Civilinė byla Nr. e2-1679-413/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00185-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.3; 3.1.7.6; 3.4.1.11.4.3.3
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Denvera“ atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Hewer“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui ir advokato padėjėjai Dovilei Brazytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Denvera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Hewer“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė BUAB „Denvera“ teismui pateiktu ieškiniu prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Hewer“ 71 043,62 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 3 038,19 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 891 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais argumentais:
2.1. Šalys 2019 m. sausio 2 d. sudarė Tiekimo sutartį Nr. 19/01/02 (toliau – Sutartį), pagal kurią ieškovė per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 21 d. tiekė atsakovei Sibiro maumedžio dvigubo pjovimo medieną (toliau – medieną / prekes), išrašydama atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Vadovaujantis Sutarties III dalies 5 punktu, atsakovė gautas PVM sąskaitas faktūras turėjo apmokėti per 14-21 kalendorines dienas. Apmokėjimui buvo pateiktos šios PVM sąskaitos faktūros: Nr. 0000218; Nr. 0000221; Nr. 0000247; Nr. 0000253; Nr. 0000254; Nr. 0000260; Nr. 0000264; Nr. 0000265;Nr. 0000266; Nr. 0000277, kurių atsakovė neapmokėjo.
2.2. Ieškovė patiekė atsakovei medienos už 73 837,27 Eur sumą, tačiau dalis medienos pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. spalio 21 d. DNV Nr. 0000279, 428,64 Eur sumai ir 2019m. spalio 31 d. DNV Nr. 0000280, 1938,37 Eur sumai neatitiko kokybės reikalavimų, todėl atsakovės skola mažintina 2367,01 Eur ir ieškinio padavimo dienai sudarė 71 043,62 Eur.
2.3. Kadangi atsakovė prievolės laiku neįvykdė, ieškovė paskaičiavo 3038,19 Eur dydžio palūkanas, kurias prašė priteisti kartu su pagrindine skola.
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei UAB „Denvera“ iš atsakovės UAB „Baltic Hewer“ 71 043,62 Eur skolą, 3038,19 Eur dydžio palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (74 121,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 891 Eur žyminį mokestį ir 650 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
4. Atsakovė UAB „Baltic Hewer“ pateikė teismui prieštaravimus ir prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė tokius argumentais:
4.1. Atsakovė pripažįsta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218; Nr. 0000221; Nr. 0000247; Nr. 0000265 ir Nr. 0000266 mediena buvo pristatyta ir pagal šias sąskaitas atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Tačiau pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218, 7 570,47 Eur sumai ir Nr. 0000221, 7 235,76 Eur sumai dalis medienos buvo brokuota ar visai netinkama naudoti. Tokiu būdu pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218 ir Nr. 0000221 pristatytos 40,565 m3 medienos, kurios vertė 14 806,23 Eur, tinkamas kiekis gamybai buvo tik 25,942 m3 už 8 941,40 Eur. Todėl atsakovė 2020 m. kovo 3 d. išrašė ieškovei už brokuotą medieną kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija BHV Nr. 0596, 5 864,82 Eur sumai (14 806,23 Eur – 8 941,40 Eur). Likusią 8 941,40 Eur sumą pagal ieškovės PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218 ir 0000221 atsakovė apmokėjo 2020 m. kovo 29 d., 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. mokėjimo pavedimais. Be to, daliniais 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 8 d. mokėjimais atsakovė apmokėjo ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000247, kurios suma 8 703,33 Eur.
4.2. Atsakovė taip pat pripažįsta gavusi prekes ir pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000265 ir Nr. 0000266. Tačiau, kaip nurodė ir ieškovė, dalies medienos neatitiko kokybės reikalavimų, todėl atsakovė išrašė ieškovei kreditinės sąskaitos DNV Nr. 0000279 – 428,44 Eur sumai ir DNV Nr. 0000280 – 1 938,37 Eur sumai. Tokiu būdu pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000265 ir Nr. 0000266 atsakovė yra skolinga ieškovei 12 654,41 Eur.
