Civilinė byla Nr. e2-7190-1157/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02883-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,
sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,
dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Marek Paškevič, atsakovui A. I.,
nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė J. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. I. (toliau – ir atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) vaikų K. I. ir S. I. gyvenamąją vietą nustatytu su ieškove; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 2 600 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d.; 5) priteisti 1176 Eur bylinėjimosi (atstovavimo ir žyminio mokesčio) išlaidų.
3. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu A. I. pradėjo gyventi nesusituokę kartu (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. I.. (duomenys neskelbtini) gimė antroji dukra S. I.. 2020 metų pabaigoje atsakovas susirado kitą moterį. Nuo to laiko atsakovas vaikais visiškai nesirūpino, jų neprižiūrėjo, kartu negyveno. Nuo 2021 metų išlaikymo vaikams visiškai neteikė. Nuo to laiko ieškovė dukras visapusiškai išlaiko ir tenkina aktualius jų poreikius viena. Per visą šį laikotarpį atsakovas praktiškai nesirodė, visiškai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo ir išlaikymo.
4. Ieškovė pažymėjo, kad jos ir atsakovo vaikai praktiškai nuo pat vaikystės gyvena ieškovės namuose (duomenys neskelbtini). Vyresnioji dukra K. I. mokosi (duomenys neskelbtini), o jaunesnioji dukra S. I. mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais ieškovę sieja artimas motinos ir vaiko ryšis. Visada ieškovė siekė ir sieks, kad vaikai gautų geriausias buities, mokslo bei laisvalaikio sąlygas. Nuo pat jų gimimo ieškovė praktiškai visą savo dėmesį skyrė dukroms, jomis rūpinosi, auklėjo, prižiūrėjo, išleido į 1 klasę. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų svarbius interesus, mano, kad teismas turėtų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
5. Ieškovė taip pat prašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką:
6. 1) Tiek tėvas tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.
2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi pranešti, kokiomis sąlygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiūrėti gyvenamąsias patalpas ir t.t.). Analogiška nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..
3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.
4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, tėvo gimimo dienos, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje.
5) Savo atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar išvykti su jais į kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieš 10 (dešimt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieš 24 val.
6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.
7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamą jų auklėjimą, ugdymą, sudaryti tinkamas sąlygas poilsiui.
8) Šalys susitaria, kad vaikams būnant pas tėvą, jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos šalies atžvilgiu.
7. Ieškovė paaiškino, kad nepilnamečius vaikus ji išlaiko ir augina viena iš gaunamo darbo užmokesčio. Remdamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytu orientaciniu priteistino išlaikymo dydžiu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, Vyriausybės nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu (730 Eur arba 533,65 Eur „į rankas“) bei prezumpcija, kad vaiko išlaikymui būtina suma ne mažiau ½ minimalaus atlyginimo iš kiekvieno iš tėvų, ieškovė nurodo, jog iš atsakovo turi būti priteistas ne mažesnis nei 230 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui mokamas periodinėmis išmokomis.
8. Taip pat ieškovė nurodo, jog iš atsakovo turi būti priteistas vaikų išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d. (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos). 2021 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas 642 Eur (468 Eur į rankas), t. y. atsakovui tenkanti dalis turėtų būti ne mažesnė nei 200 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokiu būdu, iš viso įsiskolinimas už minėtą laikotarpį sudarytų 2 600 eurų kiekvienam vaikui.
9. Atsakovui A. I. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su dukromis gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), namo plotas apie 100 kv. m. Namas tvarkingas ir švarus. Namas stovi aptvertame maždaug 8 arų sklype. Kiemo teritorija kruopščiai sutvarkyta. Abu vaikai turi įrengtus kambarius antrajame aukšte. Sudarytos tinkamos sąlygos, yra visi reikalingi baldai: lova miegoti, spinta rūbams, mokymuisi skirta erdvė, rašomasis stalas, televizorius. Kambariai jaukūs, šviesūs, juose tvarkinga ir švaru. Patalynė švari. Namuose yra sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas jai neskambina, informacijos apie vaikų gyvenimo kasdienybę neklausia, vaikų išlaikymui lėšų neskiria, o moteriai vienai išlaikyti dvi dukras vis sudėtingiau. Mergaitės auga, keičiasi jų poreikiai. Pasak ieškovės, atsakovas skambina kartais vyresniajai dukrai K., į pokalbį pasijungia ir S., tačiau tai būna retai, dažniau pačios dukros parodo iniciatyvą. Atsakovas susitikti su vaikais, ar juos aplankyti namuose, noro nerodo. Per visą tėvų gyvenimo atskirai laiką (1,5 metų), tėvas su mergaitėmis (jų teigimu) susitikęs gyvai buvo gal kelis kartus, paskutinį kartą – Kalėdiniu periodu. Bendravimo metu su vaikais mergaitės pasakė, kad su tėvu bendrauja retai. Gimtadienio proga mergaitės tėtis nesveikino. Mergaitės puikiai sutaria su mama, joms patinka gyventi kartu.
11. Tarnybos teigimu, 2022 m. gegužės 10 d. mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su atsakovu A. I.. Atsakovui buvo paaiškinta priežastis, kodėl specialistas turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, ištirti buities sąlygas, tačiau atsakovas nurodė, jog dėl darbų negali priimti anksčiau nei gegužės 17 d. Atsakovas nurodė, kad su ieškove skyriumi gyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2021 m. lapkričio mėn. Atsakovas teigė, jog vaikams pastovaus išlaikymo neteikia. Anot atsakovo, jis 2021 m. gruodžio mėn. ieškovei perdavė apie 100-150 Eur; 2022 m. perveda pinigus į vyresniosios dukros K. banko sąskaitą akcentuodamas, jog pinigai yra skirti jai ir jos sesei S., apie 50-100 Eur/mėn. arba pagal poreikį. Atsakovas nurodė, jog bendrauja su vyresniąją dukra K., o jaunesniosios dukros S. telefono numeris yra užblokuotas. Pasak vyro, jis nevažiuoja į dukrų gyvenamąją vietą, nes įvyksta konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo. Pasak vyro, ieškovė nesudaro sąlygų matytis su vaikais. Vyras teigė, jog nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais. Atsakovas nurodė, jog galėtų teikti po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš viso – 300 Eur/mėn., ir papildomos išlaidos. Atsakovo teigimu, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), būstas yra nuomojamas (270 Eur/mėn. ir paslaugos), 3 atskiri kambariai, apie 50 kv. m., gyvena su sutuoktine Y. K. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Tarnyba nurodė, jog jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaikų išlaikyme, Tarnyba palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
12. Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus, Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo priteisimo kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad ginant nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, Tarnyba neprieštarauja dėl siūlomos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Tarnyba pažymėjo, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo pasisakė išvadoje dėl ieškinio, ir nuo to laiko Skyriaus pozicija minėtu klausimu nesikeičia.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
13. Teismo posėdžio metu ieškovė J. G. ir jos atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė patikslino, kad atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį išėjo iš namų ir pamiršo, kad turi dukras. Ieškovė papildomai paaiškino, jog apie papildomus mokėjimus dukroms jai nebuvo žinoma. Ieškovės atstovo nuomone, ieškinys pilnai įrodytas. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, jog teismas ne kartą atsakovą ragino pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, tačiau pastarasis jokių įrodymų nepateikė.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas A. I. teigė, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio atliko daug darbų namuose ir ieškovės motinos namuose. Taip pat atsakovas aiškino, jog prižiūri ir išlaiko savo senyvo amžiaus mamą, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog iš dalies sutinka su patikslintu ieškiniu, tačiau teigė, jog išlaikymo įsiskolinimo nemokės. Atsakovo teigimu, jis su ieškove kartu negyvena ne nuo 2021 m. sausio, o nuo 2021 m. lapkričio, todėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė gali reikalauti tik už kartu negyventą laikotarpį.
15. Teismas posėdžio metu atsakovui išaiškino, jog asmuo turi teisę pateikti įrodymus dėl jo finansinės padėties, sveikatos būklės, turimų kitų išlaikytinių ir pan. Naudodamasis šia teise atsakovas pateikė pažymą iš darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog asmuo nuo 2022 m. vasario 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo atlyginimas – 745 Eur. Taip pat pateikė santuokos sudarymo įrašą, patvirtinantį, jog asmuo yra sudaręs santuoką su Y. K.. Be to, atsakovo prašymu buvo išreikalautas vaizdo įrašas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato. Taip pat atsakovui ne kartą aiškinta apie jo teisę ginti savo interesus per atstovą, galimybė naudotis nemokama advokato pagalba šiam neturint galimybės nusisamdyti advokato savo lėšomis, tačiau atsakovas nurodė, jog ir šia galimybe pasinaudoti nepageidauja.
16. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodė vadovautis pateikta rašytine išvada.
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
17. Ieškinys tenkinamas visiškai.
18. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą K. I. bei (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. I. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitėms šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos, kartu nebegyvena.
19. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą dukroms kiekvienai po 230 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai po 2 600 Eur; 3) nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
21. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
22. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
23. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams lankantis ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena nuosavame name, namo plotas apie 100 kv. m. Namas tvarkingas ir švarus, stovi aptvertame maždaug 8 arų sklype. Kiemo teritorija kruopščiai sutvarkyta. Abu vaikai turi įrengtus kambarius namo antrame aukšte. Sudarytos tinkamos sąlygos, yra visi reikalingi baldai. Kambariai jaukūs, šviesūs, juose tvarkinga ir švaru, patalynė švari. Namuose yra sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui.
24. Tarnybos atstovams susisiekus telefonu su atsakovu A. I. ir paaiškinus, kodėl specialistas turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, ištirti buities sąlygas, atsakovas nurodė, jog dėl darbų negali Tarnybos atstovų priimti anksčiau nei 2022 m. gegužės 17 d. Atsakovas nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), būstas yra nuomojamas, 3 atskiri kambariai, apie 50 kv. m. Gyvena kartu su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais.
25. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, darytina išvada, jog galimai abu tėvai vaikams gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.
26. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikai po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su motina.
27. Tarnybos specialistai išklausė vaikų nuomones. S. I. nurodė, jog su tėčiu bendrauja retai. Kai tėtis paskambina K. arba ji, tada ir S. pasikalba telefonu. Iš pradžių tėčio ilgėjosi, dabar įprato. Kai pradėjo gyventi atskirai, tėtis aplankė vaiką gal tris kartus. Paskutinį kartą buvo per Kalėdas. Kartu važiavo į Vilnių, aplankė Rotušės ir Katedros aikštėse buvusias Kalėdines egles. Tėtis atvežė dovanų (pižamas), kurias nupirko tėčio draugė. Gimtadienio proga mergaitės tėtis nesveikino. Kai kartu gyveno, tėtis dažnai būdavo piktas, rėkdavo. Pasak mergaitės, galimai ji tėtį įsiutindavo. Tėtis dažnai pykdavosi su mama. Dabar viskas gerai. Namuose ramu, tvarka. Mergaitė puikiai sutaria su mama. K. I. taip pat nurodė, jog su tėčiu bendrauja retai. Būna, kad tėtis parašo SMS žinutę, prašydamas perskambinti. Tada perskambina. Iš pradžių tėčio ilgėjosi, trūko bendravimo, dabar įprato. Teigė nemėgstanti nuotolinio (telefonu) bendravimo. Bendrauti mėgsta gyvai. Bendrauja, sutaria su mama. Kai su šeima gyveno tėtis, kildavo konfliktai, namuose buvo triukšmo, kai tėvai tarpusavyje pykdavosi. Dabar viskas tvarkoje, ramu. Nėra konfliktų. Tėtį matė Kalėdiniu laikotarpiu, buvo atvežęs Kalėdoms dovanėles ir vežėsi į Vilnių aplankyti eglutes. Buvo Rotušės ir Katedros aikštėse.
28. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas iš esmės šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.
29. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, šalių paaiškinimus bei vaikų nuomonę (užfiksuotą 2022 m. gegužės 12 d. Vaiko išklausymo aktuose) sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
30. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
31. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
32. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
33. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
34. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
35. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką:
36. 1) Tiek tėvas, tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.
2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi pranešti, kokiomis sąlygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiūrėti gyvenamąsias patalpas ir t.t.). Analogiška nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..
3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.
4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, tėvo gimimo dienos, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje.
5) Savo atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar išvykti su jais į kitą vietą, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieš 10 (dešimt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieš 24 val.
6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.
7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamą jų auklėjimą, ugdymą, sudaryti tinkamas sąlygas poilsiui.
8) Šalys susitaria, kad vaikams būnant pas tėvą, jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos šalies atžvilgiu.
37. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka iš esmės sutiko, paaiškino, kad nori kuo daugiau laiko praleisti su dukromis.
38. Įvertinus ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog iš esmės ja siekiama užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimo stabilumą, tęstinumą. Kita vertus, tam tikri ieškovės siūlomos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos aspektai tikslintini.
39. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlytos tvarkos 4 punktas nepagrįstai apriboja tėvo teisę kas antrais metais bendrauti su vaikais savo gimtadienio dieną. Pažymėtina, kad tėvo gimimo diena reikšminga būtent atsakovui (o ne ieškovei), todėl manytina, jog tėvui bendraujant su vaikais jo gimimo dieną, ieškovės teisės nebūtų niekaip apribotos, be to, būtų stiprinamas tėvo ir nepilnamečių dukterų ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu.
40. Taip pat, teismo vertinimu, tikslintinas bendravimo tvarkos 5 punktas, kadangi atsižvelgiant tik į tėvo atostogų laikotarpį, gali būti pažeista nepilnamečių dukterų teisė į mokslą tuo atveju, jei tėvas atostogautų tuo laiku, kol dukroms vyksta pamokos. Taigi šis punktas atitinkamai tikslintinas.
41. Be to, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, turėtų būti patikslintas ir ieškovės siūlomos tvarkos 8 punktas, numatant atitinkamas pareigas ir ieškovei.
Dėl išlaikymo priteisimo
42. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti periodinį išlaikymą vaikams po 230 Eur per mėnesį.
43. Ieškovė nurodo, kad kiekvienos dukros būtinuosius poreikius kas mėnesį sudaro šios išlaidos: maistas namuose – 244 Eur; maistas mokykloje – 61 Eur; reikmenys į mokyklą – 25 Eur; sporto apranga ir krepšys sportinei aprangai – 6 Eur; vaistai ir vitaminai – 11 Eur; higienos priemonės – 8 Eur; avalynė vasarai – 17 Eur; avalynė žiemai – 7 Eur; avalynė pavasariui / rudeniui – 12,50 Eur; striukės – 25 Eur; viršutiniai drabužiai – 16,66 Eur; apatiniai drabužiai – 8,33 Eur; komunalinės paslaugos, tenkančios vienam asmeniui – 22 Eur; buities apyvokos daiktai – 6 Eur; papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 50 Eur; telefonas – 5 Eur; transporto išlaidos – 6 Eur, bei K. I. poreikių lentelėje nurodoma, jog mėnesiui jai reikalinga 7 Eur internetui ir televizijai, o S. I. šio poreikio tenkinimui – 6 Eur. Iš viso per mėnesį K. poreikių tenkinimui reikia 537,49 Eur, S. – 536,49 Eur.
44. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
45. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
46. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
47. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
48. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
49. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
50. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.
51. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
52. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
53. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
55. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
56. Ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalauja priteisti sumą, kuri yra iš esmės lygi teismų praktikoje įtvirtintam orientaciniam dydžiui ((537,49-80,50)/2=228,50 Eur). Atsakovas ieškovės reikalaujamos sumos iš esmės neginčija. Tačiau teismui teikdamas paaiškinimus, nurodo, jog dėl gaunamų nedidelių pajamų, tokio dydžio išlaikymo sumų dukroms mokėti negali. Be to, aiškino, jog prižiūri ir padeda savo sergančiai motinai. Kita vertus, savo teiginius pagrindžiančių įrodymų apie galimai egzistuojančius kitus išlaikytinius atsakovas nepateikė, nors net keletą kartų teismo buvo ragintas. Taip pat atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir užsidirbti būtų apribotos.
57. Iš byloje pateiktų įrodymų apie ieškovės J. G. gaunamas pajamas matyti, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 860 Eur. Atsakovas teismui pateikė pažymą iš darbovietės, jog jo atlyginimas sudaro 745 Eur/mėn.
58. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi.
59. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės papildomai užsidirbti yra iš esmės panaši. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra racionali ir pagrįsta.
60. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ieškovės nurodyta suma yra racionali ir pagrįsta.
61. Sprendžiant dėl to kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.
62. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, galimybės daugiau uždirbti iš esmės taip pat nesiskiria, kitų išlaikytinių šalys neturi, įvertinus šalių turtinės padėties proporcijas, darytina išvada, kad šalys gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams lygiomis
63. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo A. I. nepilnamečių vaikų K. I. ir S. I. naudai priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 7 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į nepilnamečių vaikų motinos (ieškovės) J. G. nurodytą banko sąskaitą.
64. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms K. I. ir S. I. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. G., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatoma nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
65. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 27 d.
66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
67. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
68. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas 2020 metų pabaigoje susirado kitą moterį ir nuo to laiko vaikais visiškai nesirūpino, jų neprižiūrėjo, su šeima kartu negyveno. Ieškovės teigimu, nuo 2021 metų atsakovas išlaikymo vaikams visiškai neteikė. Per visą šį laikotarpį atsakovas praktiškai nesirodė, visiškai neprisidėjo prie vaikų auklėjimo iš išlaikymo. Ieškovė, paaiškindama įsiskolinimo susidarymo sumą, nurodo, jog 2021 metais Lietuvos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis buvo 642 Eur (468 Eur į rankas), t. y. atsakovui tenkanti dalis turėtų būti ne mažesnė nei 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tokiu būdu įsiskolinimas už visą laikotarpį sudarytų 2 600 Eur kiekvienam vaikui.
69. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovas teigė, jog kartu su šeima negyveno nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, o iki tol gyveno kartu ir prisidėjo prie vaikų išlaikymo.
70. Atsakovo iniciatyva buvo išreikalautas 2022 m. sausio 8 d. vaizdo įrašas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato. Atsakovo teigimu, šiame įraše turėtų būti užfiksuota, nuo kada šalys pradėjo gyventi skyriumi. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, jog jame ieškovė policijos pareigūnams nurodo, jog su atsakovu kartu nebegyvena jau metus. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašas darytas 2022 m. sausį, darytina išvada, jog šis įrašas patvirtina būtent ieškovės nurodytą aplinkybę, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2021 metų sausio.
71. Atsakovui neginčijant, jog nuo to momento, kai šalys nustojo gyventi kartu, jis pilnavertiškai prie dukrų išlaikymo neprisidėjo, darytina išvada, jog iš jo už nurodytą laikotarpį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
72. Ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį suma (200 Eur) neviršija teismų praktikoje suformuoto orientacinio kriterijaus, todėl papildomais įrodymais neprivalo būti įrodinėjama.
73. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog jis periodiškai pervedinėdavo pinigus vienai iš dukrų. Taip pat pateikė teismui savo sąskaitų išrašus, kuriuose užfiksuoti pervedimai iš Y. K. sąskaitų K. I.. Ieškovė paaiškino, jog jai apie tokius atsakovo pervedimus dukrai nebuvo žinoma ir matomai dukra šiuos pinigus naudojo papildomoms pramogoms, o ne būtiniesiems poreikiams tenkinti.
74. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog nei vienam iš tėvų nėra draudžiama skirti daugiau lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Tačiau, vienam iš tėvų nusprendus tenkinti ne būtinaisiais laikytinus poreikius, tokios išlaidos negali būti perkeliamos kitam iš tėvų, kurio sutikimas dėl tokių išlaidų nebuvo gautas ar jo nuomonės nebuvo atsiklausta. Be to, vaikams nesulaukus pilnametystės, jų turto tvarkytoju uzufrukto teise yra laikomas tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena. Todėl nepilnamečių išlaikymui skirtos lėšos paprastai pervedamos būtent tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, o ne tiesiogiai nepilnamečiui.
75. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. dukrai K. I. pervestomis sumomis nemažinama ir sudaro po 2 600 Eur kiekvienai dukrai (200 Eur x 13 mėn).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
76. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
77. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. G. pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji sumokėjo 167 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
78. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.
79. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Nežymios teismo iniciatyva padarytos korekcijos ieškovės pasiūlytoje vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkoje nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur atstovavimo išlaidų bei 176 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
80. Taip pat, už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
81. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo mokėtinas 124 Eur žyminis mokestis (230 Eur x 2 x 12 mėn. = 5 520 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 124,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 124 Eur.
82. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (2 x 2 600 Eur), pateikus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 117 Eur (5 200 Eur x 3 proc. x 75 proc). Taigi iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio už šį reikalavimą suma – 117 Eur.
83. Taip pat šioje byloje patirta 22,40 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
84. Taigi bendrai iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma sudaro 263,40 Eur (124+117 Eur žyminio mokesčio ir 22,40 Eur pašto išlaidų).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
85. Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat minėta nutartimi nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta nutartį vykdyti skubiai.
86. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove) J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1) Tiek tėvas, tiek ir motina turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu, turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu.
2) Motina, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, turi pranešti, kokiomis sąlygomis vaikai gyvena bei leisti susipažinti su jomis (apžiūrėti gyvenamąsias patalpas ir t.t.). Analogiška nuostata taikoma ir vaikų tėvui A. I..
3) Tėvas, A. I. turi teisę pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos (gyvenamosios vietos) metų poriniais savaitgaliais – nuo penktadienio 16.30 val. ir pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.
4) Tėvas turi teisę pasiimti vaikus neporiniais metais švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, vaikų gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su jais jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Tėvas turi teisę kiekvienais metais bendrauti su vaikais per savo gimimo dieną.
5) Vaikų atostogų metu tėvas turi teisę paimti vaikus į savo namus ar išvykti su jais į kitą vietą, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina prieš 10 (dešimt) dienų ir patikslinęs aplinkybes ne vėliau kaip prieš 24 val.
6) A. I. neturi teisės išvežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų, negavęs J. G. raštiško sutikimo ir raštu nesuderinęs vaikų išvežimo datos, aplinkybių, trukmės, vietos, susisiekimo ir bendravimo su vaikais būdų.
7) A. I., vaikams esant su juo, bet kuriuo metu privalo užtikrinti tinkamą jų auklėjimą, ugdymą, sudaryti tinkamas sąlygas poilsiui.
8) Vaikams būnant pas bet kurį iš tėvų, jie neturi girdėti nepagarbaus elgesio ar nepagarbių atsiliepimų kitos šalies atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki jų pilnametystės pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 176 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 263,40 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė