Civilinė byla Nr. e2-3365-1101/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22165-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6
(S)
2.6.10.5.1; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams advokato padėjėjams Evelinai Rožkovaitei ir Mariui Choniakovui,
atsakovės atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė UAB „Conresta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Forteras“ 688,05 Eur skolos, 9,23 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šalių 2019 m. vasario 7 d. pasirašyta rangos darbų sutartimi bei ieškovės atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys nesklebtini) 232,65 Eur sumai (iš kurios 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją ir 120,27 Eur (su PVM) už buitinio vagonėlio nuomą) bei 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys nesklebtini) 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įsiteisėjus preliminariam sprendimui, 2019 m. spalio 21 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.
3. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos 2019 m. lapkričio 19 d. patikslinusi, prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 580,55 Eur patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 112,38 Eur mokesčio už elektros energiją yra nepagrįstas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kokių nors mokėjimų už elektros energiją, kadangi šalių sudarytos sutarties 7.5 punkte įtvirtinta, kad atsakovės mokėtinas mokestis už elektros energiją sudaro 0 procentų. Klausimą dėl nepagrįstai išrašomų sąskaitų už elektrą atsakovė iškėlė dar 2019 m. gegužės 29 d., kuomet atsakovė iš ieškovės gavo sąskaitas CON Nr. (duomenys neskelbtini) ir CON Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet atsakovė kreipėsi į ieškovę 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad už vagonėlio nuomą esančią sumą priima, už elektrą nepriima, nes nurodyta suma neatitinka tikrovės. Atsakovė prašė sąskaitas perrašyti, tuomet sutiko jas priimti. Nepaisant to, kad sąskaitos atsakovė nepriėmė ir ją grąžino ieškovei dėl to, kad pastaroji neturi teisinio pagrindo išrašinėti sąskaitų už elektrą, ieškovė sąskaitos nepataisė ir pareiškė nesąžiningą ieškinį. Be to, nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi byloje pateiktas tik vienas ieškinys, o ieškovė pateikė dvi sąskaitas po 300 Eur už skirtingų ieškinių parengimą. Kita ieškinio dalis atmestina vadovaujantis 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.6 ir 7.7 punktais, kuriuose numatytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas. Pagal minėtą sutartį atsakovė yra rangovė, o ieškovė - užsakovė. Taigi esminiai ir pagrindiniai mokėjimai pagal sutartį tenka ne atsakovei, o ieškovei už rangos statybos darbus, kuriuos atlieka atsakovė. Dėl to rangos sutarties 7.6. ir 7.7. punktais numatytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymas, kadangi ieškovės skola atsakovei visą laiką kol tęsiasi rangos statybos santykiai yra keliasdešimt kartų didesnė, nei atsakovės. Visi atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovės vykdavo būtent tokiu būdu, t. y. atsakovė ieškovės reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas įskaitydavo į savo reikalavimus sumokėti už atliktus darbus. Nė vieno mokėjimo iki šiol nėra buvę. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog ieškinio padavimo dienai (2019 m. liepos 24 d.), pati ieškovė atsakovei buvo skolinga žymiai didesnę sumą – apie 31 000 Eur. Nepaisant to, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir antstoliui pateikė vykdomąjį raštą vykdymui, tokiu būdu didindama išlaidas ir piktnaudžiaudama teise. Kadangi ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama nepagrįstą ieškinį, atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės naudai (CPK 95 straipsnis). Neteisėtas ieškovės elgesys sukėlė atsakovei 1 580,55 Eur žalą, kurią sudaro antstolio nurašyta suma. Šią sumą atsakovė laiko jai padarytais nuostoliais ir prašo juos atlyginti.
4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad šalys dėl apmokėjimo už atsakovės darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją buvo susitarusios žodžiu. Atitinkamai žodinio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei iš viso buvo išrašiusi tris PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo prašoma apmokėti už darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Visos trys PVM sąskaitos faktūros atsakovės atstovo yra pasirašytos, priimtos ir deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemyje i.SAF. Be to, PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėtos (,,sudengtos“ su ieškovės atsakovei mokėtinomis sumomis). Susitarimas tarp šalių dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją buvo; atsakovė šį faktą pradėjo ginčyti tik tuomet, kai ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo. 2019 m. liepos 24 d. išrašas iš ieškovės buhalterinės apskaitos programos patvirtina, kad jokių mokėtinų sumų ieškovė atsakovei neturėjo. Atitinkamai sumos, kurias atsakovė nepagrįstai laiko ieškovės skola atsakovei yra ieškovės pagal sutarties 7.3 punktą atlikti sulaikymai, iš kurių jokie įskaitymai nėra galimi. Tuo tarpu 5 000 Eur dydžio suma buvo sulaikyta pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. sudarytą susitarimą prie sutarties. Taigi ieškinio pateikimo dieną ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, neturėjo jokių mokėtinų sumų atsakovei, todėl įskaitymo atlikti nebuvo galima. Kita vertus, nors pagal sutartį ieškovė turėjo teisę įskaityti atsakovės iš sutarties kylančius mokėjimus į atsakovei pagal sutartį mokėtinas sumas, tai yra ieškovės teisė, o ne pareiga. Jokių neteisėtų veiksmų ieškovė, reikšdama ieškinį bei kreipdamasi į antstolį su vykdomuoju raštu, neatliko. Abi PVM sąskaitos faktūros advokato pagalbai apmokėti išrašytos už šioje byloje parengtą ieškinį.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kurį patikslinusi, prašė ieškinį atmesti, taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 1 320,26 Eur sumą, kurią sudaro antstolio išieškotos sumos pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą; priteisti atsakovei iš ieškovės 260,29 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 258,27 Eur sumokėtas antstolio atlyginimas bei 2,02 Eur PLAIS sistemos palaikymas; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovės naudai bei paskirtą baudos dalį įskaičiuojant į priteistinus nuostolius; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė atsiliepime nurodė sutinkanti su PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 455,40 Eur suma už gen. rangos paslaugas už 04 mėn. ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 120,27 Eur su PVM suma už buitinio vagonėlio nuomą (28 d.) (bendra suma 575,67 Eur), tačiau nesutinka, kad iš atsakovės ši suma turi būti priteista vien dėl tos priežasties, kad pagal šias sąskaitas nurodytą sumą, taikydama tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, ieškovė buvo nurašiusi dar 2019 m. balandžio mėnesį. Atsakovė nurodė visiškai nesutinkanti su reikalavimu priteisti ieškovės naudai 112,38 Eur su PVM skolą už sunaudotą elektros energiją, kadangi sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti už elektros energiją. Ieškovės teiginiai, kad šalys dėl apmokėjimo už atsakovės darbų atlikimo metu suvartotą elektros energiją buvo susitarusios žodžiu, yra niekuo nepagrįsta ieškovės pozicija - tokiu būdu ieškovė siekia išvengti atsakomybės už akivaizdų sukčiavimą - nepagrįstų sąskaitų išrašinėjimą ir jų ,,pakišimą“ kitai sutarties šaliai, pasinaudojant kitos sutarties šalies pasitikėjimu. Šalys labai aiškiai susitarė dėl sutarties pakeitimų rašytinės formos (sutarties 11.1 punktas), todėl jokie žodiniai susitarimai, kuriais būtų galima pakeisti 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.5. punktą, nustatantį, kad už elektros energiją atsakovė turi mokėti 0 procentų, negalioja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis; 6.192 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį, nes neturėjo faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl to, jog atsakovė reikalaujamą sumą buvo apmokėjusi visiškai. Tai įrodo šios faktinės aplinkybės: ieškovė atsakovei yra išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukta 259,20 Eur suma už elektros energiją, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukta 397,44 Eur suma už elektros energiją. Bendra abiejose šiose sąskaitose už elektros energiją nurodyta suma yra 656,54 Eur; abi šios sąskaitos yra apmokėtos įskaitymo būdu. Ieškovė įskaitė 656,54 Eur sumą už elektros energiją į atsakovei už statybos rangos darbus mokėtinas sumas. Dėl tokių ieškovės vykdomų tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo atsakovės vadovas iš esmės iš karto ir nepastebėjo nepagrįstai ir neteisėtai už elektros energiją išrašomų sąskaitų. Tik gavusi PVM sąskaitas faktūras CON Nr. (duomenys neskelbtini) ir CON Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pastebėjo, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai jai išrašinėja sąskaitas už elektrą. Tuomet atsakovė kreipėsi į ieškovę 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad už vagonėlio nuomą esančią sumą priima, už elektrą nepriima. Pastebėjusi nepagrįstai už elektrą išrašomų sąskaitų faktūrų faktą, ir grąžinusi paskutinę sąskaitą su eilute už elektrą CON Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašiusi ją ir ankstesnes sąskaitas, kuriose įtrauktas mokestis už elektrą, ištaisyti bei atkreipusi ieškovės dėmesį į rangos darbų sutarties 7.5. punktą atsakovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis ir manyti, kad turi kaip nors mokėti pagal sąskaitas faktūras CON Nr. (duomenys neskelbtini) ir CON Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiose sąskaitose nurodyta 575,6 Eur suma yra išrašyta pagrįstai, tačiau ji žymiai mažesnė už 656,54 Eur sumą už elektros energiją, kurią ieškovė tarpusavio įskaitymų būdu nepagrįstai įskaitė į atsakovei mokamas sumas už rangos statybos darbus. Dėl nurodytų priežasčių pareikštas ieškinys turi būti atmestas visiškai – atsakovė yra permokėjusi ieškovei ir jai neskolinga.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimą pagrindžia atsakovės atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios iki ieškinio pateikimo nebuvo apmokėtos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Žodinis šalių susitarimas tarp šalių dėl atsakovės apmokėjimo už elektros energiją egzistavo, tai patvirtina atsakovės atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos deklaruotos, vadinasi, atsakovė šias sąskaitas yra įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, savo pareigos apmokėti už elektros energiją iki ieškinio pateikimo neginčijo. 2019 m. gegužės 29 d. susirašinėjimas, priešingai nei teigia atsakovė, nepatvirtina, kad sąskaitos ieškovei buvo grąžintos. Sąskaitos nebuvo grąžintos, o buvo pakoreguotos, atsakovė nesutiko tik su sąskaitoje nurodyto mokesčio už elektros energiją dydžiu, pakoregavus šią sumą, atsakovė sąskaitą pasirašė. Atsakovė niekada neginčijo fakto, kad turi mokėti už elektros energiją, ginčas kilo tik dėl sumos. Ieškovė ieškinio pateikimo dieną atsakovei nebuvo skolinga, todėl jokių įskaitymų ieškovė atlikti negalėjo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, taip pat prašo tenkinti visus patikslintame atsiliepime nurodytus prašymus. Parašas sąskaitoje reiškia tik tai, kad sąskaitą ją pasirašęs asmuo gavo, o ne tai, kad jis sutiko su sąskaitos turiniu, taip pat nereiškia ir susitarimo sudarymo (dėl apmokėjimo už elektros energiją). Šalių pasirašytoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad už elektrą atsakovė moka 0 procentų. Sutarties pakeitimai galimi tik raštu, tokio (rašytinio) susitarimo nėra sudaryto. Atsakovė nepastebėjo, jog ieškovė įskaitė savo reikalavimą už elektros energiją pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras su atsakovei mokėtinomis sumomis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
9. Kaip minėta, 2019 m. vasario 7 d. tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) buvo sudaryta rangos darbų sutartis. Šioje sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad rangovė (atsakovė) moka ieškovei buitinio vagonėlio nuomos mokestį (sutarties 7.6 punktas) bei fiksuotą generalinės rangos mokestį (sutarties 7.7 punktas). Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei priteisti 688,05 Eur dydžio įsiskolinimą pagal ieškovės atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 455,40 Eur (su PVM) sumai už generalinės rangos paslaugas už balandžio mėnesį bei 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 232,65 Eur sumai (iš kurios 112,38 Eur (su PVM) už elektros energiją ir 120,27 Eur (su PVM) už buitinio vagonėlio nuomą). Šių sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję.
10. Esminis ginčas šioje byloje tarp šalių kilęs dėl to, ar atsakovei kyla pareiga apmokėti už elektros energiją. Bylos šalis siejusios 2019 m. vasario 7 d. rangos darbų sutarties 7.5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad už užsakovo (ieškovės) suteikiamą elektros energiją atsakovė moka ieškovei fiksuotą statybvietės mokestį, kuris yra lygus 0 procentų nuo atliktų darbų vertės. Vadinasi, šalys minėtoje sutartyje susitarė, kad atsakovė už elektros energijos paslaugas ieškovei nemoka. Sutarties 11.1 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja ją šalims pasirašius ir patvirtinus parašais ir antspaudais; tokiu pat būdu įforminami ir šios sutarties papildymai, pakeitimai bei šios sutarties priedai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudaryto rašytinio susitarimo, pakeičiančio sutarties 7.5 punktą (įtvirtinančio atsakovės pareigą apmokėti elektros energijos išlaidas).
11. Pareiga įrodyti, kad atsakovei kyla pareiga apmokėti ieškovei už buitiniams vagonėliams suteiktą elektros energiją, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės teigimu, tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei elektros energiją. Žodinį susitarimą, pasak ieškovės, patvirtina atsakovės atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, į kurias įtrauktas ir mokestis už elektros energiją; faktas, kad šias sąskaitas atsakovė priėmė ir deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemyje i.SAF; dalis sąskaitų už elektros energiją (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atsakovės apmokėtos; atsakovė niekada iki ieškinio pareiškimo neginčijo savo pareigos apmokėti už elektros energiją.
12. Atsakovė akcentuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta, kad jos pakeitimai daromi tik rašytine forma, todėl jokio žodinio susitarimo negalėjo būti. Nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, sutartyje šalys susitarė dėl rašytinės sutarties pakeitimų formos (sutarties 11.1 punktas), CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019).
13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė atsakovei mokestį už elektros energiją buvo įtraukusi ne tik į 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kildinama dalis ieškinio reikalavimų šioje byloje, bet ir į ankstesnes PVM sąskaitas faktūras – 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Į minėtas sąskaitas įtrauktas mokestis už elektros energiją sudaro didesniąją dalį bendros atitinkamos sąskaitos sumos. Visas šias tris sąskaitas pasirašė atsakovės atstovas. Atsakovės teigimu, sąskaitos pasirašymas patvirtina tik jos gavimo faktą ir nereiškia, kad sutinkama su jos turiniu, tačiau šiuo atveju atsakovės atstovas ne tik pasirašė gautas sąskaitas, bet ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, leidžiančių spręsti, kad nesutinka su jai paskaičiuotu elektros energijos mokesčiu. Priešingai nei teigia atsakovė, 2019 m. gegužės 29 d. šalių darbuotojų elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ji buvo išreiškusi nesutikimą apskritai mokėti už elektros energijos paslaugas. Šio susirašinėjimo turinys patvirtina ieškovės argumentus, jog atsakovės atstovas nesutiko su ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytomis sumomis už elektros energiją, bet neginčijo pačios pareigos apmokėti už elektros energiją fakto, nurodydamas, kad ,,už elektrą nepriimam, suma neatitinka tikrovės“; ,,Perrašyk. Pasirašysiu“ (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atstovui nusiuntus pakoreguotą 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (sumažinus joje įrašytą sumą už elektros energiją) atsakovės atstovas ją pasirašė.