4.3. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad pagal PVM sąskaitos faktūras Nr. 0000253; Nr. 0000254; Nr. 0000260; Nr. 0000264 mediena buvo pristatyta atsakovei. Vien ieškovės PVM sąskaitos faktūros išrašymas neįrodo atsakovės skolos ir jos pareigos ją apmokėti. Pagal Sutarties II dalies 4 punktą laikoma, kad atsakovė prekes gavo, kai ji pasirašo PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau iš ieškovės pateiktų ir atsakovės nepripažįstamų sąskaitų matyti, kad atsakovė jų nėra pasirašiusi.
5. Pateiktais teismui papildomais paaiškinimais atsakovė pripažino ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218, Nr. 0000221, Nr. 0000247, Nr. 0000265 ir Nr. 0000266, kurias iki teismo posėdžio apmokėjo. Kitų ieškovės sąskaitų atsakovė nepripažįsta, nurodydama, kad jokios medienos pagal kitas sąskaitas ji negavo.
6. Ieškovė UAB „Denvera“ atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą, kadangi po ieškinio padavimo atsakovė dalį skolos sumokėjo. Todėl prašė preliminarų sprendimą pakeisti, priteistą sumą sumažininti iki 35 306,49 Eur, o palūkanų dalyje palikti sprendimą nepakeistą, nes jos buvo paskaičiuotos nuo nesumokėtos skolos dydžio iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė nurodė:
5.1. Atsakovė klaidina teismą, nes ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, pagal dvi PVM sąskaitas pati sumažino skolos dydį 2367,01 Eur sumai, kitos atsakovės pretenzijos dėl nekokybiškos medienos buvo nepagrįstos ir pareiškiamos tik tuomet, kai ieškovė primindavo dėl skolos apmokėjimo.
5.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260 ir Nr. 0000264 ji iš viso negavo medienos. Pagal įstatymų reikalavimus, kiekvieno prekės pardavėjo išrašyta PVM sąskaita faktūra einamojo mėnesio laikotarpyje privalomai registruojama Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų registre. Pagal šio registro duomenis ieškovė laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. pateikė 9 sąskaitas ir jokių neatitikimų ši sistema nenurodė.
5.3. Ieškinio reikalavimo dalį sudaro ir skolos bei palūkanų priteisimas pagal 2019 m. spalio 21d. PVM sąskaitą faktūrą DNV Nr. 000277 – 6445,85 Eur sumai. Ieškovė šią sąskaitą atsakovei pateikė elektroninių ryšių priemonėmis.
Preliminarus sprendimas pakeistinas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. sausio 2 d. sudarė Tiekimo sutartį Nr. 19/01/02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes – 1500 kub. m Sibiro maumedžio dvigubo pjovimo medienos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė – už gautas prekes atsiskaityti Sutartyje nustatytais terminais, pagal gautą PVM sąskaitą per 14–21 kalendorines dienas. Sutarties II dalies 4 punkte nustatyta, kad pardavėjui (ieškovei) perduodant, o pirkėjui (atsakovei) priimant prekes yra pasirašoma PVM sąskaita faktūra. Pardavėjas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę perduoti prekes, jeigu prekių kiekis ir kokybė atitinka sutarties, jos priedų ir teisės aktų reikalavimus (II dalies 5 punktas). Pardavėjui perdavus prekes ir išrašius PVM sąskaitas faktūras pirkėjui, laikoma, kad visos patiektos prekės yra kokybiškos ir atgal nepriimamos (II dalies 6 punktas). Pardavėjui perdavus prekes pirkėjui, išrašoma sąskaita faktūra. Tinkamas sąskaitos pateikimas laikomas jos išsiuntimas į pirkėjo buveinę registruotu ar elektroniniu laišku (pasirašyta ir nuskanuota arba tiesioginis jos pristatymas į pirkėjo buveinę (III dalies 4 punktas; b. l. 11–12).
8. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193–6.195 straipsniai. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).
9. Ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir atsakovės skolą įrodinėja atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 1) 2019 m. gegužės 14 d. Nr. 000218 – 7570,47 Eur sumai; 2) 2019 m. gegužės 22d. Nr. 0000221 – 7235,76 Eur; 3) 2019 m. liepos 31 d. Nr. 0000247 – 8703,33 Eur; 4) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 0000253 – 6887,40 Eur; 5) 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 0000260 – 7122,15 Eur; 6) 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. 0000264 – 7041,21 Eur; 7) 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. 0000265 – 7397,18 Eur; 8) 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. 0000266 – 7624,04 Eur; 9) 2019 m. spalio 21 d. Nr. 0000277 – 6445,85 Eur, iš viso už 73 837,27 Eur. Tačiau pačiai ieškovei pripažinus, kad tam tikras medienos kiekis neatitiko kokybės reikalavimų, 2019 m. spalio 25 d. ji išrašė kreditinę sąskaitą Nr. 0000279 – 428,64 Eur sumai, o 2019 m. spalio 31 d. Nr. 0000280 – 1938,37 Eur sumai, tokiu būdu sumažindama atsakovės įsiskolinimą 2367,01 Eur suma (b. l. 25-26).
10. Atsakovė visos skolos nepripažįsta, teigdama, kad nėra gavusi dalies medienos pagal ieškovės nurodytas sąskaitas Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260 ir Nr. 0000264, kadangi šios sąskaitos, priešingai nei reikalauja Sutartis, atsakovės nėra pasirašytos. Be to, dalis medienos buvo nekokybiška.
11. Taigi byloje kilo ginčas dėl gautos medienos kiekio, apmokėjimo už ją sąlygų ir kokybės, kuris kildinamas iš sutartinių prekės pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė už pateiktą medieną ieškovei yra atlikusi šiuos mokėjimus:
11.1. 2020 m. kovo 29 d. pagal sąskaitą faktūrą 0000218 pervesta 1281,30 Eur. Nors į bylą nepateikta kitų įrodymų, kad ši 2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra 7570,47 Eur sumai yra visiškai apmokėta, tačiau ieškovė pripažįsta, kad atsakovė pagal šią sąskaitą yra visiškai atsiskaičiusi.
11.2. 2020 m. balandžio 10 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000221 pervesta 2235,76 Eur, balandžio 14 d. – 1000 Eur, balandžio 17 d. – 1000 Eur, balandžio 23 d. – 1000 Eur, gegužės 6 d. – 2000 Eur, iš viso 7235,76 Eur. Tokiu būdu ieškovės 2019 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000221, 7235,76 Eur sumai yra visiškai apmokėta.
11.3. 2020 m. gegužės 13 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000247 pervesta 2703,33 Eur, birželio 1 d. – 3000 Eur, birželio 8 d. – 3000 Eur, iš viso – 8703,33 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000247, 8703,33 Eur sumai yra visiškai apmokėta.
11.4. Pagal 7 397,18 Eur dydžio 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000265,atsakovė 2020 m. birželio 14 d. pervedė 2968,54 Eur, birželio 23 d. – 2000 Eur, liepos 7 d. – 2000 Eur, iš viso 6968,54 Eur. Ieškovei pripažinus, kad dalis medienos buvo nekokybiška ir 2019 m. spalio 25 d. išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000279, sumažinant patiektos medienos kainą 428,64 Eur suma, t. y. iki 6968,54 Eur., darytina išvada, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000265 buvo visiškai atsiskaityta.
11.5. Pagal 7 624,04 Eur dydžio 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000266 atsakovė 2020 m. liepos 22 d. pervedė 5 685,67 Eur. Ieškovei pripažinus, kad pagal šią sąskaitą dalis patiektos medienos buvo nekokybiška ir 2019 m. spalio 31 d. išrašius 1938,37 Eur dydžio kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000280, taip sumažinant pateiktos medienos kainą iki 5 685,67 Eur, laikytina, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000266 buvo visiškai atsiskaityta.
12. Byloje kilo ginčas dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260, Nr. 0000264 ir Nr. 0000277, kurių bendra suma 35 306,49 Eur, (ne)apmokėjimo ir jų (ne)įteikimo (gavimo), kadangi atsakovė neigia gavusi šias sąskaitas, nes jų nepasirašė. Anot atsakovės, pagal Sutarties sąlygas tai reiškia, kad ieškovė medienos nepatiekė.
13. Iš pateiktų į bylą ieškovės PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad tiek ant sąskaitų, kurias atsakovė pripažįsta ir yra apmokėjusi, tiek ant sąskaitų, kurių ji nepripažįsta, nėra nei ieškovės, nei atsakovės parašų (išskyrus sąskaitas Nr. 0000253 ir Nr. 0000254, kuriose matyti ieškovės įmonės spaudas ir atstovo parašas), t. y. nei viena iš šalių, priešingai nei nurodyta Sutartyje, PVM sąskaitos, patvirtinančios prekių perdavimą Sutarties II dalies 5 punkte aptartomis sąlygomis (PVM sąskaitos turi būti pasirašytos), nesilaikė. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros buvo siunčiamos atsakovei elektroniniu paštu, kas leidžia daryti išvadą, kad prekių perdavimui patvirtinti ir atsiskaitymui už jas atlikti šalys savo bendradarbiavimo praktikoje taikė Sutarties III dalies 4 punkte įtvirtintą sąlygą dėl PVM sąskaitų įteikimo elektroniniu paštu.
14. Iš atsakovės į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2019 m. birželio 13 d. atsakovė ieškovei pervedinėdavo atitinkamas pinigų sumas, pavedimuose nurodydama dokumento numerius, pagal kuriuos vykdė mokėjimus, pvz. 0217, 0220, 0222, 0223, 0224, 0225, 0228, 0229, 0231, 0234, 0235. Palyginus ieškovės prašomų apmokėti sąskaitų numerius su atsakovės mokėjimų pavedimuose nurodytais numeriais, darytina išvada, kad mokėjimai buvo atliekami pagal tą pačią sutartį ir pagal eiliškumą išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad nors atsakovė nepripažįsta gavusi prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260, Nr. 0000264, tačiau po šių sąskaitų einančias pagal eiliškumą kitas dvi sąskaitas Nr. 0000265 ir Nr. 0000266 atsakovė pripažino ir jas apmokėjo.
15. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų. Taigi, kaip pagrįstai teigia ieškovė, visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti registruojamos VMI registre.
16. Iš ieškovės pateikto VMI registro išrašo matyti, kad ieškovė atsakovei 2019 m. rugpjūčio mėnesį išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras, 2019 m. rugsėjo mėnesį 3 PVM sąskaitas faktūras, 2019 m. spalio mėnesį taip pat 3 PVM sąskaitas faktūras (b. l. 68). Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atsakovei išrašė būtent 3 PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260, kurių atsakovė nepripažįsta. 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovė išrašė taip pat 3 PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0000264, kurios atsakovė nepripažįsta, ir Nr. 0000265 bei Nr. 0000266, kurias atsakovė pripažino ir apmokėjo. 2019 m. spalio mėnesį ieškovė atsakovei išrašė taipogi 3 PVM sąskaitas faktūras: 0000277, apie kurios apmokėjimą atsakovė iš viso nieko nenurodo, bei 0000279 ir 0000280, kurias atsakovė taip pat pripažino. Tuo tarpu atsakovė tokių duomenų iš VMI registro neteikė ir savo gynybinę poziciją grindė Sutartinės sąlygos, numatytos II dalies 5 punkte, pažeidimu.
17. Aptartos Sutarties sąlygos, šalių bendradarbiavimo praktika ir atsiskaitymo tvarka leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė pagal ginčijamas PVM sąskaitas prekes gavo, nei priešingą išvadą, – kad tokių prekių ji negavo (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
18. Atsakovė savo prieštaravimuose nurodo, jog dėl nekokybiškų prekių su ieškove nuolat bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais, tokiu būdu siekdama, kad ieškovė sumažintų prekių kainą išrašydama kreditines PVM sąskaitas faktūras. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė teikė teismui susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas (b. l. 47-48). Minėti įrodymai neatitinka jų leistinumo kriterijų, nes įstatymo nustatyta tvarka neatliktas jų vertimas į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnis), todėl teismas, atsakovės atstovui nesutikus atlikti minėtų dokumentų tinkamą vertimą, vadovautis jais neturi pagrindo (CPK 177 straipsnis).
