Civilinė byla Nr. e2-460-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.2.; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdytas 2025 m. kovo 4 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu vykdymas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė šiuo metu likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „Arvi Fertis“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. V.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.
2. Teisme gautas Bendrovės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Belor“ (toliau–pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti LUAB „Arvi Fertis“ 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais. Be to, pareiškėja prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti LUAB „Arvi Fertis“ 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
3. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2025 m. kovo 4 d. LUAB „Arvi Fertis“ kreditorių susirinkimas nutarė 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo“ parduoti LUAB „Arvi fertis“ ginčijamas reikalavimo teises aukciono būdu, nustatant pradinę pardavimo kainą 400 000 Eur už daugiau nei 40 mln. Eur vertės reikalavimus, bei suteikiant teisę nemokumo administratoriui vykdyti pardavimą pagal UAB „UHB AGRO“ siūlytas sąlygas. Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 47 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 43 straipsnio 1 punktas), pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Bendrovės kreditorių interesus bei viešąjį interesą.
4. Pasak pareiškėjos, jos skundas preliminariai yra pagrįstas, todėl byloje turi būti taikoma jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė, priešingu atveju egzistuoja grėsmė galbūt pareiškėjai palankaus procesinio sprendimo vykdymui. Šiuo atveju turi būti taikoma konservacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo stabdymas), nes jos netaikius ir toliau leidžiant vykdyti bankroto procedūras (t. y. turto realizavimo veiksmus pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą), gali kilti negrįžtami padariniai arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį būtų itin apsunkintas arba beprasmis, patenkinus pareiškėjos skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė 2025 m. kovo 4 d. LUAB „Arvi fertis“ 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja turi teisę ginčyti Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jos pasirinktas galbūt pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai įrodžius jos skundo pagrindą, t. y. galbūt padarytus JANĮ pažeidimus priimant ginčijamą nutarimą, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, ir (ar) ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo prieštaravimą įstatymams, ir (ar) tai, kad nutarimu buvo pažeistos kreditorės, balsavusios „prieš“ teisės, galėtų būti priimamas pareiškėjai palankus teismo sprendimas.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nutarties priėmimo metu Bendrovės nemokumo administratorius buvo paskelbęs aukcioną dėl Bendrovės ginčijamų reikalavimo teisių pardavimo, konstatavo, jog šioje stadijoje nepritaikius laikinos apsaugos priemonės – Bendrovės kreditorių susirinkimo 2025 m. kovo 4 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu sustabdymo – esant preliminariam skundo pagrįstumui, kyla grėsmė pareiškėjai galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Netaikius pirmiau minėtos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės ir įvykdžius skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą (pardavus Bendrovės reikalavimo teises), pareiškėjos skundas netektų prasmės, o pareiškėjai galbūt palankus teismo procesinis sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių.
8. Teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nurodė, kad priimdamas šį procesinį sprendimą atsižvelgė ir į anksčiau Bendrovės bankroto byloje priimtus procesinius sprendimus, tarp jų –Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3003-340/2024, 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1717-340/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-79-912/2025.
9. Teismas, įvertinęs minėtų teismų procesinių sprendimų turinį, konstatavo, kad juose nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog šioje stadijoje akivaizdu, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir nėra grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, atmetus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų paneigta pareiškėjos teisė ginti savo interesus Bendrovės bankroto byloje JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netenkinus nurodyto reikalavimo – taikyti Bendrovės nuostolių, dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdymo užtikrinimą, įpareigojant skundą pareiškėją per 7 dienas įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 31 140 Eur sumą ir numatyti, kad, šio įpareigojimo neįvykdžius, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į Bendrovės nemokumo procesą, sprendimų susirinkimuose priėmimo ypatumus ir nuolatinį priimtų nutarimų skundimą, vilkinant nemokumo procesą. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes tokiu būdu proteguojamas vieno mažumos kreditoriaus interesas vilkinti Bendrovės nemokumo procesą, nukeliant nemokios įmonės turto realizavimą, kas savaime didina administravimo išlaidas ir tam prieštarauja dauguma Bendrovės kreditorių – jų reikalavimai bus tenkinami mažesnėje apimtyje.
10.2. Teismas neįvertino, kad pareiškėja neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjos skundo argumentai dėl kreditorių susirinkimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų jau yra išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023 bei atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantės teigimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3003-340/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-467/2025 konstatuotos aplinkybės patvirtina skundo nepagrįstumą. Bendrovės 2025 m. kovo 4 d kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu atitinka Bendrovės kreditorių interesus, kadangi dauguma kreditorių šio nutarimo priėmimui pritarė.
10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymui. Teismas neįvertino, kad aukcionas neapsunkintų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes įvykęs aukcionas nėra sandoris, todėl įvykus aukcionui Bendrovės turtas savaime nebus perleistas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1717-340/2021, kuria analogiškas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Po galutinio pareiškėjos skundo išnagrinėjimo turėtų būti pakartotinai skelbiamas aukcionas dėl to paties turto pardavimo, tai užvilkintų bankroto bylos nagrinėjimą, reikštų didėjančias administravimo išlaidas, dėl ko Bendrovės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti mažesnėje apimtyje. Pareiškėja yra Bendrovės mažumos kreditorius, kuris neteikia racionalių siūlymų dėl turto pardavimo, o tik skundžia kreditorių balsų dauguma priimamus nutarimus. Net ir pakartotinai sprendžiant dėl turto pardavimo, pareiškėjos balsai neturėtų reikšmingos įtakos priimant nutarimą.
11. Atsakovė LUAB „Arvi Fertis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. V., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime sutinkama su atskirajame skunde kreditorės UAB „UHB AGRO“ nurodytais argumentais.
12. Pareiškėja UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
12.1. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su pareiškėjos skundo preliminariu pagrįstumu, yra laikytini motyvais dėl ginčo esmės, kurie šioje bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjami. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o pareiškėjos byloje pasirinktas galimai pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai įrodžius skundu reiškiamų reikalavimų pagrindą, nėra jokių prielaidų teigti, kad išnagrinėjus skundą negalėtų būti priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šioje stadijoje nepritaikius laikinos apsaugos priemonės – Bendrovės kreditorių 2025 m. kovo 4 d. susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu vykdomo sustabdymo – esant preliminariam pareiškėjos skundo pagrįstumui, kyla grėsmė pareiškėjai galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Egzistuojančią grėsmę ir poreikį taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tam, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu iki jo teisėtumo įvertinimo nebūtų įvykdytas, patvirtina tai, jog Bendrovės nemokumo administratorius jau 2025 m. kovo 17 d., t. y. nesuėjus JANĮ nustatytam nutarimų apskundimo terminui, pradėjo ginčijamo nutarimo vykdymą ir paskelbė Bendrovės reikalavimo teisių aukcioną Nr. 285592. Netaikius pirmiau minėtos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės ir įvykdžius skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą (pardavus Bendrovės reikalavimo teises), pareiškėjos skundas netektų prasmės, o pareiškėjai galbūt palankus teismo procesinis sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių.
12.3. Apeliantė skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, neįrodė dėstomų argumentų apie pareiškėjos skundo preliminarų nepagrįstumą ir tariamai neegzistuojančią grėsmę pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrįstumo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2025 m. kovo 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimų vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžiant bendrovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo klausimą.
16. Juridinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalies). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra JANĮ.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio (skundo) preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui (pareiškėjui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Jos yra kumuliatyvios, todėl, nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
18. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti pareikšto skundo reikalavimo užtikrinimą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2025 m. kovo 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad: pareiškėja nepagrindė skundo prima facie pagrįstumo – kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti; pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja grėsmė palankaus sprendimo įvykdymui. Taigi, apeliantė ginčija abi nurodytas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas.
Dėl pareiškėjos skundo preliminaraus pagrįstumo
19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facia) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio (skundo) pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (skundo) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).
20. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
21. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su pareiškėjos skunde pareikštais reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad skunde reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad pareiškėja pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą gynybos būdą. Priešingai, pareiškėja pasirinko leistiną teisių gynimo būdą ir skunde nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, pateikus, jos nuomone, reikšmingus įrodymus, skundą padavus per įstatymo nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo (ieškinio) pagrįstumas.
22. Apeliantės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl pareiškėjos skundo preliminaraus nepagrįstumo iš esmės laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kurie nenagrinėtini sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino skundo prima facie sąlygą.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu priimta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1896-1070/2025, kuria nutarta: pareiškėjos skundą atmesti. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi (dėl jos yra pateiktas atskirasis skundas).
24. Aplinkybė, kad byloje yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai atmesti, savaime nesuponuoja pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Bendrovės 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimų panaikinimo, savaime nesudaro pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad būtent tokio teisės aiškinimo laikosi Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-706-464/2023, 2024 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-325-790/2024).
25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, kad pareiškėja skundo reikalavimą tikėtinai pagrindė, toliau vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjai, įvykdymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
26. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Bendrovės kreditorių 2025 m. kovo 4 d. susirinkime priimtus nutarimus. Pareiškėja savo argumentus iš esmės grindė tuo, kad: Bendrovės kreditorių 2025 m. kovo 4 d. susirinkime nutarimai buvo priimti nesilaikant imperatyvių įstatymo (JANĮ) nuostatų, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Bendrovės kreditorių interesus bei viešąjį interesą, suformuotai teismų praktikai ir šie procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, todėl yra pagrindas panaikinti Bendrovės kreditorių 2025 m. kovo 4 d. susirinkime priimtus nutarimus visoje apimtyje.
28. Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Bendrovės kreditorių 2025 m. kovo 4 d. susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimų vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų. Egzistuojančią grėsmę ir poreikį taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja įrodinėja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu iki jo teisėtumo įvertinimo nebūtų įvykdytas, patvirtina tai, jog Bendrovės nemokumo administratorius jau 2025 m. kovo 17 d., t. y. nesuėjus JANĮ nustatytam nutarimų apskundimo terminui, pradėjo ginčijamo nutarimo vykdymą ir paskelbė Bendrovės reikalavimo teisių aukcioną Nr. 285592.
29. Taigi, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Teismų praktikoje pažymima, jog bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo aspektais, racionaliau pirmiau išnagrinėti ginčijamų kreditorių nutarimų teisėtumo klausimą ir tik po to šiuos kreditorių nutarimus, jeigu teismas atmes ieškinį dėl jų pripažinimo negaliojančiais, vykdyti. Taip racionaliau būtų naudojamos bankrutuojančios įmonės lėšos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1272/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kadangi teisminis procesas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo nėra ilgas, todėl, teismas pagrįstai vertina, kad nesustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, tarp Bendrovės kreditorių ir nemokumo administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių, tikėtina, šalys vėl gali kreiptis į teismą ir tai lems, kad bankroto procedūros iki skundo išnagrinėjimo nebus vykdomos sklandžiai. Be to, palankaus pareiškėjai sprendimo atveju (panaikinus 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus), toks procesinis sprendimas prarastų prasmę, kadangi 2025 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu jau būtų įvykdytas dar iki jo panaikinimo.
31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo laikymąsi bankroto proceso metu bei status quo, sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir konstatuodamas, kad pareiškėja įrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, šią aplinkybę ir ją pagrindžiančius įrodymus vertino tinkamai, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
32. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirojo skundo dalies susijusios su nuostolių. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdymo užtikrinimo nepasisako, nes šis klausimas nepatenka į šio skundo nagrinėjimo ribas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 23 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1896-1070/2025 išnagrinėjęs apeliantės prašymą, nutartimi apeliantės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmetė. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirųjų skundų motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis