Civilinė byla Nr. 2A-962-516/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Almos Urbanavičienės,
kolegijos
teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Andžej Maciejvski,
sekretoriaujant
R.Kurganovaitei,
dalyvaujant
ieškovės atstovui advokatui D.Skebui,
atsakovui
I. R. .
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R.
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m.
balandžio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
padidinimo. Išvadą teikiantis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė R.
R. 2008-09-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. nepilnamečio sūnaus E. R. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą
išlaikymą didinant išlaikymo sumą iki 1000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad priteisto
išlaikymo (1/4 dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1
minimalus gyvenimo lygis) nebepakanka sūnui išlaikyti, vaikas pradėjo lankyti
mokyklinę ugdymo įstaigą, kas tiesiogiai įtakojo jam būtinų skirti sumų
padidėjimą, ieškovė yra neįgali, jai nustatytas ribotas darbingumas, be to, iš
esmės pasikeitė ekonominė situacija šalyje, sūnus šiuo metu jau paauglys.
Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo
reikalavimą ir prašė išlaikymą padidinti iki 400 Lt per mėnesį mokamų
periodinių išmokų. Paaiškino, jog sūnus sveikatos problemų neturi. Šiuo metu
jie gyvena pas ieškovės draugę, kuriai nei už būsto nuomos, nei už komunalines
paslaugas nemoka. Vaikas nemokamų pietų mokykloje negauna. Turi vieną
išlaikytinį, ji pati dirbti negali dėl sveikatos stovio, yra invalidė, iki 2010
metų nustatytas 35 procentų darbingumas. Jos pajamas sudaro gaunama invalidumo
pensija ir 52 Lt už sūnų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m.
balandžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir padidino Vilniaus miesto
2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. sūnaus E. R. išlaikymui priteisto išlaikymo dydį iki 400
Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01 iki sūnaus
pilnametystės, nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną R. R. . Teismas taip pat
priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas konstatavo, kad įstatymas nurodo, jog pakeisti
išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po
teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė
šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos –
tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys.
Išklausęs šalis, ištyręs bylos medžiagą, teismas
nustatė, kad išlaikymas buvo priteistas 1999-12-08, kai E. R. buvo (duomenys neskelbtini)
metukai. Šiuo metu nepilnamečiui E. yra (duomenys neskelbtini) metų,
jis lanko mokyklinės ugdymo įstaigos 10 klasę.
Teismas pažymėjo, kad po 1999-12-08 teismo
sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas,
situacija iš esmės pasikeitė – mažametis šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklinę
ugdymo įstaigą, išaugo, jam prasidėjęs paauglystės ir brendimo laikotarpis.
Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog dėl
objektyvių priežasčių išaugo vaiko būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam
tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės nebegali pakakti. Atsakovas yra
darbingas, darbingumas jam nėra ribotas, neįgalumo neturi, nekilnojamo turto
neturi, daugiau išlaikytinių nei bendrą šalių sūnų E. neturi, o po 1999-12-08
teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, šalių
vaikui pradėjus lankyti mokyklinę ugdymo įstaigą be jau nurodytų teismo
konstatuotų objektyvių aplinkybių, susijusių tiesiogiai su vaiko poreikių
išaugimu, atsirado papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti
priteisto išlaikymo dydį LR CK 3.201 str. 1 dalies prasme – motinos ribotas
darbingumas – 35 procentai, nustatytas 2008-05-22 iki 2010-05-07. Todėl,
nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, jog nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo išlaikymo priteisimo bylose formuojamos teisminės praktikos atsakovo
nurodytų argumentų pagrindu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Aukščiau išdėstytais argumentais ir motyvais
tenkindamas ieškovės patikslintą reikalavimą padidinti išlaikymą iki 400 Lt per
mėnesį, teismas atmetė atsakovo atsikirtimus dėl atsakovo sveikatos būklės,
kadangi teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo
teiginius dėl riboto darbingumo. Todėl, teismas pripažino, jog atsakovas, turėdamas
nepilnametį vaiką ir turėdamas pareigą sūnų išlaikyti iki jo pilnametystės,
deda nepakankamas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą darbą.
Apeliaciniu skundu atsakovas I. R. prašo Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio
padidinimo ir dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, pakeisti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pakeisti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismas negalėjo, kadangi tai yra tos pačios instancijos teismai. Tai turėjo
teisę padaryti tik apeliacinės instancijos teismas;
2) su padidintais
ieškovės reikalavimais apeliantas sutiko iš dalies, tačiau su sąlyga, jog
apeliantui ieškovė grąžins skolą, susidariusią jai 7 metus gyvenant pas
atsakovo tėvą J. R. .
Teigia, kad kol atsakovas mokėjo už komunalines ir kitas buto paslaugas,
ieškovė nereikalavo iš jo alimentų. Tačiau ieškovei išsikrausčius gyventi
kitur, ji nedelsdama kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo;
3) remiantis
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08 sprendimu apeliantas sumokėjo
ieškovei 10 700 Lt. Atsakovo nuomone, tokiu būdu jis ieškovei sumokėjo
alimentus 2 kartus;
4)
nurodo, jog nelogiškai atrodo tas faktas, kad ginčijamas sprendimas yra
priimtas 2009 m. balandžio 1 d., o išlaikymas turi būti mokamas nuo 2008 m.
spalio 1d.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą
gauta nebuvo.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja
bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to
reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos
Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų
kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso
kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, šioje byloje nėra ginamas viešasis
interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal
vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar
prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po
teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės
pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Taigi šioje CK nuostatoje yra numatyta galimybė
peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį atitinkamai jį sumažinant
ar padidinant, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė
padėtis.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2
apylinkės teismas 1999-12-08 sprendimu iš atsakovo I. R. priteisė sūnaus E. R. išlaikymui ¼ dalį visų rūšių atsakovo
uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį į sūnaus pilnametystės.
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl
išlaikymo padidinimo ieškovė būtent ir grindė Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d.
nurodytomis aplinkybėmis- kad nuo 1999-12-08 iš esmės pasikeitė situacija:
išaugo vaiko poreikiai- vaikas pradėjo
lankyti mokyklą, kas tiesiogiai įtakojo jam būtinų skirti sumų padidėjimą. Be
to, pasikeitė ir ieškovės situacija: ji yra neįgali, jai nustatytas ribotas
darbingumas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu
teismo sprendimu buvo ne pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
1999-12-08 sprendimas, o buvo pakeistas šiuo teismo sprendimu nustatyto
išlaikymo dydis ir forma (vietoje išlaikymo tam tikra atsakovo pajamų dalimi,
nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis, konkrečia suma). Taigi apelianto
argumentas, jog pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-08
sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo, kad tai esą galėjo
padaryti tik apeliacinės instancijos teismas, teisiškai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta teisingu
apelianto argumento, jog jam ieškovė privalo grąžinti skolą, susidariusią jai 7
metus gyvenant pas atsakovo tėvą J.
R. , kadangi už komunalines ir kitas buto paslaugas ieškovė
nemokėjo.
Pažymėtina, jog išlaikymas apima visas lėšas,
reikalingas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, o būtent: jį maitinti,
aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.
Išlaidos, kurias sudaro komunalinės ir kitos paslaugos, taip pat įskaitomos į
išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau šios išlaidos patenkina ne visus vaiko
poreikius, o tik vieną jų rūšį- turėti būstą. Taigi, atsakovo tėvo (vaiko
senelio) teiktas už atsakovą būstas vaikui, negali būti pagrindu konstatuoti,
jog vaiko tėvas teikė tinkamą išlaikymą savo vaikui nuo 1999-12-08 iki vaikas
su motina iš senelio J. R. namų
išsikėlė gyventi kituųr, t.y. iki 2006 m. gruodžio mėnesio.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2008-02-27 nuosprendžiu (b.l. 11-13) atsakovas buvo
nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 164 str., padarymo (vengimas išlaikyti
vaiką). Šioje baudžiamojoje byloje teismas atsakovą įpareigojo per šešis mėnesius
nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą
(10 743 Lt), susidariusį nuo 2001-11-11 iki 2007-03-01. T.y. įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu buvo konstatuotas faktas, jog už nurodytą laikotarpį yra
susidaręs 10 743 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Tokiu atveju galioja prezumpcija,
kurios civilinėje byloje nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 182
str.3 p.), kad atsakovas atitinkamu laikotarpiu neteikė vaikui išlaikymo ar jį
teikė nepakankamą. Atsakovas, sumokėjęs 10 700 Lt įsiskolinimą už sūnaus
išlaikymą ir toliau privalo materialiai išlaikyti savo sūnų ir mokėti jam
išlaikymą iki jo pilnametystės. Būtent dėl išlaikymo sumos padidinimo į ateitį
ir yra pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje ir teismas priteisė išlaikymą
ne už tą patį laikotarpį, už kurį konstatuotas įsiskolinimas teismo 2008-02-27
nuosprendžiu, o už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų
kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentas, kad atsakovas ieškovei sumokėjo
alimentus du kartus, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip
pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai
priteisė pakeistą išlaikymą nuo 2008 m. spalio 1d., kai ginčijamas sprendimas
yra priimtas 2009 m. balandžio 1 d.. Remiantis Civilinio kodekso Civilinio
kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo
dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už
trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo
diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kuruio priteisimas išlaikymas, jeigu
neprašoma priteisti įsiskolinimą. Tos pačios taisyklės dėl išlaikymo pradžios
momento taikytinos ir sprendžiant priteisto išlaikymo padidinimo klausimą. R. R. į Vilniaus miesto 1
apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo
kreipėsi 2008-09-28 (b.l. 1). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisėtai
ir pagrįstai išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisė nuo bylos
iškėlimo momento, t.y. nuo 2008 m. spalio 1 d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija
konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai
nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes,
tinkamai įvertino įrodymus (Civilinio proceso kodekso 185 str.) ir priėmė
teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.), o
apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti
(Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas,
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliekant nepakeistą (Civilinio
proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 325- 331 str., teismas
n
u t a r ė :
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma
Urbanavičienė
Kolegijos
teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Andžej Maciejevski