Administracinė byla Nr. eA-884-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04177-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.8; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Europos socialinio fondo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,ID Consulting“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1D-6389(22) (toliau – ir VRM sprendimas); 2) panaikinti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. MP008_MPD3 (dėl netinkamomis pripažintų 5 342,44 Eur išlaidų) (toliau – ir Sprendimas) ir 5 342,44 Eur dydžio išlaidas pripažinti tinkamomis; 3) įpareigoti atsakovą kompensuoti Tarnybai patirtas išlaidas – 5 342,44 Eur. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.                      Tarnyba įgyvendina projektą „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ Nr. VP1-4.1-VRM-03- V-01-073 (toliau – ir Projektas). Projektą administruoja ir jo priežiūrą atlieka Agentūra. Projektas baigiamas įgyvendinti, jau yra patvirtinti 7 mokėjimo prašymai. Tarnyba Agentūrai pateikė 8 mokėjimo prašymus. Agentūra dalį patirtų išlaidų pripažino netinkamomis finansuoti (5 342,44 Eur), nes, atsakovo vertinimu, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1575 patvirtinto Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 4 punkto, kuriame nustatyta, kad mokymų programos, kuriose dalyvauja valstybės tarnautojai ir kurių trukmė viršija 8 valandas, teikiamos tvirtinti Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas).

1.2.                      Nors dalis mokymų pagal Projektą jau buvo įvykę, tačiau Agentūra jokių pastabų dėl mokymo programų patvirtinimo tvarkos nebuvo pateikusi. Tarnybos specialistai elektroniniu paštu informavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1V-451 patvirtintos Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) neteko galios. Kadangi Taisyklės neteko galios, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-59 patvirtinto 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 181.2 punkte nustatytas reikalavimas, susijęs su minėtomis negaliojančiomis taisyklėmis, nebuvo pakeistas, ir nebuvo numatyta nauja tvarka, Tarnyba, vykdydama Projekto mokymo paslaugų pirkimus, vadovavosi Finansavimo sąlygų aprašo nuostatomis.

1.3.                      Apie naują valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką Agentūra neinformavo nei Projekto vertinimo etape, nei vykdant patikras, nei įgyvendinant Projektą. Baigiantis Projekto įgyvendinimui – 2015 m. gegužės 21 d. – Tarnyba buvo informuota, kad tam, jog visos patirtos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, privaloma vadovautis kitu teisės aktu, kuris nėra nurodytas Finansavimo sąlygų apraše.

1.4.                      Projektą administruojantys Agentūros specialistai savo darbą vykdė aplaidžiai. Projekto mokėjimo prašymus kiekvieną kartą vertino Agentūros specialistai, tačiau nefiksavo jokių Projekto įgyvendinimo netikslumų. Agentūra vykdė 2 patikras (1 planinę ir 1 neplaninę), kurių metu nebuvo nustatyta pažeidimų.

1.5.                      2013 m. lapkričio 12 d. sudaryta Projekto „Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“, projekto kodas Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-073, finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Šios Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte yra aiškiai apibrėžta, kokios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti, t. y. atitinkančios Finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, būtinos Projektui įgyvendinti, atitinkančios skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus ir yra numatytos Projekto biudžete bei patirtos ne anksčiau, negu Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia, ir ne vėliau, negu nustatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga. Šios visos sąlygos buvo įvykdytos įgyvendinant Projektą.

1.6.                      Agentūra priėmė Sprendimą netinkamomis pripažinti išlaidas dėl paslaugos teikėjo – UAB „ID Consulting“ 2015 m. kovo mėnesį vykdytų mokymų – „Socialines kompetencijas stiprinantys mokymai: Dalykinis etiketas, protokolas, oratorinis menas“. Ankstesniais Projekto paramos laikotarpiais Tarnybos darbuotojams buvo suorganizuoti mokymai apie „ES politiką ir įstaigų administravimą bei tarptautinę komunikaciją“ (2014 m. rugsėjo mėn.) bei „Socialines kompetencijas stiprinantys mokymai: Saviugda ir komandinio darbo efektyvumo didinimas“ (2014 m. gruodžio mėn.). Šiuos mokymus taip pat vykdė UAB „ID Consulting“, kurių mokymų programos irgi nebuvo patvirtintos Valstybės tarnybos departamento, tačiau Agentūra pastariesiems mokymams patirtas išlaidas pripažino tinkamomis ir išmokėjo paramos lėšas.

