Civilinė byla Nr. e2S-420-280/2020

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00230-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

3.4.5.20.; 3.3.2.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. birželio 23d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-23-1001/2020 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismas 2020-02-26 nutartimi atsakovui skyrė 4000 Eur baudą už veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo sudėtinga įteikti procesinius dokumentus, jis ilgai delsė apsispręsti dėl jo atstovavimo, teigė pateiksiantis priešieškinį, tačiau jo nepateikė, pasirašė po ilgų derybų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau teigė, jog ji neatitinka jo valios, 2020-02-21 teismo posėdžio išvakarėse atsakovas teismui atsiuntė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jis išvykęs į Turkijos Respubliką, tačiau į posėdį atvyko, vėl nurodė sutinkantis su sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygomis, sutartį perskaitęs ir supratęs, o teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2020-02-25, likus kelioms valandoms iki paskelbimo, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka jo valios, vertimas į turkų kalbą prastas. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo, kad jis imasi įvairių priemonių proceso vilkinimui, turėdamas tikslą kuo ilgiau nenutraukti santuokos su ieškove. Atsakovui buvo išaiškintos galimybės nagrinėti bylą tiek ginčo teisenos tvarka, tiek ypatingąja teisena, tačiau jis nuolat nemotyvuotai kaitaliojo savo poziciją: ginčo teisenoje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei priešieškinio, perėjus į ypatingąją teiseną, du kartus nesutiko su bylos baigimu tokia tvarka. Nustatydamas baudos dydį vertino, kad byloje buvo paskirti 8 teismo posėdžiai, atsakovas nuo 2019 m. vasaros, su neilgomis pertraukomis, gyvena Lietuvoje, samdo advokatą, taigi, turi pakankamai lėšų, ieškovė dėl atsakovo elgesio patiria teisinio neapibrėžtumo būseną, sunkius dvasinius išgyvenimus, turi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2.       Atsakovas prašė panaikinti baudą arba ją sumažinti. Nurodė neveikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Prašė atsižvelgti į tai, kad yra kitos kultūros ir tradicijų žmogus, turintis atsakingesnį požiūrį į santuoką, vaikų likimą. Ieškovė proceso metu nebuvo kategoriška dėl santuokos nutraukimo. Jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes bandė tvarkytis antrinės teisinės pagalbos klausimus, tačiau jam, Turkijos piliečiui, buvo per sudėtinga pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus. Jis neketino dalyvauti 2020-02-21 teismo posėdyje, nes jo viza galiojo iki 2020-02-15, vėliau pakeitė nuomonę, neišvyko iš Lietuvos ir pasirinko baudos gavimą už neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Į 2020-02-21 posėdį atvyko su savo turkų kalbos vertėju. Šiame posėdyje nesutiko su šalių pasirašytoje sutartyje išdėstyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl vėliau pareikalavo teismo šios sutarties nebetvirtinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Jam bauda skirta tik po to, kai jis pateikė tokį prašymą, iki tol jis nebuvo gavęs pastabų ar nuobaudų dėl savo netinkamo elgesio. Jei jam būtų skirta bauda, prašo sumažinti jos dydį, nes Lietuvoje negauna pajamų, patiria daug išlaidų, negauna lėšų iš Turkijos ir negali jų užsidirbti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-03-24 nutartimi atsakovo M. P. prašymas netenkintas.

4.       Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į tai, jog užsienio valstybės piliečiui gali būti sudėtingiau dalyvauti ne jo valstybėje vykstančiame teismo procese, kiekviename teismo posėdyje atsakovui aiškino jo procesines teises, pareigas, apie jo galimybę pasinaudoti teisine pagalba. Atsakovui kelis kartus buvo išaiškintas santuokos savanoriškumo principas, atsakovas supranta, kad santuoka negali būti prievartinė. Kadangi atsakovas yra išsilavinęs žmogus, kalbantis angliškai, gyvenantis Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. vasaros, institucijose sprendžiantis įvairius teisinius klausimus, pripažino, kad jis pajėgus suprasti ir Lietuvoje vykstančio proceso tvarką, turi jam atstovaujantį advokatą. Tačiau atsakovo elgesys proceso metu buvo nukreiptas į tai, kad santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau, kas neatitiko ieškovės interesų, nes ji visuose teismo posėdžiuose teismui tvirtino norinti nutraukti santuoką ir neprašanti laiko susitaikymui su atsakovu.

5.       Nurodė, kad bauda paskirta ne vien už prašymą netvirtinti šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o už sistemingą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pasireiškusiu teismo 2020-02-26 nutartyje nurodytais veiksmais ir prasidėjusiu tuo, kad atsakovas nepateikė jokio atsiliepimo, kelis posėdžius kaitaliojo savo poziciją dėl advokato dalyvavimo ir kreipėsi į advokatą tik 2019 m. lapkričio mėn., nemokama teisine pagalba net nebandė naudotis, dėl jos suteikimo nesikreipė. Atsakovas 2020-02-21 teismo posėdžio išvakarėse prašyme nurodė jau esantis išvykęs į Turkijos Respubliką. Pareiškime atsakovas jau teigia tik ruošęsis išvykti į šią šalį, o jį galimai neteisingai supratęs jo advokatas. Tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų (bilietų ir pan.), patvirtinančių, kad jis tuo metu planavo skristi į Turkijos Respubliką. Pripažino, kad tokiu būdu atsakovas klaidino teismą, siekdamas atidėti teismo posėdį ir vilkinti procesą. Pažymėjo, kad ir po baudos paskyrimo atsakovo elgesys nekonstruktyvus, atnaujinus įrodymų tyrimą ir ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsakovas vėl nepateikė atsiliepimo ir savo 2020-03-16 rašte dar kartą - jau trečią - teigė sutinkantis nutraukti santuoką pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Sprendė, kad nėra pagrindo baudos panaikinti.

6.       Teismas atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis ilgai gyvena Lietuvos Respublikoje, patiria išlaidas, vertino kaip jo paties pasirinkto proceso vilkinimo pasekmes. Pažymėjo, kad atsakovas, periodiškai skraidantis į tėvynę ir galintis ten gauti reikiamus dokumentus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį. Atsakovo ilgalaikis gyvenimas užsienio valstybėje, joje nedirbant, negaunant pajamų, leido teismui spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, todėl paskirtos baudos nesumažino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-03-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirtą atsakovui baudą panaikinti.

8.       Nurodo, kad atsakovas nėra teisininkas, todėl nepateikė atsiliepimo į procesinį dokumentą, nemokėjo tokio paruošti, yra užsienio pilietis. Atsakovas nebuvo tikras dėl advokato išlaidų būtinumo, tikėjosi, kad apsieis be advokato pagalbos. Jis norėjo gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau jam paaiškino (taip jis suprato), kad turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir pateikti duomenis apie pajamas, kas jam buvo sudėtinga, todėl dėl antrinės teisinės pagalbos nebesikreipė. Sutartis su advokatu vėliau buvo sudaryta. Šių veiksmų atlikimo metu teismas nepripažino to kaip piktnaudžiavimo. Procedūrinį prašymą atidėti teismo posėdį surašė ne pats M. P., o jo advokatas. Dėl nesusikalbėjimo parašyta, kad atsakovas išvyko iš Lietuvos į Turkiją. Atskovas ketino išvykti iš Lietuvos, nes jam baiginėjosi viza, tačiau persiderino savo lankymosi migracijos padalinyje laiką iš popietės į rytinį, kad galėtų vykti į teismo posėdį, į jį atvyko su vertėju. Pats prašymo atidėti teismo posėdį pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Be to, atsakovo, kuris turi atstovą, neatvykimas nebūtų užkirtęs kelio nagrinėti bylos, kadangi teismas jo dalyvavimo nebuvo pripažinęs būtinu. Nors teismas pažymėjo, kad vėl atsakovo nepateiktas atsiliepimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau jis buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį.

9.       Nurodo, kad teismas, spręsdamas apie gerą atsakovo turtinę padėtį, rėmėsi tik prielaidomis. Atsakovas nebeturi lėšų, viską išleido nieko neuždirbdamas skrydžiams ir kelionėms į Lietuvą, pigiems viešbučiams. Dėl COVID 19 negali grįžti į Turkiją, Lietuvoje dirbti, atvykęs pagal vizą, neturi teisės dirbti. Todėl paskirta bauda yra jam nepakeliama našta, jis prašo paramos iš Pasvalio rajono savivaldybės, tačiau Lietuvos valstybė jo bėdoje neremia.

10.       Pažymi, kad teismas jokių priemonių prieš M. P. nesiėmė, iki kol nebuvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir buvo atnaujintas procesas. Po advokato įstojimo vyko keli posėdžiai, jie būdavo atidedami, posėdžio metu buvo daromos ilgos pertraukos šalims pasikalbėti dėl jų ateities (ne vien dėl santuokos nutraukimo, bet ir kitokių ginčų sprendimo būdų), tada pasibaigdavo teismo darbo laikas ir posėdžiai buvo atidedami. Posėdžiai buvo atidedami dėl abiejų šalių veiksmų, akivaizdu, ieškovė galėjo reikalauti nutraukti derybas, baigti pertraukas posėdžio metu. Šalys sprendė ne tik savo, bet ir vaiko likimą. Buvo vykdomos derybos telefonu, advokato kontoroje. Atsakovas neteikė priešieškinio, kadangi nenorėjo aštrinti situacijos. Ieškovė tikrai ilgą laiką nebuvo kategoriška dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas 2020-02-21 teismo posėdžio metu jautėsi psichologiškai labai negerai, todėl ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vertimas buvo blogas. Reiškė pretenzijas dėl to, kad jo valios neatitinka dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nusiraminęs po teismo posėdžio, atsakovas suprato, kad sutartis ir santuokos nutraukimas neatitinka jo valios, todėl paprašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovui ieškovė galutinai ir kategoriškai nurodė, kad nenori gyventi santuokoje, todėl ieškovas siekia nutraukti santuoką ypatingąją teisena. Nurodo, kad sąmoningai neveikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

       Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

14.       CPK

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

16.       Apeliantui bauda buvo paskirta konstatavus, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo sudėtinga įteikti procesinius dokumentus, jis ilgai delsė apsispręsti dėl jo atstovavimo, teigė pateiksiantis priešieškinį, tačiau jo nepateikė, pasirašė po ilgų derybų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau teigė, jog ji neatitinka jo valios, 2020-02-21 teismo posėdžio išvakarėse atsakovas teismui atsiuntė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jis išvykęs į Turkijos Respubliką, tačiau į posėdį atvyko, vėl nurodė sutinkantis su sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygomis, sutartį perskaitęs ir supratęs, o teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2020-02-25, likus kelioms valandoms iki paskelbimo, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka jo valios, vertimas į turkų kalbą prastas.

17.       Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo, kad jis imasi įvairių priemonių proceso vilkinimui, turėdamas tikslą kuo ilgiau nenutraukti santuokos su ieškove, jis nuolat nemotyvuotai kaitaliojo savo poziciją: ginčo teisenoje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei priešieškinio, perėjus į ypatingąją teiseną, du kartus nesutiko su bylos baigimu tokia tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, atsakovui paskyrė 4 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskirdamas ieškovei.

18.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad jam kaip Turkijos Respublikos piliečiui yra sudėtinga ginti savo interesus teisme, susirasti atstovą byloje. Apeliantas nurodo, kad jis, norėdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teikti duomenis apie gaunamas pajamas, kas yra pakankamai sudėtinga. Byloje nustatyta, kad 2019-09-12, 2019-10-09, 2019-10-31 parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti išaiškinant šalims jų procesines teises ir pareigas, atsakovui išaiškinant apie galimybę pasinaudoti advokato teisine pagalba, įpareigojant atsakovą pateikti duomenis, kad jis kreipėsi į advokatą. 2019-10-31 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad negavo pažymos iš Turkijos ambasados, posėdžio metu buvo žinoma informaciją, kad jis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. 2019-11-15 parengiamajame teismo posėdyje jau dalyvavo atsakovo atstovas – advokatas.

19.       Pažymėtina, kad pagal CPK 161 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai teismas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą, o šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, turėjo galimybę bylą nagrinėti atsakovui net ir nepasirūpinus tinkamu atstovavimu. Dėl nurodyto negalima sutikti, kad atsakovo neapsisprendimas dėl jo atstovavimo turėjo esminės reikšmės proceso užsitęsimui.

20.       Teismo argumentai, kad atsakovas elgėsi pasyviai neteikdamas priešieškinio, atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį, taip neišreikšdamas savo pozicijos, negali būti vertinama kaip atsakovo siekis sąmoningai vilkinti bylos procesą. Pažymėtina, kad teikti byloje priešieškinį yra ne pareiga, bet atsakovo teisė. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą priešieškiniui pateikti, vėliau terminą pratęsė, tačiau atsakovas jo taip ir nepateikė, manytina, kad bylos nagrinėjimą buvo galima tęsti ir neatidedant parengiamojo teismo posėdžio. Nors atsakovas ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau jis savo poziciją išdėstė vykusiuose teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo metu šalys siekė susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, buvo derinamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos. Aplinkybė, kad šalims nepavyko geranoriškai susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, nereiškia, kad atsakovas sąmoningai siekė, kad ginčas kuo ilgiau nebūtų išspręstas, santuoka nebūtų nutraukta.

21.       Nors nutartyje yra akcentuojama, kad galimai atsakovas sąmoningai klaidino teismą teigdamas, kad 2020-02-21 teismo posėdyje negalės dalyvauti, bus tuo metu išvykęs į Turkijos Respubliką, tačiau į posėdį, visgi, atvyko, pažymėtina, kad pats atsakovo atstovo pateiktas prašymas niekaip nepaveikė proceso trukmės, kadangi posėdis įvyko, byla buvo nagrinėjama toliau.

22.       Apeliantas pažymi, kad teismas jokių priemonių prieš jį nesiėmė, iki kol nebuvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir buvo atnaujintas procesas. Teigia, kad 2020-02-21 teismo posėdžio metu jautėsi psichologiškai labai negerai, prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau nusiraminęs po teismo posėdžio suprato, kad sutartis ir santuokos nutraukimas neatitinka jo valios, buvo blogas vertimas, todėl jis pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nustatyta, kad prašymas teisme gautas tą pačią dieną, kai turėjo būti skelbiamas sprendimas. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo, jog jis imasi įvairių priemonių proceso vilkinimui, turėdamas tikslą kuo ilgiau nenutraukti santuokos su ieškove.

23.       Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, kuomet atsakovas, žinodamas, kada bus skelbiamas teismo sprendimas šalims susitarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nesavalaikiai teikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Pripažintina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo naudojimasis savo procesinėmis teisėmis nelaikytinas tinkamu procesinių teisių realizavimu, dėl šių veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas ir tokie veiksmai kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jos dydžio.

25.       Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Įvertinus apelianto padaryto pažeidimo pobūdį, poveikio mastą bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat CPK 107 straipsnį, reglamentuojantį baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, ir tai, kad atsakovui, užsienio piliečiui, sudėtinga pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, dėl skrydžių, apgyvendinimo Lietuvoje jis patiria išlaidas, tikėtina, kad atsakovas dėl COVID 19 pakankamai ilgą laikotarpį negalėjo išvykti iš Lietuvos, atitinkamai gauti pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirta 4 000 Eur dydžio teismo nuobauda siekiami tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę – 500 Eur dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtą baudą sumažinus iki 500 Eur, jos dydis laikytinas proporcingu bei atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 107, 302 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl teismo nuobaudos panaikinimo turi būti pakeista, sumažinant apeliantui paskirtą baudą iki 500 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kiti apelianto argumentai nepaneigia teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-03-24 nutartį pakeisti – atsakovo M. P. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir jam paskirtą 4 000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur sumos, pusę šios sumos paskiriant ieškovei M. P..

Teisėja                                                                                    Laimutė Sankauskaitė