Civilinė byla Nr. e2-65-839/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00691-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transigva“ direktoriui V. K., ieškovės atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovės V. N. individualios įmonės atstovei advokatei Ž. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-65-839/2020 pagal ieškovės UAB ,,Transigva“ ieškinį atsakovei V. N. individualiai įmonei dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3160,56 EUR skolą už atliktus rangos darbus, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. viduryje į įmonės servisą buvo atvarytas automobilis MB Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovei. Su atsakovės vadovu buvo aptarta ir suderinta automobilio remonto darbų apimtis ir terminas, t. y. buvo sutarta dėl automobilio pavarų dėžės remonto, bei preliminariai buvo nurodyta, kad remonto darbai kainuos ne mažiau kaip 2500 EUR. Remonto darbų atlikimui buvo surašyta Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiška. Remontui atlikti buvo užsakytos naujos detalės. Remonto darbų eiga domėjosi ir atsakovės vadovas, kuris ne kartą buvo atvykęs į servisą. Automobilį atsakovė pasiėmė, todėl 2019-03-28 buvo išrašyta sąskaita serija TRA19 Nr. 21566 už remonto darbų atlikimą 3160,56 EUR sumai, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad remonto darbų kaina yra per didelė ir buvo tartasi tik dėl 550 EUR sumos. Kilus ginčui, atsakovei buvo pasiūlyta išimti iš pavarų dėžės naujas detales ir sudėti senas, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Automobilis yra eksploatuojamas, tačiau už atliktus remonto darbus atsakovė nei iš dalies neatsiskaitė.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Su ieškove neatsiskaitė, nes buvo sutarta dėl žemesnės automobilio remonto kainos. Taip pat nurodė, kad ieškovė remonto darbus atliko netinkamai, nes po remonto pavarų dėžės defektai neišnyko. Ieškovė remonto trūkumų iki šiol nėra pašalinusi.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktais duomenimis 2019 m. kovo mėnesį ieškovė atliko atsakovei priklausančio automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Pagal Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiškos (toliau tekste ir Paraiška) duomenis bei teiktus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus nurodyti automobilio gedimai buvo pavarų dėžės netinkamas veikimas, paraiškoje gedimai įvardinti „pavaros nesijungia aukštos čirškia, sankaba tikrinti“. Remontas pagal paraiškos duomenis atliktas laikotarpiu 2019-03-18 – 2019-03-28. 2019-03-28 už remonto darbų atlikimą 3160,56 EUR sumai atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra serija TRA19 Nr. 21566.

Taigi, teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Kita vertus, nepriklausomai nuo rangos sutarties formos, iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų turi būti įmanoma nustatyti, koks yra šios sutarties turinys (CPK 12, 178, 187straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta ir byloje nėra ginčijamas faktas, jog ieškovė automobilį remontavo, tačiau atsakovės teigimu remontas nebuvo atliktas kokybiškai ir remonto darbų kaina buvo sutarta ženkliai mažesnė nei nurodyta pateiktoje sąskaitoje faktūroje. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teigia, jog ieškovė, priimdama remontuoti atsakovės automobilį, nesilaikė Lietuvos automobilių kelių transporto prie Susisiekimo ministerijos 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau tekste ir Aprašo). Mano, jog aprašo reikalavimų nesilaikymas sudaro sąlygas nemokėti už ieškovės suteiktas paslaugas.

Su atsakovės argumentais nesutiktina. Taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė savo teiginius įrodė. 

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nebuvo preciziškai laikomasi Aprašo reikalavimų įforminant teikiamas remonto paslaugas negali būti laikomas absoliučiu pagrindu nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą būtina vadovautis ne tik transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatų, tačiau ir rangos sutartims taikomu teisiniu reglamentavimu. Kaip minėta anksčiau, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Šalių teikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad šalys iš esmės susitarė dėl automobilio pavarų dėžės remonto. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, todėl jie laikytini savo srities profesionalais, kuriems taikytini didesni rūpestingumo standartai vykdant profesinę veiklą, taigi šioje situacijoje nėra silpnesniosios teisinių santykių šalies, todėl formalus antro egzemplioriaus rašytinės paraiškos nebuvimas, žodinės informacijos teikimas apie remonto eigą, detalių poreikį ir galimą remonto kainą negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Aprašo 13 ir 14 p. nustato, kad užsakymo paraiška gali būti papildoma įrašais apie nustatytus naujus transporto priemonės gedimus, techninio aptarnavimo ir remonto darbus ir kainas visą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo laikotarpį, tačiau techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu turi transporto priemonės valdytojui suteikti Aprašo 9.1 papunktyje nurodytą informaciją ir tai suderinti su transporto priemonės valdytoju (13 p.). Papildant užsakymo paraišką, pildomas užsakymo paraiškos egzempliorius, kurį turi techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo. Suteikus techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, transporto priemonės valdytojui įteikiama techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens papildytos užsakymo paraiškos kopija, kuri suderinama su transporto priemonės valdytoju bei į turimą užsakymo paraiškos egzempliorių įrašoma, kad papildytos užsakymo paraiškos kopija įteikta (14 p.).

Byloje pateikta Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiška, kuri pasirašyta tuo metu pas atsakovę vairuotoju dirbusio asmens V. M.. Apklaustas liudytoju šis asmuo nurodė, kad buvo įprasta praktika automobilį palikti remontui be antro paraiškos egzemplioriaus ir jam dėl to jokių pretenzijų iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta. 

Nors ieškovė galėjo pateikiamą informaciją įforminti pildydama antrą paraiškos egzempliorių, tačiau šiuo atveju atsakovė, būdama savo srities profesionalė, veikianti beveik 10 metų, žinodama, jog darbai nebuvo įforminti antru paraiškos egzemplioriumi, esant poreikiui galėjo ir turėjo pareikalauti įforminti remonto darbus (išduoti užpildytos paraiškos kopiją), tačiau šalių teikti paaiškinimai, liudytojų V. M., V. D., A. M. parodymai leidžia konstatuoti, jog informacija apie nustatytus transporto priemonės gedimus, remonto darbus ir kainas remonto paslaugos teikimo metu atsakovei buvo teikiama. Liudytojas A. M. nurodė, kad būtent atsakovės vairuotojas buvo kalbėjęs, jog „kulisos“ (taip įvardinta liudytojo) neremontuoti. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose taip pat yra nurodžiusi, jog buvo nuvykusi pasidomėti remonto eiga, taip pat atsakovės lankymąsi ir domėjimąsi vykusiu remontu bei jo eiga patvirtino ir liudytojas V. M. bei liudytojas V. D., kuris nurodė, jog atskirai dar buvo kalbėta dėl planetarinės pavarų dėžės komplekto remonto (kaip įvardino liudytojas „planetarkės“). Esant tokiems duomenims, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nevisiškai tikslus kai kurių atskirų Aprašo nuostatų įvykdymas nesudaro sąlygų atsakovei nemokėti už ieškovės atliktą remontą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytų Aprašo reikalavimų nesilaikymas nepaneigia atliktų darbų fakto, atsakovė taip pat neneigia, jog naudojasi darbų rezultatu.

Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

Atsakovės argumentai, kad automobilio pavarų dėžė buvo suremontuota netinkamai, nėra pagrįsti ir įrodyti. Pateiktas UAB „Vilkrema“ defektavimo aktas objektyviai nėra pakankamas išvadai, kad ieškovės atliktas remonto darbas buvo netinkamas. Pateiktas aktas surašytas 2019-10-14, o remontas atliktas 2019 kovo mėnesį. Po remonto, kaip nurodė atsakovės vadovas bei liudytojas V. M., automobilis buvo naudojamas. Kokiomis sąlygomis automobilis buvo naudojamas objektyvių duomenų nėra. Atsakovės vadovo teigimu po remonto automobilis nuvažiavo apie 10-15 t. kilometrų. V. M. nurodė, jog po remonto su automobilio pavaromis ir pavarų dėžės veikimu viskas buvo geriau ir buvo tik nežymūs trikdžiai. Ieškovės atstovo teigimu variklio temperatūra įtakos pavarų dėžės darbui neturi, tačiau atsakovė nesiekė, kad automobilio pavarų dėžė, likę senos detalės būtų pateikta ištirti ekspertams ar kitiems specialistams, kas galėtų padėti objektyviau išsiaiškinti pavarų dėžės remonto tinkamumą, nors apie tai atsakovė buvo užsiminusi bylos nagrinėjimo eigoje ir teismas siūlė apsispręsti dėl ekspertizės paskyrimo byloje. Ieškovės vadovas nurodė, jog įmonė turi išlikusias senas pavarų dėžės detales ir siūlė atsakovei jas sudėti atgal į pavarų dėžę, jeigu jos netenkina atliktų darbų rezultatas, tačiau atsakovės teigimu ji pabijojo tai atlikti, nes nežinojo kiek laiko tai gali užtrukti ir kokia gali būti prastova. Taigi tokios aplinkybės tik sustiprina abejones dėl atsakovės teiginių, nes ji pati nesiekia išsamesnio aplinkybių išsiaiškinimo, automobiliu praktiškai naudojasi, gauna iš to naudą, tačiau apmokėti už atliktus darbus atsisako.

Ieškovė pateikė duomenis apie tai, iš kur ji įsigijo detales atsakovės automobilio remontui. Atsakovė objektyviais duomenimis nepaneigė, kad ieškovės įsigytos detalės buvo reikalingos pavarų dėžės remontui. Ieškovė taip pat nurodė, jog turi išsaugojusi senąsias pavarų dėžės detales, tačiau atsakovė neišreiškė pageidavimo pasiimti, apžiūrėti ar įvertinti senąsias detales, nors vienu iš motyvų atsisakyti apmokėti darbus buvo senųjų detalių nepateikimas. Teigti, jog ieškovės kainos pernelyg didelės nėra jokio pagrindo, nes ieškovės vykdoma veikla yra jos verslas, todėl ji paslaugas teikia už jos nuožiūra nustatytas kainas. Kita vertus pagal ieškovės pateiktas kitas sąskaitas, išrašytas už atliktus darbus kitoms įmonėms matyti, kad kainos iš esmės yra tokios pačios kaip ir taikytos atsakovės atžvilgiu, pvz. pavarų dėžės remontas 360 EUR, pavarų dėžės nuėmimas uždėjimas 200-250 EUR, alyva mineralinė 80w90 2,50 EUR/litras, o kitų detalių kainos yra didesnės arba mažesnės, ką neabejotinai lemia remontuojamo automobilio markė, modelis ir pan.

Atsakovės argumentai, kad automobilio pavarų dėžes remonto kaina buvo sutarta ženkliai mažesnė, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais, jog nėra įmanoma nustatyti tikslią pavarų dėžės remonto kainą jos neišardžius ir nenustačius, kokias detales joje būtina keisti. Teikti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, jog atsakovei buvo nurodyta apytikslė darbo kaina, t.y. pavarų dėžės nuėmimo ir uždėjimo bei pavarų dėžės remonto kainos, tačiau objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog tarp šalių buvo sutarta apie 1500 EUR už visą pavarų dėžės remontą su detalėmis kaina, nėra jokio pagrindo. Tokie atsakovės teiginiai iš esmės grindžiami tik pačios atsakovės vadovo parodymais, o liudytojo V. K. parodymai dėl remonto kainos iš esmės remiasi nuogirdomis iš girdėto atsakovės vadovo pokalbio. Kitų duomenų, kurie objektyviai pagrįstų tokių teiginių pagrįstumą nėra pateikta.

Taigi, teismo nuomone, atsakovės argumentai nėra pakankamai nuoseklūs ir iš esmės grindžiami tik sau palankiu subjektyviu vertinimu.

Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovei priklausančio automobilio pavarų dėžė buvo sutvarkyta ir veikia tinkamai, atsakovė naudojasi suremontuotu automobiliu, todėl teismo vertinimu, už atliktą darbą turėtų būti užmokėta.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2019-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė yra sumokėjusi 71 EUR žyminį mokestį, pateikė dokumentus, jog patyrė iš viso 1000 EUR atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovės pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenų matyti, kad išlaidos patirtos už pareiškimo, ieškinio surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui. Atstovas atstovavo ieškovę teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 6 val. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m. III ketvirčio iki 2019 II ketvirčio kilo nuo 935,7 EUR iki 1289 EUR.

Taigi ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 71 EUR žyminio mokesčio bei 1000 EUR atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų. 

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transigva“, kodas juridinių asmenų registre 183837375, naudai iš atsakovės V. N. individualios įmonės, kodas juridinių asmenų registre 302328290, 3160,56 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3160,56 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-04-26, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1071 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. N. individualios įmonės, kodas juridinių asmenų registre 302328290, 5,19 EUR teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas                                                        Gediminas Karpavičius