Civilinė byla Nr. e2A-621-965/2026
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02323-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20;
3.1.1.2.11; 3.2.4.4; 3.2.4.12; 3.3.1.14;
3.3.1.19.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotechnikos sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotechnikos sprendimai“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sigera“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektrotechnikos sprendimai“ (toliau – ir atsakovė) 1 028,50 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 42,25 Eur palūkanas, 10 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. teikė apskaitos paslaugas, už kurias atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi. Skolos dydį grindžia aptariamu laikotarpiu atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, jų pagrindu atsakovė kas mėnesį už ieškovės suteiktas paslaugas turėjo sumokėti po 205,70 Eur.
3. Tvirtina, kad apskaitos paslaugų teikimo metu pačios atsakovės elgesys nebuvo tinkamas, apie tai ieškovė nuolat informuodavo atsakovę. Kadangi atsakovė sutartu terminu su ieškove neatsiskaitė, todėl, vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, prevencijos įstatymo nuostatomis, iki ieškinio pateikimo dienos apskaičiavo atsakovei 42,25 Eur palūkanas, taip pat atsakovė turi mokėti 10 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
4. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.
5. Teigia, jog ieškovė netinkamai suteikė paslaugas – pavėluotai pateikė balansą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ataskaitas teikė be vadovo žinios ir patvirtinimo, taip pat ieškovė savavališkai pakoregavo VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) teikiamus dokumentus.
6. Atsakovės teigimu, ieškovė be atsakovės žinios sukūrė ir įkėlė atitinkamas sąskaitas į „Rivile“ buhalterinę atsakovo sistemą, šios sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą be faktiškai atliktų darbų, o vėliau, po atsakovės vadovo pastabų, pašalintos be kreditinių ar anuliavimo dokumentų. Dėl ieškovės vienašališkų teikimų 2025 m. spalio 17 d. bankas sustabdė atsakovei teiktino kredito vertinimą, todėl įmonei padaryta finansinė ir reputacinė žala.
7. Nurodė, kad ieškovė valstybės įmonei Registrų centrui pateikė tik sutrumpintą balanso ataskaitą, tačiau joje esantys duomenys neatitinka faktinės finansinės padėties ir nebuvo derinti su įmonės vadovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 028,50 Eur skolą, 42,25 Eur palūkanas, 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 234,00 bylinėjimosi išlaidas. Esminiai teismo sprendimo motyvai:
8.1. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė nuo 2020 m. teikė atsakovei apskaitos paslaugas, todėl šalių kilusio ginčo išsprendimui, be kita ko, yra aktualios atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716–6.724 straipsniuose.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytos sutarties nuostatas, bylos medžiagą (šalių susirašinėjimo medžiagą), išklausęs šalių duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo laiku parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų dėl veiksmų, susijusių su atsakovės netinkamu sutarties vykdymu, atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo ir jos veikimu tokiu būdu, kuris apsunkino ieškovės profesinę pareigą teikti registrams tik teisingus duomenis.
8.3. Teismas nurodė, kad ieškovė daug kartų informavo atsakovę apie esamus trūkumus, susijusius su jai atsakovės pateiktais dokumentais ir duomenimis, jų netikslumu, tačiau atsakovė bylai neteikė įrodymų, kad ieškovės nurodyti trūkumai būtų buvę šalinami.
8.4. Teismo vertinimu, nors atsakovė teigia, kad ieškovės 2025 m. birželio 15 d. pateiktas balansas yra neteisingas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
8.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė kada nors būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl jos neinformavimo (ar nepakankamo informavimo), nesupažindinimo su sudarytais dokumentais ir pan., taip pat duomenų apie tai, kad dėl teiktų paslaugų valstybės institucijos ieškovei ar atsakovei būtų pareiškusios pretenzijas, skyrusios baudas. Atsižvelgdamas į šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, neteikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių netinkamą ieškovės pareigų vykdymų. Dėl nurodytų priežasčių nusprendė, kad atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti vykdyti šalių sudarytos sutarties 2 straipsnį ir CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą atsiskaityti su ieškove už jai suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.
8.6. Pabrėžė, kad bylos dalykas – atlygintinų paslaugų atsakovei teikimas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., todėl atsakovės atsikirtimai dėl ankstesnio paslaugų teikimo laikotarpio (iki 2025 m.) yra nereikšmingi šios bylos išsprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Elektrotechnikos sprendimai“ (toliau – ir apeliantė, atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat neatskleidė bylos esmės, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą.
9.2. Teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo reikalinga taikyti ne tik CK 6.718 straipsnio nuostatas, tačiau paslaugų teikimo turinį, kokybės kriterijus vertinti ir pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Apeliantės teigimu, vien tik aplinkybė, kad buvo teikiamos deklaracijos ar formaliai atlikti tam tikri veiksmai, savaime nereiškia tinkamo paslaugų suteikimo CK 6.718 straipsnio prasme, jei paslauga buvo teikiama nesilaikant profesinių standartų (nepagrįstai koreguojant duomenis, neteikiant sutartyje numatytų suvestinių ir pan.). Atsižvelgdama į tai, teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti abiejų šalių elgesį ir paslaugų teikėjo profesinio standarto laikymąsi, o ne perkelti ginčo esmę vien į atsakovės laiku pateiktų dokumentų klausimą.
9.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu ieškovės atlygintinų paslaugų teikimą atsakovei vertinti už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. Apeliantės manymu, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo kokybė yra tiesiogiai priklausoma nuo ankstesnių laikotarpių apskaitos įrašų teisingumo ir nuoseklumo, o ne vien nuo 2025 m. sausio–gegužės mėn. techninių veiksmų. Tvirtina, jog teismas, susiaurindamas ginčo laikotarpį, neatskleidė bylos esmės.
9.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nesavalaikį pateikimą lėmė atsakovės nesutvarkyti dokumentai, kadangi ieškovė, matydama trūkumus, nepateikė aiškių trūkumų sąrašo, tinkamai nekomunikavo su atsakove.
9.5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principus. Tai grindžia aplinkybe, jog 2025 m. lapkričio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atmestas jos prašymas dėl įmonės audito (ekspertizės) skyrimo, siekiant įrodyti netinkamai suteiktas ieškovės paslaugas. Tvirtina, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįvykdė procesinio vadovavimo pareigos taip, kad būtų realiai atskleista ginčo esmė, ir užkirto kelią atsakovei įrodinėti jos nurodomas aplinkybes.
9.6. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, matydamas akivaizdų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsikirtimus, trūkumą, privalėjo siūlyti naudotis atstovavimo institutu, kruopščiau vykdyti įrodymų teikimo išaiškinimo pareigą.
9.7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu dar kartą netenkindamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant pateikti audito išvadą, prioritetą suteikė proceso koncentracijai ir ekonomiškumui, o ne sudarant galimybę atsakovei įrodyti atsikirtimo į ieškinį argumentus.
9.8. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad prašymas dėl audito atlikimo galėjo būti pateiktas anksčiau, kadangi atsakovė nurodė objektyvią priežastį – audito ataskaitos parengimui reikalingą laiką. Tuo tarpu teismas, neturėdamas specialių žinių, be audito išvados ar teismo ekspertizės, objektyviai negalėjo išspręsti ginčo dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, šalių ginčą sprendė ne atsietai tik CK 6.718 straipsnio nuostatų prasme, tačiau ir sutarties nuostatų ir kitų teisės aktų prasme.
10.2. Tvirtina, jog ieškovė įrodinėjo ir įrodė, kad veikė profesionaliai ir sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė nepateikė bylai jokių įrodymų, kad ieškovė būtų nesilaikiusi profesinių standartų, kad būtų netinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus.
10.3. Ieškovės manymu, atsakovė bylai nepateikė nė vieno įrodymo, kad nuo 2020 m. iki 2025 m. sausio 1 d. ar nuo 20525 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. ji ieškovei būtų pateikusi nors vieną pretenziją dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, tai patvirtina, jog ieškovė visą laiką atsakovei dirbo profesionaliai ir atsakovės apskaitą tvarkė tinkamai.
10.4. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą ir užkirto kelią atsakovei įrodinėti jos nurodomas aplinkybes. Teigia, jog tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu šalys turi teikti teismui įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Tai, kad atsakovė parengiamajame teismo posėdyje prašė leisti pateikti audito išvadą per 45 kalendorines dienas, o teismas dėl termino tokį atsakovės prašymą atmetė, nereiškia, jog teismas užkirto kelią jai įrodinėti jos nurodomas aplinkybes.
10.5. Tvirtina, jog atsakovė ir teismo posėdyje neturėjo jokio įrodymo, kuriuo būtų galėjusi įrodinėti savo atsikirtimus. Aptariamo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė tą pačią dieną sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su audito įmone, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl aptariama sutartis buvo sudaryta tik teismo posėdžio dieną.
10.6. Teigia, jei ieškovė būtų netinkamai teikusi apskaitos paslaugas, atsakovė tai galėjo įrodyti pateikdama buhalterinės apskaitos dokumentus ir tam nėra reikalinga jokia audito išvada, tačiau atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamai ieškovės suteiktas paslaugas, nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Thezis“ 2026 m. sausio 22 d. ataskaitą su priedais – ir prašo juos priimti. Teigia, nors pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės pateikti audito ataskaitą, todėl atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, prašo priimti audito ataskaitą, kadangi joje fiksuoti apskaitos paslaugų trūkumai.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.
16. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymų dėl audito išvados pateikimo ir (ar) finansų–apskaitos ekspertizės skyrimo, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina ir nepagrindžia fakto, jog, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, apeliantė, siekdama įrodyti savo skundo pagrįstumą, turi pagrindą teikti papildomus, naujus įrodymus, kurių nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo ir kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo – šis procesas skirtas patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat, kaip jau minėta, įrodinėjimas negali būti neribotas, būtent dėl to ir yra nustatytos aiškios apeliacijos ribos. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog atsakovė, prašydama priimti naujus įrodymus, iš esmės nepagrindė, kodėl ji neturėjo objektyvios galimybės pateikti aptariamą ataskaitą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo manymu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo dėl audito išvados pateikimo, nebuvo esminė kliūtis pateikti audito ataskaitą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei įteiktas 2025 m. spalio 21 d., parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2025 m. lapkričio 26 d., kitas teismo posėdis paskirtas 2025 m. gruodžio 9 d. (kurio metu civilinė byla išnagrinėta iš esmės), todėl atsakovei nesutinkant su ieškinio reikalavimais ir siekiant savo atsikirtimus įrodinėti audito ataskaita, ji turėjo galimybę kreiptis į atitinkamą įstaigą dėl audito atlikimo dar civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, t. y. imtis aktyvių veiksmų nuo pirmųjų teismo procesinių dokumentų gavimo momento, o ne mėginti savo galbūt nepakankamą aktyvumą kompensuoti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2020 m. sausio 1 d. teikė atsakovei apskaitos paslaugas. 2024 m. vasario 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną apskaitos paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 1 straipsnį, atsakovė, kaip užsakovė, pavedė ieškovei, kaip vykdytojai, pagal atsakovės pateiktus pirminius dokumentus vesti jos buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, atstovauti atsakovei valstybinėse institucijose, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti atsakovei konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas įsipareigojo kas mėnesį pagal ieškovės pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 31 dienos mokėti ieškovei 170,00 Eur + PVM, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 1 d. (Sutarties 2 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė 2025 m. vasario 3 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SGR 7527 205,70 Eur sumos, 2025 m. kovo 3 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. SGR 7587 205,70 Eur sumos, 2025 m. balandžio 1 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. SGR 7689 205,70 Eur sumos, 2025 m. gegužės 2 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. SGR 7706 205,70 Eur sumos ir 2025 m. birželio 2 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. SGR 7767 205,70 Eur sumos, iš viso 1 028,50 Eur, ir tvirtina, kad už aptariamu laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės atlygintinų paslaugų teikimą atsakovei vertino tik už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šalių elgesį (ieškovės suteiktų paslaugų kokybę) turėjo vertinti ne tik pagal CK 6.718 straipsnio nuostatas, bet ir pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Apeliantės teigimu, ieškovė netinkamai suteikė apskaitos paslaugas ir vien tai, kad duomenys buvo parengti, pateikti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tinkamą paslaugų suteikimą, jeigu suteiktos paslaugos turinys ir rezultatas (ataskaitų tikslumas, suderinimai ir kita) neatitinka sutarties ir įstatymo reikalaujamo standarto.
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai šalių santykius kvalifikavo kaip kilusius iš atlygintinų paslaugų teikimo. Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo kainą ir apmokėjimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovė negalėjo laiku parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų dėl veiksmų, susijusių su atsakovės netinkamu sutarties vykdymu, nepakankamo bendradarbiavimo ir jos veikimu tokiu būdu, kuris apsunkino ieškovės profesinę pareigą teikti registrams tik teisingus duomenis. Taip pat padarė išvadą, jog atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, neteikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių netinkamą atsakovės pareigų vykdymų, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiami atsakovės atsikirtimai, laikytos neįrodytomis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino abiejų šalių elgesį apskaitos paslaugų teikimo kontekste, ieškovės suteiktų paslaugų kokybės nevertino profesinio standarto lygmenyje, ir suformulavo atsakovei papildomą įrodinėjimo pareigą, t. y. konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad dėl finansinės atskaitomybės dokumentų savalaikio nepateikimo yra kalta ieškovė.
24. Šalių sudarytos Sutarties 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog atsakovė sudaro pirminius apskaitos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, avansinių apyskaitų, kelionės lapų sudarymu, degalų, materialinių vertybių nurašymo aktų, inventorizacijos aktų ir darbo laiko apskaitos dokumentų sudarymu. Jeigu pirminius dokumentus sudaro atsakovė, tai apskaitos dokumentai už ataskaitinį mėnesį turi būti pateikti ieškovei darbui atsakovės patalpose ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Sutarties 4 straipsnyje nustatytos ieškovės pareigos. Ieškovės įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus tvarkyti atsakovės buhalterinę apskaitą, parengiant šiuos dokumentus: 1) PVM deklaracijas už kiekvieną mėnesį; 2) ataskaitas SODRAI; 3) kitas ataskaitas mokesčio administratoriui teisės aktų numatytais terminais; 4) atlyginimų apskaičiavimus iki kito mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį; 5) metinę finansinę atskaitomybę (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamąjį raštą) (Sutarties 4 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4 straipsnio 2 dalis taip pat nustatė ieškovei pareigą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikti pranešimus suinteresuotoms institucijoms, to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo ieškovę užpildyti ir laiku pateikti statistines formas, 4 dalis nustatė ieškovei atlikti konkrečias pareigas vedant buhalterinę apskaitą, o 5 dalimi ieškovė įsipareigojo pristatyti sudarytus atskaitomybės dokumentus valstybės institucijoms.
25. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytos Sutarties nuostatas, taip pat remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, daro išvadą, jog iš esmės ieškovės savalaikis, tinkamas apskaitos paslaugų teikimas tiesiogiai priklausė nuo atsakovės tinkamai įvykdytos pareigos, numatytos Sutarties 3 straipsnyje. Vadinasi, tik atsakovei Sutartyje nustatytu terminu pateikus pirminius apskaitos dokumentus (teisingus), ieškovė galėjo tinkamai, nustatytu laiku ir terminais atlikti jai pavestas funkcijas, numatytas Sutarties 4 straipsnyje. Ir tik tuo atveju, jei ieškovė nustatytu laiku ir tvarka iš atsakovės gavusi visą informaciją, reikalingą apskaitos tvarkymui, tinkamai neatliktų Sutartyje numatytų pareigų, galėtų būti keliamas klausimas dėl galbūt netinkamai suteiktų apskaitos paslaugų.
27. Tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė negalėjo laiku parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų dėl veiksmų, susijusių su atsakovės netinkamu Sutarties vykdymu, nepakankamu bendradarbiavimu ir jos veikimu tokiu būdu, kuris apsunkino vykdyti ieškovės profesinę pareigą. Byloje nėra ginčo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai, t. y. 2025 m. birželio 15 d. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams; užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog apskaitą tvarkantys asmenys tvarko subjekto apskaitą – registruoja ūkines operacijas laikydamiesi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų subjekto vadovo nustatyta subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti ir šias aplinkybes skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė, vykdydama savo pareigas, aktyviai bendradarbiavo su atsakove, nurodydama nustatytus trūkumus. Kaip minėta, pagal Sutarties 2 straipsnį, jeigu pirminius dokumentus sudaro atsakovė, tai apskaitos dokumentai už ataskaitinį mėnesį turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Tuo tarpu iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagos matyti, kad ieškovė 2025 m. vasario 10 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė: „Labas rytas, dar daug pardavimų esate nesusitvarkę, viską sužymėjau ko trūksta, jei šiandien susitvarkysime visus pardavimus, rytoj galime pateikti balansą“; 2025 m. vasario 18 d. ieškovė nusiuntė atsakovei sutrumpintą balansą ir pelno nuostolių ataskaitas; 2025 m. kovo 28 d. laiške nurodė: „Labas rytas Gal jau išsiaiškinote kam turėjo būti išrašytos sąskaitos, kad galėčiau sudengti pinigus? Man dar trūksta: 10.19 – 11 Eur, 10.28 – 455,27 Eur, 11.07 – sąskaita mažesnė nei pervesta suma, gal turėjo būti dar viena sąskaita (18,96 Eur), 11.20 – 19,41 Eur, 12.05 – 15,96 Eur, 12.06 – 27,8 Eur, 12.11 – 29 Eur muitinei mokėta už ką, 12.12 – 143,52 Eur, 12.19 – 88,85 Eur“; 2025 m. balandžio 8 d. laiške nurodė: „Prašau pasitaisyti sąskaitą, nes pas klientą tokia, tada susitvarkys skola“; 2025 m. balandžio 9 d. laiške nurodyta: „Prašau susitvarkyti sąskaitas, nes D. koreguoja sąskaitas ir nesukelia. Be to, R. buvo rašiusi 2023-03-30 buvo gauta 31,78 ir nepriskirta niekam. Prašau pažiūrėti kam turėjo būti sąskaita“; 2025 m. balandžio 25 d. laiške nurodė: „Reikia, kad pažiūrėtumėt kur yra su minu, bent fizinius asmenis ar jiems nerašytos sąskaitos ar jų gautus pinigus užkelti ant kažko kito. Kitur matysite mano prierašus, apie skolininkus mums tai šiuos taip pat reiks tvarkytis, nes yra kur nuo 2022 metų“; 2025 m. gegužės 27 d. laiške nurodė: „Pagal banką matau, kad 10-19 mokėjo R. B., bet pinigai užkabinti ant kito asmens, Tai nežinai keičiam partnerį ir rašot kas sumokėjo, ar rašysit ant kito asmens?“; 2025 m. gegužės 30 d. laiške nurodė: „Labas rytas, Visa skolų neatitikimų pradžia ateina iš jūsų, kai tas pats klientas yra suvedamas du ar tris kartus. Jūs apsunkinate visą buhalterijos darbą. Nebenoriu ginčytis, sutvarkysime kas įmanoma iki 05-31 dienos, kai suvesite sąskaitas už 05 mėn. ir atvešite, ką mes turime suvesti. Tada dar kartą pasiderinsime ir naujiems buhalteriams perduosime dokumentus. Taip pat vis dar laukiame atsiskaitymo“. Nurodyta ir kita byloje esanti ieškovės susirašinėjimo su atsakove (jos darbuotojais) medžiaga patvirtina, kad būtent dėl to, kad atsakovė pateikdavo netikslius pirminius duomenis, vėluodavo pateikti atitinkamus pirminius duomenis, ieškovė negalėjo nustatytu laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovės vadovas, duomenis apie pirkimus ir gamybą suvesdavo įmonės (atsakovės) darbuotojai, todėl labai tikėtina, kad atitinkami neatitikimai, klaidos ieškovės parengtuose dokumentuose galėjo susidaryti taip pat būtent dėl atsakovės (jos darbuotojų) netiksliai ir netinkamai suvedamų duomenų į sistemą.
29. Nors atsakovė apeliaciniame skunde dėstė apie ieškovės nepakankamą bendradarbiavimą, tvirtino, kad ieškovė nepateikė aiškių ir patikrinamų trūkumų sąrašų, netinkamai vykdė numatytą dokumentų patikros, informavimo būdą ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė, vykdydama Sutartyje numatytas pareigas, aktyviai komunikavo su atsakove, jos darbuotojais, nurodydavo esamus neaiškumus, prašydavo pateikti trūkstamus dokumentus, prašydavo patikslinti atitinkamus duomenis. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas, nusiskundimus dėl netinkamo jos bendradarbiavimo sprendžiant klausimus, dėl atsiradusių apskaitos dokumentų neaiškumo, netikslumo, netinkamumo, byloje nėra.
30. Vertinant ieškovės suteiktų apskaitos paslaugų kokybę ir tinkamumą, svarbu pažymėti ir tai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovei būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl jos netinkamai atliekamų paslaugų suteikimo, nors šalis atlygintinų paslaugų teikimo santykiai siejo dar nuo 2020 metų. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovė iš esmės tik 2025 m. gegužės 29 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad yra neatitikimų skolų apyvartoje, tai kelia pagrįstą susirūpinimą dėl buhalterinės apskaitos tikslumo ir patikimumo, nurodydama konkrečius pavyzdžius, o 2025 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške nurodė, jog oficialiai informuoja, kad atsiskaitymai su ieškove yra stabdomi dėl esminių paslaugų teikimo pažeidimų – balansas nepateiktas iki šiol, skolų apskaita neištaisoma nuo vasario (nėra aiškios skolų senėjimo lentelės, dalis klientų skolų neatspindi realios padėties ir kt.), todėl visi mokėjimai sustabdomi, kol bus pateiktas korektiškas 2024 m. balansas, ištaisyti visi skolos apskaitos pažeidimai, pateikti klientų mokėjimo žiniaraščiai ir pan. Svarbu pažymėti, kad aptariamą pretenziją atsakovė ieškovei nusiuntė tik po to, kai 2025 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė atsakovės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, taip pat nurodė, kad balansas bus pateiktas iki birželio 15 d. Taip pat atsakovė, siekdama įrodyti netinkamą apskaitos paslaugų suteikimą, iš esmės nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo atsakinga už atsakovės 2025 m. birželio 13 d. ieškovei siųstoje pretenzijoje nurodytus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant atitinkamiems ieškovės suteiktų paslaugų trūkumams, atsakovė, kaip įmonė, juridinis asmuo, kuri šiuo metu buhalterinę apskaitą tvarkosi pati (šią aplinkybę nurodė atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus), turėjo visas galimybes pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius nesutikimo su ieškiniu aplinkybes. Atsakovei šios pareigos neįgyvendinus, ji turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Įvertinus aptartus apeliantės nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės visą atsakomybę dėl Sutarties vykdymo siekia perkelti ieškovei, neįvertindama aplinkybės, jog anksčiau šioje nutartyje minėtų Sutarčių nuostatų pagrindu būtent atsakovė buvo atsakinga už savalaikį ir tinkamą (teisingą) pirminių apskaitos dokumentų pateikimą ieškovei. Šalių sudarytos Sutarties 8 straipsnio 3 punktas taip pat papildomai patvirtina atsakovės atsakomybę už tinkamą ūkinių operacijų vedimą. Pagal Sutarties 8 straipsnio 3 dalį, ieškovė neatsako už ūkines operacijas, neįrašytas atsakovės pateiktuose dokumentuose, taip pat už minėtas operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti, ir už savo atliktus skaičiavimus, kurie buvo atlikti, vadovaujantis klaidingais atsakovės dokumentais.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vykdydama Sutartimi jai pavestas funkcijas, buvo atsakinga ne tik už buhalterinės apskaitos vedimą, bet, kaip jau minėta, ir finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą finansinėmis institucijoms, taip pat už įvairių pranešimų įvairioms institucijoms (VSDFV, VMI ir kt.) teikimą, tačiau byloje nėra duomenų (atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokių įrodymų neteikė), kad atsakovė iš valstybinių institucijų ar kitų asmenų būtų gavusi kokius nors pranešimus, įspėjimus ar kitokio pobūdžio dokumentus, kurie patvirtintų netinkamą, neteisingą ieškovės paslaugų teikimą.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių netinkamą ieškovės Sutartimi prisiimtų ir atsakovei suteiktų paslaugų vykdymą.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ankstesniu laikotarpiu, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d., ieškovės suteiktų paslaugų kokybės, ir tokiu būdu susiaurino ginčo laikotarpį iki 2025 m. sausio–gegužės mėn.
36. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023).
38. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad ieškovės ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 028,50 Eur skolą laikotarpiu už nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. atsakovei suteiktas apskaitos paslaugas. Ginčo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už ankstesniais laikotarpiais jos suteiktas apskaitos paslaugas, byloje nėra. Atsakovė priešpriešinio reikalavimo (priešieškinio) pripažinti, kad ieškovė ankstesniu, ne ginčo laikotarpiu, suteikė netinkamas apskaitos paslaugas ir priteisti žalą, civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepareiškė. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai mano, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama ieškovės suteiktų paslaugų kokybė ankstesniu laikotarpiu. Ieškovė pareikštu ieškiniu aiškiai apibrėžė ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ginčo laikotarpį, todėl išeiti iš ieškinio ribų pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme pareikštas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, atsakovo atsikirtimai į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
39. Kaip jau minėta, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023).
40. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nusprendė nevertinti ieškovės suteiktų paslaugų kokybės už ankstesnį laikotarpį, t. y. iki 2025 m., todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacijos ribų ir taip pat pritardamas minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai, plačiau dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, susijusio su ieškovės suteiktomis paslaugomis iki 2025 m. sausio 1 d., nepasisako.
41. Apeliantė skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja remdamasi procesinės teisės normų pažeidimu, tvirtindama, jog buvo pažeisti proceso rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymų dėl audito išvados pateikimo ir (ar) audito ekspertizės paskyrimo, užkirto kelią atsakovei įrodyti jos nurodomas atsikirtimo į ieškinį aplinkybes, ir tokiu būdu prioritetą suteikė proceso koncentracijai ir greitam civilinės bylos išnagrinėjimui, o nesuteikdamas atsakovei galimybę įrodyti ieškinio nepagrįstumą. Tvirtina, kad dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, todėl civilinė byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pripažinus, kad bylos esmė gali būti atskleista apeliacinės instancijos teisme, prašo ieškinį atmesti.
42. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus apeliantės skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymų dėl audito išvados / ekspertizės paskyrimo, nulėmė civilinės bylos esmės neatskleidimą ir tokiu būdu buvo apribota atsakovės teisė įrodinėti atsikirtimų į ieškinį aplinkybes, pažeisti proceso lygiateisiškumo, rungtyniškumo principai.
45. Civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme, o konkrečiai – parengiamojoje proceso stadijoje.
46. Būtent todėl pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija yra viena iš svarbiausių. Nuo to, kaip bus pasirengta bylos teisminiam nagrinėjimui, galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimai ir atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, kada bus nurodyti ir pateikti teismui byloje tirtini įrodymai, tiesiogiai priklauso teismo galimybė bylą išnagrinėti jau per pirmąjį teismo posėdį. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti, ginčo esmės išsiaiškinimas, įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų nustatymas, taip pat kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, atlikimas (CPK 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų priežasčių CPK 226 straipsnyje įtvirtinta šalių ir trečiųjų asmenų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus per pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją.
47. Kadangi visa bylos medžiaga suformuojama parengiamojoje stadijoje, kad bylą galima būtų išnagrinėti per vieną teismo posėdį, todėl atitinkamai CPK įtvirtintas ribojimas vėliau, jau paskyrus bylą į teismo posėdį, teikti naujus įrodymus. Vėliau pateiktus įrodymus teismas turi teisę atsisakyti priimti arba atmesti prašymą juos išreikalauti, jeigu vėlesnis įrodymų pateikimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (ar) įrodymai ar prašymas dėl jų išreikalavimo galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnio 2 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas su priedais ir teismo pranešimas) įteikti 2025 m. spalio 21 d. Atsakovė 2025 m. spalio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (DOK-126390). 2025 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „Elektrotechnikos sprendimai“ nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo trūkumus. 2025 m. lapkričio 7 d. atsakovė pateikė patikslintą atsiliepimą (DOK-130691), kuris teisėjos 2025 m. lapkričio 10 d. rezoliucija priimtas. Tiek pradiniame atsiliepime, tiek patikslintame atsakovė buvo nurodžiusi leisti jai pateikti audito išvadą per 45 kalendorines dienas. Kaip teisingai nurodo apeliantė apeliaciniame skunde, 2025 m. lapkričio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl audito paskyrimo. Aptariamo parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė, prašydama leisti pateikti audito išvadą, teigė, kad tokiu būdu siekia įrodyti, kad ieškovė netinkamai vykdė apskaitos paslaugas, ypač atsakovės klaidos buvo pastebimos dėl klientų ir tiekėjų. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl audito išvados pateikimo, atsakovei išaiškino, jog šalys bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus turi teikti operatyviai, kuo greičiau, ir teismas nedaro kliūčių tokio pobūdžio dokumento pateikimui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad audito išvadai pateikti nurodytas 45 kalendorinių dienų terminas, todėl prašymą atmeta. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl audito išvados pateikimo, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, iš esmės neuždraudė ir neapribojo jos teisės įrodinėti atsikirtimų į ieškinį aplinkybes, taip pat iš esmės neuždraudė pateikti atsakovei audito išvadą, tačiau akcentavo, kad atsakovės nurodytas terminas audito išvados pateikimui nėra suderinamas su proceso operatyvumo principais ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nurodoma, kad teismas, naudodamasis CPK 225 straipsnyje įtvirtinta išaiškinimo teise (dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo), gali patikslinti, kuri šalis ir kurias aplinkybes turi įrodyti, tačiau ši teismo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti ir ar pateiktų konkrečių įrodymų ir kiek pakaks šalies įrodinėjamoms aplinkybėms pripažinti esant įrodytomis. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti bylai įrodymus, kokius teikti ir kiek jų teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
49. Svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, atsakovė tiek pradiniame, tiek patikslintame atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą dėl audito išvados pateikimo. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi, paskirdamas parengiamąjį teismo posėdį 2025 m. lapkričio 26 d., šalims išaiškino, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (įvykdė CPK 226 straipsnyje nustatytą pareigą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei manant, kad, be audito išvados, kitu būdu, kitais įrodymais ji neturi galimybės įrodyti atsikirtimuose į ieškinį nurodytų aplinkybių, ji turėjo imtis aktyvių veiksmų ir jau gavusi iš teismo procesinius dokumentus, esant reikalui, kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl audito išvados parengimo. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir jis savo iniciatyva negali rinkti įrodymų, teismas tik turi procesinę pareigą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų pareigą įrodyti ieškinio ir atsikirtimų į jį aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įgyvendinęs CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės buvo paklausta, kokiais įrodymais ji grindžia savo nesutikimą su ieškiniu, atsakovė nurodė, kad viskas yra pateikta kartu su atsiliepimu.
50. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas aptariamo parengiamojo teismo posėdžio metu, nuspręsdamas dėl atsakovės atsiliepime pateiktų procesinių prašymų ir jų netenkindamas, įskaitant prašymą dėl ieškovės įpareigojimo pateikti atitinkamus dokumentus, galbūt pagrindžiančius ieškovės netinkamai suteiktų apskaitos paslaugų kokybę, pabrėžė, jog atsakovės prašymas nėra konkretus ir aiškus. Atsakovei buvo išaiškintina, jog, siekdama, kad bylai būtų pateikti papildomi įrodymai, ji turi teisę suformuluoti prašymą teismui, jame išdėstant, kokius konkrečius dokumentus prašoma išreikalauti, o ne apsiriboti abstrakčiu prašymu. Be kita ko, atsakovei išaiškinta, jog, norėdama ieškovei pareikšti priešpriešinius reikalavimus, ji turi galimybę pateikti teismui priešieškinį, tačiau tokia galimybe, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nepasinaudojo. Dar daugiau, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ieškovės netinkamą apskaitos paslaugų teikimą grindė aplinkybėmis, jog ieškovė VSDFV ataskaitas teikė be vadovo žinios ir patvirtinimo, taip pat ieškovė savavališkai pakoregavo VSDFV ir VMI teikiamus dokumentus, be atsakovės žinios sukūrė ir įkėlė atitinkamas sąskaitas į „Rivile“ buhalterinę atsakovo sistemą, o valstybės įmonei Registrų centrui pateikė tik sutrumpintą balanso ataskaitą, kuriame esantys duomenys neatitinka faktinės finansinės padėties ir nebuvo derinti su įmonės vadovu, tačiau iš esmės šias aplinkybes konkrečiai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Šios ir kitos anksčiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą ir tokiu būdu užkirto atsakovei kelią įrodyti jos nurodomas aplinkybes.
51. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 9 d., t. y. paskirtą teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme datą, atsakovė pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo (DOK-143964, o vėliau DOK-144180), kartu su pateiktu prašymu, be kita ko, buvo pateikta 2025 m. gruodžio 9 d. atsakovės ir audito įmonės UAB „Thezis“ sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurios 1.1 punktą audito įmonė įsipareigojo atlikti atsakovės finansinės ir mokesčių apskaitos patikrinimą ir pateikti ataskaitą pagal atsakovės suformuluotą užduotį, kuri yra šios sutarties priedas Nr. 1. Audito išvada turėjo būti atlikta vertinant atsakovės apskaitą ir finansinę atskaitomybę už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu, išklausęs šalių pozicijas dėl pateikto prašymo, vadovaudamasis CPK 251 straipsniu, taip pat 7 ir 12 straipsniais, nusprendė netenkinti atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant jai pateikti minėtą audito išvadą.
52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir jas sistemingai vertindamas su 2025 m. gruodžio 9 d. pakartotiniu atsakovės prašymu dėl audito išvados pateikimo, daro išvadą, nors atsakovė dar 2025 m. spalio 29 d. ir 2025 m. lapkričio 7 d. atsiliepimais į ieškinį kėlė klausimą dėl audito išvados pateikimo galimybės, tačiau nepaisant to, atsakovė tik 2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu pateikė tą pačią dieną su audito įmone sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį dėl UAB „Elektrotechnikos sprendimai“ audito atlikimo. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, dėl kokių objektyvių priežasčių atsakovė anksčiau negalėjo sudaryti sutarties dėl audito atlikimo. Byloje taip pat jau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio (2025 m. lapkričio 26 d.) metu neprieštaravo tokios išvados pateikimui, tačiau atkreipė dėmesį, kad audito išvados parengimo ir pateikimo terminas yra nepagrįstai ilgas. Nepaisant to, sutartį dėl audito atlikimo atsakovė sudarė tik 2025 m. gruodžio 9 d. Pažymėtina, jog, pagal CPK 251 straipsnio 2 dalį, jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė aptariamo teismo posėdžio metu ne prašė priimti jau parengtą audito išvadą, kaip papildomą įrodymą, o prašė atidėti bylos nagrinėjimą suteikiant jai galimybę pateikti papildomus įrodymus, t. y. prašymo pateikimo metu atsakovė dar net neturėjo parengtos audito išvados, ir aplinkybių, kodėl minima sutartis su audito įmone negalėjo būti sudaryta anksčiau, nenurodė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė dar 2025 m. spalio 3 d. perdavė atsakovei visus finansinius dokumentus ir ginčo dėl to nėra, todėl atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimus, turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimuose nurodomas aplinkybes, arba kreiptis dėl audito išvados parengimo anksčiau, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, tokiu būdu neįgyvendindama CPK 7 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės skundo argumentai, susiję su aplinkybėmis dėl audito išvados nepateikimo, laikytini jos gynybine pozicija byloje priėmus jai nepalankų sprendimą, taip pat siekiant pateisinti savalaikį įrodymų nepateikimą, norint pagrįsti atsikirtimuose išdėstytas aplinkybes.
53. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, matydamas įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsikirtimus, trūkumą, privalėjo siūlyti naudotis atstovavimo institutu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka.
54. Pagal CPK 55 straipsnį, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, be kita ko, gali būti ir advokatai ar jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas), aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir kiti CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.
55. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme (pateikiant atsiliepimą į ieškinį, 2025 m. lapkričio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje) atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, atstovavo jos vadovas G. K. Vėliau proceso eigoje atsakovė 2025 m. gruodžio 3 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu Gintaru Žičkumi. Pažymėtina, jog atsakovė yra verslininkė, jai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pritarti apeliantės argumentams, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė jai pasinaudoti atstovavimo institutu, buvo prielaida, užkirtusi kelią jai tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigą, juo labiau, kaip jau minėta, 2025 m. gruodžio 3 d. atsakovė susitarė dėl atstovavimo su profesionaliu teisininku, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma ir suprantama, kad, gindama savo interesus teisme, ji gali kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Tai, kad teikiant atsiliepimą ir parengiamajame teismo posėdyje atsakovei atstovavo jos direktorius, o vėliau – advokatas, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovė negalėjo ir ankstesnėse proceso stadijoje pasinaudoti CPK 56 straipsnyje įtvirtintu atstovavimo institutu. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, įskaitant ir jo apsisprendimą pasinaudoti ar ne profesionalių teisininkų paslaugomis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant klausimą, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
Dėl bylos procesinės baigties
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl civilinės bylos esmė buvo atskleista ir ieškovės ieškinys pagrįstai tenkintas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
60. Apeliantė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 2 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį.
61. Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
62. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sigera“, juridinio asmens kodas 302494426, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotechnikos sprendimai“, juridinio asmens kodas 305053561, 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Erika Tamošaitienė