(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-263/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
73.2.5.5; 42.6; 114.11; 95.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus
Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
„BTA draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo UAB „Jujūra“ ieškinį
atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I. Ginčo esmė
2007 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė krovininio automobilio draudimo
sutartį (sausumos transporto priemonių draudimo polisas TPD Nr. 017302). Draudimo
polise nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val.
2007 m. gruodžio 19 d. 0.50 val. įvyko apdraustos transporto priemonės
gaisras ir ji visiškai sudegė. Ieškovas (draudėjas) kreipėsi į atsakovą
(draudiką) dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė ją išmokėti,
nurodydamas, kad pirmą eilinę draudimo įmoką ieškovas sumokėjo po įvykio, t. y.
2007 m. gruodžio 19 d.
Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento, draudimo
apsaugos atsiradimo ar jos neatsiradimo.
Ieškovas
teigia, kad atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką, nes šiuo atveju
draudimo sutarties įsigaliojimo momentas siejamas ne su draudimo įmokos
sumokėjimu, bet su draudimo polise nurodyta data ir laiku, pagal kurį draudimo
apsauga įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Ieškovas prašo
priteisti iš atsakovo 69 300 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. dydžio metinių
palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
Atsakovas teigia,
kad šalys aiškiai susitarė, jog draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po
draudimo įmokos sumokėjimo, 0.00 val. (Sausumos transporto priemonių draudimo
taisyklių Nr. 17 (toliau – ir Draudimo taisyklės) 7.1.1 punktas). Draudimo
įmoką ieškovas sumokėjo 2007 m. gruodžio 19 d, vadinasi, sutartis įsigaliojo
nuo 2007 m. gruodžio 20 d. 0.00 val. Kadangi draudiminis įvykis įvyko dar
neįsigaliojus draudimo sutarčiai, tai draudimo apsauga negalioja ir atsakovas
neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos.
II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį
patenkino.
Teismas, nustatęs,
kad šalių parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių yra prieštaringi,
vadovavosi ne liudytojos (atsakovo darbuotojos) I. D. parodymais, bet rašytiniu
įrodymu – draudimo polisu, kuriame nurodyta jo sudarymo data – 2007 m. gruodžio
18 d., draudimo laikotarpio pradžia – nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Teismas
taip pat įvertino liudytojos I. D. parodymus apie tai, kad dvi savaites iki
2007 m. gruodžio 18 d. ieškovas su ja derino būsimos sutarties sąlygas ir kad jis
buvo nuolatinis draudimo bendrovės klientas, draudė ir kitą savo turtą. Teismas
atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad draudimo polise ir Draudimo taisyklėse yra
viena kitai prieštaraujančių nuostatų dėl draudimo laikotarpio pradžios. Esant
šiam prieštaravimui, teismas vadovavosi draudimo polise aptartomis
individualiomis sutarties sąlygomis, laikydamas draudimo laikotarpio pradžią –
2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Dėl to teismas laikė ieškinį pagrįstu ir CK
6.1015, 6.270 straipsnių pagrindu priteisė ieškovui 69 300 Lt draudimo išmokos
ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį
skundą, 2009 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą
paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad pagal CK 6.996 straipsnio 1, 2 dalis draudimo sutartis,
jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka
visą ar pirmą draudimo įmoką; priešingu atveju draudimo sutartis nutrūksta. Sprendžiant
klausimą, ar įsigaliojo draudimo apsauga, reikia vertinti konkrečios draudimo sutarties
turinio sąlygas, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir
draudimo apsaugos atsiradimas nustatomas pagal draudimo įmokos sumokėjimo
momentą. Byloje nustatyta, kad draudimo polisas išrašytas 2007 m. gruodžio 18
d. ir turėjo įsigalioti nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Atsakovo bendrovės
darbuotoja I. D. paaiškino, kad ieškovo bendrovės direktorius tik 2007 m.
gruodžio 19 d. rytą atvyko pasirašyti ir pasiimti draudimo poliso. Tačiau 2007
m. gruodžio 18 d. darbo dienos pabaigoje neapmokėtas ir nepasirašytas draudimo
polisas nebuvo anuliuotas. Dėl to laikytina, kad šalių buvo individuliai
aptartos draudimo sutarties atsiskaitymo sąlygos. Šias aplinkybes patvirtina ir
tai, kad 2007 m. lapkričio 20 d. tai pačiai transporto priemonei buvo išrašytas
privalomasis transporto draudimas (draudimo polisas Nr.12 1033487), kuris
buvo apmokėtas tik 2008 m. sausio 3 d. Taigi tarp šalių buvo susiklostę tokie
santykiai, kad draudimo polisai buvo apmokami ne tuo pačiu metu kaip išrašomi, bet
vėliau, tačiau draudimo apsauga įsigaliodavo po draudimo poliso išrašymo
dienos kitą dieną 0.00 val. Atsakovo bendrovės banko sąskaitos išrašas
patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. į bendrovės sąskaitą buvo pervesti
pinigai ne tik už draudimo polisą TPD Nr. 017302, bet ir už kitus draudimo
polisus (TPD Nr. 17300, 017301). Atsakovas kitas draudimo sutartis laiko
tinkamai sudarytomis, nepaisant jų apmokėjimo ir pasirašymo laiko. Šios
aplinkybės rodo, kad atsakovas, sudaręs draudimo sutartį, išdavęs draudimo
polisą ir prisiėmęs riziką nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val., įvykus
draudiminiam įvykiui, remdamasis formaliais pagrindais, siekia išvengti žalos
atlyginimo. Atsakovas, darbo dienos, t. y. 2007 m. gruodžio 18-osios, pabaigoje
neanuliavęs draudimo poliso TPD Nr. 17302 bei kitų polisų (TPD Nr. 17300, 17301),
kartu patvirtino, kad draudimo sutartys sudarytos tinkamai ir įsigalioja jose
nustatytu laiku, taip pat prisiėmė visą riziką, kylančią iš draudimo sutarčių. Tuo
atveju, kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria
draudimo sutarties įsigaliojimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies
sumokėjimo momentu, jų sudaryta draudimo sutartis bei draudimo apsauga
įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad draudimo santykiuose ypač svarbus šalių bendradarbiavimo
principas, pagal kurį jos privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir
vykdyti pareigas. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo
paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo
tvarkos, bet ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių
pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties,
kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti
tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, kad maksimaliai tinkamai vykdė savo
veiklą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo tinkamai
išaiškintos draudimo sutarties neapmokėjimo pasekmės. Priešingai, atsakovas, 2007
gruodžio 19 d. gautas lėšas užskaitęs kaip įmoką už draudimo polisą TPD Nr. 17302
bei kitus polisus, patvirtino, kad draudimo sutartis nenutraukta ir draudimo apsauga
galioja nuo draudimo sutartyje nustatyto laiko. Atsakovas, prisiėmęs riziką ir
siekdamas išvengti žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai. Šią aplinkybę
patvirtina ir tai, kad draudimo apsaugos įsigaliojimas Draudimo taisyklėse ir
draudimo polise traktuojamas skirtingai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti
ir ieškinį atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, nurodęs, kad draudikas privalo išaiškinti draudėjui ne tik
draudimo įmokos mokėjimo terminus ir tvarką, bet ir šios nesumokėjimo pasekmes,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse
bylose Nr. 3K-3-1540/2002, Nr. 3K-3-649/2003.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudėjo parašas yra pakankamas įrodymas,
jog jis buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis. Ieškovas yra juridinis
asmuo ir nebe pirmą kartą sudaro draudimo sutartį, todėl atskleisti jam visas
draudimo sąlygas šiuo atveju nebūtina. Pakanka, kad draudimo sutartyje būtų
nurodyta, jog draudikas, be kitų privalomų atskleisti aplinkybių, privalėtų
informuoti draudėją, kiek jo siūloma draudimo apsauga savo apimtimi skiriasi
nuo draudimo rinkoje įprasto tokio pobūdžio draudimo apsaugos. Šiuo atveju
sutarties sąlyga, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo apmokėjimo, yra ne tik
bendroji taisyklė, įtvirtinta CK 6.996 straipsnio 1 dalyje, bet ir de facto
įtvirtinta visų draudimo bendrovių Sausumos transporto priemonių draudimo
taisyklėse, pagal kurias draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su data, ne
ankstesne, nei įmokos sumokėjimas, arba ne ankstesne, nei nurodyta draudimo
polise (esant sąlygai, kad pirma eilinė įmoka iki to laiko yra sumokėta). Dėl
to šiuo atveju kasatorius neprivalėjo papildomai aiškinti ieškovui draudimo įmokos
nesumokėjimo laiku pasekmių.
2. Teismai
netinkamai taikė CK 6.187 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nestandartinių
sąlygų pirmenybės teikimą, jei yra standartinių ir nestandartinių, t. y.
individualiai šalių aptartų, sąlygų prieštaravimas.
Nepagrįsta
teismų išvada, kad draudimo apsaugos atsiradimas Sausumos transporto priemonių draudimo
taisyklėse Nr. 017 ir draudimo polise TDP Nr. 017302 traktuojamas skirtingai. Kasatoriaus
nuomone, nėra jokio prieštaravimo tarp draudimo polise nurodytos jo įsigaliojimo
datos ir Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto, kuriame nustatyta, kad draudimo
sutartis įsigalioja: mokant draudimo įmoką pavedimu – kitą kalendorinę dieną po
draudimo įmokos ar pirmos jos dalies įskaitymo į įmonės sąskaitą, bet ne
anksčiau, negu nurodyta draudimo polise. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta
galimybė draudimo sutarties šalims susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo
momento, nebūtinai jį sutapatinant su įmokos sumokėjimo momentu. Šiuo atveju
šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja po draudimo įmokos sumokėjimo kitą
kalendorinę dieną 0.00 val. (Draudimo taisyklių 7.1.2 punktas). Draudimo įmoką
ieškovas sumokėjo po įvykio ir vėliau, nei nurodyta draudimo polise (t. y. iki
2007 m. gruodžio 19 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo sutartis
įsigaliojo ir kad kasatorius prisiėmė riziką iki sutarties įsigaliojimo.
3. Teismai netinkamai
taikė CK 1.2, 6.162, 6.181, 6.989 straipsnius, todėl padarė nepagrįstą išvadą,
kad šalys buvo sudariusios draudimo sutartį.
Kai nėra
draudimo objekto, nėra ir sutarties sudarymo fakto. Draudimo sutartis buvo
pasirašyta tik 2007 m. gruodžio 19 d. (kai transporto priemonė jau buvo
sudegusi), taigi jos pasirašymo metu jau nebuvo draudimo intereso kaip esminės
draudimo sutarties sąlygos, todėl ji neįsigaliojo, taigi iš viso nebuvo
sudaryta. Dėl šių kasatoriaus argumentų teismai visiškai nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas draudimo apsaugos atsiradimą, rėmėsi
tuo, kad draudimo polisas nebuvo anuliuotas, todėl sprendė, kad šalys buvo
susitarusios dėl individualių draudimo sutarties apmokėjimo sąlygų. Su tokia
išvada negalima sutikti, nes draudimo polise nustatyta, kad draudimo įmoką
reikia sumokėti iki 2007 m. gruodžio 19 d., o draudimo apsauga įsigalioja 2007
m. gruodžio 19 d. Draudimo polisas parengtas vadovaujantis Draudimo taisyklių
7.1.2 punktu. Iš to darytina vienareikšmiška išvada, kad, ieškovui draudimo
įmoką sumokėjus 2007 m. gruodžio 19 d., draudimo sutartis įsigalioja 2007 m.
gruodžio 20 d. 0.00 val. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė,
kad šiuo atveju buvo sutarta dėl individualių atsiskaitymo sąlygų, inter
alia reiškia CK 6.989 straipsnio 1 dalies bei imperatyviosios Draudimo taisyklių
14.9 punkto nuostatos, kad draudimo sutarties sąlygos gali būti papildytos ar
pakeistos rašytiniu šalių susitarimu, ignoravimą. Kita vertus, negalima sutapatinti
draudimo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo momento. Kad draudimo sutartis
įsigaliotų, nepakanka šalims susitarti dėl esminių sutarties sąlygų bei sutartį
įforminti raštu. Šiuo atveju draudimo sutartis visada įsigalios vėliau, tik po
apmokėjimo, ir ne anksčiau, nei nurodyta draudimo polise (CK 6.966 straipsnio 1
dalis, Draudimo taisyklių 7.1.2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės
instancijos teismas vadovavosi su byla nesusijusiais argumentais, t. y. kad
2007 m. lapkričio 20 d. šalių buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis, kuri
apmokėta tik 2008 m. sausio 3 d., tačiau įsigaliojo jau kitą dieną. Transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos visiškai
skiriasi nuo savanoriškojo draudimo sutarties sąlygų.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo
draudimo sutarties sąlygų ir draudimo apsaugos įsigaliojimo
Draudimo
sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo
įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui,
kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą
draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka,
jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK
6.987 straipsnis). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Ją patvirtina draudimo
liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnis), kurio turiniui keliami reikalavimai
apibrėžiami CK 6.991 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra
sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas
standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK
6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal
standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal
draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai
atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią
draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko
(draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas
(polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat
6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent
jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK
6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram
nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su
kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.
Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos
prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y.
individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos
aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies
naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo
būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas v.
UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006).
Draudimo
įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko
tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su
draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 11 punktą draudimo apsauga –
draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.
Šio teisės
aiškinimo kontekste vertintina, ar ginčo šalys byloje draudimo apsaugos
įsigaliojimo laiką nustatė individuliai aptartomis sąlygomis, ar pagal Sausumos
transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės),
patvirtintų UAB „BTA Draudimas“ 20007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 13, 7.1
punktą (standartinėmis sąlygomis).
Taisyklių 7.1
punkte nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja polise nurodytą dieną, bet
ne anksčiau kaip sekančią kalendorinę dieną po draudimo įmokos ar pirmos jos
dalies įskaitymo į įmonės sąskaitą. Draudimo polise TPD Nr. 017302 nustatyta
draudimo sutarties, kartu ir draudimo apsaugos, įsigaliojimo data – 2007 m.
gruodžio 19 d., 00:00 val. be papildomų sąlygų ar nuorodų į standartines
sąlygas, t. y. kitaip nei aptartas draudimo sutarties įsigaliojimas pagal
Taisyklių 7.1 punktą, todėl konstatuotinas buvimas individualiai šalių aptartos
sutarties ir draudimo apsaugos įsigaliojimo sąlygos, kuriai teikiama pirmenybė
pagal CK 6.187 straipsnį.
Pažymėtina,
kad draudimo sutarties galiojimui nėra reikšminga aplinkybė, jog ieškovo
atstovas polise pasirašė 2007 m. gruodžio 19 d. jau po draudimo objekto
sunaikinimo. CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas, kad
draudimo liudijimą (polisą) pasirašytų draudėjas (ar jo atstovas), o draudimo
sutartis pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.7 bei
6.1 punktus – tai šios taisyklės, draudėjo raštiškas ar žodinis prašymas
sudaryti draudimo sutartį ir draudimo polisas. Šiuo atveju byloje nustatyta, o
kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio
1 dalis), kad draudėjas žodžiu pateikė prašymą sudaryti draudimo sutartį,
polisas buvo išduotas 2007 m. gruodžio 18 d., taigi tarp šalių susiformavo draudimo
sutartiniai santykiai ir draudimo apsauga įsigaliojo sutartyje nustatytomis
individualiai aptartomis sąlygomis - 2007 m. gruodžio 19 d., 00:00 val. Dėl
šios individualiai aptartos sąlygos draudimo įmokos dalies sumokėjimo termino
praleidimas draudimo sutarties įsigaliojimui nereikšmingas (CK 6.996 straipsnio
1 dalis, Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 7.1 punktas),
o draudimo apsaugos sustabdymo procedūrų, nustatytų Draudimo įstatymo 80
straipsnyje, draudikas nesiėmė - įmoka sumokėta 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. kitą
dieną pasibaigus draudimo polise nurodytam draudimo įmokos dalies sumokėjimo terminui.
Dėl naudos
gavėjo nuostolių draudimo sutartyje ir draudimo išmokos
Draudimo
įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuostolių draudimo sutartys yra
turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo
sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui
išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Būtina nuostolių
draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo
interesas, kurį galima įvertinti pinigais (Draudimo įstatymo 79 straipsnis).
Draudimo interesas - nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba
naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14
punktas). Naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o
draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo,
turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 49
punktas). Draudimo išmoka - pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui
draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į
draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma
(Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Teisę reikalauti, kad būtų
išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje
nustatytais atvejais - naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Jei
išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis
asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus
atsikirtimus (Draudimo įstatymo 81 straipsnis).
Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui
Draudimo
polise TPD Nr. 017302 naudos gavėju yra nurodytas UAB „NORD/LB LIZINGAS“,
tačiau draudimo išmoka, nepaisant šios polise nurodytos draudimo sutarties
sąlygos, priteista ieškovui. Faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai,
pagrindžiantys tokias pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas,
procesiniuose sprendimuose nenurodyti, todėl kasacinės instancijos teismas
prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, netyręs ir
nevertinęs įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti jam
draudimo išmoką, kurią pagal draudimo sutartį turi teisę gauti naudos gavėjas
UAB „NORD/LB LIZINGAS“, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą
reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), o dėl
to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teisingai taikytos materialinės
teisės normos, reglamentuojančios draudimo išmokos mokėjimą (CK 6.987
straipsnis, 6.991 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Draudimo įstatymo 2 straipsnio
15, 49 punktai, Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 12.2
punktas). Šie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas
apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pažymėtina,
kad lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš
trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui
valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą
lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės
teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo
sutartinių teisinių santykių pagrindu paprastai susiformuoja ir nuostolių draudimo
lizingo davėjo naudai teisiniai santykiai, kuriuose draudėju gali būti tiek
lizingo gavėjas, tiek lizingo davėjas. Šių teisinių santykių visumos vertinimas
reikšmingas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ieškovo ir UAB „NORD/LB LIZINGAS“
teisinių santykių pobūdį ir įvertinti jų pagrindu ieškovo prisiimtus
įsipareigojimus draudžiant automobilį, dėl kurio sunaikinimo reikalaujama
draudimo išmokos. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, būtų teisinis
pagrindas padaryti išvadą dėl ieškovo reikalavimo jam priteisti draudimo išmoką
pagrįstumo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Januškienė
Egidijus Baranauskas
Gintaras Kryževičius