dėl kainos nesitarė. O į ieškovės pretenziją neva neprivalėjo atsakyti. Paslaugų kaina neturi būti laikoma teisinga, nes kaina yra esminė paslaugų sutarties sąlyga, paslaugų teikėjo pareiga yra pagrįsti kainą. Ieškovė yra pervedusi lėšas, atsakovė priešpriešinio reikalavimo neturi. Jei ir turėtų, pagal JANĮ negali būti atliktas. Be to, įskaitymo ir nebuvo. Atsakovė kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nereiškė.

Atsakovės atstovė advokatė baigiamojoje kalboje nurodė, kad liudytojo parodymai įtikino. Sklandžiai nurodė paskutines prekes, kas atsispindi ginčo (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje. Tai įrodo, kad projektas buvo įgyvendintas. Apie restruktūrizavimą atsakovė nebuvo informuota. Teisiniai santykiai vyko iškėlus restruktūrizavimą, todėl atsiskaitymas pagal atliktus darbus galimas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė prekes ir teikė paslaugas pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus ir suderintus užsakymus. Ieškovė atsakovei atlikdavo išankstinius (avansinius) mokėjimus, kuriuos atsakovė naudodavo ieškovės pateiktiems užsakymams vykdyti, po to išrašydavo sąskaitas-faktūras. 

Taigi, bylos šalis siejo prekių pirkimo-pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). 

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo-pardavimo, atlygintinų paslaugų teikimo sutarties. Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pagrindžia sąskaitos faktūros, ieškovės sąskaitos išrašas, elektroninis susirašinėjimas, šalių paaiškinimai. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei yra atlikusi mokėjimų 174 511,89 Eur sumai pagal išankstines sąskaitas-faktūras, PVM sąskaitas-faktūras. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 125 484,49 Eur, o ieškovė yra sumokėjusi 174 511,89 Eur, todėl atsakovė privalo grąžinti 49 027,40 Eur. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, jog pagal visus avansinius mokėjimus prekės yra perduotos, paslaugos suteiktos, todėl atsakovė nėra skolinga.

Nustatyta, kad už atsakovės parduotas bei pateiktas ieškovei prekes, suteiktas paslaugas ieškovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2270,90 EUR su PVM sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 7865 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2589,40 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 28 322,47 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 11 977,79 Eur sumai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2870,12 Eur už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 37 830,65 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2541 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 3908,30 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 24 893,56 Eur sumai už parduotas prekes; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 822,80 Eur sumai už prekes; (duomenys neskelbtini) d. Kreditinė PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), -1512,50 Eur kredituota už transporto išlaidas; (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 605 Eur sumai už parduotas prekes. Dėl šių sąskaitų-faktūrų ginčo nėra.

Atsakovės teigimu, ieškovei taip pat buvo pateiktos dar dvi PVM sąskaitos-faktūros – (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 6492,86 Eur už prekes, paslaugas ir (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 42 534,33 Eur už prekes (failas 1, b. l. 16, 28).  Ieškovė nesutinka, kad ji turėjo minėtas sąskaitas apmokėti, nes atsakovės (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nebuvo priimta, ieškovė pateikė pretenziją atsakovei su prašymu pagrįsti atsakovės išrašytą sąskaitą. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nebuvo pateikta, apie ją ieškovė nežinojo, sąskaitoje nurodytų prekių ieškovė nebuvo užsakiusi, jų nėra gavusi.

