Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-693/2019

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01691-2018-9

                                                   Procesinio sprendimo kategorija 9.37 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato Jono Butkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12  d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausioji inspektorė N. K. 2018 m. liepos 3 d. surašė J. V. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas UAB „F.“ vadovas ir atsakingas už tai, kad jo darbuotojai pradėjo krauti prekes, nesulaukus muitinės leidimo, 2018 m. kovo 26 d. nuo 08.20 val. iki 23.50 val. neužtikrino, kad procedūra būtų atlikta tinkamai, tokiais veiksmais J. V. padarė nusižengimą, nustatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios nusižengimo padarymo aplinkybės:

1.1. Vilniaus teritorinė muitinė UAB „F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) yra išdavusi leidimus: 1) Nr. LT14011 (2014 m. balandžio 18 d.) steigti A tipo muitinės sandėlį (jam suteiktas kodas VA0497). 2014 m. balandžio 30 d. pasirašyta su Vilniaus teritorine muitine muitinės sandėlio aptarnavimo sutartis Nr. 14VM(03)-27; 2) Nr. L17VMACT051 (2017 m. gruodžio 20 d.) naudotis įgaliotojo gavėjo statusu, kuriame nustatyta prekių tikrinimo (buvimo) vieta – UAB „F.“ muitinės sandėlio (VA0497) teritorija – (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 20 d. pasirašyta su Vilniaus teritorine muitine sutartis Nr. 17VM(08)-74 dėl supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos.

1.2. 2018 m. kovo 26 d. 8 val. 10–15 min. į muitinės sandėlį VA0497 atgabentos prekės, kurioms Kenos geležinkelio stotyje buvo įforminta popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta Sąjungos tranzito procedūra (toliau – ir TILT procedūra) su SMGS važtaraščiu Nr. 24961648 (2018 m. kovo 16 d.). SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu tranzito deklaracijai. Deklaruotos TILT procedūrai prekės – statybiniai blokai (statybinis akmuo), prekių kodas – 68101110, bruto svoris – 36 500 kg. Prekės buvo gabenamos iš Rusijos Federacijos, siuntėja – IP F. L. D. (adresas: (duomenys neskelbtini)), gavėja – UAB „F.“ (adresas: (duomenys neskelbtini)), vagonas Nr. 29812492. Prekės teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui paskirties muitinės įstaigoje – Vaidotų geležinkelio poste – ir buvo iškrautos UAB „F.“ sandėlyje be muitinės leidimo.

1.3. Tokiais UAB „F.“ veiksmais buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir nesilaikyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. lB-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos Sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių 104, 106 punktų ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. lB-1085 patvirtintų Popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstų Sąjungos tranzito procedūrų, taikomų vežant prekes geležinkelių transportu, atlikimo taisyklių 46, 47 punktų reikalavimų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimu nutraukta J. V. pradėta pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinio nusižengimo teisena, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas: J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir paskirta 1500 Eur bauda.

4.       J. V. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „F.“ vadovas ir atsakingas už tai, kad jo darbuotojai pradėjo krauti prekes, nesulaukus muitinės leidimo, neužtikrino, kad procedūra būtų atlikta tinkamai: 2018 m. kovo 26 d. nuo 8.20 iki 23.50 val. į muitinės sandėlį VA0497 atgabenus prekes, kurioms Kenos geležinkelio stotyje buvo įforminta popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta Sąjungos tranzito procedūra su SMGS važtaraščiu Nr. 24961648 (2018 m. kovo 16 d.); deklaruotos TILT procedūrai prekės – statybiniai blokai (statybinis akmuo), prekių kodas – 68101110, bruto svoris – 36 500 kg; prekės buvo gabenamos iš Rusijos Federacijos, siuntėja – IP F. L. D. (adresas: (duomenys neskelbtini)), gavėja – UAB „F.“ (adresas: (duomenys neskelbtini)), vagonas Nr. 2981249. Prekės teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui paskirties muitinės įstaigoje – Vaidotų geležinkelio poste – ir buvo iškrautos UAB „F.“ sandėlyje be muitinės leidimo. Tokiais UAB „F.“ veiksmais buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nesilaikyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. lB-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos Sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių 104, 106 punktų ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. lB-1085 patvirtintų Popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstų Sąjungos tranzito procedūrų, taikomų vežant prekes geležinkelių transportu, atlikimo taisyklių 46, 47 punktų reikalavimų.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato Jono Butkaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovas advokatas Jonas Butkus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas (priėmęs J. V. palankų nutarimą) apribojo J. V. teisę į gynybą, nes atsisakė apklausti kaip liudytojus E. B., M. L. ir Z. Ž., galinčius duoti svarbius parodymus apie faktinius UAB „F.“ ir muitinės santykius, t. y. kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tarp šios įmonės ir muitinės nebuvo laikomasi formalumų, o kreipiamas dėmesys į esmę. Svarbu tai, kad formalus pranešimas muitinei, teikiamas el. paštu, apie planuojamą pradėti prekių iškrovimą, po kurio praėjus pusei valandos laikoma, kad įmonė gavo leidimą prekes iškrauti, neužtikrina realios muitinės kontrolės. Realią kontrolę vykdo muitinės pareigūnas, kuris aptarnauja konkretų muitinės sandėlį. Faktiniai įmonės ir muitinės santykiai, kai muitinė sutiko su tvarka, kada prekės pirmiau iškraunamos, įsitikinama faktiniu prekių kiekiu ir tik po to jos deklaruojamos, tęsėsi ilgus metus muitinei tam neprieštaraujant. Apribojus J. V. teisę rinkti įrodymus buvo apribota ir galimybė išsiaiškinti, kas prekes lydinčiame dokumente uždėjo spaudą „iškrauti leista“, nes tokį leidimą gali duoti tik muitinės sandėlį kontroliuojantis muitinės pareigūnas.

