Civilinė byla Nr. e2A-2233-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18555-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės (ieškovės) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sutuoktiniui priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą po 470 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ieškovės gyvenimo pabaigos, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 75 148,04 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro dukters I. S. paskolinta 50 800 Eur suma ieškovės gydymui ir pragyvenimui bei 24 348,04 Eur suma, ieškovės sumokėta kaip mokesčiai už komunalinius patarnavimus; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus papildė, prašydamas priteisti iš viso 77 100,18 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 50 800 Eur dukters paskolinti ieškovės pragyvenimui, 25 873,32 Eur ieškovės sumokėti už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur sumokėti už namo apsaugos ir stebėjimo paslaugas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu yra pilnametės. Šalys santuokos nėra nutraukusios. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip sutuoktinio pareigų vykdymo, 2012 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė iš namų, nes ieškovė serga onkologine liga. Atsakovas nepaiso ieškovės nuomonės, nėra ieškovei ištikimas, visus šeimos gyvenimo klausimus sprendžia vienasmeniškai, neteikia ieškovei moralinės ir materialinės paramos, ignoruoja ieškovę. Ieškovei yra būtina materialinė sutuoktinio parama (išlaikymas) dėl objektyvių priežasčių – ligos. 2005 m. ieškovei buvo diagnozuotas auglys, 2009 m. diagnozuotas III stadijos onkologinis susirgimas, šiuo metu ligos stadija – IV. Nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovei neterminuotam laikotarpiui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vartojami vaistai, chemoterapija bei radioterapija sukėlė imuninės sistemos veiklos sutrikimą, atsakovę kamuoja nuovargis, vėmimas, viduriavimas, sausos burnos sindromas, jaučiamas sunkumas kvėpuojant, rankų ir kojų tirpimas. Ieškovės darbingumo lygis yra 25 proc. Dėl sudėtingos sveikatos būklės, taikomo gydymo, kurio metu dažnai tenka gulėti stacionare, ieškovė neturi galimybių įsidarbinti. Nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. dėl ligos ieškovė niekur nedirba ir yra visiškai išlaikoma šalių dukters I. S., kuri apmoka brangiai kainuojantį ieškovės gydymą, padengia visas kitas ieškovės pragyvenimo išlaidas. Ieškovės poreikiai kas mėnesį sudaro apie 790 Eur, neįskaitant medikamentų. Ieškovės teigimu, dėl užimamų pareigų ir vienasmeniškai užvaldyto bendro sutuoktinių turto, atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir jis turi visas galimybes paremti sutuoktinę jos prašomo dydžio išlaikymu. Kadangi ieškovei būtinos paramos atsakovas neteikė, visos jos poreikių patenkinimui patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo kaip išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės dukra I. S. nuo 2017 m. iki 2018 m. birželio mėnesio bankiniais pavedimais pervedė į ieškovės sąskaitą jos gydymui ir pragyvenimui 50 800 Eur. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė turėtų galimybę grąžinti skolą dukrai. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. spalio mėnesio iki šio ieškinio pateikimo dienos ji viena mokėjo už elektrą, dujas, vandenį, aplinkos tvarkymą, žolės pjovimą, įvažiuojamos dalies į teritoriją kelio valymą, langų valymo paslaugas, einamąjį remontą ir t. t., nors sutartys dėl visų šių paslaugų yra sudarytos atsakovo vardu.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2010 metų atsakovo ir ieškovės faktiškai nesieja santuokiniai ryšiai, nuo 2012 metų atsakovas išsikraustė iš bendrų namų. Kadangi abiejų šalių valia sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas ieškovės atžvilgiu neturėjo pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, todėl jų nepažeidė. Šalys faktiškai nėra sutuoktiniai, tokiais savęs nelaiko, todėl atsakovas negali būti įpareigotas teikti ieškovei išlaikymą. Be to, atsakovas iš ieškovės iki 2017 metų pabaigos nėra sulaukęs jokių turtinių pretenzijų. Ieškovė gyvena santuokos metu įgytame 395,17 m2 bendro ploto su 12 arų ploto žemės sklypu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas nėra įkeistas, nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000 Eur. Ieškovei inicijavus procesus dėl santuokos nutraukimo, atsakovas siūlė parduoti gyvenamąjį namą ir gautas pinigines lėšas pasidalinti lygiomis dalimis, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovas nesinaudoja šiuo namu ir negauna iš jo jokios naudos, namu naudojasi ieškovė, kuri nėra pajėgi išlaikyti šio turto. Realizavus minėtą namą, ieškovė gautų ženklias pinigines sumas, kurių užtektų visų būtiniausių poreikių tenkinimui. Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metodu, sudaro 43 887 Eur, o reali rinkos vertė dar didesnė. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovė neturi teisės į išlaikymą, ji taip pat neturi teisės ir į išlaikymo įsiskolinimą. Pasak atsakovo, ieškovės dukra I. S. piniginę paramą vaistų pirkimui savo motinai teikė savanoriškai, o ieškovė nepagrindė, kodėl atsakovui tenka pareiga padengti ieškovės išlaikymo išlaidas. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš savo dukros gavo deklaruojamas pinigines sumas bei kaip jas panaudojo. Atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamojo namo ir privalėjo nuomotis būstą bei dengti jo išlaikymo kaštus, todėl patyrė išlaidų. Tuo tarpu ieškovė liko gyventi name ir nepatyrė papildomų išlaidų būstui, todėl privalo dengti išlaidas už naudojimąsi būtent jai suteiktomis paslaugomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas išlaidas už komunalines paslaugas nuo 2012 metų, nors tik nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nustojo dirbti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas byloje nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nėra nutraukta. Pažymėjo, kad sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga sutuoktinius sieja tiek esant susituokus, tiek nutraukus santuoką ar nustačius gyvenimą skyrium. Įprastai sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievolė vykdoma savanoriškai jų pačių bendru sutarimu, tačiau jeigu prievolė nevykdoma savanoriškai, išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
6. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad, esant faktiškai iširusiai santuokai, atsakovas negali būti įpareigotas teikti ieškovei išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas. Teisė į išlaikymą atsiranda iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į išlaikymą nesutaria kitaip arba teismas pagal vieno iš sutuoktinio ieškinį nenusprendžia kitaip. Išlaikymo sutuoktiniui priteisimą nutraukiant santuoką reglamentuoja CK 3.72 straipsnis, numatantis galimybę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kad CK numato pareigą remti sutuoktinį materialiai esant santuokoje, ir (nustačius įstatyme numatytas sąlygas) – santuoką nutraukus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad santuokai iširus sutuoktiniai tokios pareigos neturi.
7. Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje pripažįstama, jog CK 3.72 straipsnis, numatantis buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus, ir taikoma ne tik nutraukiant santuoką, bet ir tuomet kai vienas sutuoktinis reikalauja priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio santuokos nenutraukus. CK 3.72 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinio teisė į išlaikymą yra siejama su jo turtine padėtimi – sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
8. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Kitai šaliai šios prezumpcijos nepaneigus, t. y. neįrodžius, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, yra pagrindas priteisti išlaikymą.
9. Byloje nustatyta, kad santuokoje su atsakovu, ieškovei diagnozuota onkologinė liga, gydymas tęsiamas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki šiol. Ieškovei iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, neterminuotai mokama netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 483,88 Eur per mėnesį. Ieškovei nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Duomenų apie pasikeitusį darbingumo lygį byloje nėra, neterminuotas netekto darbingumo pensijos paskyrimas patvirtina, kad ieškovė yra nedarbinga dėl savo sveikatos būklės, todėl preziumuojama, kad jai reikalingas išlaikymas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiga įrodyti, kad ieškovės turtas ir pajamos yra pakankami save išlaikyti tenka atsakovui.
10. Spręsdamas dėl ieškovės poreikių, teismas pažymėjo, kad jiems pagrįsti ieškovė pateikė tik duomenis apie išlaidas namui išlaikyti, kurios, ieškovės skaičiavimu, sudaro 750 Eur per mėnesį (teismas vertino, kad ši suma laikytina labai didele, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik retkarčiais apsistoja name), ir pažymas apie gydymą, kuriose nurodoma, kad ieškovei skirti vaistai Filgrastim, vartojami du kartus per savaitę. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, neatsižvelgiant į tai, jog šie vaistai ieškovei kompensuojami 100 proc., juos įsigyjant reikia sumokėti mažiausiai 102,86 Eur priemoką. Ieškovės skaičiavimu, vartojant šį vaistą 8 kartus mėnesį, vien šiam poreikiui tenkinti reikalinga mažiausiai 822,88 Eur suma. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, kad ją slaugo dukra, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė patiria nurodomas 258,16 Eur slaugos paslaugų išlaidas. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesys ir į tai, kad ieškovei yra nustatyti specialieji poreikiai. Jeigu asmuo turi specialųjį poreikį – jis tenkinamas teisės aktų nustatyta tvarka ir suteikia asmeniui tam tikrų lengvatų (asmuo gali gauti finansinės pagalbos priemones, socialines paslaugas). Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė yra kreipusis dėl jai nustatytų specialiųjų poreikių tenkinimo specialiosios pagalbos priemonėmis, tačiau ne dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių buvo atsisakyta šiuos poreikius tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovė pati nėra išnaudojusi visų galimybių pasirūpinti savo specialiųjų poreikių tenkinimu. Maisto poreikiui tenkinti ieškovė nurodo vidutiniškai skirianti 154,80 Eur per mėnesį, ne maisto prekėms – 104,30 Eur. Tarp pastarųjų ieškovė nurodo net 31,35 Eur išlaidas valymo ir skalbimo priemonėms, namų apyvokos įrangai ir reikmenims, tarp kurių – rašikliai, spaustukai – 17 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nurodytos išlaidos valymo ir skalbimo priemonėms yra nepagrįstai didelės, neaiškus toks kanceliarinių prekių poreikis niekur nedirbančiai ieškovei.
11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo iš sutuoktinio priteisimo, privalu atsižvelgti į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas be jau nurodyto nekilnojamojo turto, kurį šalys valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto ar santaupų. Bylos duomenimis, atsakovas yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus (65 m.). Į bylą pateikta atsakovo metinė pajamų deklaracija, kurios duomenimis atsakovas 2017 metais gavo iš viso 106 550,11 Eur apmokestinamųjų pajamų, t. y. 8879,18 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu yra sudaryta kredito sutartis, pagal kurią jis turi 42 766,14 Eur prievolę AB SEB bankui. Atsakovo atstovas nurodė, kad kredito įmokos mokamos išnuomojus bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą Panevėžyje. Tikėtinos pajamos iš šio turto – 700 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis gyvena iš 709 Eur per mėnesį senatvės pensijos, 155 Eur per mėnesį draudimo išmokų, VĮ Kelių priežiūra valdybos nario atlyginimo, kuris yra nenuolatinis, 1014 Eur per mėnesį už valdybos nario darbą kitoje įmonėje, jo vardu registruotos AB Panevėžio statybos tresto akcijos, kurių vertė – 18 000 Eur, 2018 metais gavo 1208 Eur dividendų. Iš viso, atsakovo teigimu, jo pajamas sudaro 4425 Eur per mėnesį, atsakovas patiria būsto nuomos išlaidų. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės poreikius, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą.
12. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovo vardu buvo įgytas namas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Remiantis pateiktais skelbimais iš internetinio puslapio, namo vertė gali siekti nuo 990 000 Eur iki 2 700 000 Eur, o nuomos kaina mėnesiui – nuo 1500 Eur iki 5000 Eur.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad namas, remiantis į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra areštuotas, įkeistas hipoteka, todėl spręsti, kad šalys turi realią galimybę parduoti šį turtą, nėra pagrindo. Įvertinęs byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinį, teismas sprendė, kad sutarimo namo realizavimo klausimu tarp šalių nėra, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtą.
14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog siekė namą nuomoti ir tokiu būdu gauti iš jo pajamų, užsitikrindama lėšas pragyvenimui, tartis šiuo klausimu su atsakovu. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas name negyvena, juo naudojasi ieškovė. Tačiau ir ieškovė name apsistoja tik retkarčiais grįžusi į Lietuvą, nes gyvena pas dukrą I. S. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės ji negali užsiimti turto nuoma, negali būti pagrindu išvadai, jog ieškovė neturi tokių galimybių patalpinant skelbimą internete, atliekant veiksmus, būtinus namui išnuomoti, per atstovą. Be to, nurodydama, kad neturi galimybės disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu ir gauti iš jo lėšų išlaikymui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalinimo ir tokiu būdu susikurti galimybe disponuoti asmenine nuosavybe tapusiu turtu.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė po motinos mirties paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir juo nesinaudoja, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi galimybę gauti iš šio buto pakankamai lėšų pragyvenimui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad buto pardavimas yra ekonomiškai nenaudingas, nes finansinės naudos siekis negali būti priežastimi nesinaudoti turimu turtu pragyvenimui, perkeliant išlaikymo pareigą atsakovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad turtas vertinamas vadovaujantis specialiomis metodikomis, atsižvelgiant į daugelį kriterijų (jo buvimo vietą, ypatumus, rinkos kainas ir kt.), tuo tarpu iš ieškovės pateiktų buto fotonuotraukų nėra galimybės daryti išvadą apie turto vertę, be kita ko, kad jo vertė mažesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše (43 887 Eur).
16. Konstatavęs, kad šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes ji turi turto ir gali gauti lėšų savęs išlaikymui, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
17. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nustatė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovės dukra I. S. 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. birželio 6 d. pavedimais pervedė ieškovei iš viso 52 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai mamai vaistams pirkti“. Dar 5550 Eur I. S. pervedė ieškovei mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedimas (resursai, pinigai) mamai“. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės vaistams ir kitiems poreikiams buvo reikalingos pervesto dydžio sumos. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai reikalingo vaistinio preparato Avonex 30mcg kaina – 1078,73 Eur, šis medikamentas nekompensuojamas ir turėtų būti vartojamas kas antrą dieną, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis vaistas buvo ieškovei paskirtas, kad jo reikia vartoti būtent ieškovės nurodytą kiekį, jis nėra kompensuojamas ir kainuoja ieškovės nurodytą sumą. Taip pat neįrodyta aplinkybė, kad nurodytais pavedimais dukra ieškovei suteikė paskolą, kurią ši turi grąžinti. Pažymėtina, kad CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, todėl, mokėjimo nurodymų paskirtyje neindikavus, kad suteikiama paskola, nesant pateiktų paskolos sutarčių, kitų įrodymų apie paskolos sutarčių sudarymą, manytina, kad ieškovės pilnametė dukra, pas kurią ieškovė šiuo metu ir gyvena, vykdė savo pareigą išlaikyti savo nedarbingą, paramos reikalingą motiną ir ja rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tokiu būdu nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė negavo jai reikalingo išlaikymo ieškinyje nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu.
18. Pasisakydamas prašomo priteisti dėl išlaikymo įsiskolinimo, kurį sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas ir namo apsaugą, teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ne visi mokėjimai atlikti ieškovės, kai kuriuose mokėjimo nurodymuose pažymėta, kad mokėjimai atliekami šalių dukters I. S. lėšomis, o tai suponuoja išvadą, kad ši išlaikymo dalis buvo suteikta ir įsiskolinimo ieškovei neatsirado. Teismui kilo abejonių ar namui teiktos komunalinės paslaugos visa apimtimi suteiktos išlaikymo reikalingai ieškovei, nes bylos duomenimis, ieškovė gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini) ir tik retkarčiais atvyksta į Lietuvą bei apsistoja name, tuo tarpu mokėjimo už komunalines paslaugas sąskaitose nuolat deklaruojami dideli kiekiai išnaudoto vandens, kuris, skirtingai nei elektra ar dujos, negali būti naudojamas namo šildymui ar būtiniems ieškovės poreikiams. Teismas taip pat vertino, kad namo apsaugos ir stebėjimo paslaugos nėra poreikis, kurio tenkinimui turėtų būti teikiamas išlaikymas, o sutuoktiniui, turinčiam išlaikyti kitą, nedarbingą sutuoktinį, neturėtų tekti pastarojo nebūtinųjų poreikių našta, pvz. įsigyjant prabangos prekes ar su jo pragyvenimo poreikiais nesusijusias paslaugas. Be to, šioms paslaugoms esant apmokėtoms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės poreikiai, susiję su būsto išlaikymu ieškinyje nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo patenkinti. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, iš kokių lėšų šiuos poreikius tenkino, nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigota tokius duomenis teikti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo pajėgi išlaikyti būstą, mokėdama už jam teikiamas komunalines paslaugas ne tik savo, bet ir atsakovo dalį, todėl nebuvo reikalinga išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi pakankamai turto, iš kurio ji gali pati savo išlaikyti. Tokią išvadą teismas padarė klaidingai vadovaudamasis tik duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris net nėra registruotas ieškovės vardu. Teismas nepagrįstai vertino, kad iš šio nekilnojamojo turto ieškovė galėtų gauti lėšas, kurias galėtų panaudoti savęs išlaikymui.
19.2. Butas esantis (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. S. vardu ir ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, be to, byloje nėra jokių įrodymų (tą patvirtino ir pats teismas savo sprendime), kad šį butą ieškovė apskritai paveldėjo ar kad turi teisę paveldėti. Tokios aplinkybės yra tik atsakovo teiginiai, tačiau jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nebūdama nurodyto buto savininkė, ieškovė negali šio turto nei nuomoti, nei parduoti. Aplinkybės, kad butas neįregistruotas ieškovės savo vardu ir ieškovė neturi nuosavybės teisės į jį, teismas nepripažino kaip užkertančios galimybę šiuo turtu disponuoti ir gauti iš jo lėšų.
19.3. Net ir manant, kad ieškovė kada nors turės objektyvias galimybes disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovė negalės iš jo turėti jokios finansinės naudos ir pakankamai lėšų savęs išlaikymui, nes butas yra senas ir sugriuvęs. Teismas nepagrįstai nurodė, kad butas yra vertas 43 887 Eur. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro išrašu ir jame nurodyta vidutine buto verte, tačiau ieškovė į bylą buvo pateikusi fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad šis butas yra itin blogos būklės, apleistas, be baldų, neturintis radiatorių, netinkamas gyventi. Tokios būklės butui reikalingas kapitalinis remontas, o tam ieškovė neturi jokių finansinių galimybių. Be to, ieškovė yra neįgali, jai paskirta slauga, ji beveik nevaikšto, todėl dėl ypač sunkios sveikatos būklės ieškovė buto remontuoti nepajėgtų, o be remonto buto nuomoti ar parduoti dėl jo būklės praktiškai neįmanoma.
19.4. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad bendro ieškovės ir atsakovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ieškovė nuo atsakovo išsikraustymo 2012 metais išleido 25 873,32 Eur. Ši suma susidarė už komunalinius mokesčius už elektrą, vandenį, dujas, aplinkos tvarkymą, žolės pjovimą, einamąjį remontą ir t. t. Papildomai ieškovės išleido 426,86 Eur už namo stebėjimo ir apsaugos paslaugas. Atsakovas atsisakė dengti namo išlaikymo išlaidas, reikalaudamas, kad tą darytų viena ieškovė, nors ir žinojo, kad ji neturi lėšų turto išlaikymui. Iš byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovė šiuo metu lėšas šeimos turto išlaikymui skolinasi iš dukters I. S.
20. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Šalių valia atsakovas su ieškove negyvena kartu kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio, šalių faktiškai nesieja šeimos santykiai, atsakovo ir ieškovės santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nesant abiejų šalių valios gyventi kaip šeima (tęsti santuokinius ryšius), atsakovas ieškovės atžvilgiu neturėjo pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnyje, t. y. neprivalėjo vykdyti tų pareigų, apie kurių pažeidimą savo ieškinyje nurodo ieškovė, todėl jų nepažeidė ir objektyviai negalėjo pažeisti. Pirmosios instancijos nepagrįstai nesutiko su šia atsakovo pozicija. Šalys faktiškai nėra sutuoktiniai, tokiais savęs nelaiko, todėl tokioje situacijoje atsakovas negali būti įpareigotas teikti ieškovei išlaikymą prieš savo valią CK 3.27 straipsnio pagrindu. Laikant, kad atsakovo ir ieškovės santuoka yra faktiškai iširusi jau ilgą laiką, darytina išvada, kad ir teismas išlaikymą ieškovei galėtų priteisti CK 3.72 straipsnio pagrindu (buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas).
20.2. Išlaikymui pagal CK 3.27 straipsnį sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai – tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Atsakovas neturi piniginių santaupų ir gyvena iš teismui nurodytų pajamų – pensijos ir valdybos nario atlyginimo, kuris yra nenuolatinis. Atsakovas teismui nurodė, kad jo išlaidos siekia pajamas, kad atsakovas, esant galimybei, remia savo jaunesnę dukrą E. S. Teismas gerą atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti ieškovei išlaikymą grindė atsakovo 2017 metų pajamų deklaracija, tačiau tokia deklaracija patvirtina tais metais gautas, o ne bylos nagrinėjimo metu disponuojamas pajamas.
20.3. Ieškovė, kai būna Lietuvoje, gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje ir kuriam galioja bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Gyvenamasis namas yra 395.17 kv. bendro ploto su dideliu, apie 12 arų ploto žemės sklypu. Gyvenamasis namas stovi prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini), įrengtas prabangiai ir kokybiškai. Gyvenamasis namas nėra įkeistas, nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000 Eur verte. Nors teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu jai reikalingas išlaikymas, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog nurodytas turtas yra areštuotas ir įkeistas, o iš į bylą pateikto susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad sutarimo namo realizavimo klausimu tarp šalių nėra, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtą. Priešingai nei nurodė teismas, gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra ir bylos nagrinėjimo bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo areštuoti, nebuvo kokiu nors būdu ir apimtimi apribotas disponavimas tokiu turtu, taigi nebuvo ir nėra jokių kliūčių disponuoti tokiu turtu.
20.4. Atsakovas visą laiką sutiko ir ragino ieškovę, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kokiu nors būdu ir forma būtų realizuojamas (nuoma, pardavimas, pasidalijimas). Atsakovas buvo ir yra lankstus tokio turto panaudojimo, realizavimo variantams ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir toliau. Ieškovė bet kokius atsakovo siūlymus dėl aptarto turto panaudojimo ar realizavimo atmetė. Ieškovės valios nebuvimas (nenoras bendrauti, kartu spręsti turto panaudojimo ir realizavimo galimus variantus) dėl turto panaudojimo ir (ar) realizavimo nėra ir negali būti pagrindu išvadai, kad ieškovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus tokį turtą.
20.5. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2012 metų, ieškovė šiame name gyvena tik epizodiškai, kai grįžta į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur reziduoja pas dukrą. Taigi, didelės vertės gyvenamasis namas dėl ieškovės veiksmų ir (ar) neveikimo naudojamas neracionaliai ir neūkiškai, ieškovė pripažįsta, kad nėra pajėgi išlaikyti tokio turto. Turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl turtas yra vertingas ir likvidus. Realizavus tokį turtą, ieškovė gautų ženklias pinigines sumas, kurių užtektų ne tik įsigyti kitą būstą, bet ir tenkinti visus būtinus poreikius.
20.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo savo nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apeliaciniame skunde netikėtai pakeitė poziciją, nurodydama, kad butas jai nepriklauso asmeninės nuosavybės teise, nėra registruotas jos vardu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė tokį butą paveldėjo ir kad turi teisę paveldėti. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė paveldėjimo pagrindu yra įgijus nuosavybės teisę į šį butą ir jį valdo kaip savo gana ilgą laiko tarpą. Aplinkybė, kad ieškovė dėl kokių nors priežasčių nėra išviešinusi savo teisių į šį butą, nepaneigia fakto, kad butas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise.
20.7. Ieškovės liga de facto nėra svarbi priežastis, pateisinanti neracionalų turimo turto panaudojimą – parduoti ir (ar) išnuomoti turtą ar padėti parduoti ar išnuomoti turtą ieškovei gali padėti pilnametės dukros, kiti tretieji asmenys, už užmokestį teikiantys tokias paslaugas, tačiau ieškovei nuo pat 2012 metų, nuo kada prašo išlaikymo net nebandė to daryti. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už ieškovės išlaikymą, kai pačios ieškovės sąmoningi ir tyčiniai veiksmai ir (ar) neveikimas lemia situaciją, kai ieškovė pati sudaro kliūtis ar nesiima reikalingų veiksmų tam, kad turėtų pajamų savo poreikių patenkinimui.
20.8. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadovaujantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės dukra I. S. savanoriškai teikė ieškovei (savo motinai) reikalingą piniginę paramą vaistų pirkimui. Ieškovės dukra turi pareigą išlaikyti savo nedarbingą ir sergančią motiną (CK 3.205 straipsnis) ir tokią savo pareigą savanoriškai įvykdė. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepagrindė, kodėl būtent atsakovui, ieškovės nuomone, tenka pareiga visa apimtimi padengti šias išlaidas. Ieškovė į bylą nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė iš savo dukros I. S. gavo ieškovės deklaruojamas pinigines sumas. Ieškovės teismui pateiktas niekieno parašais nepatvirtintas lapas, iš kurio net nesimato, kas yra piniginių lėšų gavėjas, nėra ir negali būti pakankamu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu deklaruojamų piniginių lėšų gavimo faktą. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, ar ji panaudojo iš dukros gautas pinigines lėšas, ir kaip. Ieškovė nurodo, kad prašomą iš atsakovo priteisti sumą (50 800 Eur) pasiskolino iš dukros I. S., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties egzistavimo faktą. Priešingai, kompleksiškai vertinant tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad net ir tuo atveju, jei ieškovės deklaruojama pinigų suma pasiekė ieškovę, ji neginčijamai laikytina dukros parama mamai (nėra paskolos sutarties, mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad suteikiama paskola, nėra jokių įrodymų, kad reikalaujama grąžinti paskolą, ar kad ją reikia grąžinti iki konkretaus termino ir pan.).
20.9. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 873,32 Eur išlaidas už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur už gyvenamojo namo apsaugą kaip išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstas. Nesusiklosčius šalių santykiams, atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamojo namo ir privalėjo nuomotis būstą bei dengti jo išlaikymo kaštus, todėl patyrė išlaidų. Tuo tarpu ieškovė liko gyventi name ir nepatyrė papildomų išlaidų būstui. Apeliantė galėjo parduoti, išnuomoti namą, bet to nepadarė. Apeliantė, faktiškai iširus santuokai, liko gyventi name, juo naudojosi, todėl pagrįstai ir privalo dengti išlaidas už naudojimąsi būtent jai suteiktomis paslaugomis. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens naudojimasis suteiktomis paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Ieškovė gyvenamąjį namą naudojo savo patogiam gyvenimui, todėl išlaidos už komunalines paslaugas pagrįstai nelaikytinos gyvenamojo namo būtinosiomis išlaidomis. Ieškovės nurodytos išlaidos už komunalines paslaugas susidarė dėl ieškovės sąmoningo sprendimo, nes ji tam tikra apimtimi galėjo patirti gerokai mažiau išlaidų ar apskritai nepatirti (pvz. gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)), tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
23. Pateikdamas atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė išduoti liudijimą apie teisę gauti duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylą. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė (apeliantė), pateikusi apeliacinį skundą, pakeitė savo poziciją, teigdama, jog po M. S. mirties ieškovė nėra paveldėjusi ir jai nuosavybės teise nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
24. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir išdavė atsakovui teismo liudijimą apie teisę gauti iš Kauno miesto 3-ojo notarų biuro duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylą.
25. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas pateikė teismui Kauno miesto 3-iojo notarų biuro notarės Valdos Vainauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pažymą, patvirtinančią, kad po M. S. mirties jos palikimą priėmė apeliantė V. S..
26. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas papildomas rašytinis įrodymas (pažyma apie M. S. palikimą priėmusius asmenis) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (pasikeitusią poziciją), šis rašytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl išlaikymo reikalingumo vertinimo
28. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Remdamasis teismų praktika ir teisės doktrina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 3.72 straipsnis, numatantis buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus, ir taikoma ne tik nutraukiant santuoką, bet ir tuomet, kai vienas sutuoktinis reikalauja priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio santuokos nenutraukus.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes ji turi turto (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir gali gauti lėšų sau išlaikyti, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą atmetė.
31. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad nurodytas butas Nekilnojamojo turto registre yra registruotas M. S. vardu ir ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė šį butą po M. S. mirties paveldėjo ar kad apskritai turi teisę paveldėti.
32. Ieškovei (apeliantei) apeliaciniame skunde pakeitus poziciją, kurios buvo laikytasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei pradėjus neigti aplinkybę, kad ieškovė yra paveldėjusi nurodytą butą, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir išdavė jam teismo liudijimą apie teisę gauti duomenis apie mirusiosios M. S. paveldėjimo bylą. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas pateikė teismui Kauno miesto 3-iojo notarų biuro notarės Valdos Vainauskienės 2019 m. rugpjūčio 29 d. išduotą pažymą, iš kurios matyti, kad po M. S. mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė apeliantė V. S.. Pažymoje nurodyta, kad M. S. paveldėjimo byla yra nebaigta, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei neišduotas (t. 4, b. l. 51). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė (apeliantė), priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, yra M. S. įpėdinė, įstatymo nustatyta tvarka priėmusi jos palikimą pagal testamentą.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tik tam, kad įpėdinis galėtų savo nuosavybės teise į paveldėtą turtą remtis prieš trečiuosius asmenis, jis turi šią teisę įregistruoti viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė, priėmusi palikimą po testatorės M. S. mirties, tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke.
34. Ieškovė (apeliantė) taip pat teigia, kad iš nurodyto buto ji negalėtų turėti jokios finansinės naudos, nes butas yra itin blogos būklės, apleistas, be baldų, neturintis radiatorių ir netinkamas gyventi. Šias aplinkybes, pasak ieškovės, patvirtina byloje esančios buto fotonuotraukos, todėl, jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutine buto rinkos verte.
35. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 43 887 Eur. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nurodyto buto būklė yra bloga, jam reikalingas remontas. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik ieškovės pateiktos buto fotonuotraukos nėra pakankamos spręsti apie tikrąją buto vertę. Išskyrus fotonuotraukas, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų (nekilnojamojo turto vertinimo išvados, panašaus turto pardavimo skelbimų ir kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie realią buto rinkos vertę. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine buto rinkos verte.
36. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tikslios buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Net ir tuo atveju, jeigu reali nurodyto buto vertė yra mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo būdu, tai savaime nepaneigia teisingos pirmosios instancijos teismo išvados apie galimybę realizuoti (parduoti, nuomoti) šį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir gauti iš to lėšų pragyvenimui.
37. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jai reikalingas išlaikymas, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)– yra areštuotas ir įkeistas, šalių sutarimo dėl namo realizavimo nėra, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtą. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra ir bylos nagrinėjimo bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo areštuoti ar įkeisti, todėl nebuvo ir nėra jokių kliūčių disponuoti šiuo turtu.
38. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo nurodytus argumentus pripažįsta pagrįstais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomi jokie apribojimai, susiję su turto disponavimu (paskutinis areštas išregistruotas 2018 m. birželio 20 d., o hipoteka – 2013 m. vasario 11 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šis turtas yra areštuotas ir įkeistas, neatitiko faktinės situacijos.
39. Sprendžiant dėl galimybės realizuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad toks turtas valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui (CK 4.88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 4.88 straipsnio 2 dalį nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą yra būtinas bendraturčių sutikimas. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė būtų dėjusi pastangas ir siekusi realizuoti šalims nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovo teigimu, jis visą laiką sutiko ir ragino ieškovę, kad nurodytas turtas kokiu nors būdu ir forma būtų realizuotas (išnuomotas, parduotas ar pasidalytas), juolab kad atsakovas name negyvena, o pati ieškovė jame gyvena tik epizodiškai, kai grįžta į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena pas dukrą.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad šalims nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje nebuvo taikomi jokie disponavimo apribojimai, byloje nesant duomenų, kad ieškovė būtų siekusi nurodytą turtą realizuoti (išnuomoti, parduoti ar pasidalyti), o atsakovas būtų su tuo nesutikęs, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi realios galimybės gauti lėšų realizavus šį turtą. Kita vertus, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes ji turi turto, kurį realizavusi galėtų gauti pakankamai lėšų pragyvenimui, gydymuisi.
41. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamais namas ir žemės sklypas yra prestižiniame (duomenys neskelbtini) todėl sutiktina su atsakovu, kad turtas yra vertingas ir likvidus (bylos duomenimis, gyvenamojo namo vertė gali siekti nuo 990 000 Eur iki 2 700 000 Eur, o nuomos kaina mėnesiui – nuo 1500 Eur iki 5000 Eur). Apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškovė turi realią galimybę realizuoti šį turtą, tik sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad išlaikymas ieškovei nėra reikalingas.
42. Atmetęs reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pažymėtina, kad ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų šios skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikia tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko.
43. Įvertinusi ir išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 50 800 Eur sumą, byloje neįrodė aplinkybės, kad šią sumą pasiskolino iš dukros I. S. Byloje nesant pateiktos paskolos sutarties, bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nenurodžius, kad suteikiama paskola, taip pat nesant jokių kitų įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė gydymui ir pragyvenimui skirtas lėšas iš savo pilnametės dukters skolinosi, o ne gavo iš jos savanorišką paramą.
44. Skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai atmestas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 25 873,32 Eur ieškovės sumokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus ir 426,86 Eur – už namo apsaugos ir stebėjimo paslaugas. Byloje nustačius, kad ieškovės nurodytos paslaugos buvo apmokėtos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šie ieškovės poreikiai buvo patenkinti. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teismo buvo įpareigota pateikti įrodymus apie tai, iš kokių lėšų šiuos poreikius tenkino, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo pajėgi išlaikyti būstą, mokėdama už suteiktas komunalines ir saugos paslaugas, todėl nebuvo reikalinga išlaikymo.
45. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nekvestionuoja skundžiamo sprendimo teisėtumo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Atsakovo teigimu, jo išlaidos siekia pajamas, be to, esant galimybei, atsakovas remia savo jaunesnę dukrą.
46. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 4425 Eur, o išlaidos – apie 4397 Eur (tarp jų – 890 Eur mėnesinė įmoka AB SEB bankui, 750 Eur – būsto nuoma, 107 Eur – komunaliniams ir kitiems mokesčiams, 105 Eur – komunaliniams mokesčiams už turtą Panevėžyje, 53 Eur – Rotary klubui, 48 Eur – mokymams ir konferencijoms, 67 Eur – sporto klubui, 68 Eur – vaistams, 66 Eur – gyvybės draudimo įmoka, 37 Eur – valyklai ir skalbyklai, 68 Eur – koncertams ir spektakliams, 66 Eur – transportui, 199 Eur – maistui, 492 Eur – drabužiams; ir kt.). Įvertinusi atsakovo gaunamas pajamas bei nurodytus poreikius ir jų tenkinimui skirtas sumas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėtų galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo konkretaus išlaikymo dydžio, kurį atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galėtų teikti ieškovei, jeigu toks poreikis būtų nustatytas.
47. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti ieškovės apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė
Tomas Venckus