Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1383-622/2011
Teisėja Larisa Šimanskienė Procesinio sprendimo kategorijos:
25.2.; 118.3.; 122.4.; 129.15.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą,
nustatė:
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovų priteisti 46 493 Lt skolą, 3 928,05 Lt vykdymo išlaidas, sumokėtas antstoliui, 4 680 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-31).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-10 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl skolos ir vykdymo išlaidų priteisimo nutraukė. Konstatavo, kad Hipotekos skyriaus prie Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-30 nutartis už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (b. l. 71-72).
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pagal CPK 558 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti, tai yra konkrečiam veiksmui atlikti, o ne išieškoti konkrečią skolą. CPK nereglamentuoja situacijos, kad hipotekos teisėjas išduoda vykdomąjį raštą dėl likusios skolos, o antstolis, įvykdęs nutartį, grąžina vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Todėl susidaro teisinė situacija, kad išieškotojas neturi jokio vykdomojo dokumento išieškoti likusią skolą. CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, suprantama, kaip ieškinio teikimą teismui dėl likusios skolos, tai yra reikalavimo dalis gali būti patenkinta tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui. Tuo tarpu hipotekos teisėjas netikrina skolos dydžio, palūkanų, delspinigių, kitų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Ieškovės R. R. P. atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Byloje faktinių bylos aplinkybių ieškovė neginčija. Atsakovas V. B. nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-30 nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu Nr. 09120070001432 įkeistą daiktą – žemės sklypą, kurio unikalus numeris 6850-0004-0012, esantį Stirbaičių k. Plungės r., išieškant 52 000 Lt negrąžintos paskolos, 123 Lt žyminio mokesčio, 370 Lt už pranešimų apie priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimo paskelbimą spaudoje, taip pat 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskolos sumos (b. l. 9). Turto perdavimo išieškotojui aktu 2010-05-07 ieškovė perėmė įkeistą turtą, priklausantį atsakovui, už 6 000 Lt (b. l. 18). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų likusią nesumokėtą skolą.
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog, gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams); hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Vadovaujantis šiomis specialiosiose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis konstatuotina, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
Konkrečiu nagrinėjamu atveju pardavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, įvertintą 6 000 Lt suma, liko nepatenkinta hipoteka užtikrinta reikalavimo dalis. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas Hipotekos skyriaus teisėjo prie Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-30 nutartį vertino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas
Kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė
Bronius Valius