Civilinė byla Nr. e2A-50-883/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01018-2021-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos statybos plėtrai“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos statybos plėtrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytosta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytosta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos statybos plėtrai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste - UAB) „Investicijos statybos plėtrai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vytosta“ 4668 Eur skolą 168,05 Eur delspinigius bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2017 m. birželio 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20170626/1, pagal kurią įsipareigojo atlikti gyvenamųjų namų Varnės g. 44, Vilniuje, fasadų šiltinimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti per 5 darbo dienas. Atsakovė darbus priėmė, jai 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo išrašyta sąskaita – faktūra Serija ISP Nr. 024 4 668 Eur sumai, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei prašomą priteisti pinigų sumą.

2.       Atsakovė UAB „Vytosta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovės, darbai buvo atlikti nekokybiškai, ji turėjo šalinti defektus. Dėl to atsakovė patyrė 4006,29 Eur defektų šalinimo išlaidas, kurias priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1178, 40 Eur palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

3.       Ieškovė su atsakovės argumentais dėl nekokybiškai atliktų darbų nesutiko ir nurodė, kad šalys pasirašė darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir jame jokių trūkumų nenurodė. Atsakovė vėliau vienašališkai nedalyvaujant ieškovei surašė defektinį aktą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį  tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Investicijos statybos plėtrai“ iš atsakovės UAB „Vytosta“ 1 357, 02 Eur skolą, 48,85 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1405,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,03 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė atsakovei UAB „Vytosta“ iš ieškovės UAB „Investicijos statybos plėtrai“ 1393,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681straipsnis). Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2.1.7. punkte numatyta, kad rangovas (ieškovė šioje byloje) suteikia atliktiems darbams garantiją, kurios terminas numatytas CK ir Statybos įstatyme, todėl atsakovė turi teisę reikalauti rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes atliktų darbų defektai susiję su fasado apdaila nustatyti 2017 m. rugsėjo 25 d. praėjus 10 dienų po darbų atlikimo, t. y. per garantinį terminą. Šalių pasirašytas darbų priėmimo aktas patvirtina, kad darbai, įskaitant fasado dekoravimo darbus, atlikti tinkamai, tačiau tai nereiškia, kad defektai dėl darbų specifikos negali pasimatyti vėliau, t. y. per garantinį terminą. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad fasadą sugadino lietus, nes ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors būtent jai teko pareiga šią aplinkybę įrodyti.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl 2981,79 Eur sumos yra nepagrįstas, nes atsakovės išlaidas sudaro sumos, sumokėtos UAB „Aloveda“, o šiai atsakovė sumokėjo 2464,29 Eur. Be to, prašydama priteisti nuostolius su PVM mokesčiu nepateikė į bylą įrodymų, kad šios sumos dalies nesusigrąžino per PVM atskaitą ir, kad ši suma taip pat sudaro jos nuostolius. Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nuostolius, kuriuos sudaro medžiagos pirktos ir skirtos fasado defektų šalinimui, tačiau UAB „Spalvų sala“ atsakovė sumokėjo 1024,50 Eur (visą sumą įskaitant PVM), tačiau, prašydama priteisti visą sumą, nepateikė teismui įrodymų, kad PVM dalies nesusigrąžino per PVM atskaitą, todėl atsakovei už fasadui panaudotas medžiagas priteistina iš ieškovės 846,69 Eur be PVM suma.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovės išlaidos dėl nekokybiškai atliktų darbų yra mažesnės, nei ieškovės atliktų darbų vertė, ir tai neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė atliko darbų atsakovės naudai už 4 668 Eur. Įskaičius atsakovės nuostolius į ieškovės atliktų darbų vertę, atsakovė skolinga ieškovei 1 357,02 Eur, todėl atsakovės sudaromi nuostoliai atskirai iš ieškovės nepriteistini. Įvertinus tai, kad ieškovės atliktų vertė yra didesnė nei atsakovės patirti nuostoliai darbų defektų šalinimui, atmestas atsakovės reikalavimas dėl 1178,40 Eur palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 1357,02 Eur ir remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 4.1 punkto nuostatomis iš atsakovės ieškovei priteisti 48,85 Eur delspinigiai.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Investicijos statybos plėtrai“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino atsakovės UAB „Vytosta“ pateiktus įrodymus, o civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu taikė atsakovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.246 - 6.249 straipsnius.

8.2.                      Teismas išsprendė bylą remdamasis specialiosiomis teismo normomis, reglamentuojančiomis statybos rangovo atsakomybę po objekto - gyvenamojo namo, adresu Varnės g. 44, Vilniuje, užbaigimo ir priėmimo eksploatacijai, tai yra už darbų kokybės defektus, nustatytus per garantinį terminą (CK 6.697 straipsnio l dalį ir 3 dalį), savo iniciatyva pritaikydamas CK 6.664 straipsnio 3 dalį, nors užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti nuostolius už netinkamos kokybės darbą tik tuo atveju, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus yra numatyta rangos sutartyje Nr. 20170626/01 (CK 6.665 straipsnio l dalies 3 punktas). Šalys tokios teisės užsakovui nenumatė.

8.3.                      Kadangi atsakovė nurodė netinkamai atliktą darbą užbaigusi pasinaudodama kito rangovo UAB „Aloveda“ paslaugomis ir jam už fasado sienų kokybes defektų taisymą sumokėjo 2981,79 Eur, todėl iki statybos objekto, adresu Varnės g. 44, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti pagal viešame registre Nr. 1/41571 nustatytą paskirtį, tai yra iki statybos objekto visų darbų rezultato atidavimo naudoti, kitas rangovas turėjo užtikrinti, kad per visą garantinį laiką statybos objekto dalis - sienų fasado apdaila atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

8.4.                      Teismas sprendime, neturėdamas specialių žinių dėl fasado sienų apdailos dekoratyviniu tinku darbų ir technologijos specifikos, padarė nepagristą išvadą, jog 2022-05-08 nuotraukose defektus užsakovas negalėjo pastebėti akto Nr. 3 pasirašymo metu, nors tai yra dekoratyvinio tinko viršutinis sluoksnis, kuriuo akivaizdūs defektai negalėjo būti paslėpti statybos darbų atlikimo metu. 2017-09-25 defektiniame akte dekoratyvinio tinko trūkumai, aprašyti kaip „tiesiog atšokęs ir nuvarvėjęs daugelyje vietų“, vizualiai skiriasi nuo 2022-05-27 į bylą pateiktų foto nuotraukose užfiksuotų trūkumų, nes jokio „atšokusio ir nuvarvėjusio daugelyje vietų tinko“ fotonuotraukose nėra užfiksuota, jose užfiksuota atskirose vietose apie keletą kvadratinių metrų ploto vandens mechaniškai išplauktas dekoratyvinio tinko viršutinis apdailos sluoksnis. Užfiksuoti defektai pagal kilmę galėjo atsirasti tik nuo netinkamo stogo ir lietvamzdžių įrengimo bei eksploatacijos, nuo gamtinių oro sąlygų.

8.5.                      Prieš samdant kitą rangovą praėjus keletui mėnesių nuo statybos darbų priėmimo, užsakovas privalėjo pakviesti UAB „Investicijos statybos plėtrai“ ir nepriklausomą statybos srities specialistus fasado sienų kokybes defektų plotų nustatymui ir tik tuo pagrindu pateikti pretenziją su reikalavimu neatlygintinai pašalinti darbų kokybės trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti dar neapmokėtų darbų kainą tai sumai, kuri yra numatyta suderintoje sąmatoje, priklausimai nuo defektų ploto.

8.6.                      Už 2017 m. rugpjūčio 7 d. Atliktų darbu akte Nr. 3 nurodytus fasado tinkavimo darbus užsakovas UAB „Vytosta“ sumokėjo rangovui ir tai įrodo, jog užsakovas minėtus darbus priėmė, nes aktą pasirašė be pastabų ir ginčo dėl apmokėjimo už šiuos darbus nekilo. Tai reiškia, kad statybos objekto dalies - fasado apdailos dekoratyvinio tinko atsitiktinio sugadinimo rizika nuo netinkamų lietvamzdžių įrengimo ir/ar naudojimo tenka užsakovui.

8.7.                      Atsakovas UAB „Vytosta“ savo procesiniuose dokumentuose ginčijo būtent apmokėjimą už „Atliktų darbų aktą Nr. 4“, kuriame nurodė ne konkretų UAB „Aloveda“ paslaugomis atliktų defektinių darbų pavadinimus ir kiekius, bet bendrą pavadinimą. Rašytinis dokumentas, iš kurio turinio net statybos specialistui objektyviai negalima nustatyti nei konkrečių darbų pavadinimų, nei neva „neatliktų ir defektinių darbų“ ploto kiekių, negalima laikyti leistinu rašytiniu įrodymu. Teismas privalėjo kritiškai vertinti atsakovo UAB „Vytosta“ pakviestų ir 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. R. ir V. J. parodymus.

8.8.                      Apeliantė nesutinka su atsakovės pateiktų sumų už fasado defektų taisymą kaštais, motyvuodama, kad tarp sąskaitoje nurodyto dekoratyvinio tinko 25 maišuose nupirkto kiekio ir vizualiai matomo netinkamos eksploatacijos metu dekoratyvinio tinko nežymiam plotui (ne daugiau kaip 2 kv. m.) taisytinų trūkumų kiekių yra akivaizdūs skirtumai. Apeliantės skaičiavimais, įvertinus atsakovės į bylą pateiktose fotonuotraukose fasado sienų „atšokusio“ tinko plotą ir teismo iš ieškovo UAB „Investicijos statybos plėtrai“ atsakovo UAB „Vytosta“ naudai priteistos sumos dydį už šiuos „fasado defekto trūkumus“, dekoratyvinio tinko plotas su kokybės defektais turėjo būti ne mažiau, nei 3310,98 Eur ; 6 Eur/1 m2 = 551,83 m2, kai viso fasado sienų plotas pagal 2017-06-26 suderintą sąmatą yra 427,91 m2.

8.9.                      Teismas neįvertino fakto, jog medžiagų pirkimo data yra 2018 m. birželio 7 d., o UAB „Aloveda“ fasado defektų taisymo užbaigimo, išrašant PVM sąskaitą faktūrą, data yra 2018 m. vasario 2 d., ko negali būti, nes rangovas UAB „Aloveda“ fasado sienų dekoratyvinio tinko kokybės defektų negalėjo šalinti, neturėdamas šiam darbui rangovui nupirkto dekoratyvinio tinko mišinio.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vytosta“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Skundžiamame teismo sprendime aptariamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas atsakovė nurodė paskutinių teismo posėdžių metu, tad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas savo iniciatyva pakeitė priešieškinio teisinį ir faktinį pagrindą bei jo ribas.

9.2.                      Ieškovė nurodo prielaidas, dėl ko galėjo atsirasti defektai, tačiau byloje neprašė skirti ekspertizės

9.3.                      Atsakovė per protingą 10 dienų terminą nustatė darbų trūkumus ir pateikė ieškovei defektinį aktą, į kurį ieškovė nereagavo ir nepataisė objekto pagal nustatytus defektus iki pat šios dienos ir nekompensavo žalos. Atsakovei buvo būtina užbaigti nurodytus darbus ir darbų defektus, kadangi reikėjo paruošti turto objektą pardavimui. Atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip savo sąskaita užbaigti netinkamai atliktus ieškovės darbus.

9.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde analizuoja pateiktas atsakovės sąskaitas, ko nedarė ir neginčijo pirmosios instancijos teisme, kas sudaro pagrįstą išvadą, kad tokia teise ieškovė galėjo pasinaudoti, tačiau nesinaudojo viso proceso metu. Ieškovė bylos nagrinėjimo procese buvo nepakankamai aktyvi ir tik gavusi nepalankų sprendimą pradėjo ginčyti į bylą pateiktus įrodymus; ieškovės pateikti skaičiavimai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai, kylantys iš tarp šalių sudarytos rangos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant atliktų statybos darbų trūkumų ir jų pašalinimo išlaidų atlyginimo dydžio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikia išrašą iš Nekilnojamojo turto registro (Nr. 44/2160104), kurį prašo prijungti prie bylos, nurodydama, kad šie duomenys patvirtina, jog UAB „Vytosta“ objekte, adresu Varnės g. 44-1, 44-2, Vilniuje, statybos darbai buvo tęsiami dar 2018 metais ir užbaigti tik 2019 metais.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.

14.       Byloje nėra duomenų, kad apeliantė aptariamą įrodymą būtų prašiusi prijungti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismas būtų atsisakęs jį priimti, taip pat akivaizdu, kad ieškovė turėjo visas galimybes šiuos įrodymus gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Būtinumą šį įrodymą teikti tik apeliacinės instancijos teismui apeliantė grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovės pasirinktą teisių gynimo būdą. Atsakovė nesutiko, kad šie įrodymai būtų prijungti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomas prijungti Nekilnojamojo turto registro išrašas yra viešai prieinamas, išrašo duomenys nebuvo nurodyti/pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodyta aiški šių teikiamų duomenų reikšmė, todėl nėra pagrindo nustatytų išimčių taikymui, pateiktas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).

        Dėl rangovo pareigų ir atsakomybės už darbų trūkumus

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Investicijos statybos plėtrai“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Vytosta“ (užsakovė) 2017 m. birželio 26 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fasadų šiltinimo darbus ir atlikti paprastą remontą adresu Varnės g. 44, Vilniuje, atlikti paprastąjį remontą pagal sutartį, perduoti šių darbų rezultatą užsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys 2017 m. rugsėjo 15 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 4, kuriame užfiksuoti atlikti darbai (sienų apklijavimas neoporu ir užarmavimas klijais, sintetiniu tinkleliu) 4668 Eur sumai. Tą pačią dieną ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija ISP Nr. 024 4668 Eur sumai.

17.       Atsakovė 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriame nurodė pagal rangos sutartį netinkamai atliktus darbus: 1) Polistireninis putplastis vietomis suklijuotas su itin dideliais plyšiais, kurių dydis 8-12 mm, šie plyšiai užtaisyti makrofleksu, kas nėra leistina pagal statybos normas. Defektinės vietos – prie pagrindinių įėjimo durų 3-B ašių susikirtime alt.+1,2m,A-1 ašių susikirtime, alt. 1,8 m; 2) 3-E ašių susikirtime kampas nuo antrojo aukšto nukrypęs nuo vertikalės į pastato vidinę pusę per 10 mm; 3) dekoratyvinis tinkas tiesiog atšokęs ir nuvarvėjęs daugelyje vietų (šoninės namo sienos ties karnyzo mazgais, virš stoginės, virš katilinės patalpų ir kitur.) 4) Rangovas viršijo net 7 proc. medžiagų sąnaudų, kurios buvo numatytos projektui pagal gamintojų nurodytas 1 kv.m. išeigas. Didelių gabaritų išmesto polistireno kiekis yra 7m3. Yra fotofiksacija. Dėl nutrupėjusio ir apgadinto tinko taip pat padidės medžiagų išeiga; 5) darbų pabaiga pagal sutartį yra 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nuo šios dienos užsakovas turi teisę pagal sutartį išskaičiuoti delspinigius bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius (pastolių nuomos išlaidos, vėluoja startuoti kiti darbai dėl neužbaigto fasado (terasų įrengimas, nuogrindų apie namą įrengimas, trinkelių klojimas); 6) Rangovas raštiškai įsakymu nepaskyrė atestuoto darbų vadovo objektui; 7) Iki šios dienos atlikti darbai perduoti netinkamai, nepateikti atliktų darbų perdavimo- priėmimo aktai. Defektiniame akte nurodyta, kad nepašalinus trūkumų iki nurodyto termino (2017 m. rugsėjo 28 d., 16 val.) užsakovas turi teisę nutraukti rangos sutartį vienašališkai bei pareikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

18.       Priešieškinio reikalavimui dėl 4006,29 Eur nuostolių priteisimo pagrįsti atsakovė teikė UAB „Aloveda“ PVM sąskaitą – faktūrą serija SFO Nr. 000230, išrašytą 2018 m. vasario 2 d. 2981,79 Eur sumai už fasado defektų taisymą Varnės g. 44, Vilniuje, taip pat 2018 m. balandžio 17 d. UAB „Spalvų sala“ PVM sąskaitą – faktūrą serija GVV Nr. 9256 už silikoninio tinko, gruntinių ir silikoninių dažų pirkimą.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas ieškovės reikalavimą pagrįstu visa apimtimi (4668 Eur), tačiau į ieškovės atliktų darbų vertę, remdamasis CK 6.130 straipsnio nuostatomis, įskaitė atsakovės patirtų nuostolių dalį, kurių atsakovė reikalavo priešieškiniu (3310,98 Eur). Atsakovė neskundė sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti pagrįstais, tad dėl ieškinio reikalavimų apeliacinės instancijos teisme nepasisakytina, nes tai nėra apeliacijos objektas.

20.       Atsakovės priešieškinio reikalavimai iš dalies buvo patenkinti atsižvelgiant į tai, kad per ieškovės atliktų darbų garantinį laikotarpį, išryškėjo darbų, susijusių su fasado apdaila, defektai, ir atsakovė dėl to patyrė nuostolių – išlaidų dėl ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo, kuriuos atsakovė (užsakovė) pavedė atlikti UAB „Aloveda“. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybės defektus, atsiradusius per garantinį terminą, nes pati atsakovė šiuo pagrindu savo teisių negynė ir rėmėsi tik bendrojo pobūdžio rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

21.       Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 21 punktas).

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia). Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus.

23.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė faktinį (netinkamas darbų pagal rangos sutartį atlikimas) ieškinio pagrindą, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą priteisti iš ieškovės 4006,29 Eur nuostolius, patirtus dėl darbų defektų šalinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu atsakovės subjektinės teisės turėtų būti apgintos, ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, tad apeliacinio skundo argumentai dėl teismo iniciatyvos taikant tinkamas civilinio kodekso nuostatas, atmestini.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).

25.       CK nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo (ieškovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

26.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškovės, kaip rangovės, atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl jos pagal rangos sutartį atliktų darbų defektų šalinimo.

27.       Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

29.       Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju užsakovo teisė pašalinti trūkumus šalių pasirašytoje rangos sutartyje numatyta nebuvo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų; kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo rangovui atlyginti defektų šalinimo išlaidas pagrįstai rėmėsi CK 6.664 straipsnio 3 dalimi (jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas).

30.       Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovei civilinę atsakomybę, nes pripažino, kad ieškovės atliktų darbų defektai atsirado per garantinį terminą. Įvertinus tai, kad sutarties 2.1.7 punktu šalys susitarė dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir civilinio kodekso nustatytų garantinių terminų taikymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė defektinį aktą ieškovei pateikė 2017 m. rugsėjo 25 d. (ieškovė neginčijo gavusi defektinį aktą), t.y. praėjus dešimčiai dienų po paskutinių ieškovės atliktų darbų pabaigos, laikytina, kad teismas pagrįstai taikė civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias rangos darbų kokybės garantiją.

31.       Nors apeliantė ir teigia, kad teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra nustatytos. Atsakovė įrodė darbų defektų faktą, pateikdama tai patvirtinančias objekto nuotraukas ir ieškovei teiktą pretenziją, ieškovė patvirtino, kad nuotraukos yra iš ginčo objekto. Ieškovė, savo ruožtu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Ieškovės versijos apie galimai netinkamai įrengtus lietvamzdžius, argumentai, kad nuotraukose fiksuoti defektai padaryti ne ieškovės darbų atlikimo metu, buvo grindžiami tik prielaidomis, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, savo argumentus pirmosios instancijos teismui grindė kitų statybininkų pasakojimais, tačiau konkretūs asmenys šiems teiginiams patvirtinti nebuvo kviesti.

32.       Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė atliktus darbus priėmė, aktą pasirašė be pastabų, todėl fasado apdailos atsitiktinio sugadinimo rizika dėl netinkamų lietvamzdžių įrengimo ir/ar naudojimo atitenka pačiam užsakovui.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų defektai išryškėjo vėliau, nei buvo atlikta darbų apžiūra ir pasirašytas darbų perdavimo aktas, pateikti šiuos defektus patvirtinantys įrodymai (nuotraukos), todėl pripažintina, kad užsakovė (atsakovė) turėjo teisę reikšti ieškovei reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo.

34.       Kaip jau minėta, atsakovė defektų šalinimo išlaidas grindė UAB „Aloveda“ PVM sąskaita – faktūra serija SFO Nr. 000230, išrašyta 2018 m. vasario 2 d. 2981,79 Eur sumai už fasado defektų taisymą Varnės g. 44, Vilniuje, taip pat 2018 m. balandžio 17 d. UAB „Spalvų sala“ PVM sąskaita – faktūra serija GVV Nr. 9256, už silikoninio tinko, gruntinių ir silikoninių dažų pirkimą (1024,50 Eur). Apeliantė ginčija atsakovės išlaidas pagal 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą, argumentuodama, kad medžiagų įsigijimo data yra gerokai vėlesnė nei  atsakovės deklaruojama defektų šalinimo data. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

35.       Įvertinus UAB „Aloveda“ 2018 m. vasario 2 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, darytina išvada, kad ieškovės netinkamai atliktų darbų defektai buvo pašalinti iki 2018 m. vasario 2 d., t. y. iki šios sąskaitos išrašymo dienos. Įvertinus tai, kad PVM sąskaitoje – faktūroje aiškiai nurodyta, kad ji išrašyta už fasado defektų šalinimą ginčo objekto adresu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl šių darbų atlikimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės šių darbų kainos atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės skaičiavimai pagal šią sąskaitą faktūrą grindžiami jos subjektyviu požiūriu ir nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Aplinkybes, kad buvo atlikti nebūtini darbų trūkumų šalinimo darbai ar kad tokios paslaugos kainuotų pigiau, turėjo įrodyti ieškovė, tačiau ji įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas išlaidas, sumokėtas UAB „Aloveda“, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

36.       Kita vertus, atsakovės pateikta PVM sąskaita – faktūra serija GVV Nr. 9256 už silikoninio tinko, gruntinių ir silikoninių dažų pirkimą, išrašyta tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo defektų šalinimo darbų atlikimo. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad medžiagos skirtos būtent ginčo objekto defektams šalinimui, sąskaita išrašyta kitam juridiniam asmeniui UAB „Spalvų gama“, nors atsakovė nurodė, kad defektų šalinimui samdė UAB „Aloveda“. Be to, CK 6.686 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Atsakovei nepateikus į bylą rangos sutarties tarp atsakovės ir UAB „Aloveda“, kuri patvirtintų, kad medžiagomis rūpinosi atsakovė, apeliacinės teismas sprendžia, kad UAB „Aloveda“ fasado defektų šalinimo darbus atliko pati aprūpindama reikiamomis medžiagomis ir visa defektų šalinimo sąmata atsispindi tik 2018 m. vasario 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje (2981,79 Eur).

37.       Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nepagrindė visų reikalaujamų nuostolių ir reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagal 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 1024,50 Eur sumai netenkintinas, atsakovei neįrodžius, kad ši suma buvo skirta būtent medžiagoms, skirtoms ginčo objekto defektų šalinimui. Tai kartu yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. iš dalies tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei tik nuostolius pagal 2018 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą, t. y. 2464,29 Eur (suma paskaičiuota be PVM).

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o atsakovė turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 4668 Eur sumos pripažino pagrįstu, ši sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė turi atlyginti atsakovei nuostolius 2464,29 Eur sumoje, konstatuotina, kad atsakovė ieškovei turi atlyginti 2203,71 Eur (4668,00-2464,29).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nepaisant patirtų nuostolių už defektų šalinimą, liko skolinga ieškovei 2203,71 Eur ir iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su atsakove, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi ir tarp šalių sudarytos sutarties 4.1 punkto nuostatomis iš atsakovės ieškovei priteistini 79,33 Eur delspinigiai. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 2283,04 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41.       Ieškovės ieškinio reikalavimų buvo patenkinta 47 proc., o atsakovės priešieškinio reikalavimų - 47,5 proc. Ieškovė patyrė 110,45 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su žyminiu mokesčiu, o atsakovė 2177 Eur už teisinę pagalbą ir žyminį mokestį. Paskaičiavus šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal procentinę reikalavimų patenkinimo dalį ir įskaičius mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei atsakovė turėtų sumokėti 51,91 Eur išlaidų, o ieškovė atsakovei net 1034,08 Eur.

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

43.       Nagrinėjamu atveju šalys tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, tačiau šalių procesinis elgesys nėra vienintelis pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju abi šalys byloje teikė priešpriešinius reikalavimus, abejų šalių reikalavimai patenkinti iš esmės lygiomis dalimis, tačiau ieškovė savo interesus byloje atstovavo pati, taip nesukeldama atsakovei jokių reikšmingesnių pasekmių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2177 Eur išlaidas. Tokia situacija, kai šalių priešpriešinius reikalavimus patenkinus lygiomis dalimis, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai skirtingos, jų skirstymas procentine išraiška lemtų neadekvatų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą bei „pralaimėjęs moka“ taisyklės išbalansavimą, ir tai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas bei sumažinti iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Eur.

        Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl atsakovės UAB „Vytosta“ priešieškinio ir apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

45.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovė, teikdama, apeliacinį skundą sumokėjo 145,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies 47 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 68 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė nepateikė rašytinių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Investicijos statybos plėtrai“, juridinio asmens kodas 303133076, iš atsakovės UAB „Vytosta“, juridinio asmens kodas 300643063, 2203,71 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų 71 ct) skolą, 79,33 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 33 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą 2283,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei UAB „Vytosta“, juridinio asmens kodas 300643063, iš ieškovės UAB „Investicijos statybos plėtrai“, juridinio asmens kodas 303133076, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Investicijos statybos plėtrai“, juridinio asmens kodas 303133076, iš atsakovės UAB „Vytosta“, juridinio asmens kodas 300643063, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai                        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                Lina Muchtarovienė 

                 Irena Stasiūnienė