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Taigi, byloje kilo ginčas dėl dviejų sąskaitų faktūrų, kurių ieškovės buhalterinėje apskaitoje nėra, o atsakovės – yra. Bylos duomenimis, dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo kilęs ginčas. Iš pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės vadovas nurodė, jog nepriima (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepagrįstas montavimo darbų dydis (4566 Eur (plius PVM) suma). Atsakydamas į pareikštas pretenzijas, atsakovės atstovas paaiškino, iš ko susidarė montavimo darbų kaina, tačiau neteikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors ieškovės atstovas prašė juos pateikti. Kaip matyti iš ginčo sąskaitos faktūros, ji išrašyta, be kita ko, dėl montavimo darbų. Remiantis rašytiniais įrodymais (šalių susirašinėjimu), šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, atsakovės darbuotojai montavimo darbus atliko (duomenys neskelbtini), darbų kainą, atsakovės teigimu, sudarė lėktuvo bilietų, viešbučio kaina, darbuotojų darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad buvo šalių susitarimas dėl paslaugų kainos (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas prašė pagrįsti montavimo darbų kainą, tačiau, kaip patvirtino ir liudytojas, atsakovės atstovas tą daryti atsisakė. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje Serija Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma už montavimo darbus yra pagrįsta. 

Be to, aptariamojoje sąskaitoje buvo įtrauktas ir mokėjimas už uosio duris (800 Eur plius PVM), už kurias jau buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė jau buvo už šią prekę apmokėjusi. Šios durys, kaip nustatyta iš susirašinėjimo, liudytojo parodymų, buvo perdarytos dėl neteisingai pagamintos varčios. Nors liudytojas teigė, kad tuo atveju, jei klaida yra padaryta projekte, už ją atsako ieškovas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, koks buvo užsakymas, kokie brėžiniai buvo pateikti atsakovei. Todėl, nesant priešingų duomenų, darytina išvada, kad už netinkamą prekę atsako pardavėjas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta.

Atsakovės teigimu, ieškovei buvo pateikta (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 42 534,33 Eur sumai už prekes. Ieškovės teigimu, ji prekių neužsakinėjo, jų negavo, taip pat negavo ir šios sąskaitos-faktūros. Minėta, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, taigi, viena pagrindinių pardavėjo pareigų yra pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovė, teigdama, kad perdavė prekes, privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Liudytojo teigimu, paskutinis projektas baigtas (duomenys neskelbtini) mėn., perdavimo-priėmimo akto nebuvo, atsakovė pagamino viską, bet liudytojas neturi informacijos, ar buvo sumontuota, ar buvo trūkumų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mokėjimai buvo atliekami iki (duomenys neskelbtini), šalių susirašinėjimas vyko iki (duomenys neskelbtini). Objektyvių duomenų, kad užsakymai buvo pateikiami ir vykdomi (duomenys neskelbtini) metais, byloje nėra. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laiške pateikta (duomenys neskelbtini) projekto suvestinė. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ji išrašyta už (duomenys neskelbtini) prekę. Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra buvo perduota ieškovei (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ji yra kreditinė. Kreditinė sąskaita-faktūra yra dokumentas, kuriuo ištaisoma arba sumažinama anksčiau išrašytos sąskaitos faktūros suma. Nors minėtoje sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, kurią pradinę sąskaitą-faktūrą ji koreguoja, nėra pagrindo vertint, kad ji nebuvo kreditinė. Taigi, apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovė užsakė, o atsakovė pardavė prekių bei paslaugų už 49 027,40 Eur ir ieškovė jas priėmė.

Atsakovės teigimu, PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotos VMI. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog PVM sąskaitos faktūros buvo registruotos VMI, niekaip neįrodo bei nepagrindžia nei atsakovės piniginio reikalavimo (nurodyto sąskaitose) teisės, nei pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovė vienašališkai yra ieškovei išrašiusi ir deklaravusi sąskaitas faktūras, kurių ieškovė nei nepatvirtino, nei priėmė, nei deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškovei išrašytos pagrįstai, todėl byloje nustačius, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 174 511,89 Eur, o atsakovė pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 125 484,49 Eur, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas grąžinti  49 027,40 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.315 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 176, 178 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

        CK 6.37

        Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (49 027,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Teismui tenkinus reikalavimą dėl 49 027,40 Eur priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 961 Eur, kuri priteisiama iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų.

Byloje patirta 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės iš viso priteistina 965,32 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 49 027,40 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius dvidešimt septynis eurus 40 ct), 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (49 027,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 965,32 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                            Jurgita Rimeikienė