Civilinė byla Nr. e2-284-464/2025
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00679-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.9.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Arstada“ ieškinį atsakovei dabar jau bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir baudos sumokėjimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės valdos“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Arstada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovei, dabar jau bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Urbanika“ iš ieškovės MB „Arstada“ 90 000 Eur; arba 2) priteisti ieškovei MB „Arstada“ iš atsakovės BUAB „Urbanika“ 100 000 Eur, 47 500 Eur baudą, 591,78 Eur palūkanas; 3) priteisti ieškovei MB „Arstada“ iš atsakovės BUAB „Urbanika“ 300 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 155,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės valdos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio reikalavimo dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto ir žemės sklypo nuosavybės pripažinimo pareiškimą – paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, ją sumokant trečiajam asmeniui.
3. Atsiliepime nurodė, kad nebuvo sudaręs su atsakove ieškinyje nurodyto susitarimo bendradarbiauti, pastatant ir parduodant ieškovei turtą, esantį (duomenys neskelbtini); tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį laiko niekine ir negaliojančia; ieškinio reikalavimai, pareikšti dėl trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės, yra aiškiai nepagrįsti, pateikti tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių pagrindu.
4. Atsiliepimo dalyje, kurioje pateikiami argumentai dėl baudos skyrimo ieškovei, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė teisme aiškiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl buto ir žemės sklypo nuosavybės teisės pripažinimo ieškovės nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio pagrindu. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ieškovė, atstovaujama advokato, neabejotinai žino ar turi žinoti, jog teisme negali būti reiškiamas aiškiai nepagrįstas ieškinys, suvokiant, kad trečiasis asmuo nieko nežino apie preliminariąją sutartį, bet reikalaujant tokios sutarties priverstinio įgyvendinimo. Trečiojo asmens vertinimu, teismui buvo nurodyti melagingi argumentai, kad trečiasis asmuo su atsakove yra susitarę vystyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir teikiami melagingi paaiškinimai, kad ieškovė finansavo šio buto statybą. Reikalavimas nepagrįstai grindžiamas CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, kurio nuostatos gali būti taikomas tik fiziniam asmeniui, o ieškovė yra juridinis asmuo. Žinodama, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne su buto ir žemės sklypo savininku ir kad ji neturi jokių reikalavimo teisių į trečiąjį asmenį, ieškovė teisme pareiškė reikalavimą to turto savininkui – trečiajam asmeniui – ir reikalauja iš jo neatlygintinai atimti tokį turtą.
5. Ieškovė MB „Arstada“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame prašė priimti ieškinio dalies, kuria reikalaujama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovei iš ieškovės 90 000 Eur, atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio dalies, kuria prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį butą ir žemės sklypą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 90 000 Eur, atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė.
7. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025 atsakovei UAB „Urbanika“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-331-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikus nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) priteisė ieškovei MB „Arstada“ iš atsakovės BUAB „Urbanika“ 100 000 Eur įmokų pagal sutartį, 47 500 Eur baudą, 591,78 Eur palūkanas, 300 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 613,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė valstybei iš atsakovės BUAB „Urbanika“ 40 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Sostinės valdos“ byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, patyręs 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamoje byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Ieškinys buvo patenkintas, todėl trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
10. Spręsdamas trečiojo asmens prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei, teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens nesutikimas su ieškiniu savaime nereiškia, jog ieškinys aiškiai nepagrįstas ar buvo pareikštas nesąžiningai, turint tikslą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Visos ieškinyje nurodytos aplinkybės sudarė faktinį reikalavimo pagrindą ir turėjo būti įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Trečiasis asmuo UAB „Sostinės valdos“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atsisakymo jas priteisti trečiajam asmeniui) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti trečiajam asmeniui UAB „Sostinės valdos” iš ieškovės MB „Arstada” 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta paskirti ieškovei baudą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, ją sumokant trečiajam asmeniui UAB „Sostinės valdos“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų prašė už teisines išlaidas, suteiktas dėl bylos dalies, kuria ieškovė iki sprendimo priėmimo atsisakė trečiajam asmeniui kelto reikalavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies taisyklę ir aiškinti ieškovės procesinio elgesio tinkamumą, o ne taikyti CPK 93 straipsnį.
11.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės pusėje, yra nemotyvuota ir grindžiama prielaida. Trečiasis asmuo procese dalyvavo pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, o jame aiškiai nurodė, kad dalyvauja procese tik tiek, kiek tai susiję su trečiojo asmens teisėmis.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas CPK 95 straipsnio taikymo ir baudos ieškovei už nepagrįstą reikalavimą trečiajam asmeniui paskyrimo klausimą, kurio vėliau ji atsisakė, neatskleidė šio procesinio prašymo esmės, nevertino ir nepasakė dėl nė vieno trečiojo asmens atsiliepime nurodyto pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas ieškovės piktnaudžiavimas procesu, pareiškiant nepagrįstą ir melagingais teiginiais motyvuojamą reikalavimą būtent prieš trečiąjį asmenį, o ne prieš atsakovę.
12. Ieškovė MB „Arstada“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Byloje kilęs ginčas buvo išspręstas ieškovės naudai (ieškinys patenkintas), todėl atsakovės pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiojo asmens subjektyvus ieškovės pozicijos vertinimas neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
12.2. Trečiojo asmens nesutikimas su ieškovės pareikštu reikalavimu nereiškia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Trečiasis asmuo nepateikia jokių argumentų, kuriais bent mėgintų pagrįsti tai, kad pradinio ieškinio reikalavimo, kurio ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė, pareiškimas kokiu nors būdu būtų trukdęs teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui. Toks ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas ieškovei įvertinus jai prieinamų faktinių aplinkybių visumą. Išsiaiškinus papildomas ginčui aktualias faktines aplinkybes, ieškovė šio reikalavimo atsisakė.
12.3. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškovei baudą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atskirai pasisakyti dėl visų trečiojo asmens argumentų, kuriais trečiasis asmuo grindė prašymą dėl baudos ieškovui taikymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimų
13. Apeliantė UAB „Sostinės valdos“ UAB „Sostinės valdos“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti jos procesiniai prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo ir baudos ieškovei paskyrimo, neginčydama teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio materialieji reikalavimai buvo patenkinti. Kiti proceso dalyviai apeliacinių skundų dėl šio teismo sprendimo nėra padavę, todėl byla apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjama atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio 1 dalies, 321 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Pagal šią taisyklę šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (ir tos šalies poziciją palaikiusiam trečiajam asmeniui), jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti šalies, laimėjusios bylą, su tos bylos procesu susijusių išlaidų kompensavimą.
15. Taigi, taikant bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškinyje pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 16 punktas).
16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, juo buvo išspręsti ieškinio materialieji reikalavimai dėl 100 000 Eur įmokų, 47 500 Eur baudos, 591,78 Eur palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovės, šiuos reikalavimus visiškai patenkinant. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pareikštas alternatyvus ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo objektu tapusį gyvenamąjį butą ir žemės sklypą, priteisiant atsakovei iš ieškovės 90 000 Eur šio turto kainos dalį. Šio reikalavimo pagrįstumas 2024 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu nebuvo vertinamas, nes ieškovė tokio savo reikalavimo atsisakė, o pirmosios instancijos teismas atsisakymą priėmė ir bylos dalį pagal šį reikalavimą nutraukė 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą, tiek į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas; 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025, 29 punktas).
18. Vadinasi, bylos dalis pagal alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą ir žemės sklypą, o iš ieškovės priteisti atsakovei 90 000 Eur, pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta nepriėmus teismo sprendimo dėl šio ginčo esmės. Be to, tik šis ieškinio reikalavimas, kurio ieškovė vėliau atsisakė, buvo susijęs su apeliantės teisėmis ir pareigomis (buvo prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į apeliantei nuosavybes teise įregistruotą turtą). Todėl darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutraukus nurodytą bylos dalį, su apeliante susijusi bylos (ginčo) dalis yra užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl šio ginčo esmės.
19. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad su apeliantės teisėmis ir pareigomis susijusi bylos dalis yra užbaigta dėl šios dalies ginčo esmės nepriėmus teismo sprendimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neturėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, kuri taikytina tik tokiu atveju, kai ginčas (jo dalis) išsprendžiamas iš esmės ir iš teismo sprendimo galima nustatyti ginčo (ar jo dalies) materialųjį teisinį rezultatą bei pritaikyti principą „pralaimėjęs moka“. Tokie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
20. Susiklosčiusioje nagrinėjamoje byloje procesinėje situacijoje visų pirma taikytinos CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. vertinamas šalių procesinis elgesys bei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši pareiga taikytina ir pareiškiant ieškinį, kadangi kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą gali lemti jų siekis apginti savo pačių interesus teismo pradėtoje nagrinėti byloje. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo kartu prisiima ir riziką, kad, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) arba nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat jau yra suformavęs praktiką, pagal kurią, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant klausimą, kam ir kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Kai ieškinio (jo dalies) atsisakoma, taip pat turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas).