1.7.                      Nors tiek Agentūra, tiek VRM laikėsi pozicijos, kad Tarnyba, vykdydama Projekte numatytas veiklas, susijusias su valstybės tarnautojų mokymais, mokymų programas, kurių trukmė viršijo 8 akademines valandas, turėjo teikti tvirtinti Valstybės tarnybos departamentui, tačiau tokia institucijų pozicija prieštarauja Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašte pateiktai informacijai. Minėtame rašte patvirtinama, kad UAB „ID Consulting“ mokymų programos ir Valstybės tarnybos departamento direktoriaus patvirtintos programos, remiantis jų turiniu, gali būti atitinkamai prilyginamos viena kitai.

1.8.                      Agentūra netinkamas padengti išlaidas skaičiavo taikydama neteisingą skaičiavimo metodiką, t. y. neatsižvelgdama į tai, kad kai kurios paslaugos teikiamos pagal tą patį įkainį, nepriklausomai mokymų dalyvių skaičiaus.

2.       Atsakovas Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu. Nepagrįstas skundo argumentas, kad Tarnyba turėjo pareigą vadovautis tik Finansavimo sąlygų aprašo nuostatomis. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) redakcijos 47 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VTĮ redakcijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iki minėto VTĮ pakeitimo valstybės tarnautojų mokymų tvarką nustatė Taisyklės. Pasikeitus VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo patvirtintas Aprašas. Tiek Taisyklių 5 punkte, tiek Aprašo 4 punkte įtvirtinta identiška nuostata, kad mokymo programos, kurių trukmė viršija 8 akademines valandas, teikiamos tvirtinti Valstybės tarnybos departamentui. Pareiškėjas minėtų teisės aktų nuostatų privalėjo laikytis.

2.2.                      Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašte nėra nurodytas teisinis pagrindas jame išdėstytai pozicijai pagrįsti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl išdėstytos pozicijos pagrįstumo. Raštas parengtas laisva forma, nėra aišku, ar tai asmeninė Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo nuomonė, ar oficiali Valstybės tarnybos departamento pozicija. 

2.3.                      Agentūra turi teisę tikrinti ir vertinti Projekto išlaidų tinkamumą 3 metus po programos uždarymo. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo nustatymo momento, t. y., kad pažeidimas buvo nustatytas per vėlai, yra nepagrįsti

2.4.                      Apskaičiavimo metodikos pasirinkimą lėmė neišsami pačios Tarnybos pateikta pirminė informacija. Pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. papildomi pateikti dokumentai dėl išlaidų tinkamumo vertinimo buvo atsakovo išnagrinėti ir aptarti su pareiškėju. Visi situacijos neaiškumai buvo įvertinti Tarnybos naudai ir pareiškėjui buvo pasiūlyta dalį netinkamomis pripažintų lėšų deklaruoti papildomai su kitu mokėjimo prašymu.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Pareiškėjo teiginiai, kad Projektas atitiko visus Finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus ir kad tik jau baigiantis Projekto įgyvendinimui Tarnyba buvo informuota, kad tam, jog visos patirtos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, privaloma vadovautis kitu teisės aktu, kuris nėra nurodytas Finansavimo sąlygų apraše, yra nepagrįsti.

3.2.                      Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. raštas negali būti vertintinas kaip oficialus Valstybės tarnybos departamento dokumentas ir pozicija. Minėtas raštas neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų. Be to, jokiais teisės aktais nėra reglamentuota mokymų programų „prilyginimo“ procedūra.

3.3.                      VRM neturėjo ir neturi pagrindo abejoti Agentūros, kaip kompetentingos ir dėl išlaidų tinkamumo įgaliotos spręsti institucijos, Spendimu.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs Agentūros Sprendimo ir VRM sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išmokėti pareiškėjui Projekto vykdymo metu patirtas išlaidas – 5 342,44 Eur.