6.2.                       Apeliacinės instancijos teismo nutarimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują yra neteisėtas, nes priimtas neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjus bylą, nukrypus nuo teismų praktikos, t. y. padarius esminius proceso teisės normų pažeidimus. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, J. V. nesuteikus galimybės teismui duoti paaiškinimus, teikti prašymus gauti įrodymus, kurių gauti neleido pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas šį nutarimą priėmė pagal faktines aplinkybes, kurios teisme nebuvo išnagrinėtos. 

6.3.                      Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Spręsdamas asmens atsakomybės klausimą apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalį, todėl teismo procesas nebuvo teisingas. Iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukia in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016). Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir šio principo, taip pat teismų praktikos, nustatančios, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo; visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31/2014). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir laikėsi nuostatos, kad J. V. galėjo ir turėjo gintis nuo nekonkretaus kaltinimo, be to, nesilaikė ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios įrodinėjimo pareigas perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal Konstituciją ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją teismas turi būti nešališkas vertintojas. Apeliacinės instancijos teismo nutarime išdėstytas argumentavimas, kurio nebuvo administracinio nusižengimo protokole ir dėl kurio nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, J. V. neturėjo galimybės gintis dėl tos dalies, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas išėjo už pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai ir šališkai. 

7.       Vilniaus teritorinės muitinės direktorė Dovilė Kraulaidienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą (ANK 210 straipsnis), netinkamai vertino bylos įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, taip pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos dėl juridinių asmenų vadovų patraukimo administracinėn atsakomybėn ir teisingai nustatė administracinio nusižengimo subjektą.

7.2.                      Byloje nėra ginčo dėl esminės faktinės aplinkybės, t. y. kad importuotoja – prekių gavėja UAB „F.“ prekes krovė be muitinės pareigūno leidimo. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiuoju subjektu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine. Nagrinėjamu atveju J. V. vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai pradėjo neteisėtai krauti prekes be muitinės leidimo. Šie asmenys jokių įsipareigojimų muitinei neturi, todėl atsakyti pagal nagrinėjamą straipsnį negali. Atsakomybės subjektu jie gali tapti tik esant nustatytiems įsipareigojimams (Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties 2.15 punkte nurodyta prievolė). Muitinės sandėlio vadovas J. V., pasirašydamas muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį, įsipareigojo tinkamai vykdyti Sąjungos muitinės kodekse ir kituose muitų teisės aktuose nustatytas prievoles ir privalėjo įmonėje nustatyti tinkamą kontrolės tvarką.

7.3.                       Prašyme nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo suteikta galimybė tiesiogiai duoti paaiškinimus teismui, teikti prašymus dėl įrodymų, kurių gauti neleido pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad, remiantis ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjas nepasinaudojo teise atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti motyvuotą prašymą bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo gynybai naudojo vienintelį argumentą, jog Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio poste jau daug metų buvo nusistovėjusi tvarka pirmiausia iškrauti prekes ir tik po to jas deklaruoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ištyręs visas faktines bylos aplinkybes, šį argumentą atmetė kaip neįrodytą, nes valstybinės institucijos ir verslo subjekto santykiai negali būti grindžiami kitaip, nei reglamentuota teisės aktais.

III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovo advokato Jono Butkaus prašymas atmestinas.

Dėl prašyme nurodytų proceso teisės pažeidimų

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-20-648/2018).

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti kaip liudytojus E. B., M. L. ir Z. Ž., galėjusius paaiškinti apie tarp UAB „F.“ ir muitinės susiklosčiusią tvarką, pagal kurią prekės pirmiau iškraunamos ir tik po to deklaruojamos, bei kas prekes lydinčiame dokumente uždėjo spaudą „iškrauti leista“, taip apribojo J. V. teisę į gynybą, t. y. rinkti teisinančius įrodymus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, J. V. nesuteikdamas galimybės duoti paaiškinimus, teikti prašymus gauti įrodymus, kurių gauti neleido pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjo neteisingai ir neišsamiai, taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pagal ANK 632 straipsnio 4 dalies nuostatas prieš bylos nagrinėjimą iš esmės bylą nagrinėjantis teisėjas išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, ir priima sprendimus pareikštais klausimais. Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, ir turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

12. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) atstovės nuomonės, patenkino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens J. V. ir jo atstovo prašymą kaip liudytoją apklausti T. P. (b. l. 61), o prašymą apklausti kaip liudytojus E. B., M. L. ir Z. Ž. atmetė, priimdamas protokolinę nutartį (b. l. 85). Teismo posėdyje dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, taip pat ir dėl minimų pareiškėjui aktualių aplinkybių davė paaiškinimus J. V., be UAB „F.“ darbuotojos T. P., teismo sprendimu buvo apklausti ir buvęs šios bendrovės sandėlio darbuotojas V. R. bei administracinio nusižengimo protokolą surašiusi N. K.. Be to, teismas, be kitų rašytinių bylos įrodymų, ištyrė ir byloje esančius pareiškėjo minimų Vilniaus Vaidotų geležinkelio posto viršininko M. L. 2018 m. balandžio 3 d. raštą bei vyr. inspektoriaus Z. Ž. paaiškinimą. Nagrinėjamoje byloje teismui užteko surinktų įrodymų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti bei atitinkamoms išvadoms dėl jų padaryti ir neapklausus pareiškėjo nurodytų asmenų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti prašymą apklausti liudytojus neapribojo J. V. teisės į gynybą.

13. Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė; prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip nustatyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, nebuvo pateiktas. Kadangi motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo pateikta, o apeliacinės instancijos teismas pasirinko nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, darytina išvada, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių ar būtinybės vertinti naujus įrodymus, dėl kurių bylą būtų tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kada apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių ir nesutrukdė teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą vertinant byloje surinktus įrodymus.

15. Pažymėtina, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kadangi duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia išvados, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas, reikalaujančias įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

16. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas J. V. atsakomybės klausimą, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis).

17. ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcijos principas administracinio nusižengimo byloje iš esmės reiškia, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą nustatyta tvarka turi įrodyti administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi ir bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir toks asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėja jo kaltumą patvirtinantis nutarimas. Atitinkamai teismų padarytos išvados, nepalankios pareiškėjui, savaime nereiškia nekaltumo principo pažeidimo, jei išvados padarytos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus bylos duomenis.

18. Institucijos surinktus įrodymus dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo padarymo žodinio proceso tvarka patikrino pirmosios instancijos teismas, pats papildomai rinko naujus įrodymus ir priimtame nutarime išdėstė ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir motyvus dėl padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl Institucijos apeliacinio skundo, patikrino priimto pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertino bylos įrodymus, išdėstydamas motyvus, paaiškinančius, kodėl pripažįsta, kad J. V. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su įstatymo nustatyta tvarka priimtame apeliacinės instancijos teismo nutarime išdėstytomis išvadomis, nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

19. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad įmonės direktoriui keliami aukštesni supratingumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, nutarime išdėstė argumentavimą, kurio nebuvo administracinio nusižengimo protokole ir dėl kurio nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Administracinio nusižengimo protokole nusižengimas, nustatytas ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, J. V. inkriminuotas būtent kaip UAB „F.“ direktoriui, nurodant, kad jis yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai pradėjo krauti prekes nesulaukus muitinės leidimo, o jis neužtikrino, kad procedūra būtų atlikta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis bendrovės vadovo teises ir pareigas, jas aiškinančia teismų praktika ir jokio esminio proceso teisės pažeidimo, taip motyvuodamas savo sprendimą, nepadarė.

20. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė nesant byloje UAB „F.“ direktoriaus įsakymų ar atitinkamų darbuotojų pareiginių aprašymų, iš kurių būtų galima spręsti, kam UAB „F.“ direktorius yra pavedęs organizuoti krovinių iškrovimą pagal teisės aktų reikalavimus, nelaikytina esminiu ANK 567 straipsnio 3 dalies, draudžiančios įrodinėjimo pareigas perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pažeidimu. Nors pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti renkant įrodymus ir pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau šia teise J. V. nepasinaudojo.

21. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nutarimą, esminių proceso teisės pažeidimų nepadarė.

Dėl ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 26 d. apie 8.20 val. į UAB „F.“ aptarnaujamą muitinės sandėlį VA0497 su SMGS važtaraščiu Nr. 24961648 iš Rusijos Federacijos atgabentos prekės – statybiniai blokai (statybinis akmuo) (kodas 68101110, siuntėja IP F. L. D., gavėja – UAB „F.“, vagonas Nr. 29812492). Pagal tarp UAB „F.“ ir Vilniaus teritorinės muitinės pasirašytą 2017 m. gruodžio 12 d. supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartį Nr. 17VM(08)-74 ir leidimą Nr. L17VMACT051 naudotis įgaliotojo gavėjo statusu, prekės sandėlyje galėjo būti iškrautos tik gavus muitinės pranešimą arba nesant tokio pranešimo, jeigu per 30 min. nuo tada, kai UAB „F.“ informavo (išsiuntė pranešimą) apie atgabentą krovinį, muitinės pareigūnai neatvyksta į prekių buvimo vietą. Muitinei minimam kroviniui laikinojo saugojimo deklaracija MRN Nr. 18LTVG2000LS004633 buvo pateikta 2018 m. kovo 26 d. 09.41 val., t. y. tuo metu, kai muitinės sandėlyje VA0497 jau buvo pradėti atlikti prekių iškrovimo darbai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtas krovinys UAB „F.“ aptarnaujamame muitinės sandėlyje buvo pradėtas krauti negavus muitinės leidimo.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad: byloje nenustatyta, kuris UAB „F.“ darbuotojas leido atlikti prekių iškrovimo darbus ir jas iškrovė, negavus muitinės leidimo; nėra duomenų, kad J. V. atliko kokius nors valinius veiksmus, siekiant iškrauti prekes; vien aplinkybė, jog Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartį Nr. 17VM(08)-74 ir muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. 14VM(03)-27 su Vilniaus teritorine muitine pasirašė UAB „F.“, atstovaujama jos direktoriaus J. V., nesuponuoja, kad būtent jis yra atsakingas už galimai savo darbuotojų atliktus veiksmus. Teismas, pažymėjęs, kad ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra įtvirtintas specialusis subjektas – bendrovės, kurios darbuotojai atliko ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus veiksmus, vadovas, padarė išvadą, kad J. V. veiksmuose nenustatyti ANK 210 straipsnio 1  dalies 4 punkte nurodyto nusižengimo sudėties elemento – subjekto – požymiai, dėl to administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą, konstatavo, kad apylinkės teismas iš esmės nustatė objektyviuosius J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, t. y. kad krovinys buvo pradėtas krauti negavus muitinės leidimo, tačiau nepagrįstai pripažino, kad J. V., kaip UAB „F.“ vadovui, negali kilti atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad J. V. yra tinkamas subjektas ir gali atsakyti už nusižengimo, nustatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, padarymą.

25. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje yra nustatytas subjektyvusis nusižengimo požymis, t. y. kad J. V., kaip UAB „F.“ direktorius, yra kaltas dėl nusižengimo, nustatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, padarymo.

26. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, tai yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Atitinkama norma buvo nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

27. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose; 233 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylas taikant Bendrijos muitinės kodeksą yra išaiškinta, kad Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra suformuluotos imperatyvo būdu ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams, kad ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, jog bet koks asmuo, atlikęs šiame punkte nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, kad reikšminga nustatyti, ar Bendrijos muitinės kodekso nuostatose aptarti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai nustačius, nustatyti, kas juos atliko ar organizavo jų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N143 – 1093/2008).

29. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad pagal UAB „F.“, atstovaujamos J. V., sudarytos su Vilniaus teritorine muitine 2014 m. balandžio 30 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties 2.2 punktą UAB „F.“ įsipareigojo prekes į muitinės sandėlį priimti, išduoti ir atlikti su jomis sankcionuotus veiksmus, įprastines tvarkymo operacijas ir kitus veiksmus, vadovaudamasi atitinkamais atvejais taikytinų teisės aktų reikalavimais, be kita ko, ir tinkamai vykdyti Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Nustatyta, kad J. V. vadovaujamos UAB „F.“ darbuotojai pradėjo krauti prekes be muitinės leidimo. Pagal nusistovėjusią tvarką į UAB „F.“ muitinės sandėlį atvykę vagonai būdavo iš karto iškraunami, nelaukiant muitinės leidimo, ir tik po to deklaruojamos prekės. J. V. pripažino, kad bendrovė dirbo pagal teisės aktų neatitinkančią tvarką, ją toleravo ir jokių veiksmų netinkamai tvarkai pakeisti nesiėmė.

31. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas krovinys buvo kraunamas su UAB „F.“ vadovo J. V. žinia, jam taip organizavus įmonės muitinės sandėlio veiklą, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. V. taip veikė tyčia, nes norėjo ir siekė, kad nebūtų prastovų, yra teisinga. Darytina išvada, kad, J. V. veiksmuose nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškime nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Olegas Fedosiukas

                                                                        Artūras Pažarskis

                                                                        Vytautas Masiokas