14. Sprendžiant, ar tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas dėl atsakovės pareigos apmokėti už elektros energiją, reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovė už elektros energiją pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio reikalavimas nėra kildinamas iš šių sąskaitų) su ieškove yra atsiskaičiusi (ieškovės atliktu priešpriešiniu vienarūšių reikalavimų įskaitymu). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į elektros energijos išlaidų kompensavimą, neginčijo ieškovės atlikto įskaitymo pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Civiliniame procese faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog faktas, kad atsakovė priėmė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtrauktas mokestis už elektros energiją, jas pasirašydama, įtraukė ginčo sąskaitą į savo buhalterinę apskaitą, dalį sąskaitų, išrašytų už elektros energiją, yra padengusi, sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie abiejų šalių susitarimą, pakeičiantį sutarties 7.5 punkte įtvirtintą nuostatą, kad už elektros energiją atsakovė nemoka (CPK 185 straipsnis).
16. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad ji kad buvo suklaidinta ,,pakišant“ jai pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, į kurias įtrauktas ir mokestis už elektros energiją; kad iš pradžių nepastebėjo, jog ieškovė įskaitė savo reikalavimą už elektros energiją pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Viena vertus, atsakovė yra verslo subjektas, savo srities profesionalė, todėl jai taikomi griežtesni veiklos (atidumo ir rūpestingumo) standartai. Kita vertus, net ir laikantis atsakovės pozicijos, kad ji ne iš karto sužinojo apie atsakovės atliktą įskaitymą pagal sąskaitas, išrašytas už elektros energiją, atsakovė atlikto įskaitymo niekada neginčijo.
17. Pareigą apmokėti 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (455,40 Eur) ir likusią sumą (120,27 Eur) pagal 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė pripažino, tačiau laikėsi pozicijos, kad ši suma jau yra apmokėta (iki ieškinio pateikimo). Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokesčio už elektros energiją, ieškovės atliktas įskaitymas pagal ieškovės išrašytas 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas, todėl atsakovės argumentas, kad įsiskolinimą pagal 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ji yra padengusi, atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 688,05 Eur skolą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).
19. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminai yra suėję, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 9,23 Eur dydžio kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo termino pabaigos, taikant metinę 8 proc. dydžio palūkanų normą (palūkanų paskaičiavimas pateiktas ieškinyje; Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).
20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 697,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 608 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur dydžio žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti. Vien tai, kad už ieškinio parengimą išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (po 300 Eur), priešingai nei teigia atsakovė, nereiškia, kad šios išlaidos yra nepagrįstos. Ieškovė pateikė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus (CPK 98 straipsnis), teismas neturi pagrindo spręsti, jog nurodytos išlaidos yra patirtos ne šioje byloje.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo dėl 688,05 Eur įsiskolinimo priteisimo ir išvestinių ieškinio reikalavimų (šio sprendimo 18-20 punktai), todėl teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
23. Ieškovė nurodė, kad šioje byloje papildomai (po preliminaraus sprendimo priėmimo) patyrė 1 210 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl, esant ieškovei palankiai procesinei bylos baigčiai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
24. Pripažinus, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir palikus nepakeistą preliminarų sprendimą, atitinkamai atmestini atsakovės pareikšti prašymai taikyti preliminaraus sprendimo vykdymo atgręžimą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu priteisti atsakovei iš ieškovės nuostolius, grindžiamus nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu; paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pats faktas, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintas, paneigia faktą, kad ieškovė kreipdamasi į teismą ar teikdama vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, antstoliui vykdyti piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ (juridinio asmens kodas 145751974) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ (juridinio asmens kodas 304914619) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė