Civilinė byla Nr. e2-4225-1236/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10295-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Aurikai Valančiūnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. B., atsakovės atstovei advokato padėjėjai K. Š.,

žodiniame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 899 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su draudėju N. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kad 2024 m. kovo 9 d. Butas buvo užlietas, užliejimo priežastis – trūkęs bendro naudojimo vamzdis (iki apskaitos prietaiso sklendės). Nurodė, kad šį įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl ko išmokėjo draudėjui bendrą 1 899 Eur draudimo išmoką. Ieškovė teigia, kad atsakovė, būdama namo, kuriame yra Butas, bendrojo naudojimo objektų administratore, nesiėmė būtinų veiksmų, jog būtų sutvarkyti namo bendrojo naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė jai priskirtų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nuostatas. Nurodo, kad tokiu būdu pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių draudėjui buvo padaryta žala ir kurią atlyginusi ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

3.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudikui yra nustatyta pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, tuo tarpu nežinojimas apie užliejimo priežastis nėra pagrindas perkelti atsakomybę dėl užliejimo administratoriui (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-803/2024). Pažymėjo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik nuotraukas, o ne objektyvius įrodymus, kuriuose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos žalos kilimo priežastys, dėl to ieškovė neįrodė, kad Butas buvo užlietas dėl atsakovės kaltės – bendro naudojimosi objektų nepriežiūros. Nurodė, kad Buto užliejimą sąlygojo virš jo esančiame bute ((duomenys neskelbtini)) atliekamas remontas, kurio metu buvo pažeistas vamzdynas ir dėl to vanduo pradėjo tekėti į Butą. Pažymi, kad 2024 m. kovo 11 d. buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog avarija Bute kilo būtent dėl daugiabučio namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamo remonto ir jo metu pažeistų vamzdynų.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė ir žalos dydžio. Nurodė, kad ieškovė, skaičiuodama Buto savininkui atlygintiną žalos dydį, netaikė turto nusidėvėjimo koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog namas, kuriame yra Butas, pastatytas 1992 m., yra 25,60 procentų, dėl ko nurodytu dydžiu turėtų būti mažinamas ir ieškinio reikalavimas. Atsakovės teigimu, nėra aišku, kuo remiantis ieškovė reikalauja 220 Eur už televizoriaus ir garso sistemos sutvarkymą, nes byloje nepateikta informacijos, kad nurodyti daiktai Buto užliejimo metu veikė, be to, nėra pateikta įrodymų, jog jų remonto darbai buvo atlikti.

5.       Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6.       Ieškovė dublike nurodė, kad už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nagrinėjamu atveju yra atsakovė. Nustačius, kad Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių šios žalos išvengti. Pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, kad vamzdis trūko dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamo remonto, tuo tarpu statinio apžiūros aktas patvirtina, kad vamzdis trūko iki skaitliuko, kad vamzdis yra surūdijęs, prastos būklės, neprižiūrėtas ir būtent atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, buvo atsakinga už tinkamą šio namo vamzdynų priežiūrą, savalaikį jų defektų nustatymą ir šalinimą. Pažymėjo, kad draudėjas ją informavo, jog Butas buvo suremontuotas 2024 m., t. y. prieš pat užliejimą, be to, kartu su ieškiniu pateiktos Buto nuotraukos patvirtina šią aplinkybę, todėl, apskaičiuojant draudimo išmoką, nusidėvėjimo koeficientas pagrįstai nebuvo pritaikytas. Pažymėjo ir tai, kad į bylą buvo pateikti defektavimo aktai, kurie patvirtina, jog tiek televizorius, tiek garso sistema po užliejimo neveikia ir reikalingas jų remontas, tuo tarpu tai, ar šių daiktų remonto darbai iš tiesų buvo atlikti pagal kasacinio teismo praktiką nėra reikšminga aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

7.       Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė neapaiškina, kas yra statinio apžiūros aktą surašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuo remiantis ji padarė akte atitinkamas išvada. Pažymėjo, kad vamzdžio pažeidimo vieta, nenustačius priežasties, dėl kurios ji buvo pažeista, niekaip nepatvirtina, kas yra atsakingas už šį pažeidimą. Pažymėjo, kad atsakovė vyko į daugiabučiame name esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatinėjo pažeidimo faktą, taip pat priežastis, dėl kurių vamzdis nulūžo, dėl ko ir buvo surašytas aktas, tuo tarpu ieškovė nedalyvavo avarijos šalinimo procedūroje, neatliko jokio savarankiško tyrimo ir vadovaujasi tik trečiojo asmens pateikta informacija, kuri patvirtina priešingas, nei ieškovės įrodinėjamas, aplinkybes. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matosi, kad vamzdis buvo nulaužtas, o ne trūko dėl tariamos atsakovės nepriežiūros. Atsakovė nurodė, kad jeigu vamzdis ir būtų trūkęs, ji negali būti laikoma atsakinga dėl Butui padarytos žalos, nes panašaus pobūdžio bylose suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato. Atsakovė nurodė, kad vamzdis, dėl kurio nulaužimo buvo užlietas Butas, buvo nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje, t. y. uždengtas baldais, todėl ji, kaip namo administratorė, nebūtų turėjusi objektyvios galimybės nustatyti bet kokių galimų konstrukcijų trūkumų, jei jie ir būtų egzistavę. Pažymėjo, kad iki ginčo įvykio nebuvo gavusi pranešimų dėl vandens prasiskverbimo iš butuose esančių bendrojo naudojimo vamzdynų, todėl ji neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovės kartu su dubliku pateiktas susirašinėjimas su draudėju nepatvirtina, kad Buto remontas buvo užbaigtas 2024 m. sausio 7 d., kad nepaisant į bylą pateiktų defektavimo aktų, su jais nepateikta įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų, kurios patvirtintų sugedimo faktą ir pan.

8.       Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovė su draudėju – N. B., sudarė draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d. buvo apdraustas Butas, 2024 m. kovo 9 d. Butas buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė išmokėjo draudėjui bendrą 1 899 Eur draudimo išmoką. Byloje taip pat nustatyta, kad draudiminio įvykio metu virš Buto esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami remonto darbai, juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu gyvenamojo namo, kuriame yra nurodyti butai, turto administratore laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. paskirta atsakovė. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tarp šalių nekilo ginčo, kad Butas buvo užlietas dėl pro namo bendrosios inžinerinės sistemos objektą – vamzdį, išsiliejusio vandens, už šio objekto priežiūrą yra atsakinga atsakovė, tačiau šalys nesutaria dėl priežasčių, kurios lėmė Buto užliejimą – ieškovė teigia, kad vamzdis trūko dėl atsakovės neįvykdytos pareigos prižiūrėti namo bendrąją inžinerinę sistemą, atsakovė įrodinėja, kad vamzdis buvo nulaužtas atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

10.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

11.       Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

Dėl neteisėtų veiksmų

12.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartines namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

13.       Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad Buto užliejimas vandeniu įvyko dėl bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio vamzdžio, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 4.3 punktas, 6.1, 7.1 punktai, Reglamento 11, 34, 35 punktai). Tuo tarpu teismų praktika patvirtina, kad esant nustatytai nurodytai aplinkybei, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti ir, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą ji vykdė tinkamai (rūpestingai ir apdariai) (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-372/2025).

14.       Pirmiausiai atsakovė šioje byloje argumentuoja tai, kad bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos vamzdis buvo pažeistas (trūko) ne dėl to, jog, kaip nurodo ieškovė, vamzdis buvo senas ir surūdijęs, bet dėl to, kad buvo nulaužtas atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Nors atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko remonto darbus bute Nr. (duomenys neskelbtini), raštas dėl Buto užliejimo priežasties yra parengtas suinteresuoto asmens, tačiau į bylą ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos nuotraukos iš esmės patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodytą aplinkybę, kad vamzdis galėjo trūkti dėl nepriežiūros – iš nuotraukų matyti surūdijęs ir korozijos paveiktas vamzdis. Tuo tarpu atsakovė, kuri, kaip minėta, teigia, kad vamzdis trūko dėl mechaninio jo pažeidimo, remiasi savo pačios atsakingo darbuotojo 2024 m. kovo 11 d.  parengtu statinio apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad atliekant remontą bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas vamzdynas, kad avarija įvyko dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Taigi aptariamą aplinkybę atsakovė įrodinėja savo pačios parengtu rašytiniu dokumentu, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių nei kartu su statinio apžiūros aktu, nei su ieškiniu pateiktos nuotraukos nepatvirtina. Teismo vertinimu, vien tai, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) ginčui aktualiu metu vyko remonto darbai savaime neįrodo, kad vamzdis buvo nulaužtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

15.       Antra, nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, atsakydama į ieškovės atstovo klausimą dėl atsakovės, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigų vykdymo nurodė, jog atsakovė vykdė visas jai teisės aktuose nustatytas pareigas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokią faktinę aplinkybę. Tuo tarpu Reglamento 34 punktas nustato nuolatinių statinio būklės stebėjimų atlikimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kurie turi būti aprašomi ir registruojami įrašais statinio techninės priežiūros akte ir (ar) statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 44, 45 punktai). Atsakovė į bylą nepateikė namo, kuriame yra Butas, bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir inžinerinių sistemų, būklės stebėjimą ir jo rezultatus patvirtinančių dokumentų – statinio apžiūros aktų ir (ar) statinio techninės priežiūros žurnalo išrašų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl jos deklaratyvus argumentas, kad atsakovė nebuvo gavusi pranešimų iš kitų namo gyventojų ir (ar) užfiksavusi namo inžinerinės sistemos trūkumų, atmestinas kaip nepagrįstas.

16.       Galiausiai, atsakovė teigia, kad net ir konstatavus, jog vamzdis nebuvo mechaniškai pažeistas, o trūko ir dėl to buvo užlietas Butas, tai nepatektų į jos atsakomybės ribas. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė remiasi teismų praktika, kurioje pažymėta, kad daugiabučio namo bendrojo objektų administratorius atlieka tik vizualinį namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, kad nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8061-599/2020, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-947-1085/2020, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-660-357/2015, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-871-340/2024).

17.       Prieš pasisakydamas dėl šio atsakovės argumento, teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 27 punktą).

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8061-599/2020 buvo nagrinėjamas ginčas dėl buto užliejimo dėl fasado įtrūkimo, nurodytoje byloje nebuvo įrodyta, kada atsirado fasado įtrūkimai, draudėjas neinformavo namo administratoriaus apie buto užliejimą. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-660-357/2015 buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus butą dėl namo palėpėje esančio susidėvėjusio lietaus kanalizacijos vamzdyno, kuris buvo įrengtas užmūrytoje šachtoje, todėl teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato atsakovės pareigos vykdyti tokioje vietoje esančių lietaus kanalizacijos vamzdžių priežiūros ir kapitalinio remonto. Be to, nurodytoje byloje namo administratorė pateikė į bylą statinio apžiūros aktus. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-871-340/2024 buvo sprendžiamas ginčas dėl buto užliejimo prasiskverbus vandeniui pro bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą, kuris buvo uždengtas buto savininko savarankiškai įrengta siena, dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius neturėjo objektyvios galimybės atlikti kanalizacijos nuotekų vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be butų savininkų išreikštos valios. Tuo tarpu atsakovės nurodyto Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-947-1085/2020 teismų informacinės sistemoje Liteko nepavyko rasti.

19.       Nors atsakovė pagrįstai teigia, kad Reglamento nuostatos numato, jog atliekant namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe bendrųjų inžinerinių sistemų, nuolatinius stebėjimus, šie objektai turi būti iš esmės vizualiai apžiūrimi, kita vertus, byloje, kaip minėta, nėra pateikta duomenų, kad atsakovė vykdė vizualinę namo inžinerinių sistemų apžiūrą – į bylą nepateikta užfiksuotų šių apžiūros rezultatų (žr. šio sprendimo 15 punktą), dėl to teismas neturi galimybės nustatyti, ar name nebuvo užfiksuota atitinkamų inžinerinių sistemų trūkumų. Tuo tarpu Reglamentas nustato, kad atsakingam už apžiūrą asmeniui nustačius atitinkamus defektus, jis turi pareigą informuoti apie tai namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją (Reglamento 93 punktas).

20.       Aktualu ir tai, kad iš į bylą pateiktų buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų, teismas neturi pagrindo išvadai, jog vamzdis Bute buvo paslėptas siena ir (ar) baldais, tame tarpe taip sumontuotais, kad net ir vizuali šio vamzdžio patikra atsakovei buvo negalima (CPK 185 straipsnis).

21.       Taigi teismas nusprendžia, kad atsakovės cituojami teismų išaiškinimai pirmiau nurodytose civilinėse bylose buvo pateikti kitokių nei nagrinėjama byla faktinių aplinkybių kontekste, todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, jie teismui šioje byloje nėra privalomi.

22.       Procesiniuose dokumentuose atsakovė akcentuoja ir tai, kad ieškovė ginčo atveju nevykdė jai, kaip draudikei, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Paminėta teisės norma neįpareigoja draudiko tiesiogiai dalyvauti fiksuojant draudiminį įvykį, nustatant atlygintinos žalos dydį, tuo tarpu į bylą pateikti duomenys – draudėjo pranešimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas ir pateiktos nuotraukos, Buto nuotraukos, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata, defektavimo aktai, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė neatliko Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.

23.       Pirmiau šiame sprendime išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai (rūpestingai ir apdairiai) vykdė jai teisės aktuose nustatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos administravimo pareigą, todėl šiuo atveju egzistuoja jos civilinei atsakomybei atsirasti būtina neteisėtų veiksmų sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos

24.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nesutinka su ieškovės draudėjui atlygintos žalos dydžiu. Vienas iš nesutikimo argumentų yra tai, kad į bylą pateiktoje Buto remonto darbų sąmatoje nurodyta įtempiamų lubų permontavimo kaina yra 33,61 Eur už 1 kv. m., tuo tarpu viešai skelbiamos šių darbų kainos yra nuo 7,99 Eur iki 10 Eur už 1 kv. m. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo įrodyti, kad už mažesnę kainą nebuvo įmanoma grąžinti turto į iki pažeidimo buvusią padėtį.

25.       Teismas pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojančią rungimosi taisyklę, įrodinėja tas, kas teigia (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šiuo atveju būtent atsakovė, nesutikdama su atitinkamomis nurodytos sąmatos eilutėmis, turėjo įrodinėti, jog sąmatoje nurodytos sumos yra nesąžiningos ir neatitinka ekonomiškumo principo.

26.       Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų apie rinkoje egzistuojančias įtempiamų lubų darbų kainas, atsakovė pateikė į bylą atitinkamus įrodymus savo pozicijai pagrįsti, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsiliepimo argumentas, kad atsakovė pati negali savarankiškai surinkti įrodymų, kuriais galėtų būti įvertintas sąmatoje pateikto paskaičiavimo pagrįstumas. Vertinant atsakovės pateiktus duomenis apie įtempiamų lubų kainas, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės pateiktas įrodymas patvirtina sąmatoje nurodytos šių darbų kainos neproporcingumą rinkos kainoms, atsižvelgiant į tai, kad iš į bylą pateiktų užlieto Buto nuotraukų matyti, jog įtempiamos lubos Bute jau buvo įrengtos, jos buvo pažeistos ir jas reikėjo permontuoti, tuo tarpu darbų permontuojant Buto lubas turėjo būti daugiau nei tuo atveju, jeigu įtempiamas lubas reiktų tik sumontuoti, todėl ir darbų kaina pirmuoju atveju turėtų būti didesnė (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateikė informaciją apie įtempiamų lubų montavimo, o ne permontavimo kainas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Buto remonto darbų sąmatoje nėra atskiros eilutės medžiagų, reikalingų lubų permontavimui, sienų perdažymui, įsigijimui, teismas nusprendžia, kad į šią sąmatą įtrauktos atitinkamų darbų kainos yra paskaičiuotos kartu su jų atlikimui reikalingomis medžiagomis.

27.       Kitas argumentas, kuriuo atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujamos žalos dydžiu, yra tai, jog ieškovė, atlygindama žalą draudėjui, netaikė turto nusidėvėjimo koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog namas, kuriame yra Butas, pastatytas 1992 m., yra 25,60 procentų. Tačiau teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šį argumentą paneigia į bylą pateiktos Buto nuotraukos, iš kurių matyti, kad Buto apdaila buvo atlikta ne 1992 m., o pakankamai neseniai – sienos nudažytos, dažų nusilupimo ir (ar) kitokio nusidėvėjimo nematyti, Bute įrengtos įtempiamos lubos. Nors draudėjo patvirtinimas apie remonto Bute atlikimą 2024 m. sausio mėnesį ieškovės buvo gautas ir į bylą pateiktas bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertinus tai, kad šis įrodymas iš esmės atitinka pirmiau aptartas Buto nuotraukas, nėra pagrindo nesiremti paminėtu patvirtinimu. Pažymėta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismo vertinimu, Buto nuotraukos nesudarė prielaidų ieškovei spręsti apie galimą draudėjo, kaip sutarties šalies, nesąžiningumą.

28.       Teismo išvados dėl Buto remonto atlikimo nepaneigia atsakovės argumentas, kad Klaipėdos miesto savivaldybė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sauso 7 d. nebuvo gavusi pranešimo apie Bute planuojamus statybos darbus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis. Tai, kad draudėjas neįvykdė paminėtame teisės akte nustatytos pareigos, nepaneigia, kad faktiškai remonto darbai Bute 2023-2024 m. laikotarpiu galėjo būti atliekami.

29.       Atsakovė ginčija ir ieškovės draudėjui atlygintas televizoriaus ir garso sistemos remonto išlaidas, kurių bendra suma – 220 Eur. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tokiam turtui buvo padaryta žala, kad draudėjas tariamai patyrė tokias išlaidas.

30.       Atmesdamas šiuos atsakovės argumentus, teismas pažymi, kad pirma, byloje nėra ginčo, kad Butas buvo užlietas, tuo tarpu iš į bylą pateiktų Buto nuotraukų matyti, kad Bute užliejimo metu buvo televizorius ir garso sistema, esanti pakabinta po televizoriumi, kurie, kaip matyti iš tų pačių nuotraukų, buvo įjungti į elektros lizdą. Antra, ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2024 m. balandžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasirašytus defektavimo aktus, kuriuose užfiksuota tai, jog televizorius ir garso sistema buvo patikrinti bei nustatyta, jog šie daiktai yra gavę drėgmės, todėl televizoriui reikia keisti apšvietimą, garso sistemai – maitinimo bloką. Ginčo byloje nėra, kad ieškovė atlygino draudėjui aptariamą žalos sumą. Teismo vertinimu, ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentą, dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog draudėjas faktiškai patyrė televizoriaus ir garso sistemos remonto išlaidas, pagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus, todėl kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

31.       Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nusprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovės deliktinei atsakomybei kilti būtiną žalos sąlygą (CK 6.249 straipsnis).

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32.       Kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, atsakovė byloje šios prezumpcijos nebandė paneigti, todėl teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir ši atsakovės deliktinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu byloje nustačius, kad ieškovės nurodyto dydžio žalą draudėjui sąlygojo trūkęs bendrosios inžinerinės sistemos vamzdis, kurio priežiūra teisės aktais priskirta atsakovei, pastarosios neteisėtus veiksmus vykdant šią priežiūrą (žr. sprendimo 11-21 punktai), teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės draudėjui kilusios žalos sąlyga (CK 6.247 straipsnis).

33.       Nustačius visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 899 Eur žalos atlyginimą pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkinamas.

34.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl nurodyto, tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas.

35.       Patenkinus ieškinį, ieškovė įgijo teisę bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Šioje byloje ieškovė patyrė 45 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur ieškinio parengimo bei atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, kurios yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlyginimo dydžių (Rekomendacijų 7, 8 punktai), todėl ieškovei atlygintina bendra 650 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

37.       Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepatirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsniu, 259, 260, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 899 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 899 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                            [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Gintarė Kazakevičienė