Civilinė byla Nr. e2-1137-1141/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04058-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.1.7.1.5

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Ramunei Milčiūtei,

dalyvaujant ieškovės A. G. atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė A. G. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), yra ir buvo asmeninė L. G. nuosavybė.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės tėvas V. G. (V. G.) ir  ieškovės mama L. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų, A. G. ir A. S. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1987 m. liepos 13 d. sprendimu V. G. ir L. G. santuoką nutraukė. 1992 m. birželio 8 d. L. G. už investicinius čekius nusipirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius priklausančius gyvenamajam namui. 2016 m. lapkričio 2 d. notarė L. Mackevičienė patvirtino L. G. sudarytą testamentą, kuriuo testatorė, visą turtą lygiomis dalimis paliko po 1/2 dalį savo dukroms. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės 3-ajame notarų biure, buvo patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovės sesuo padovanojo A. G. paveldėjimo teises, kurias įgijo po motinos L. G. mirties. Tvarkantis paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad L. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1987 m. liepos 13 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo registravo (duomenys neskelbtini) ir nuo šios datos civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruotas santuokos nutraukimas, o Turtas įgytas 1992 m. birželio 8 d. laikomas įgytu santuokos metu, nors santuoka buvo nutraukta prieš penkis metus iki Turto įgijimo. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) Ukrainoje.

3.       Atsakovė valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atsakovės atstovui nedalyvaujant.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir 1992 m. birželio 8 d. įgytą turtą pripažinti L. G. asmenine nuosavybe.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

5.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės tėvų L. G. ir V. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimo faktas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). 

6.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo Turtas ieškovės motinos L. G. buvo įsigytas 1992 m. birželio 8 d., t. y. jau po santuokos nutraukimo teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad V. G. iki santuokos nutraukimo fakto įregistravimo būtų prisidėjęs prie Turto įsigijimo ar išlaikymo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovės motina L. G. Turtą įsigijo už savo asmenines lėšas (investicinius čekius), išreikšdama savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Tokių įrodymų į bylą neteikė ir atsakovė.

7.       Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovės motinai L. G. (mirusios (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybės teise.

8.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

9.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 106 Eur dydžio žyminį mokestį. Už ieškinį turėjo būti sumokėta 54 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintini 52 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais ir 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės A. G. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad turtas, esantis  (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ir buvo asmeninė L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (mirties data (duomenys neskelbtini)) nuosavybė.

Grąžinti ieškovei A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) per daug sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                                              Enrika Janušonienė