22. Taigi, atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, turi būti įvertintina, ar ieškovė veikė apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kuriame, be kita ko, atsakovei ji buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą, galintį turėti tiesioginės įtakos apeliantės (trečiojo asmens byloje) materialiosioms teisėms bei pareigoms, t. y. faktiškai kvestionavo apeliantės nuosavybės teisę į ginčo objektu tapusį turtą ir siekė nuosavybės teisės į šį turtą sau pripažinimo, nors reikalavimo dėl nuosavybės teisės nuginčijimo apeliantei ir nebuvo pareiškusi.
23. Iš 2024 m. kovo 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos preliminariosios sutarties matyti, kad statomo buto su dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja yra nurodoma atsakovė (preliminariosios sutarties preambulė), atsakovė taip pat garantavo, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu minėtas turtas nėra parduotas tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkintas (suvaržytas) (preliminariosios sutarties 6.4 papunktis). Kartu su preliminariąją sutartimi ieškovei buvo pateiktas priedas (preliminariosios sutarties 9.7.5 papunktis) – išrašas iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro – kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantei.
24. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgusi į aptartuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei statomą ant apeliantei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies butą bei kartu garantavo, jog preliminarios sutarties pasirašymo metu minėtas turtas (būsimas butas su apeliantei priklausančia žemės sklypo dalimi) nėra parduotas tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkintas (suvaržytas), ieškovė, pasirašydama šią sutartį, turėjo prielaidų manyti, kad apeliantė ir atsakovė yra bendro verslo pagrindu susiję asmenys ir apeliantė žino apie atsakovės ketinimus parduoti aptartą turtą ieškovei bei tam neprieštarauja.
25. Iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų taip pat nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė anksčiau būtent tokią bendradarbiavimo praktiką ir taikė, kai butai (pvz. esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise iš pradžių priklausydavo apeliantei, bet, praėjus nedideliam laiko tarpui nuo jų įregistravimo apeliantės nuosavybe (mažiau nei po 4 mėnesių), apeliantė juos parduodavo atsakovei, atitinkamai, atsakovė, praėjus ne daugiau kaip dviem savaitėms nuo jų įsigijimo iš apeliantės, turtą parduodavo galutiniams pirkėjams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė iš nurodytų ieškinio pareiškimo metu jai žinomų faktinių aplinkybių galėjo susidaryti nuomonę, kad atsakovė ir apeliantė kartu vykdė butų statybos ir jų pardavimo verslą. Todėl pateikdama ieškinį, kuriame apeliantė buvo įvardyta kaip trečiasis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas sprendimas, bei suformulavusi du alternatyvius reikalavimus – arba pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo butą, arba priteisti iš atsakovės už šį turtą sumokėtas įmokas ir netesybas, ieškovė elgėsi pakankamai apdariai ir rūpestingai, nepažeidė sąžiningumo reikalavimų.
26. Nepaneigta ir tokia galimybė, kad apie apeliantės poziciją, t. y. kad ši, kaip teigia byloje, nežinojo apie atsakovės ketinimus parduoti ieškovei apeliantės vardu įregistruotą turtą, kad su atsakove nebuvo sudariusi susitarimo kartu vystyti šio turto ir kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį laiko negaliojančia, ieškovė sužinojo tik gavusi apeliantės atsiliepimą į ieškinį. Taigi, viena vertus, laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo iki apeliantės atsiliepimo į ieškinį gavimo ieškovė galėjo ir nežinoti, kad kiltų kliūčių jos nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimui, juolab kad buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus dėl skirtingų jos pažeistų teisių gynimo būdų taikymo. Iš apeliantės atsiliepimo į ieškinį sužinojusi, kad ši laiko save teisėta turto savininke, ieškovė šios dalies proceso toliau netęsė, nuo ieškinio reikalavimo, susijusio su apeliantės teisėmis bei pareigomis, atsisakė. Šiuo aspektu ieškovės elgesys civiliniame procese pripažintinas nepažeidžiančiu rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo reikalavimų.
27. Kita vertus, vien tai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį ir vėliau dalies jo reikalavimų atsisakydama, savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiavo, nepaneigia ieškovės atsakomybės už jos valia prasidėjusią ir jos valia pasibaigusią teisminio proceso dalį, nepaneigia būtent jai, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, kylančios pareigos kompensuoti dėl to atsiradusias kitų bylos dalyvių išlaidas. Apeliantės bylinėjimosi išlaidos yra atsiradusios dėl ieškovės veiksmų, nepakankamai apdairiai (iš anksto nepasitikslinus pozicijų) inicijuojant bylos dalies, susijusios su apeliantės turimomis nuosavybės teisėmis, iškėlimą.
28. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšminga yra ir tokia aplinkybė, kurio iš byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai veiksmai nulėmė atitinkamo proceso dalyvio bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Vertinant apeliantės susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, aktualu tai, kad apeliantė į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ieškovės iniciatyva. Apeliantė, gavusi ieškinį bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, atsiliepimą į ieškinį pateikė ir jame išdėstė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė už atsiliepimo į ieškinį parengimą (atsiliepimą parengė advokatas A. B.) patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Pažymėtina, kad apeliantei į nagrinėjamą bylą pateikus atsiliepimą, ieškovė apeliantės procesinės padėties nepatikslino ir nesiekė nuginčyti apeliantės nuosavybės teisių į ginčo turtą, iš viso atsisakiusi alternatyvaus reikalavimo dėl nuosavybės teisės į tą turtą jai pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų už jo parengimą susidarymo procesine priežastimi visgi buvo ieškovės pareikštas ieškinys, kuriame trečiuoju asmeniu buvo nurodyta apeliantė, o dalies ieškinio atsisakius dėl apeliantės nesutikimo su juo objektyviai neliko ir galimybės nustatyti, ar jame pareikštos ieškovės pretenzijos į ginčo turtą buvo pagrįstos, pripažintina, kad ieškovei tenka atsakomybė už jos valia pradėto, o vėliau jos valia užbaigto proceso dalį.
30. Taigi, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, apeliantės už atsiliepimo į ieškinį parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš šalies (t. y. iš ieškovės), kurios atlikti procesiniai veiksmai (ieškinio pareiškimas ir apeliantės įtraukimas dalyvauti bylos procese) ir lėmė tokių išlaidų atsiradimą. Ieškovė, kurią nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, turėjo suprasti, kad, pateikdama tokį ieškinį ir inicijuodama civilinės bylos iškėlimą, ji taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, jai gali tekti atlyginti kitos šalies ar trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jos inicijuoto civilinės bylos proceso.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
31. Pripažinus, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, toliau įvertintina, koks jų dydis šioje konkrečioje situacijoje gali būti pripažintas pagrįstu (žr. šios nutarties 17 punktą).
32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
33. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį sudaro 2,5 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2 papunktis).
34. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 402,50 Eur (2 161 Eur x 2,5). Šio maksimalaus dydžio apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija. Vis dėlto, vien aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad šaliai turi būti kompensuojamos visos jos turėtos išlaidos už procesinio dokumento parengimą. Sprendžiant dėl pagrįsto bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertinami ir kiti teisiškai reikšmingi kriterijai.
35. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
36. Įvertinus tai, kad su apeliantės teisėmis ir pareigomis susijusi bylos dalis nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti išskirtinių specialių žinių, jai tiesiogiai nebuvo pareikšti jokie materialieji reikalavimai, dėl kurių būtų reikalinga skirti papildomų laiko sąnaudų, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad advokatas A. B. nuolat atstovauja apeliantei teismuose civilinėse bylose, taigi, yra susipažinęs su jos veiklos specifika, taip pat įvertinus atsiliepimo į ieškinį apimtį bei turinį, advokato darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengiant tokio pobūdžio procesinį dokumentą, pagrįstomis pripažintinos apeliantės patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
37. Skundžiamas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiamas, apeliantei iš ieškovės priteisiant 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantės patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise
38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė apeliantės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
39. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
41. Kaip jau šioje nutartyje buvo nurodyta pirmiau, ieškovės procesinis elgesys, ieškinyje pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą jai pripažinimo, o vėliau pakankamai operatyviai jo atsisakius, negali būti pripažintas pažeidžiančiu rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo reikalavimus elgesiu, atitinkamai, negali lemti ir apeliantės pageidaujamos išvados, kad šį reikalavimą pareiškusi ieškovė piktnaudžiavo teise, padarymo.
42. Kita vertus, ieškovės ieškinys teismo buvo pripažintas pagrįstu ir visiškai patenkintas pagal kitą jos pasirinktą savo teisių gynimo būdą, o tai reiškia, kad ieškovės teisės, neįvykdžius preliminariosios sutarties, pagal kurią atsakovė jai buvo įsipareigojusi parduoti statomą ginčo butą, buvo pažeistos. Tokia aplinkybė, kad ieškovė iš pradžių buvo pasirinkusi dar vieną, alternatyvų savo teisių gynimo būdą, kurio vėliau atsisakė, negali būti interpretuojama kaip piktnaudžiavimas teise, tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.
43. Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis (o tai nagrinėjamu atveju net nebuvo konstatuota) savaime reikštų teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).
44. Taigi, vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, pavyzdžiui, teikiant atitinkamus procesinius dokumentus byloje, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, siekė ne savo teisių ar interesų įgyvendinimo (apgynimo), bet tais ieškinio reikalavimais, kurių vėliau ji atsisakė, siekė vilkinti procesą ar turėjo ketinimų kitaip sąmoningai pakenkti apeliantei ar veikė prieš teisingą šios bylos išnagrinėjimą. Sutikus su apeliantės teiginiais, kad atitinkamų ieškinio reikalavimų pareiškimas savaime yra pagrindas pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesine teise pareikšti ieškinį, susidarytų netoleruotina ir teisiškai ydinga situacija, kai vien pasinaudojimas teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis) būtų laikomas civilinio proceso įstatymą pažeidžiančiu elgesiu. Akivaizdu, kad toks nurodytų procesinių veiksmų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
45. Skirtingai nei teigia apeliantė, nenustatyta ir to, kad ieškovė ieškinyje pateikė sąmoningai melagingą informaciją apie atsakovės ir apeliantės verslo santykius. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje pirmiau, ieškovė turėjo pakankamai prielaidų manyti, kad apeliantė ir atsakovė yra bendro verslo pagrindu susiję asmenys ir apeliantė žino apie atsakovės ketinimus parduoti ginčo turtą ieškovei bei jiems neprieštarauja.
46. Aplinkybės, kad, apeliantės manymu, ieškovė ieškinio reikalavimus grindė teisės normomis, kurios ginčo atveju negalėtų būti taikomos, taip pat negali būti pripažįstamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiu. Civilinio proceso įstatymas iš viso nenustato pareigos ieškovui nurodyti jo ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo. Teismų praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad net ir ieškovo nurodytos ginčui taikytinos teisės normos bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja tokių teisės normų taikyti, jeigu tam nėra pagrindo. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas bei kvalifikavimas. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017, 52 punktas).
47. Pripažintina, kad būtinosios sąlygos (ieškovės nesąžiningumas, akivaizdus ieškinio nepagrįstumas, sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir pan.) CPK 95 straipsnio nuostatoms taikyti nagrinėjamoje byloje nėra įrodytos. Kadangi nebuvo įrodytos būtinosios CPK 95 straipsnio taikymo sąlygos, apeliantės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.
48. Be kita ko, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, skundžiamoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės įvardytas aplinkybes, jos įsitikinimu, pagrindžiančias ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir pagrįstai nurodė, kad vien apeliantės nesutikimas su ieškinio dalimi nereiškia, jog pareikšto ieškinio dalis yra aiškiai nepagrįsta ar atitinkami ieškinio reikalavimai pareikšti nesąžiningai, pagrįstai nurodė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, susiję su ieškinio reikalavimais, kurių ieškovė vėliau atsisakė, sudaro faktinį ieškinio pagrindą ir galėjo būti įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Toks vertinimas negalėjo būti ir nebuvo atliktas, bylos dalį nutraukus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 644,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus.
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
51. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
52. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3). Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis žymiai mažesnis už Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, yra proporcingas klausimo, kilusio apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, sudėtingumui, procesinio dokumento parengimo darbo laiko sąnaudoms. Todėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 644,33 Eur bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
53. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, pripažinus pagrįstu reikalavimą dėl pirmosios instancijos teisme netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, bet nesutinkant su apeliantės pozicija dėl nepaskirtos ieškovei baudos už piktnaudžiavimą procesu, tokio piktnaudžiavimo nenustačius, ieškovei gali būti kompensuota tik pusė pagrįstomis pripažintų jos bylinėjimosi išlaidų, t. y. 322,16 (644,33 Eur : 2), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės valdos“, juridinio asmens kodas 304142434, iš ieškovės mažosios bendrijos „Arstada“, juridinio asmens kodas 305362383, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Arstada“, juridinio asmens kodas 305362383, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės „Sostinės valdos“, juridinio asmens kodas 304142434, 322,16 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Kačinskienė