Administracinė byla Nr. eA-935-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01106-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.7.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Morigana“, dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dagana“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą
Nr. S-13 (7-197/2020) (toliau – ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. S-13); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1A-194 (toliau – ir 2020 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 1A-194) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16- 380 (toliau – ir 2020 m. birželio 4 d. sprendimas); 3) Komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-12 (7-196/2020)
(toliau – ir 2020 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. S-12); 4) Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1A-193 (toliau – ir 2020 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 1A-193); 5) Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386 (toliau – ir 2020 m. birželio
9 d. sprendimas). Tuo atveju, jei minėti reikalavimai būtų atmesti – pakeisti Komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-13 bei atleisti pareiškėją nuo Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-193 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-386 apskaičiuotų 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių bei 1 319 Eur PVM baudos; Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-194 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-380 apskaičiuotų 41 Eur muito delspinigių, 356 Eur muito baudos, 1 768 Eur PVM delspinigių bei 1 225 Eur PVM baudos.

2.       Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. birželio 4 d. sprendimais buvo nuspręsta įregistruoti importo mokesčių (muito, importo PVM) skolą, apskaičiuoti baudą ir delspinigius už tariamai tinkamai neįvykdytą prekių muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito procedūros dokumentą / deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.) ir tranzito procedūros dokumentą/deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019 m. lapkričio 13 d.) (toliau kartu – ir Deklaracijos). Bendrovė, nesutikdama su minėtais sprendimais, kreipėsi į Departamentą, kuris 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-193 ir 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-194 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais, kreipėsi į Komisiją, kuri taip pat 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. S-12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. S-13 skundą atmetė.

2.2.                      Komisija ignoravo pateiktus dokumentus bei įrodymus, kurie patvirtina, kad ginčo prekių siuntėjas – Estijos Respublikos įmonė „Steelway OU“ (toliau – ir Prekių siuntėjas) informavo pareiškėją, jog tranzitu gabenamų ginčo prekių muitinės procedūras įformins nuotoliniu būdu
(vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 233 str. 4 d. (a) p.). Be to, Prekių siuntėjas patvirtino, kad tranzito procedūros užbaigimai buvo įforminti Bulgarijos Respublikos muitinėje ir pranešė, jog tik keičiasi prekių pristatymo adresas, jas reikėtų iškrauti Latvijos Respublikoje. Apie šiuos pakeitimus buvo informuota Lietuvos Respublikos muitinė.

2.3.                      Bendrovė atliko ginčo prekių gabenimą į Latvijos Respubliką tik įsitikinusi, kad Deklaracijos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai Bulgarijoje. Nors Departamentas nurodė, jog Bulgarijos muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo muitinei kontrolei, tačiau Bendrovei nebuvo pateikta informacija, kad dokumentai butų buvę pripažinti negaliojančiais. Priešingai, nei nurodyta Komisijos sprendime, nors ginčo prekių tranzito procedūros vyko dar 2019 m. spalio – lapkričio mėn., tačiau 2020 m. vasario mėn., kai pareiškėjo atžvilgiu muitinė jau vykdė tikrinimo veiksmus, šios procedūros užbaigimo įforminimas Bulgarijoje galiojo, nebuvo nei atšauktas, nei panaikintas.

2.4.                      Komisija neatsižvelgė į tai, kad SMK 6 straipsnio nuostatos įtvirtina prezumpciją dėl elektroniniu būdu įformintų muitinės operacijų dokumentų tinkamumo ir jų prioriteto prieš rašytinius dokumentus bei įrodymus – dėl šios priežasties pareiškėjo turimi elektroniniai išrašai iš muitinės procedūrų registravimo sistemos objektyviai patvirtino tranzito procedūros užbaigimo Bulgarijoje faktą. Priešingai, nei konstatavo Komisija, mokestinio ginčo medžiaga patvirtino, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių mokesčių administratoriaus teiginius, jog pareiškėjas net nesuteikė ginčo prekių pervežimo paslaugos, jų apskritai negabeno (į Latviją). Mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikta jokių paklausimų ginčo prekių gavėjui (Latvijoje), neapklausti ginčo prekes faktiškai gabenę ir jas priėmę asmenys, nurodyti ginčo prekių gabenimo CMR važtaraščiuose, o teiginys, kad ginčo prekių gavėja – Latvijos įmonė ginčo prekių pristatymo metu nevykdė ekonominės veiklos, grindžiamas ne oficialiais įrodymais apie šios įmonės statusą, o tik Latvijos muitinės pareigūnės atsiųstu elektroniniu laišku, prie kurio nebuvo pridėta jokių duomenų ar įrodymų / priedų. Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratorius netyrė ir nepaneigė fakto, o Komisija neatsižvelgė į tai, jog už ginčo prekių pervežimo paslaugas buvo sumokėta ir atsiskaityta bankiniais pavedimais.

2.5.                      Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021 ir minėto teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2899-442/2021 buvo pakeistas, susiję tik su ginčo prekių muitinės procedūrų vykdytojo – UAB „Morigana“, o ne su ginčo prekių vežėjo mokestinėmis prievolėmis, todėl Komisija neturėjo pagrindo vadovautis šiais teismo sprendimais.

2.6.                      Ginčijamais sprendimais solidariai atsakingais už ginčo prekių tranzito muitinės procedūros teisines pasekmes buvo pripažinti du asmenys, t. y. ginčo prekių vežėjas – pareiškėjas ir ginčo prekių muitinės procedūrų vykdytojas (garantiją muitinei suteikęs asmuo) – UAB „Morigana“ (toliau – ir Morigana). Kita vertus, Morigana teisiškai atsakinga už skolos muitinei susidarymą
(100 proc.) laiko tik Bendrovę, ir jos atžvilgiu yra inicijavusi dvi neišnagrinėtas civilines bylas, kuriose siekia prisiteisti 100 proc. dydžio mokestinio ginčo byloje skundžiamais sprendimais sumokėtos mokestinės nepriemokos dydžio kompensaciją. Bendrovė buvo pateikusi konkrečius duomenis ir informaciją, kad ginčo prekių muitinės tranzito procedūrose dalyvavo ir jas užsakė ne Bendrovė, bet kiti konkretūs asmenys, konkrečiai, Prekių siuntėjas. Be to, ginčo prekių tiekime bei muitinės tranzito procedūros vykdyme dalyvavo ir kitos bendrovės, todėl teisinės pasekmės turėjo būti sprendžiamos ir dėl kitų įmonių.

2.7.                      Bendrovė atliko tik ginčo prekių pervežimo funkciją ir jokių atstovavimo muitinėje paslaugų, susijusių su ginčo prekių muitinio tranzito procedūra, neteikė ir dėl jų jokių sutarčių su kitais asmenimis neturėjo. Todėl Deklaracijų ji (jos atstovai / darbuotojai) nepildė, jokių veiksmų, susijusių su tranzito muitinės formalumų tvarkymu, neatliko ir teisiniu požiūriu net negalėjo atlikti. Dėl ginčo prekių atsiėmimo Bendrovė tiesiogiai bendravo tik su Prekių siuntėju. Žinodamas apie užbaigtą muitinės procedūrą, pareiškėjas nebeturėjo gabenti ginčo prekių muitinės įstaigoms, todėl ir jokių teisinių sąlygų jo (kaip pagrindinės ir iš esmės vienintelės skolininko muitinei) atsakomybei nėra. Skolininkais muitinei turėjo būti pripažinti kiti asmenys.

2.8.                      Bendrovė ėmėsi visų įmanomų ir nuo jos valios priklausančių veiksmų, siekdama užtikrinti vykdomų prekių gabenimo operacijų teisėtumą. Prekių gabenimo metu pareiškėjas buvo pagrįstai įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, juolab, kad jis, kaip vežėjas, nepildė bei neteikė jokių ginčo prekių tranzito deklaracijų, jas pateikė ir užpildė kiti asmenys. Be to, Komisija nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui apskaičiuoti mokesčiai buvo nesumokėti, todėl atleidimo nuo jų procedūra negalima. Visos pareiškėjui apskaičiuotos (ginčijamais muitinės įstaigų sprendimais) baudos ir kitos sprendimuose nurodytos sumos buvo sumokėtos bei padengtos. Dalis jų (muito mokesčio nepriemoka) buvo tiesiogiai išieškotos iš pareiškėjo (pačios muitinės), o likusi dalis – importo PVM mokestinė nepriemoka – sumokėta solidariai atsakingo skolininko (garanto, muitinės procedūros vykdytojo).

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      2020 m. sausio 9 d. Bulgarijos Respublikos muitinės administracija informavo Lietuvos muitinę, kad Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, buvo neteisingai užbaigtos ir kad jose nurodytos prekės muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigai Bulgarijoje pateiktos nebuvo. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į pareiškėją, kuris 2020 m. kovo 12 d. informavo, kad prekės, deklaruotas Deklaracijoje, buvo nugabentos ne gavėjui Serbijoje, o į Latviją. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nurodymą pakeisti maršrutą gavo iš prekių gabenimą užsakiusio Prekių siuntėjo. Prekių pristatymą Latvijos įmonei pareiškėjas grindė pateikdamas CMR važtaraščių Nr. FRR-121119 ir Nr. RGC-1030/01 su Latvijos įmonės spaudais, kopijas.

3.2.                      Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į Latvijos muitinę, kuri informavo, kad prekės, deklaruotos Deklaracijose, Latvijos muitinės kontrolei pateiktos nebuvo, taip pat nurodė, kad Latvijos įmonė SIA „Auto 5000“ veiklos nebevykdo nuo 2018 m., o 2020 m. ši įmonė buvo likviduota. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuota, kad paskirties muitinės įstaigai – Bulgarijos muitinės administracijai informavus, kad tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas, buvo neteisingai užbaigtos ir kad Deklaracijose nurodytos prekės muitinės kontrolei pateiktos nebuvo bei nepateikus alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta.

3.3.                      Bendrovė nepagrįstai vadovavosi Europos Komisijos oficialiai skelbiama informacija apie tranzito procedūras (elektroniniais pranešimais), kadangi elektroniniai pranešimai nelaikytini tinkamais tranzito procedūros užbaigimo įrodymais. Be to, Bulgarijos Respublikos muitinės administracija 2020 m. sausio 9 d. raštu informavo, kad Deklaracijos Bulgarijos muitinėje buvo užbaigtos klaidingai. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas žinojo, kad priima gabenti prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, nėra. Bendrovė (prekių vežėja) yra atsakinga už visų prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai, tačiau tai padaryta nebuvo, o alternatyvūs tranzito procedūros užbaigimo įrodymai muitinei nepateikti. Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde minimos Estijos Respublikos įmonės (Prekių siuntėjo) vaidmens vykdant Sąjungos tranzito procedūrą, pažymėjo, kad SMK 233 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys atsako už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros įvykdymą. Minėta Estijos įmonė nei Deklaracijose, nei CMR važtaraščiuose nenurodyta nei prekių vežėju, nei gavėju, nei tranzito procedūros vykdytoju, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl šios įmonės atsakomybės.

3.4.                      Komisija 2022 m. vasario 7 d. sprendime Nr. S-12 ir 2022 m. vasario 7 d. sprendime
Nr. S-13 išsamiai bei motyvuotai nurodė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių. Komisija, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog mokesčius, susijusius su paskirta bauda sumokėjo, klausimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudų nesprendė, tačiau, nesant pagrindo pareiškėjo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, nebuvo ir pagrindo atleisti nuo skirtų baudų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu, pagal kurį pareiškėjas taip pat tapo atsakingas už atitinkamų pareigų, susijusių su ginčo prekėms taikytos tranzito procedūros, vykdymą.

4.2.                      Tyrimo metu nustatyta, kad prekės, deklaruotos Deklaracijose, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. To neginčijo ir pati Bendrovė, patvirtinusi, kad prekes nuvežė visai kitu maršrutu, nepateikusi prekių jokios muitinės patikrai. Nesuprantami pareiškėjo argumentai, kad prekių elektroninis deklaravimas ir tų prekių pateikimas muitinei yra tarpusavyje nesusiję dalykai. Šie pareiškėjo argumentai nesuderinami su esminiais muitinės priežiūros principais bei vežėjo atsakomybe, nustatyta SMK 233 straipsnio 3 dalyje.

4.3.                      Bendrovė, priėmusi gabenimui prekes, žinojo, kad prekėms pagal Deklaracijas yra nustatyta Sąjungos tranzito procedūra, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje – tai patvirtina minėti CMR važtaraščiai, kuriuose yra vežėjo, priėmusio krovinį pervežimui, antspaudai. Pareiškėjas, žinodamas šias aplinkybes, tiesiogiai dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta. Todėl pareiškėjas kartu su procedūros vykdytoju taip pat buvo laikomas skolininku muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b punktą. Pagal SMK 84 straipsnį jeigu importo sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

4.4.                      Nesutiko su teiginiu, kad mokesčių administratorius nepagrįstai susiaurino asmenų, atsakingų už tranzito procedūros neįvykdymą, ratą, kad solidariais skolininkais turėtų būti pripažinti ir kiti asmenys, kurių veiksmai lėmė netinkamą Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, kadangi šie klausimai buvo išsamiai išnagrinėti ginčijamuose Komisijos sprendimuose. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi turima informacija, teisingai konstatavo Bendrovės, kaip prekių vežėjos, atsakomybę ir įregistravo jai solidarią skolą muitinei kartu su tranzito procedūros vykdytoju. Solidariais skolininkais muitinei pripažinti prekių siuntėją, sandėlio turėtoją, ekspeditorių, deklarantą Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo pareigos. Anksčiau išdėstytos nuostatos nepažeidė pareiškėjo teisės, esant pagrindui, pateikti atgręžtinį reikalavimą asmenims, su kuriais jis turėjo sutartinius santykius ar veikė jų interesais.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Morigana“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo Bendrovė (šioje byloje pareiškėjas) nustatyta, kad su deklaracija T1 Nr. 119LTVR500016E4F3C8 įforminus Sąjungos tranzito procedūrą, Bendrovės gabentos prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, jos taip pat nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir priešingai, nei nurodė pareiškėjas, iš tikrųjų šios prekės pareiškėjo valia buvo pašalintos iš muitinės priežiūros, jas iškrovus Rygos mieste. Dėl to buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, šis pažeidimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą. Kita svarbi aplinkybė, kuri buvo konstatuota minėtame teismo sprendime, buvo tai, kad Estijos Respublikos įmonės „Steelway OU“ (Prekių siuntėjas) neturi būti įtraukta solidaria skolininke. Ši teismo išvada visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims turi res judicata galią.

5.2.                       Bendrovė pripažino aplinkybę, kad ji žinojo, jog jos gabenamoms prekėms buvo taikoma Sąjungos tranzito procedūra. Galimą nuotolinį „prekių išmuitinimą“ pareiškėjas siekia pagrįsti SMK 233 straipsnio 4 dalies a punkto taikymu, nors minėta norma šios bylos faktinių aplinkybių kontekste net negali būti taikoma. Šiuo atveju Sąjungos tranzito procedūra buvo pažeista.

5.3.                      Bendrovės pripažinimas skolininke muitinei siejamas su SMK 233 straipsnio 3 dalimi ir SMK 79 straipsnio 3 dalies b punkto normų taikymu. Komisija itin preciziškai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes bei savo sprendimą motyvavo teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis tinkamą tranzito procedūros pabaigą.

5.4.                      Skola muitinei atsirado išimtinai dėl Bendrovės tyčinių veiksmų, sąmoningai pašalinus prekes iš muitinės priežiūros bei šiuos veiksmus siekiant „paslėpti“ tiek fiktyviu (per klaidą) Sąjungos tranzito pabaigos įforminimu Bulgarijos muitinėje, taip pat keliant argumentus apie „prekių išmuitinimą nuotoliniu būdu“, nors objektyviai užbaigti Sąjungos tranzito procedūros nepateikus muitinei prekių yra neįmanoma. Tai patvirtina tyčinius Bendrovės veiksmus, todėl atleidimas nuo baudų ar delspinigių nėra galimas.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Morigana“ iš pareiškėjo priteisė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1.                      Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad UAB „Armo“ muitinės sandėlyje laikinai saugomoms prekėms krovinių poste „Paneriai“ buvo įformintos Deklaracijos Sąjungos tranzito procedūrai. Tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.) pagal sąskaitą Nr. 1-3010/19 (2019-10-30) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas)/ 404A, 407C, R134A, R32“ (svoris 20 626,8 kg), procedūros įvykdymo terminas 2019 m. lapkričio 7 d. Antroje tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019 m. lapkričio 13 d.) pagal sąskaitą Nr. Nr. 1-1111/19 (2019 m. lapkričio 11 d.) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas)/ 404A, 407C, R134A, R32, R410A, R507A“ (18 610,8 kg), procedūros įvykdymo terminas 2019 m. lapkričio 20 d. Abiem atvejais nurodytas prekių siuntėjas – UAB „Armo“, prekių gavėjas – Serbijos įmonė „Tron Tex D.O.O. Novi Sad“. Prekių pervežimui kroviniams atitinkamai buvo įforminti Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.) ir Nr. FRR-121119 (2019 m. lapkričio 12 d.), kuriuose vežėju nurodyta Bendrovė, tranzito procedūros vykdytoju – UAB „Morigana“ (trečiasis suinteresuotas asmuo). Abu kroviniai buvo nukreipti į Bulgarijos muitinės postą MP Kalotina ir išleisti į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje. Abu skirtingo laikotarpio pervežimai buvo vykdomi ta pačia transporto priemone.

7.2.                      Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 24 d. raštais Nr. (8.1/16)-2V-1561 ir 
Nr. (8.1/160)-2V-1559 kreipėsi į vežėją – Bendrovę, prašydama pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtų prekių gabenimu, bei dokumentus, patvirtinančius, kad prekės, deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai pagal minėtas deklaracijas, buvo pristatytos į muitinės įstaigą. Bendrovė 2020 m. kovo 12 d. pateikė muitinei atsakymą, kad kroviniai deklaruoti minėtose tranzito deklaracijose buvo nugabenti ne į Serbiją, o į Latviją ir ten iškrauti. Nurodymą pakeisti maršrutą ir nuvežti prekes į Latviją bendrovei SIA „Auto 5000“ vežėjas gavo iš Estijos Respublikos įmonės „Steelway OU“ (Prekių siuntėjas), užsakiusios prekių gabenimą. Bendrovė pateikė sutartis su Prekių siuntėju dėl prekių gabenimo bei šios įmonės nurodymus dėl maršruto pakeitimo. Taip pat pateikė minėtų CMR važtaraščių su Latvijos įmonės SIA „Auto 5000“ antspaudu, parašu ir data CMR važtaraščių 24 langelyje kopijas. Patikrinus gautus dokumentus, nustatyta, kad nurodymai vežėjui pakeisti maršrutą buvo surašyti atitinkamai po 6 ir 3 dienų, kai transporto priemonė su kroviniais išvyko iš išvykimo muitinės įstaigos, o kitą dieną po pakeitimų gavimo jau buvo uždėti gavėjo spaudai CMR važtaraščių 24 langelyje.

7.3.                      Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama nustatyti ginčo prekių pateikimo Latvijos muitinės kontrolei faktą, 2020 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją, kuri 2020 m. balandžio 20 d. nurodė, jog prekės, deklaruotos Deklaracijose, nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nėra duomenų, kad prekės būtų importuotos Latvijos teritorijoje. Taip pat informavo, kad bendrovės SIA „Auto 5000“, kurios spaudas uždėtas nurodytuose CMR važtaraščiuose, verslo veikla buvo nutraukta 2018 m., o 2020 m. vasario 4 d. bendrovė buvo likviduota.

7.4.                      Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad nei tranzito procedūros vykdytojas UAB „Morigana“, nei prekių vežėjas – pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai pagal Deklaracijas buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ar bet kuriai kitai muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. Remdamasi tyrimo metu surinkta informacija ir dokumentais bei vadovaudamasi SMK 233 straipsnio 2, 3 dalimis, Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal Deklaracijas, nebaigta, prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą bei apie tai informavo procedūros vykdytoją ir vežėją.

7.5.                      Vilniaus teritorinė muitinė už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą sprendimais
Nr. 18KP-16-380 (2020 m. birželio 4 d.), Nr. 18KP-16-386 (2020 m. birželio 9 d.), procedūros vykdytojui UAB „Morigana“ (trečiasis suinteresuotas asmuo) ir vežėjui – Bendrovei kaip solidariai atsakantiems skolininkams, įregistravo sprendimuose nurodytą importo mokesčių bei delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė baudą. Bendrovei šiuos sprendimus apskundus įstatymų nustatyta tvarka, buvo priimti Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimai Nr. 1A-193, Nr. 1A-194 ir Komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimai Nr. S-12, Nr. S-13, kuriais pareiškėjo skundai dėl jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir prašymai atleisti nuo baudų ir delspinigių buvo atmesti.

7.6.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais, 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2899-442/2021 buvo pakeistas, yra susiję tik su ginčo prekių muitinės procedūrų vykdytojo – UAB „Morigana“ mokestinėmis prievolėmis bei visiškai nesietini su ginčo prekių vežėjo (Bendrovės) mokestinėmis prievolėmis, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis jais ar juose nustatytais faktais.

8.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ) 57 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

8.1.                      Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021, kurioje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo Bendrovė, yra nustatyta, kad pagal deklaraciją T1 Nr. 119LTVR500016E4F3C8 įformintą Sąjungos tranzito procedūrą, Bendrovės gabentos prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, jos taip pat nebuvo pateiktos Latvijos muitinei, o šios prekės buvo pašalintos iš muitinės priežiūros ir dėl to buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, kas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą.

8.2.                      Taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021, kurioje trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu dalyvavo Bendrovė, nustatyta, kad pagal deklaraciją T1 Nr. 119LTVR500016EA65D2 įformintą Sąjungos tranzito procedūrą, Bendrovės gabentos prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, taip pat prekės nebuvo pateiktos Latvijos muitinei, šios prekės buvo pašalintos iš muitinės priežiūros ir dėl to buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, kas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą.

8.3.                      Kadangi anksčiau nurodytuose administracinėse bylose ir šioje administracinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, šiose bylose kaip ir nagrinėjamojoje administracinėje byloje buvo spręstas klausimas, ar buvo įvykdytos / neįvykdytos tranzito procedūros, vykdytos pagal Deklaracijas bei, ar atsirado mokestinė prievolė muitinei, t. y. sutampa bylų įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI3-1301-535/2021 turi prejudicinę galią šioje byloje ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių šioje byloje įrodinėti nereikia. Atsižvelgus į tai buvo atmesti visi pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kitais, nei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytais, prejudiciniais faktais.

9.       Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, SMK nuostatas, pažymėjo, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte;
b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, SMK įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Skolininku laikomas asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių pareiga nebuvo įvykdyta.

10.       Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pagal lydinčius dokumentus, t. y. UAB „Armo“ muitinės sandėlyje, laikinai saugomoms prekėms krovinių poste „Paneriai“ buvo įformintos dvi Deklaracijos Sąjungos tranzito procedūrai. Tranzito deklaracijoje T1
Nr. 19LTVR500016EA65D2 tranzito procedūros terminas numatytas – 2019 m. lapkričio 20 d., tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 tranzito procedūros terminas numatytas – 2019 m. lapkričio 7 d. Abiem atvejais nurodytas prekių siuntėjas - UAB „Armo“, prekių gavėjas – Serbijos įmonė „Tron Tex D.O.O. Novi Sad“, procedūros vykdytojas – UAB „Morigana“ (trečiasis suinteresuotas asmuo), vežėjas – UAB „Dagana“ (pareiškėjas). Abu kroviniai buvo nukreipti į Bulgarijos muitinės postą MP Kalotina. Vilniaus teritorinė muitinė, 2020 m. sausio 9 d. gavusi duomenų iš Bulgarijos Respublikos muitinės, jog tranzito procedūra nebuvo užbaigta (prekės nebuvo pateiktos muitinei) 2020 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kuris 2020 m. kovo
12 d. informavo, kad prekės, deklaruotos Deklaracijoje, buvo nugabentos ne gavėjui Serbijoje, o į Latviją. Bendrovė taip pat nurodė, kad nurodymą pakeisti maršrutą gavo iš prekių gabenimą užsakiusios Estijos Respublikos įmonės „Steelway OU“, kuri prekes nurodė pristatyti bendrovei SIA „Auto 5000“. Tačiau 2020 m. balandžio 20 d. Latvijos muitinės administracija raštu informavo Vilniaus teritorine muitinę, kad prekės pagal minėtas tranzito deklaracijas nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informaciją, kad bendrovės SIA „Auto 5000“ veikla nutraukta 2018 m., o 2020 m. bendrovė buvo likviduota.

11.       Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. vasario 9 d. sprendimuose nustatyta, jog muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal lydinčius dokumentus (Deklaracijas) tinkamai nebuvo užbaigtos, kadangi ginčo prekės buvo nuvežtos visai kitu maršrutu, t. y. ne į Bulgarijos muitinės postą MP Kalotina. Atsižvelgus į tai bei įvertinus, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą ir muitinės įstaigai nepateikė nei prekių, nei tranzito deklaracijos MRN, nei visos informacijos, kurios reikalauja paskirties įstaiga, taip pat ir jokių kitų alternatyvių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, pareiškėjo argumentai dėl tranzito deklaracijų užbaigimo fakto Bulgarijoje, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

12.       Teismas kritiškai vertino argumentą, kad Komisija nepasisakė dėl aplinkybės, jog Estijos Respublikos įmonė „Steelway OU“ (Prekių siuntėjas) informavo pareiškėją, jog tranzitu gabenamų prekių muitinės procedūras įformins nuotoliniu būdu. Teismas nurodė, kad tranzito procedūros pabaigimo teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės kategoriškai paneigia Bendrovės iškeltą versiją apie galimą prekių išmuitinimą ir tranzitu gabenamų prekių muitinės procedūros užbaigimą nuotoliniu būdu. SMK 233 straipsnio 4 dalies (a) punkte nustatyta, kad gavusi prašymą, muitinė gali leisti naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei. Taigi, minima norma ginčijamu atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja leidimo turėtojui, įgijusiam siuntėjo statusą, teisę įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei, tačiau ji nesusijusi su vežėjo teisėmis ar pareigomis. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog tranzitu gabenamų prekių muitinės procedūra buvo užbaigta nuotoliniu būdu,
(pagal SMK 233 str. 4 d. (a) p.), vertinama kaip jokiu teisiniu reguliavimu ir jokiomis faktinėmis aplinkybėmis neparemta pareiškėjo gynybinė pozicija.

13.       Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys (Europos Komisijos oficialiai skelbiama informacija apie tranzito procedūras), atsižvelgiant į SMK ir jos įgyvendinimo nuostatas, negali būti laikomi užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros įrodymu, kadangi jie neatitinka teisės aktų nuostatų. Išraše iš Europos Komisijos interneto puslapio nurodyta, kad „<...> EUROPA tinklo serveris pateikia duomenis, gaunamus iš įvairių šalių skirtingos IT aplinkos. Duomenys yra pateikiami tik informacijai ir nėra įpareigojantys nei Komisijai, nei susijusioms nacionalinėms administracijoms <...>“, kas leidžia daryti išvadą, jog minėta informacija neturi jokios įrodomosios vertės ir minėtas įrašas elektroninėje sistemoje negali būti besąlygišku pagrindu konstatuoti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pripažinimas skolininku muitinei yra siejamas su SMK 233 straipsnio 3 dalimi ir SMK 79 straipsnio 3 dalies (b) punkto normų taikymu, o šios normos reikalauja nustatyti, kad Bendrovė žinojo apie muitų teisės aktais jai nustatytas pareigas ir šias pareigas pažeidė. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas žinojo, kad gabena prekes pagal Sąjungos muitinės procedūrą, kurią vėliau pažeidė, patvirtina 2019 m. spalio 30 d. įforminta muitinės deklaracija T1 MRN 19LTVR500016E4F3C8 (Tranzito lydimasis dokumentas), kurioje nurodyta, jog aktyvioji transporto priemonė (deklaracijos langeliai (18) ir (21)) yra muitinės tarnautojo užplombuojama dvejomis plombomis (deklaracijos langelis(D)); CMR važtaraščio RGC – 1030/01 5 langelyje esantis įrašas „T1“ ir prie šio važtaraščio pridėta ir jau minėta deklaracija T1 MRN 19LTVR500016E4F3C8, kurioje nurodyta prekių pristatymo paskirties įstaiga BG005804 (deklaracijos langelis (58), bei CMR važtaraščio 13 langelyje atkartota muitinės paskirties įstaiga muitinės postas BG005804, MP Kalotina; pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. paaiškinimas Vilniaus teritorinei muitinei, kurio 1 punkte nurodyta, kad prekės buvo gabenamos su aukščiau minėta muitinės deklaracija ir minėtu CMR važtaraščiu; aplinkybė, kad tiek deklaracija, tiek CMR važtaraštis buvo įforminti 2019 m. spalio 30 d., krovinys Bendrovės buvo pakrautas taip pat
2019 m. spalio 30 d. (CMR važtaraščio RGC – 1030/01 21 langelyje esantis įrašas), tranzito terminas pagal deklaraciją T1 MRN 19LTVR500016E4F3C8 – 2019 m. lapkričio 7 d., kai krovinys turėjo būti pristatytas į Bulgarijos muitinę, tačiau krovinys į paskirties vietą nebuvo pristatytas, Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta.

15.       Tai, kad pareiškėjas žinojo, jog gabena prekes pagal Sąjungos muitinės procedūrą, kurią vėliau pažeidė, patvirtino ir 2019 m. lapkričio 13 d. įforminta muitinės deklaracija
T1 MRN 19LTVR500016EA65D2 (Tranzito lydimasis dokumentas), kurioje nurodyta, kad aktyvioji transporto priemonė (deklaracijos langeliai (18) ir (21)) yra muitinės tarnautojo užplombuojama dvejomis plombomis (deklaracijos langelis(D)); CMR važtaraščio FRR – 121119 5 langelyje esantis įrašas „T1“ ir prie šio važtaraščio buvo pridėta deklaracija
T1 MRN 19LTVR500016EA65D2, kurioje nurodyta prekių pristatymo paskirties įstaiga BG005804 (deklaracijos langelis (58), bei CMR važtaraščio 13 langelyje atkartota muitinės paskirties įstaiga muitinės postas BG005804, MP Kalotina; pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. paaiškinimas Vilniaus teritorinei muitinei, kad prekės buvo gabenamos su minėta muitinės deklaracija ir minėtu CMR važtaraščiu; aplinkybė, kad tiek deklaracija, tiek CMR važtaraštis buvo įforminti 2019 m. lapkričio 13 d., krovinys Bendrovės buvo pakrautas 2019 m. lapkričio 12 d. (CMR važtaraščio FRR-121119 21 langelyje esantis įrašas), tranzito terminas pagal deklaraciją T1 MRN 19LTVR500016E4F3C8 – 2019 m. lapkričio 20 d., kai krovinys turėjo būti pristatytas į Bulgarijos muitinę, tačiau krovinys į paskirties vietą nebuvo pristatytas, Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta.

16.       Remdamasis anksčiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad Bendrovė žinojo apie muitinės teisės reikalavimus, t. y., pareigą tinkamai įvykdyti Sąjungos tranzito procedūrą, kurią pažeidė. Todėl Komisijos ir muitinės įstaigų sprendimai, kuriais Bendrovė pripažinta solidariu muitinės skolininku, teismo teigimu, yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu buvo atmesti.

17.       Vertindamas Bendrovės argumentus, kad ji atliko tik ginčo prekių pervežimo funkciją ir jokių atstovavimo muitinėje paslaugų, susijusių su ginčo prekių muitinio tranzito procedūra, neteikė, todėl negali būti laikoma solidari skolininke muitinei, teismas nurodė, jog
SMK 79 straipsnis leidžia, bet neįpareigoja skolininku pripažinti bet kurį asmenį, jei turima įrodymų, patvirtinančių sąlygas, jog asmuo būtų pripažintas skolininku. Anksčiau nurodytais prejudiciniais sprendimais taip pat konstatuota, kad ginčo prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, o skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje, kai tranzito procedūra pagal Deklaracijas Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje buvo užbaigta tikrinimo rezultatu. Šias aplinkybes patvirtina CMR važtaraščiai, kuriuose yra pareiškėjo, kaip vežėjo, priėmusio krovinį pervežimui, antspaudai. Taigi pareiškėjas, žinodamas šias aplinkybes, tiesiogiai dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta. Šiuo atveju prekes paėmus iš muitinės priežiūros, atsirado skola muitinei, todėl pareiškėjas, kaip procedūros vežėjas, kuris pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b punktą turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei.

18.       Teismas kritiškai vertino argumentus, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Departamentas tinkamai neištyrė ir neįvertino, kiek ir kokių asmenų dalyvavo ginčui aktualios tranzito muitinės procedūros vykdymo procese ir kiek skolininkų turėjo būti registruota. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais konstatuota, jog Estijos Respublikos įmonė „Steelway OU“ (Prekių siuntėjas) nebuvo pripažinta solidaria skolininke muitinei, kadangi ji Deklaracijose nebuvo nurodyta nei kaip prekių vežėja, nei kaip prekių gavėja. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2899-442/2021 buvo pakeistas, tačiau šioje dalyje (dėl Estijos Respublikos įmonė „Steelway OU“) paliktas būtent taip, kaip buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėtais teismų sprendimais (kurių faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje), vertino, jog šiuo atveju Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai Estijos Respublikos įmonės „Steelway OU“ nepripažino solidaria skolininke.

19.       Dėl kitų pareiškėjo minėtų juridinių asmenų, teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendime byloje Nr. C-154/16 nurodyta, jog kiekvienas skolininkas atsako už visą skolos sumą ir iš principo kreditorius gali savo pasirinkimu reikalauti vieno ar kelių skolininkų sumokėti tą skolą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo Komisija ginčijamuose sprendimuose, Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi turima informacija, pagrįstai konstatavo Bendrovės, kaip prekių vežėjos, atsakomybę ir įregistravo jai solidarią skolą muitinei kartu su tranzito procedūros vykdytoju (trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu UAB „Morigana“), o solidariais skolininkais muitinei pripažinti prekių siuntėją, sandėlio turėtoją, ekspeditorių, deklarantą (kuriuos minėjo pareiškėjas) muitinė neturi pareigos. Nors pareiškėjas skunde tvirtino, kad kitų juridinių asmenų veiksmai taip pat tiesiogiai sąlygojo skolos muitinei atsiradimą ir netinkamą tranzito muitinės procedūros užbaigimą, tačiau nedetalizavo šių teiginių ir tinkamai nepagrindė kitų įmonių atsakomybės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad anksčiau išdėstytos nuostatos nepažeidžia pareiškėjo teisės, esant pagrindui, pateikti atgręžtinį reikalavimą asmenims, su kuriais jis turėjo sutartinius santykius ar veikė jų interesais.

20.       Teismas pažymėjo, kad Komisija ginčijamame sprendime taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog pareiškėjus (procedūros vykdytoją, vežėją) pripažinus skolininkais muitinei, jų atsakomybė nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria (žr., pvz., 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021). Pareiškėjo vertinimu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo remtis minėta nutartimi. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, nurodė, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar tranzito procedūra buvo tinkamai užbaigta, nagrinėjami dokumentai susiję su prekių gabenimu, sprendžiama suinteresuotųjų asmenų atsakomybė (baudos, delspinigių klausimas) ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad nors bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, kadangi kiekvienas ginčas yra skirtingas, tačiau pats ginčo pobūdis ir jo teisinis vertinimas yra tapatus, t. y. sprendžiamas klausimas dėl Sąjungos muitų teisės aktų, kurie nustato suinteresuotųjų asmenų atsakomybę dėl netinkamos tranzito procedūros užbaigimo, taikymo.

21.       Vertindamas argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių bei 1 319 Eur PVM baudos, taip pat 41 Eur muito delspinigių, 356 Eur muito baudos, 1 768 Eur PVM delspinigių bei 1 225 Eur PVM baudos mokėjimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies ir
100 straipsnio 2 dalies nustatytais pagrindais, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis atitinka kriterijus, dėl kurių galėtų būti atleistas nuo baudos, todėl konstatuota, kad Vilniaus teritorinė muitinė, Departamentas ir Komisija pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo muito delspinigių, PVM delspinigių bei PVM baudų.

22.       Teismas kritiškai vertino argumentus, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovei apskaičiuoti mokesčiai buvo nesumokėti, todėl atleidimo nuo jų procedūra negalima; kad visos Bendrovei apskaičiuotos baudos ir kitos sprendimuose nurodytos sumos yra sumokėtos ir padengtos – dalis jų (muito mokesčio nepriemoka) buvo tiesiogiai išieškotos iš pareiškėjo (pačios muitinės), o likusi dalis – importo PVM mokestinė nepriemoka – sumokėta solidariai atsakingo skolininko – UAB „Morigana“ (trečiojo suinteresuotojo asmens). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo delspinigių ir baudos mokėjimo. Iš Komisijos bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Komisijai, nebuvo pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam apskaičiuotos sumos (baudos, delspinigiai) yra padengtos. Be to, toks pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių, konstatavus, jog Sąjungos tranzito procedūra buvo pažeista pačios Bendrovės tyčiniais veiksmais, negalimas. Taip pat delspinigius ir baudas vykdant įsiteisėjusius muitinės įstaigų ir teismo sprendimus UAB „Morigana“ (trečiasis suinteresuotas asmuo) jau yra sumokėjęs, todėl atleisti nuo jų mokėjimo pareiškėją būtų neteisinga ir nesąžininga. Teismo vertinimu, priešingas teisės aiškinimas sudarytų galimybę nesąžiningai išvengti mokestinės prievolės muitinei.

23.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad Departamentas, Vilniaus teritorinė muitinė ir Komisija ginčijamais sprendimais pagrįstai konstatavo, kad pagal Deklaracijas vykdytos Sąjungos tranzito procedūros nebuvo tinkamai užbaigtos, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei. Teismas konstatavo, kad muitinės įstaigos, o vėliau Komisija, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

24.       Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė neesminiais, kadangi jie nekeičia teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisakė ir jų nevertino.

25.       Taip pat teismas, nustatęs, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Morigana“ naudai, priteisė jam iš pareiškėjo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

III.

 

26.       Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Tuo atveju, jei pareiškėjo skundo reikalavimai būtų atmesti, prašo panaikinti ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą adm. byloje Nr. eI3-3676-983/2022 bei pakeisti Komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-12 (7-196/2020) ir 2022 m. vasario 7 d.sprendimą Nr. S-13 (7-197/2020) ir: 1) atleisti pareiškėją nuo Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-193 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-386 apskaičiuotų 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių bei 1 319 Eur PVM baudos; 2) atleisti pareiškėją nuo Departamento 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-194 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 18KP-16-380 apskaičiuotų 41 Eur muito delspinigių, 356 Eur muito baudos, 1 768 Eur PVM delspinigių bei 1 225 Eur PVM baudos; 3) panaikinti ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje
Nr. eI3-3676-983/2022 dalį dėl teismo išlaidų priteisimo trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Morigana“ naudai arba sumažinti šių priteistinų išlaidų dydį iki 726 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kitų, jau išnagrinėtų administracinių bylų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir atmetė visus Bendrovės skundo argumentus, susijusius su kitais nei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytais prejudiciniais faktais.

27.1.1.                      Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdų juridinį faktą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI3-1302-811/2021 buvo pakeistas, pašalinant iš jo motyvacinės dalies nuorodas į Bendrovės atsakomybę. Minėtame sprendime nėra ir negali būti išdėstyta jokių išvadų ar konstatuota faktų, kurie būtų taikomi Bendrovės atžvilgiu, tuo aspektu, jog ji laikytina skolininke ar solidaria skolininke muitinei, nes tokius konstatuotus „faktus“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2021 m. spalio 20 d. nutartimi.

27.1.2.                      Taip pat ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021 nėra jokių išvadų ar faktų, kurie būtų taikomi Bendrovės atžvilgiu, kadangi šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje Bendrovė net nepaminėta (nėra nuorodų apie tai, kad Bendrovė, kaip konkretus ūkio subjektas (vežėjas) nevykdė kokių nors prievolių muitinei).

27.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kam minėti procesiniai sprendimai buvo adresuoti ir kieno mokestinės atsakomybės klausimus vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėju šiose bylose buvo UAB „Morigana“, tačiau šis asmuo buvo kvestionuojamų muitinės procedūrų vykdytojas, o ne ginčo prekių vežėjas. Minėtuose teismų sprendimuose nepasisakyta ir neatsakyta į klausimą, ar nagrinėjamu atveju atsako bei ar yra skolingi muitinei ir kiti muitinės procedūrų su ginčo prekėmis įgyvendinime dalyvavę asmenys, t. y. Bendrovė.

27.1.4.                      Minėtos teismų procesinių sprendimų išvados savaime neįrodo, kad jų pagrindu turėtų būti registruota skola muitinei būtent ginčo prekių vežėjo atžvilgiu (ir kokia apimtimi). Tokiu atveju būtina nustatyti, kas padarė muitinės procedūrų pažeidimus ir ar prie jų prisidėjo (galėjo prisidėti) ginčo prekių vežėjas. Tai turėjo būti įvertinta pirmosios instancijos teismo, juolab, kad vežėjas ir kėlė netinkamo skolininkų muitinei daugeto nustatymo aplinkybę. Aiškinant įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus priešingai (kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas) paneigiama pareiškėjo teisė į teisinę gynybą, kadangi jam užkertama teisė ir galimybė įstatymų nustatyta tvarka įrodinėti savo, kaip skolininko muitinei (mokesčių administratoriui), mokestinių prievolių (nepriemokų) nebuvimą vien dėl tos priežasties, jog kitas asmuo (muitinės procedūrų vykdytojas – UAB „Morigana“) jau anksčiau buvo kreipęsis į teismą.

27.1.5.                      Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-1302-811/2021 ir Nr. eI3-1301-535/2021 bei pirmosios instancijos teismo byla yra identiškos ir kad minėtose bylose padarytos išvados yra aktualios šioje. Taip pat skiriasi ir šių bylų įrodinėjimo dalykas, ką pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2899-442/2022. Šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys.

27.2.                      Dėl muitinės informacinėse sistemose esančių duomenų apie ginčui aktualių muitinės procedūrų užbaigimą nepagrįsto nepripažinimo ir ignoravimo.

27.2.1.                      Teismas sprendime ignoravo aplinkybę, kad, vykdydamas ginčo prekių tranzito muitinės procedūras, pareiškėjas veikė remdamasis oficialiais bei viešais muitinės informacinių elektroninių sistemų duomenimis (jų išrašais), kurie patvirtino, kad ginčo prekių muitinio tranzito procedūros iš tiesų buvo užbaigtos (nuotoliniu būdu) Bulgarijos Respublikoje (2019 m. spalio bei lapkričio mėn.) prieš atliekant ginčo prekių pervežimą į Latvijos Respubliką. Tai patvirtinantys duomenys buvo įvesti į ES muitinės informacines sistemas ir muitinės įstaigų pradėti kvestionuoti tik 2022 m. kovo mėn. Tai patvirtino muitinės informacinių sistemų duomenys.

27.2.2.                      Pareiškėjas, remdamasis SMK 6 straipsnio ir Muitinės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymi, kad situacija, kai duomenys apie užbaigtas ginčo prekių tranzito muitinės procedūras (prieš pradedant jų pervežimą) buvo oficialiai paskelbti muitinės elektroninėse informacinėse sistemose, sukėlė Bendrovei teisėtą lūkestį, jog, laikantis SMK 233 straipsnio nuostatų, ginčo prekių muitinio tranzito procedūros buvo užbaigtos ir tokiu būdu jis teisėtai galėjo atlikti jų pervežimą ES muitų teritorijoje (į Latvijos Respubliką), vykdydamas Prekių siuntėjo nurodymą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pareiškėjas pažymi, kad garantijomis, galinčiomis suteikti tokių vilčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija. Pareiškėjas ir rėmėsi jam pateikta ES bei valstybės institucijų aprobuotuose bei paskelbtuose viešuose šaltiniuose prieinama informacija apie ginčo prekių tranzito muitinės procedūros užbaigimą, todėl anksčiau nurodytų teismų suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės buvo aktualios ir nagrinėjamu atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė.

27.2.3.                      Nors teismas nurodė, kad muitinės elektroninės informacinės duomenų bazės buvo tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau iki muitinės pradėto patikrinimo pradžios 2021 m. visos elektroninės informacinės sistemos (tiek ES, tiek ir Lietuvos Respublikoje) rodė, jog ginčo prekių muitinio tranzito procedūra yra tinkamai užbaigta. Tai patvirtina ne tik muitinės informacinių sistemų duomenų bazių išrašai, bet ir muitinės įstaigų susirašinėjimas su užsienio valstybių institucijomis, iš kurio matyti, jog dėl ginčo prekių faktinio statuso matomo (deklaruoto) muitinės elektroninėse informacinėse sistemose buvo užklausinėjamos užsienio valstybių institucijos, vyko susirašinėjimas su jomis ir tik po to paaiškėjo galutinis ginčo prekių statusas. Taigi, priešingai, nei konstatavo teismas, surinkti duomenys patvirtina, kad iki pareiškėjo mokestinio patikrinimo pradžios ginčo prekių muitinio tranzito procedūros iš tiesų turėjo užbaigtų muitinės procedūrų statusą, ką, pagal jam prieinamą informaciją, preziumavo ir kuo teisėtai rėmėsi pats pareiškėjas.

27.2.4.                      Net jei būtų traktuojama, kad ginčo prekių muitinio tranzito procedūros Bendrovei atliekant šių prekių pervežimus į Latvijos Respubliką nebuvo užbaigtos, ginčo prekių pervežimai į Latvijos Respubliką (o ne į Bulgarijos Respubliką) negali būti laikomas neteisėtu ar skolos muitinei atsiradimą sąlygojančiu veiksmu. Visais atvejais prekių pristatymu paskirties muitinės įstaigai (Bulgarijos Respublikoje) rūpinosi Prekių siuntėjas – Estijos įmonė „Steelway OU“, perveždamas ginčo prekes į Latvijos Respubliką, pareiškėjas įvykdė jo teisėtus pavedimus dėl disponavimo ginčo prekėmis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad tranzito muitinės procedūros metu, gabenant prekes ES muitų teritorijos viduje, jas gali teisėtai pervežti ir keli vežėjai (subvežėjai), o prekės (krovinys) gali būti perduodamos iš vieno vežėjo (subvežėjo) kitam, pavyzdžiui, pagrindiniam vežėjui tol, kol pristatomos į paskirties muitinės įstaigą. Dėl šios priežasties nei pareiškėjui duotas pavedimas pervežti ginčo prekes į Latvijos Respubliką, nei jų perdavimas Latvijos Respublikoje kitam asmeniui prekių tiekimo grandinėje (ginčo prekių siuntėjo nurodymu), negali būti laikomas neteisėtais veiksmais.

27.2.5.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip ginčo prekių vežėjas, pats privalėjo pasirūpinti kitais muitinio tranzito procedūros užbaigimo ir prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai (Bulgarijos Respublikoje) įrodymais, neapsiribojant muitinės informacinių sistemų išrašais, tačiau jis buvo tik ginčo prekių vežėjas, jokių kitų su ginčo prekių muitinės formalumais susijusių funkcijų jis nevykdė ir negalėjo vykdyti. Byloje nustatyti konkretūs asmenys, kurie pasinaudodami savo statusu ir jiems suteiktais įgalinimais, užpildė ginčo prekių muitinio tranzito deklaracijas, pagal kurias muitinės informacinėse sistemose buvo užfiksuotas faktas apie jų užbaigimą (nuotoliniu būdu). Be to, kaip paaiškino ir patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai, kiekviena ginčo prekių muitinio tranzito procedūros deklaracija turi savo kodą, pagal kurį papildomai galima identifikuoti ją pildžiusį fizinį asmenį (deklarantą), suteikusį atstovavimo muitinėje paslaugą (mokestinį patikrinimą atlikusi Vilniaus teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju šių papildomų duomenų neanalizavo, nors jos turi esminę reikšmę byloje). Pareiškėjas pažymi, kad pateikus muitinei Deklaracijas ir deklaravus prekių muitinio tranzito užbaigimą nuotoliniu būdu (dėl ko muitinės elektroninėse informacinėse sistemose atsirado įrašai apie šį procedūrų teisinį statusą), teisinė atsakomybė už minėtų deklaracijų duomenų bei įrašų teisingumą tenka ir ginčo prekių deklarantams. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju prekių vežėjas (Bendrovė) privalėjo pasirūpinti tranzito procedūros užbaigimo įrodymais, o to nepadarius jam vienam tenka mokestinė atsakomybė ir skola muitinei už ginčo prekes, yra nepagrįstas. Šią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo cituojamos ES teisės muitų normos.

27.2.6.                      Be to, SMK 233 straipsnis, kurį cituoja pirmosios instancijos teismas, nustato skirtingas muitinės procedūros vykdytojo ir prekių vežėjo pareigas. SMK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės procedūros vykdytojas bet kuriuo atveju atsako už visų su procedūra susijusių muitų teisės aktų nuostatų laikymąsi (nedarant jokių išimčių). Tačiau prekių vežėjo pareigas SMK 233 straipsnio 3 dalis apibrėžia kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas perėmė ginčo prekes vežti tik tada, kai jam buvo pateikta informacija, kad jų tranzito procedūros yra užbaigtos ir tai patvirtino muitinės elektroninių informacinių sistemų duomenys. Todėl SMK 233 straipsnio 3 dalies nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos, o už galutinę ginčo prekių muitinės procedūrų baigtį ir su jomis susijusių muitų teisės aktų nuostatų laikymosi užtikrinimą, įskaitant pareigos pateikti ginčo prekes paskirties muitinės įstaigai užtikrinimą, yra atsakingas šių muitinės procedūrų vykdytojas – UAB „Morigana“.

27.2.7.                      Pareiškėjas į jokias muitinės informacinės sistemas pats negalėjo įvesti, juose keisti ar skelbti kokių nors duomenų, jis neturėjo prie jų prieigos. Byloje nenustatyta, kad pats pareiškėjas būtų kokiu nors būdu keitęs ar modifikavęs minėtų sistemų turinį ar elektroniniu būdu į muitinės informacines sistemas įvedinėjęs kokius nors duomenis apie ginčo prekes.

27.3.                      Dėl netinkamo muitinės skolininkų daugeto įvertinimo.

27.3.1.                      Pirmosios instancijos teismo cituojamose bylose nėra išaiškinta, kad skolininku dėl netinkamai užbaigtos tranzito muitinės procedūros visada turi būti laikomas vienas konkretus asmuo, tačiau teismo nurodyta praktika patvirtina, jog muitinė turi teisę pasirinkti, iš kurio skolininko išieškoti skolą (dėl ko nebuvo keliamas ginčas). Pareiškėjas pabrėžia, kad ši teismų praktika nepatvirtina, kad skolininku muitinei (dėl netinkamo prekių muitinio tranzito procedūros užbaigimo) laikytinas vienas konkretus asmuo ar konkretus asmenų skaičius. Toks aiškinimas prieštarautų ir SMK 79 straipsnio 3 dalies „b“ ir „c“ punktams. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į ESTT praktiką, pagal kurią skolininkais muitinei pripažįstami ne tik asmenys, tiesiogiai prisidėję prie neteisėtų prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją, tačiau ir kiti asmenys, tarpininkavę tiekiant šias prekes.

27.3.2.                      Byloje nustatyta, kad netinkamus ginčo prekių muitinio tranzito procedūros deklaravimo veiksmus, dėl kurių atsirado įrašai atitinkamose elektroninėse muitinės informacinėse sistemose, atliko ne pareiškėjas, o kiti asmenys, kurie deklaravo ginčo prekes muitinėje ir kurie atsako už ginčo prekių muitinio tranzito deklaracijų teisingumą bei privalo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka dėl šių deklaracijų netinkamo užbaigimo pasekmių netinkamai deklaravę ginčo prekes bei jų tranzito muitinės procedūrų užbaigimą nuotoliniu būdu, galimai pasinaudodami prekių įgalioto siuntėjo statusu. Minėti asmenys yra ir buvo pačios muitinės aiškiai nustatyti bei identifikuoti byloje, tačiau dėl jų atsakomybės ir skolos muitinei apskaičiavimo mokesčių administratorius jokių veiksmų neatliko, pažeisdamas SMK 79 straipsnio 3 dalies nuostatas bei visą mokestinės atsakomybės naštą perkeldamas tik ginčo prekių vežėjui, kuris net nedeklaravo atliekamų su prekėmis tranzito procedūrų. Tokia teisinė situacija lemia akivaizdu ir neteisingą atsakomybės ir skolos muitinei paskirstymą, nors susidariusi skola turėtų būti solidariai paskirstoma ir padalinama visiems asmenims, prisidėjusiems prie pažeidimo padarymo.

27.3.3.                      Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai įteisinama situacija, kai asmenys, žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kurie veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais ar kurie dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ši pareiga nebuvo įvykdyta (SMK 79 str. 3 d. „b“ p.), skolininkais muitinei nelaikomi, o pareiškėjas, kuris tik atliko ginčo prekių pervežimą vadovaudamasis oficialiais muitinės informacinių sistemų duomenimis, tokiu skolininku laikomas.

27.4.                      Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų tikrovės neatitinkančių aplinkybių bei jų teisinio vertinimo sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudos / delspinigių) klausimą.

27.4.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „pareiškėja teikdama skundą Komisijai nebuvo pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai apskaičiuotos sumos (baudos, delspinigiai) yra padengtos“ šis argumentas neatitinka bylos medžiagos ir atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens paaiškinimų teismo posėdžių metu, iš kurių seka, jog jokios skolos muitinei pagal ginčijamus sprendimus nėra – ji buvo išieškota arba sumokėta. Tai konstatuota teismui pateiktame Vilniaus teritorinės muitinės rašte Nr. (6.14/7)-2V-).

27.4.2.                      Byloje ginčijamais muitinės įstaigų sprendimais bei Departamento 2020 m. spalio
15 d. sprendimu Nr. 1A-193 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 1A-194 pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu padaręs kokius nors tyčinius veiksmus (tokia teisinė jo veiksmų kvalifikacija šiuose sprendimuose neminima). Ši aplinkybė patvirtina ir tai, jog pareiškėjui skirtų baudų dydis buvo minimalus ir artimas 10 proc. baudos nuo papildomai apskaičiuotų nesumokėtų mokesčių sumų. Skirdamas pareiškėjui minimaliam artimą baudos dydį mokesčių administratorius pripažino, jog galbūt padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai, kadangi tyčios požymis yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjamas.

27.4.3.                      Pareiškėjo veiksmų teisinę kvalifikaciją kaip „tyčinių veiksmų“ pateikė ne mokesčių administratorius, o trečiasis suinteresuotasis asmuo – UAB „Morigana“, kuris tokią „kvalifikaciją“ išdėstė atsiliepime, o pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas byloje ginčijamų muitinės įstaigų sprendimų turinį, šiuos argumentus perrašė savo sprendime, nepateikdamas jokio šių faktų teisinio pagrindimo.

27.4.4.                      Pirmosios instancijos teismas teigia, kad „delspinigius ir baudas vykdant įsiteisėjusius muitinės įstaigų ir teismo sprendimus UAB „Morigana“ (trečiasis suinteresuotas asmuo) jau yra sumokėjusi, todėl atleisti nuo jų mokėjimo pareiškėją būtų neteisinga ir nesąžininga“, tačiau toks teiginys prieštarauja paties mokesčių administratoriaus pateiktai oficialiai informacijai, jog Bendrovei inicijavus mokestinį ginčą dėl minėtų sprendimų, Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. liepos 31 d. muitus, dėl kurių išieškojimo užtikrinimo nepateiktos garantijos (6 531 Eur), yra išieškojusi iš Bendrovės. Ši informacija patvirtina, kad dalis muitinės apskaičiuotų importo mokesčių buvo išieškoti (fiziškai) iš Bendrovės ir jų visų nėra bei nebuvo, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, sumokėjusi UAB „Morigana“.

27.5.                      Dėl nepagrįstai priteistų teismo išlaidų ir jų dydžio.

27.5.1.                      Pareiškėjui nėra žinoma, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokios priežasties į administracinę bylą buvo įtrauktas UAB „Morigana“, kuriam iš pareiškėjo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, visi ginčai dėl jam tenkančių mokestinių prievolių dydžių jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o vykstantis mokestinio ginčo procesas jokios teisinės reikšmės šio asmens mokestinėms prievolėms turėti negali. Be to, minėto asmens į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu neprašė ir pareiškėjas, kadangi jo skunde pirmosios instancijos teismui kaip trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo nurodyta tik Vilniaus teritorinė muitinė. Tokiu būdu minėtas asmuo net neturėjo pagrindo dalyvauti šioje byloje ir su ja susijusios jo teismo išlaidos neturėjo būti priteisiamos.

27.5.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad „nustatyta, kad trečiojo suinteresuotojo asmens interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas A. S.“ – tačiau iš tiesų toks trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas administracinėje byloje nedalyvavo, kadangi teismo posėdžiuose byloje (kaip užfiksuota jų įrašuose) atstovavo kitas atstovas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neįmanoma suprasti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl šioje dalyje sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

27.5.3.                      Pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų suma (1452 EUR) yra neproporcinga ir neadekvati bylos sudėtingumui ir eigai, kadangi dvigubai viršija paties pareiškėjo, kuris taip pat buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, nors trečiasis suinteresuotasis asmuo ginčo byloje neinicijavo, skundo neteikė, prašymų teikti kokius nors papildomus įrodymus byloje bylos nagrinėjimo metu nerengė. Be to, byloje nebuvo jokio trečiajam suinteresuotajam asmeniui aktualaus ginčo sumos dydžio, kadangi jis jokių reikalavimų dėl apskaičiuotų mokesčių nereiškė, ir negalėjo reikšti.

28.        Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Bendrovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde Departamentui, Mokestinių ginčų komisijai bei teismui.

28.2.                      Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais pripažinta, kad Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos įforminus Deklaracijas, nebuvo užbaigtos, o šiose bylose nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl neįrodinėtina aplinkybė, jog ginčo prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai Bulgarijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju spręstina, ar pagrįstai Bendrovė, būdama prekių vežėja, pripažinta solidaria skolininke muitinei.

28.3.                      Atsakovas, vadovaudamasis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsniu, pažymi, kad nei tranzito procedūros vykdytoja UAB „Morigana“, nei Bendrovė alternatyvių tranzito procedūrų užbaigimo įrodymų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje, nepateikė. Ginčo dėl to, kad Bendrovė žinojo, jog priima gabenti prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, nėra, tą pripažino ir pati Bendrovė, todėl ji yra atsakinga už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamu atveju Bendrovė neįvykdė pareigos pristatyti tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigai, todėl, vadovaujantis SMK 84 straipsniu, pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei.

28.4.                      Departamentas sutinka su teismo išvada, kad Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia Bendrovės iškeltą versiją apie galimą prekių išmuitinimą ir tranzitu gabenamų prekių muitinės procedūros užbaigimą nuotoliniu būdu. SMK 233 straipsnio 4 dalies (a) punkte įtvirtinta norma ginčijamu atveju netaikytina, kadangi ji nustato leidimo turėtojui, įgijusiam siuntėjo statusą, teisę įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei, tačiau ji nėra susijusi su vežėjo teisėmis ar pareigomis. Europos Komisijos skelbiama informacija apie tranzito procedūras, atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso ir jos Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, negali būti laikomi Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Be to, pačiame išraše iš Europos Komisijos interneto puslapio aiškiai nurodyta, kad „< EUROPA tinklo serveris pateikia duomenis, gaunamus iš įvairių šalių skirtingos IT aplinkos. Duomenys yra pateikiami tik informacijai ir nėra įpareigojantys nei Komisijai, nei susijusioms nacionalinėms administracijoms...>“, todėl minėta informacija neturi įrodomosios vertės ir įrašas elektroninėje sistemoje negali būti besąlygišku pagrindu konstatuoti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą. Bendrovė dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, todėl ji pagrįstai pripažinta skolininke muitinei, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies b punktu.

28.5.                      Pasisakydamas dėl reikalavimų dėl atleidimo nuo muito delspinigių, PVM delspinigių bei PVM baudų mokėjimo, atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė neįrodė, jog egzistuoja atleidimo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagrindas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Departamentas pažymi, kad nėra pagrindo laikyti, jog Bendrovė, neįvykdžiusi pareigos pristatyti prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, paskirties muitinės įstaigai, nėra kalta dėl padaryto pažeidimo.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pakartoja ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir nustatytas aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, įvertino ginčo šalių argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29.2.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja anksčiau tiek teismui, tiek ginčą nagrinėjusioms institucijoms nurodytus argumentus. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad prekės, deklaruotos Deklaracijose, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. To neginčija ir pats pareiškėjas, patvirtinęs, kad prekės nuvežė visai kitu maršrutu, nepateikęs prekių jokios muitinės patikrai.

29.3.                      Nepagrįsti argumentai, kad prekių elektroninis deklaravimas ir jų pateikimas muitinei yra tarpusavyje nesusiję dalykai. Šie argumentai nesuderinami su esminiais muitinės priežiūros principais bei vežėjo atsakomybe, nustatyta SMK 233 straipsnio 3 dalyje. Iš Latvijos muitinės tarnybos gavus informaciją apie neteisėtą tranzito procedūros užbaigimą elektroniniu būdu, įrašai Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (toliau – ir NCTS) nelaikytini tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu ir tokių įrašų buvimas nepaneigia muitinės teisės atlikti visų rūšių tikrinimą, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą ir imtis būtinų priemonių sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta.

29.4.                      Pareiškėjas, priėmęs gabenti prekes pagal Deklaracijas, žinojo, kad šioms prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje. Taigi Bendrovė, žinodama šias aplinkybes, tiesiogiai dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta. Tokiu būdu pareiškėjas kartu su procedūros vykdytoju taip pat laikomas skolininku muitinei pagal
SMK 79 straipsnio 3 dalies b) punktą.

29.5.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai susiaurino asmenų, atsakingų už tranzito procedūros nevykdymą, ratą. Šiuo klausimu buvo išsamiai pasisakyta skundžiamuose Komisijos sprendimuose. Be to, šiuo atveju nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, esant pagrindui, pateikti atgręžtini reikalavimą asmenims, su kuriais jis turėjo sutartinius santykius ar veikė jų interesais.

29.6.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad yra įrodyta, jog Bendrovė žinojo apie muitų teisės aktų reikalavimus, t. y. pareigą tinkamai įvykdyti Sąjungos tranzito procedūrą, ir ją pažeidė, todėl Komisijos ir muitinės įstaigų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

29.7.                      Dėl argumentų, kad pareiškėjas, būdamas vežėju, vykdė kitų asmenų pavedimus dėl ginčo prekių gabenimo bei rėmėsi jų pateikta informacija, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad šie teiginiai buvo įvertinti Komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimuose bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo delspinigių ir baudos mokėjimo. Be to, delspinigius ir baudas, vykdant įsiteisėjusius muitinės įstaigų ir teismo sprendimus, jau yra sumokėjęs solidariai atsakingas skolininkas – procedūros vykdytojas UAB „Morigana“. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Morigana“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       UAB „Morigana“ pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      UAB „Morigana“, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teigia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Sąjungos muitinės procedūrų įforminimas ir fiktyvus vykdymas buvo iš anksto suplanuoti bei objektyviai negalėjo būti įvykdomi, nes Sąjungos tranzito procedūros, įformintos su T1 dokumentu, objektyviai negali būti vykdomos Serbijos muitų teritorijoje ir turėjo būti baigtos išvežant prekes per Vengrijos pasienio muitinę, tuo pabaigiant šias procedūras. Pareiškėjas, profesionalus vežėjas, suprato muitinės procedūras, sudarydamas krovinio vežimo sutartis, bei prisiimdamas prievoles susijusias su Sąjungos tranzito procedūromis privalėjo numatyti krovinio vežimo maršrutą, bet tai nebuvo reikalinga, nes prekės Rygoje buvo pašalintos iš muitinės priežiūros. Byloje nebuvo dokumentų, užtikrinančių muitinės skolos sumokėjimą ir kuriais būtų užtikrinamas galimos skolos Serbijos muitinei sumokėjimas. Apeliantas iš anksto net nesiruošė vykdyti Sąjungos tranzito procedūrų pagal Deklaracijas, o sąmoningai pašalino prekes iš muitinės priežiūros.

31.2.                      Bendrovė siekia paneigti įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

31.3.                      UAB „Morigana“ nesutinka su Bendrovės argumentais, kad kitas subjektas nuotoliniu būdu išmuitino prekes, o pareiškėjas šią informaciją gavo iš interneto svetainės ec.europa.eu, bei pažymi, jog Sąjungos tranzito procedūra buvo pažeista ne prekes išsiunčiant tranzitu pas gavėją, esantį už Europos Sąjungos muitų teritorijos. Tinkamas tranzito procedūros įvykdymas turėjo pasibaigti prekių išvežimu iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, per deklaracijoje nustatytą paskirties muitinės įstaigą – Kalotina, tačiau tai nebuvo įvykdyta. „Nuotolinio prekių išmuitinimo koncepcija“ siekiama pagrįsti SMK 6 straipsnyje nustatytą muitinės elektroninėse sistemose esančios informacijos pirmenybe prieš kitus informacijos kaupiklius, bei SMK 233 straipsnio 4 dalies (a) papunkčio taikymu, nors minėtos normos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste net negali būti taikomos.

31.4.                      Nesutikdamas su argumentais, kad Bendrovė įsitikino apie užbaigtas muitinės procedūras prieš prekių vežimą, Morigana pažymi, jog pareiškėjo prekių vežimas pagal Deklaracijas prasidėjo anksčiau, nei interneto saite atsirado informacija apie „prekių išmuitinimą“. Kita vertus, nesąžiningas asmuo negali įgyti ir turėti teisėtų lūkesčių, todėl Bendrovės atžvilgiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėtų lūkesčių apsaugos praktika negali būti taikoma. Pareiškėjas Sąjungos muitinės tranzito procedūros pažeidimą padarė nepristatęs prekių į muitinės įstaigą, o Sąjungos tranzito procedūros pabaiga yra reglamentuota SMK 233 straipsnio 2 dalyje, todėl argumentai apie prekių, esančių Sąjungos tranzite, „nuotolinį išmuitinimą“ yra nepagrįsti. Be to, išrašas iš Europos komisijos interneto puslapio patvirtina, kad EUROPA tinklo serveris pateikia duomenis, gaunamus iš įvairių šalių skirtingos IT aplinkos. Duomenys pateikiami tik informacijai ir nėra įpareigojantys nei Komisijai, nei susijusioms nacionalinėms administracijoms, tai lemia, kad minėta informacija neturi įrodomosios vertės. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai atliko įrodymų ir teisinio reguliavimo vertinimą.

31.5.                      UAB „Morigana“ nepagrįstais vertina argumentus dėl galimo muitinės skolininkų daugeto ir pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai paneigia šiuos argumentus. Pareiškėjo nurodytų ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis ESTT praktika, nurodo, kad muitinė turi diskreciją pripažinti ar nepripažinti solidariais skolininkais vežėją ir kitus asmenis, kurie susiję su Sąjungos muitinės tranzito procedūra, tačiau jei Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė pripažinti solidariais skolininkais UAB „Morigana“, kaip procedūros vykdytoją ir Bendrovę, kaip vežėją ir kitų galbūt prie pažeidimo padarymo prisidėjusių asmenų nenustatinėjo ar nesurinko jų atžvilgiu įrodymų, nedaro sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu, nes muitinė neturėjo pareigos nustatyti visus galimus muitinės skolininkus.

31.6.                      Bendrovė sąmoningai pažeidė Sąjungos tranzito procedūras, tai lėmė UAB „Morigana“, veikusio kaip garantas – muitinės procedūros vykdytojas, skolos muitinei atsiradimą. Ši skola atsirado tik dėl Bendrovės tyčinių veiksmų, juos siekiant „paslėpti“ tiek fiktyviu (per klaidą) Sąjungos tranzito pabaigos įforminimu Bulgarijos muitinėje, tiek nurodant argumentus apie „prekių išmuitinimą nuotoliniu būdu“, nors objektyviai užbaigti Sąjungos tranzito procedūros nepateikus muitinei prekių yra neįmanoma. Visa tai leidžia daryti išvadą apie tyčinius Bendrovės veiksmus pažeidžiant Sąjungos tranzito procedūras, o esant tyčiai atleidimas nuo baudų ar delspinigių nėra galimas, nes bus pažeistos įstatyme nustatytos užtikrinamosios delspinigių ir prevencinės baudų funkcijos.

31.7.                      UAB „Morigana“ byloje dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes dėl Bendrovės padaryto Sąjungos tranzito procedūros pažeidimo, UAB „Morigana“ buvo įregistruota skola muitinei, kurią UAB „Morigana“ sumokėjo ir, kaip nurodyta ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendime byloje Nr. C-154/15 Latvijas Dzelzcelš, įgijo regresinį reikalavimą į Bendrovę. Šiuo metu civilinės bylos, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, yra sustabdytos. Apelianto argumentai, kad sąskaitą rašė vienas advokatas, o posėdyje dalyvavo kitas advokatas ir todėl neteisėtai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįsti, nes pagal sutartį UAB „Morigana“ byloje atstovavo du advokatai, kurių vienas rašė atsiliepimą, o kitas atstovavo teisme, o vienam iš atstovų išrašius sąskaitą–faktūrą jokių procesinių pažeidimų nebuvo padaryta. Argumentai, kad apelianto atstovas – profesionalas – advokatas dirbo byloje už 725 Eur, o trečiojo asmenes už 1 452 Eur ir todėl UAB „Morigana“ bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nėra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad būtų viršyti rekomenduojami priteisti dydžiai, to nerodo ir apeliantas, todėl skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio atmestini.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

32.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-16-386 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1A-193 „Dėl UAB „Dagana“ skundo“ ir 2020 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1A-194 „Dėl UAB „Dagana“ skundo“ bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-12 (7-196/2020) „Dėl UAB „Dagana“ skundo“ ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimo 
Nr. S-13 (7-197/2020) „Dėl UAB „Dagana“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

33.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu UAB „Dagana“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad Departamentas, Vilniaus teritorinė muitinė ir Komisija pagrįstai ginčijamais sprendimais konstatavo, kad pagal tranzito deklaracijas T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.) ir T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019 m. lapkričio 13 d.) vykdytos Sąjungos tranzito procedūros nebuvo tinkamai užbaigtos, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

34.       UAB „Dagana“ su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti bei pakeisti Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-12 (7-196/2020) ir 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-13 (7-197/2020). Teigia, jog teismo netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos ir jos netinkamai pritaikytos ginčo teisinei situacijai pagal konkrečias aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra keistinas/ir ar naikintinas.

35.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti
ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

36.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso, ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) nuostatos.

37.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė gavo informacijos (Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020 m. sausio 9 d. raštas Nr. 32-6745) apie Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) užbaigtas Sąjungos tranzito procedūras, vykdytas pagal penkias tranzito deklaracijas, tarp jų – T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 ir T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad minėtose tranzito deklaracijose deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigai Bulgarijoje ir transporto priemonė (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos valstybės sienos. Atlikusi tyrimą Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, jog prekių, deklaruotų tranzito deklaracijose T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 ir T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 Sąjungos tranzito procedūros neužbaigtos, t. y. jos nepateiktos paskirties muitinės įstaigai.     

38.       Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. <...> Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. To paties kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta nuostata, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo 3 priemonių. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalį, procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties įstaigai.

39.       Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, nustatančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalyje įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą.

40.       Bylos medžiaga leidžia teigti, jog jokių dokumentų ar jų kopijų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje ir patvirtinančių tranzito procedūrų užbaigimą, nei tranzito procedūros vykdytoja UAB „Morigana“, nei vežėja UAB „Dagana“, nepateikė. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Latvijos Respublikos muitinės įstaigos pateiktą informaciją ir remdamiesi tyrimo metu surinkta informacija (dokumentais) bei vadovaudamiesi Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2, 3 dalimis, pagrįstai sprendė, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaracijas T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 ir T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 nebaigta, prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Be to, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas, patvirtinęs, kad prekes nuvežė visai kitu maršrutu, t. y. ne į Bulgarijos muitinės paskirties įstaigą (muitinės postą Kalotina (BG005804)), į kurią pagal krovinių dokumentus turėjo pristatyti, o į Latviją, nepateikęs prekių jokiai muitinės patikrai. 

41.       Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas ir gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Ginčo atveju pareiškėjas žinojo, kad priima gabenti prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra (tą aplinkybę pripažino savo skunduose), todėl ji atsakinga už visų prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad UAB „Dagana“ neįvykdė pareigos pristatyti tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigai, todėl vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 84 straipsniu (jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą) pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei.

42.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1302-811/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021 turi prejudicinę galią šioje byloje ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių šioje byloje įrodinėti nereikia. Pažymėtina, jog minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tiek, kiek tai susiję su konstatavimu, jog buvo neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaracijas Nr. 19LTVR500016E4F3C8 ir Nr. 119LTVR500016EA65D2 bei atsirado mokestinė prievolė muitinei, t. y. kurios aktualios ir šioje byloje. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo bylos aspektu plačiau nebepasisako ir atmeta visus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu.

43.       UAB „Dagana“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo UAB „Morigana“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 452 EUR) yra visiškai neproporcinga ir neadekvati bylos sudėtingumui ir eigai, t. y. priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. 

44.       Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

45.       Iš pirmosios instancijos teismo aptartų trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų, susijusių su patirtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimu, matyti, kad jam buvo priteista už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir prašymo dėl įstojimo į bylą parengimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, apart palyginimo, jog dvigubai viršija paties pareiškėjo, kuris taip pat buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato – teismo išlaidas byloje (725 Eur), dėl ko turėtų būti nustatyta, kad UAB „Morigana“ yra priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo įstoti į bylą trečiuoju suinteresuotojo asmeniu suformulavimą, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą bei pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepažeidė, taip pat neviršijo Rekomendacijose nustatytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą, todėl pagrįstai priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš UAB „Dagana“ jo patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Jokių trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Morigana“ netinkamo atstovavimo pažeidimų nenustatyta.

46.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde formuluoja alternatyvų reikalavimą ir prašo jį atleisti nuo Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-386 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-193 apskaičiuotų 33 EUR muito delspinigių, 616 EUR PVM delspinigių bei 1319 EUR PVM baudos bei Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 18KP-16-380 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1A-194 apskaičiuotų 41 EUR muito delspinigių, 356 EUR muito baudos, 1, 768 EUR PVM delspinigių bei 1 225 EUR PVM baudos. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 100 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus pagrindus) padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, t. y. delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis teisės aktais ir tinkamai įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi UAB „Dagana“ skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jai apskaičiuotų ir mokėtinų muito ir PVM delspinigių ir baudų pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus šiuo klausimu, konstatuoja, kad ji teisėta, motyvuota ir pragrįsta.

47.       Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl tranzitu gabenamų prekių muitinės procedūros užbaigimo nuotoliniu būdu, Europos Komisijos oficialiai skelbiamos informacijos apie tranzito procedūras įrodomosios reikšmės, solidarios atsakomybės ir asmenų, atsakingų už tranzito procedūrą, rato. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).  

48.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

49.       UAB „Dagana“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Dagana“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, todėl darytina išvada, kad galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Morigana“ naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso stadijoje atlyginimą. 

51.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismui pateiktos 2022 m. spalio 27 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 22/533 ir tos pačios kalendorinės datos mokėjimo nurodymo Nr. 1670 patvirtinimas.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.11 punkte įtvirtintą koeficientą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3), pažymi, kad nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 314,65 Eur (1780,5 Eur x 1,3). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma atlyginti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl, atsižvelgus į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir priteisti jam iš pareiškėjo UAB „Dagana“ 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

53.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Morigana“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.        

 

 

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

 

 

                                        Dainius Raižys

 

 

                                        Milda Vainienė