19. Be to, atsakovė savo argumentus dėl nekokybiškos medienos įrodinėja 2020 m. kovo 3 d. išrašyta debetine PVM sąskaita faktūra Nr. BHV Nr. 0596, pagal kurią ieškovė turėtų sumokėti atsakovei 5864,82 Eur (b. l. 50). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovė sužinojo tik gavusi atsakovės prieštaravimus, kuriuose atsakovė nurodė, kad gavusi iš ieškovės medieną pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000218 ir Nr. 0000221, nustatė, jog iš 40,565 m3 medienos kokybiškų prekių buvo pateikta tik 25,942 m3, todėl ji sumažino gautos medienos kainą nuo 14 806,23 Eur iki 8 941,40 Eur, išrašydama ieškovei debetinę sąskaitą. Tačiau, kaip nurodyta sprendimo 11.1 ir 11.2 punktuose, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000218 ir Nr. 0000221 yra visiškai apmokėtos šiuose punktuose nurodytomis sąlygomis, šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog atsakovė po ieškinio teismui pateikimo vykdė mokėjimus pagal Sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau šiai dienai liko skolinga ieškovei 35 306,49 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000253, Nr. 0000254, Nr. 0000260, Nr. 0000264 ir Nr. 0000277.
21. Kadangi ieškovę ir atsakovę sieja prievoliniai teisiniai santykiai ir į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė yra visiškai įvykdžiusi savo prievolę ieškovei, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą iš dalies, pakeisti 2020 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteistą 70 043,62 Eur skolą sumažinti iki 35 306,49 Eur (CK 6.256 straipsnis, CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
22. Ieškovė prašė priteistą iš atsakovės 3038,19 Eur palūkanų sumą palikti nepakeistą, nes palūkanos paskaičiuotos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kada atsakovė su ieškove dar nebuvo atsiskaičiusi. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, nes, kaip jau buvo minėta, mokėjimus atsakovė pradėjo atlikinėti nuo 2020 m. kovo 29 d., o ieškinys parengtas teismui 2020 m. kovo 26 d. ir išsiųstas paštu 2020 m. kovo 27 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis, b. l. 13-14).
23. Preliminariu sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 891 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur už suteiktas advokato paslaugas, iš viso 1541 Eur. Po preliminaraus sprendimo priėmimo ir prieštaravimų bei atsiliepimo pateikimo, atsakovės turėtos išlaidos yra 1200 Eur už advokato padėjėjo parengtus prieštaravimus ir 300 Eur už advokato atstovavimą teismo posėdyje.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad skolos dengimas pagal šalių sutartį prasidėjo praktiškai po ieškinio teismui pateikimo, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susidariusios iki ieškinio pateikimo, ir prašymas jas priteisti yra pagrįstas.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).
26. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinio parengimą maksimali priteistina suma yra 3294 Eur (1317,60 Eur x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.), todėl ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas mažinti nėra pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas po preliminaraus sprendimo priėmimo.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, o atsakovė skolą dengti pradėjo tik po to, kai teisme buvo iškelta byla dėl skolos priteisimo, todėl atsakovės po preliminaraus sprendimo priėmimo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos – 3,88 Eur, kurios yra mažesnės, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Denvera“ (juridinio asmens kodas 300612299, buveinės adresas Konstitucijos per. 12, II korp., 34 kab., LT-09308 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Hewer“ (juridinio asmens kodas 302545739, adresas Technikos g. 2, Jieznas, LT-59423 Prienų r. sav., a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 35 306,49 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 49 ct) skolą, 3038,19 Eur (tris tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 19 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (38 384,68 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1541 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gintautas Koriaginas