6.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Finansavimo sąlygų aprašo 181 punktas, netekus galios Taisyklėms, nebuvo pakeistas ir jame nebuvo nurodytas galiojantis Aprašas, neatleido valstybės institucijų, vykdančių valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo projektus, nuo pareigos mokymus organizuoti galiojančia bendrąja tvarka, t. y. vadovaujantis Aprašu.

7.       Teismas sutiko su Agentūros atsiliepime nurodytu argumentu, kad Tarnyba, kaip valstybės institucija, pagal savo veiklos pobūdį privalėjo žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatas dėl mokymų organizavimo ir jomis vadovautis, nepriklausomai iš kokių finansavimo šaltinių organizuojami mokymai.

8.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mokymo programa, pagal kurią buvo vykdomas dalies Tarnybos darbuotojų mokymas, galiojančia tvarka nebuvo patvirtinta, atsakovui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, Finansavimo sąlygų aprašo ir Sutarties nuostatų.

9.       Teismas pabrėžė, kad Bendrovės argumentai, jog atsakovo atstovai Projekto vykdymo metu jokių pastabų dėl mokymo programų patvirtinimo neteikė, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1 punkto matyti, kad Agentūra turi teisę tikrinti ir kontroliuoti Projektą 3 metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas Projektas, užbaigimo. Nagrinėjamu atveju dalies apmokėtų Projekto išlaidų neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo nustatyta nepasibaigus šiam terminui. Todėl ta aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija, patvirtindama pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus, vykdydama pareiškėjo patikras, nenustatė išlaidų netinkamumo, savaime nereiškia, jog ji prarado teisę kontroliuoti išlaidų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

10.       Teismas nurodė, kad būtent pačios Tarnybos pateikta pirminė informacija lėmė netinkamų išlaidų apskaičiavimo metodikos pasirinkimą.

11.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Agentūra ir VRM, neperžengdamos joms suteiktos kompetencijos ribų, įvertinusios faktinių aplinkybių visumą ir teisės aktų nuostatas, pagrįstai priėmė byloje ginčijamus sprendimus, kurie yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl sprendimų panaikinimo yra netenkintina. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti Tarnybai Projekto vykdymo metu patirtas išlaidas (5 342,44 Eur), laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus. Todėl teismas netenkino ir minėto išvestinio reikalavimo.

III.

12.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1.                      Agentūros Sprendime tik abstrakčiai nurodyta, kad buvo nesilaikyta Aprašo 4 punkto. Tarnybai gavus Sprendimą buvo visiškai neaišku, dėl kurių konkrečių mokymų jos mokėjimo prašymas buvo atmestas. Todėl Agentūros Sprendimas neatitinka reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 ir 2 d.).

12.2.                      Teismas visiškai nevertino į bylą pateikto Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašto. Tiek Agentūra, tiek VRM laikėsi pozicijos, kad Tarnyba, vykdydama Projekte numatytas veiklas, susijusias su valstybės tarnautojų mokymais, mokymų programas, kurių trukmė viršijo 8 akademines valandas, turėjo teikti tvirtinti Valstybės tarnybos departamentui. Tokia institucijų pozicija prieštarauja minėto Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašte pateiktai informacijai. Minėtame rašte patvirtinama, kad UAB „ID Consulting“ mokymų programos ir Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintos programos, remiantis jų turiniu, gali būti atitinkamai prilyginamos viena kitai.

12.3.                      Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte yra aiškiai apibrėžta, kokios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti, t. y išlaidos, kurios atitinka Finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, būtinos projektui įgyvendinti, kurios atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus ir yra numatytos Projekto biudžete bei patirtos ne anksčiau, negu Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia, ir ne vėliau, negu nustatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga. Šios visos sąlygos buvo įvykdytos įgyvendinant Projektą.

13.       Atsakovas Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

13.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra proceso pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog šios bylos ir bylos Nr. eI-4855-790/2016 (apeliacinėje proceso stadijoje bylos Nr. eA- 958-442/2017) dalykas yra analogiškas (būtent tuo pagrindu prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą), ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi minėtoje byloje pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą yra nepagrįstas.

13.2.                      Agentūrai buvo gerai žinomos Projekto vykdymo aplinkybės. Pareiškėjas taip pat suprato Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, turėjo galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir ja pasinaudojo. Todėl Agentūros teiginys, kad buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis, yra nepagrįstas.

13.3.                      Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašte nurodyti teiginiai dėl programų prilyginimo buvo besąlygiškai paneigti oficialiu Valstybės tarnybos departamento 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. 27D-1252.

13.4.                      Teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai ištyrė bylos aplinkybes bei pagristai atmetė pareiškėjo skundą.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VRM) 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 1D-6389(22) ir Europos socialinio fondo agentūros (Agentūra) 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. MP008_MPD3 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 12 d. prašymą dėl išlaidų, patirtų 2015 m. kovo mėnesį, perkant paslaugas („Socialines kompetencijas stiprinantys mokymai: Dalykinis etiketas, protokolas, oratorinis menas“) iš UAB „ID Consulting“ kompensavimo, pripažinus 5 342,44 Eur dydžio pirkimo išlaidas netinkamomis.

16.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia dviem aspektais: 1. kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų; 2. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, nes nevertino Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. rašto, kuris patvirtina pareiškėjo veiksmų, perkant mokymo paslaugas, teisėtumą.

17.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

18.       Byloje nustatyta, kad Finansavimo sąlygų aprašas yra tarp pareiškėjo ir Agentūros, 2013 m. lapkričio 12 d. sudarytos Finansavimo ir administravimo sutarties sudėtinė dalis. Pagal šio aprašo 18(1) punkto nuostatas, pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, jog juridiniai asmenys, teikdami mokymo paslaugas, šiuos mokymus vykdytų pagal nustatyta tvarka patvirtintas mokymo programas. Tai, kad dalis mokymų buvo vykdoma, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1575 patvirtinto Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimų, t. y., ne pagal nustatyta tvarka patvirtintas mokymo programas, ginčo byloje iš esmės ir nėra. 

19.       Analogiškoje pagal ginčo dalyką byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius, taip pat yra konstatavęs, kad byloje aptariamos paslaugos pirkimo teisėtumą, apsprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1575 patvirtinto Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimų laikymasis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-958-442/2017).

20.       Visa tai lemia, kad tiek ginčijamuose sprendimuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytos pagrįstos bei teisingos išvados, jog pareiškėjui mokymų paslaugos teikimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, remiantis Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. raštu, kad jam suteiktų mokymų programų turinys atitiko programų, kurias buvo galima teikti pagal teisės aktų reikalavimus, turinį, nepaneigia aplinkybės, jog buvo pažeisti Finansavimo ir administravimo sutarties reikalavimai (Finansavimo sąlygų aprašo 18(1) p.). Be to, Valstybės tarnybos departamento vyriausiojo patarėjo 2015 m. birželio 22 d. raštas nėra teisės aktas. Šiame rašte yra tik pareikšta atitinkamo valstybės tarnautojo nuomonė apie mokymo programų turinį, kuri nėra teismui privaloma.

21.       Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.3 punktą, projekto vykdytojo padarytas ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties reikalavimų pažeidimas, dėl kurio projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma, yra pakankamas pagrindas šias lėšas susigrąžinti, arba, kaip nagrinėjamu atveju, jų nekompensuoti. Dėl ko aplinkybė, ar pareiškėjui teiktų mokymų programų turinys atitiko programų, kurias buvo galima teikti pagal teisės aktų reikalavimus, turinį, ar ne, nėra reikšminga šios bylos išsprendimui.

22.       Nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimu.

23.       Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

24.       Nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose nurodyta grąžintinomis pripažintų išlaidų suma, taip pat nurodyta, kad sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo yra priimtas nustačius, jog dalis valstybės tarnautojų buvo mokomi pagal nepatvirtintas programas, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1575 „Dėl valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimų. Taigi sprendimuose nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir teisės normos,  yra pakankamos priimti sprendimą, kuriuo galima sukurti, panaikinti ar pakeisti asmens subjektines teises šioje teisinių santykių srityje.

25.       Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26.       Kolegija, patikrinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinusi ginčo santykiams taikomą teisinį reglamentavimą, sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamų atsakovo sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo ir pritardama aiškiai, išsamiai bei detaliai išdėstytiems motyvams, jų nebekartoja ir iš naujo detaliai neanalizuoja tų apelianto argumentų, kuriuos ištyrė ir sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas.

27.       Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

                Ričardas Piličiauskas