Byla Nr. 1S-215-1020/2018

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir BK 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje, paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, savo ruožtu, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga 2019 m. sausio 19 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017 m. lapkričio 5 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018 m. balandžio 19 dienai - 9 mėnesiai.

2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, aukštą nustatytą jo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat tai, kad praeityje jo atžvilgiu jau 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, jog tikėtina, kad bausmei keliami tikslai nebus pasiekti paleidus T. K. iš laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį T. K. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, teismas sprendimą jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo grindė prielaidomis, nepateikiant argumentų, kodėl lygtinis paleidimas netaikytinas. Teismas nutartimi pažeidė ir nekaltumo prezumpciją – jos teiginys, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Atlikus bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo ar nėra atimta galimybė daryti naujas veikas, arba, kad jis nepakankami paveiktas. Todėl nėra jokio pagrindo revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau nei 2 metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus. Atlikdamas bausmę jis suprato savo netinkamą elgesį ir mąstymo pasekmes, bausmės atlikimo metu tinkamai reagavo į reabilitacijos programas, o realizuoti įgytus įgūdžius būtų įmanoma jam ir laisvėje. Remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003), nuteistasis teigia, kad iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti asmuo, kad būtų lygtinai paleistas. Praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas ir asmeniui, turinčiam drausminių nuobaudų. T. K. pabrėžia, kad paleidimas į laisvę iš esmės pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas – jis ją ir toliau atliks laisvėje, prižiūrimas Probacijos tarnybos. Reziumuodamas nuteistasis teigia, kad nutartyje nėra įvardinta jokia konkreti aplinkybė, kuri suteiktų realų pagrindą jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo T. K. skundas atmestinas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pažymi, jog T. K. socialinio tyrimo išvadoje (asmens b. l. 92-96) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 96 balais. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima aukštai, t. y. pastarasis tik neseniai ją šiek tiek sumažino. Visgi pažymėtina, jog net 46 iš 96 pakartotinio T. K. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys nuteistojo kriminogeniniai veiksniai be kita ko yra įvardinti motyvacija ir tolesnis narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimas (asmens b. l. 96). Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis yra linkęs vengti atsakomybės už savo elgesį, pasiduoti kitų įtakai, negeba prosocialiai tenkinti savo norų; jis turi emocinės gerovės problemų – slopina jausmus, neigia sunkumus; jis stokoja mąstymo bei požiūrio lankstumo, turi sunkumų atpažįstant kylančias problemas, jam būdingi impulsyvūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, jų nesprendimas didina riziką nusikalsti ateityje (asmens b. l. 94).

6. Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, kad pakartotinė T. K. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik vidutinė, tačiau artima aukštos rizikos balui.

7. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad T. K. atžvilgiu praeityje net 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir abiem atvejais nuteistasis sulaužė jam suteiktą pasitikėjimą bei pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, ir bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu T. K. elgesys nebuvo pavyzdingas – jis 4 kartus pažeidė bausmės atlikimo rėžimą, 2 kartus tai buvo susiję su narkotinių medžiagų vartojimu, kas taip pat praeityje turėjo didelės įtakos nuteistojo veikimo modeliui. Esant tokioms aplinkybėms lygtinio paleidimo institutas paprastai nėra taikomas, nes tokio asmens atžvilgiu jis galimas tik nustačius akivaizdžius ir jokių abejonių nekeliančius nuteistojo asmenybės pokyčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis valstybės pasitikėjimo laužymas bei pakartotinės nusikalstamos veikos sudaro realų pagrindą manyti, jog paleistas į laisvę T. K. vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

8. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu buvo realizuoti jau anksčiau – prieš daugiau nei 2 metus teismo sprendimu paskyrus bausmę jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti asmeniui būnant laisvėje. Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi būti vykdoma visa apimtimi – bausmė paskiriama įvertinus daugybę bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pan., bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi nuteistojo teiginys, kad bausmės tikslai buvo pasiekti priėmus sprendimą ar atlikus dalį bausmės, yra nepagrįsti.

9. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie, tarp jų ir nuteistojo minėti, tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po 2 kartus taikyto lygtinio paleidimo, būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (artimesnė aukštai), o pažanga ją mažinant yra labai nežymi, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio asmens paleidimas lygtinai iš pataisos įstaigos keltų grėsmę visuomenei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo T. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                        Jurgita Kolyčienė

                                                                                                                     Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė

                                                                                                         Ernestas Rimšelis