Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-39-332/2019

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00194-2018-7                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.11.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis             teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininko R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-01-16 nutarimo, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, be transporto priemonės konfiskavimo. Nutarimui įsiteisėjus, transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti transporto priemonės savininkei E. M..

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė :

L. M. nubaustas už tai, kad jis 2018-12-19 1 val. 58 min (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė atimta, ir turėdamas galiojančią nuobaudą už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio lengvame girtumo laipsnyje (1,35 promilės), pakartotinai vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-01-16 nutarimu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK) viršininkas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2018-01-16 nutarimo dalį, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas, ir priimti naują nutarimą – skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Apeliaciniame skunde Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininkas nurodo, kad nesutinka su skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Teigia, kad L. M. padarytas administracinis nusižengimas yra ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus. Pažymi, kad nei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkė E. M., nei pažeidėjo brolis su jiems priklausančiu automobiliu nesielgė rūpestingai, nesiėmė jokių priemonių, kad L. M. jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Vertinant pažeidėją charakterizuojančius duomenis, nurodo, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, jau ne pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus, yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, apibūdinamas kaip linkęs teisės pažeidimus daryti asmuo, nesilaikantis teisinėje visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir moralės normų, keliantis pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei turto saugumui, kas suteikia pagrindo manyti, kad išvadų iš ankstesnio baustumo jis nepadarė, nuobaudos tikslai nepasiekti. Mano, kad paskyrus L. M. nuobaudą - net ir ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę.

Atsiliepimų į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininko R. B. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu neginčijamos byloje nustatytos faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, L. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ar jo kvalifikacija. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. kaltės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas. Apeliaciniu skundu Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininkas nesutinka su tuo, kad L. M. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nebuvo paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi minėto straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą, kaip ir administracinių nuobaudų skyrimą, reglamentuoja ANK bendrosios dalies nuostatos, kuriomis privalu vadovautis tiek skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo ANK bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurią vairuodamas L. M. padarė administracinį nusižengimą, priklauso jo motinai E. M.. Tačiau apygardos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ji būtų žinojusi, jog jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. E. M. apklausiama apylinkės teisme prašė jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti ir parodė, kad jos sūnus L. M. savavališkai, be jos žinios ir sutikimo, pasiėmė ir vairavo jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, savo automobilio ji sūnui Lukui nebuvo patikėjusi, nes jai buvo žinoma, kad jam teisė vairuoti transporto priemones atimta. L. M. taip pat patvirtino, kad mamai priklausantį automobilį jis pasiėmė savavališkai. Kitų duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes bei tai, kad E. M. būtų buvę žinoma, jog L. M. vairuodamas transporto priemonę darys nusižengimus, teismui nebuvo pateikta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, praeityje L. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bei faktas, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, juo labiau daryti išvadą, kad automobilio teisėtam savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, jų nepateikė ir institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, kad transporto priemonės savininkė E. M. būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Byloje nėra duomenų ir apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl E. M. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai neskyrė L. M. administracinio poveikio priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-01-16 nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininko R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis