Civilinė byla Nr. e2A-217-798/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.29; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos, 

  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Airijos įmonės DEBTPROFILERS LIMITED ir Estijos įmonės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. dalinio sprendimo  civilinėje byloje pagal ieškovės Honkongo įmonės JCIC LIMITED ieškinį atsakovams DEBTPROFILERS LIMITED, DEBT PROFILERS SPV1 OÜ ir D. V. dėl skolos priteisimo ir juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Honkongo įmonė JCIC LIMITED kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai, jeigu nebūtu? tenkinta – subsidiariai: iš atsakovių Airijos įmonės DEBTPROFILERS LIMITED (toliau – ir atsakovė 1) ir D. V. 12 500 Eur skolos (negrąžintos paskolos), 4 590,41 Eur palūkanu? ir 1 870 Eur delspinigiu?; iš atsakovų Estijos įmonės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ (toliau – ir atsakovė 2) ir D. V. 87 711 Eur skolos, 27 884,88 Eur palūkanu? ir 84 606,03 Eur delspinigiu?.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovės 2021 m. sudarė paskolos sutartis ir JCIC LIMITED (paskolos davėja) suteikė atsakovėms DEBTPROFILERS LIMITED ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ (paskolos gavėjoms) 25 000 Eur ir 87 711 Eur paskolas. Paskolos sutartyse nustatytais terminais atsakovės negrąžino ieškovei paskolų ir nesumokėjo palūkanų. Atsakovės įsipareigojimu? neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų pagal paskolos sutarčių 3.1 papunktį bei delspinigių pagal paskolos sutarčių 4 punktą priteisimo.

3.       Atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su ieškinio dalimi dėl skolų priteisimo, tačiau nesutiko su palūkanų ir delspinigių reikalavimais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. daliniu sprendimu išsprendė tik dalį ginčo, remdamasis proceso ekonomiškumo principu ir priteisė skolą tik iš atsakovės 1 bei atsakovės 2. Iš atsakovo D. V. skolos ieškovei nepriteisė, nes ieškinio reikalavimai D. V. grindžiami kitomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, be to, šių reikalavimų išsprendimui buvo būtina rinkti įrodymus apie užsienio teisę.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei JCIC LIMITED iš atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED 12 500 Eur skolą,                    4 500 Eur palūkanas, 258 Eur delspinigius; iš atsakovės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ 87 711 Eur skolą, 5 277,08 Eur palūkanas ir 23 976 Eur delspinigius. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė JCIC LIMITED atsakovei DEBTPROFILERS LIMITED sudarytos 2021 m. vasario 26 d. paskolos sutarties pagrindu sumokėjo 12 500 Eur paskolos dalį, o kita paskolos dalis nebuvo išmokėta. Paskolos sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad paskolos terminas yra 36 mėn., su galimybe jį pratęsti, o sutartis nebuvo pratęsta.

7.       Ieškovė ir atsakovė DEBT PROFILERS SPV1 OÜ sudarė 2021 m. liepos 26 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė gavo iš ieškovės 87 711 Eur paskolą. Abiejų paskolos sutarčių 9.7 ir 9.8 papunkčiuose šalys susitarė, kad iš paskolos sutarties kylančius teisinius ginčus reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei ginčai, kilę iš paskolos sutarčių sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Atsakovės yra praleidusios paskolų grąžinimo terminus ir iki šiol paskolų nėra grąžinusios ieškovei, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl 12 500 Eur ir                 87 711 Eur skolų priteisimo.

8.       Teismas nusprendė priteisti ieškovei ir mokėjimo palūkanas, suskaičiuotas iki paskolų terminų pabaigos: iš atsakovės 1 – 4 500 Eur (12 500 Eur × 12 proc.× 3 metai) mokėjimo palūkanas; iš atsakovės 2 – 5 277,08 Eur mokėjimo palūkanas (87 711 Eur ×12 proc.× 183 d.). Paskolos sutarčių 3.1 papunktyje šalys susitarė dėl 12 proc. dydžio palūkanų normos, kuri taikytina mokėjimo ir kompensacinėms palūkanoms, kurios skaičiuojamos nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos. Ieškovė pareiškė bendrą reikalavimą dėl palūkanų: mokėjimo palūkanų, suskaičiuotų už 3 m. ir kompensuojamųjų palūkanų, suskaičiuotų už 22 d.

9.       Teismas įvertino, kad paskolos sutartyje šalių laisva valia nustatyta 12 proc. metinių palūkanų norma atitinka skolinimosi palūkanų normą, taikomą verslo subjektams. Atsakovės nepateikė priešieškinio dėl paskolos sutarties 3.1 papunkčio sąlygos (palūkanų normos). Taip pat nepateikė įrodymų, kad tuo metu atsakovė 1 būtų galėjusi pasiskolinti pigiau. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad tikslas, kuriam buvo skolinami pinigai, buvo susijęs su itin rizikinga ūkine komercine veikla, t. y. atsakovės ketino pirkti reikalavimo teises į skolininkus ir užsiimti tokių neperspektyvių skolų išieškojimu. Teismo posėdžio metu atsakovas D. V. nurodė, kad, jo vertinimu, 12 proc. metinių palūkanų norma, taikoma mokėjimo palūkanoms, atitinka paskolų sutarčių šalių valią ir yra teisinga, o prieštaravimus pateikė tik dėl to, kad tokia palūkanų norma neturėtų būti taikoma netesyboms apibrėžti, t. y. nustatant kompensacines palūkanas. Dėl to teismas atmetė atsakovės 1 teiginius dėl per didelių palūkanų.

10.       Teismas  reikalaujamas mažesnes kompensuojamąsias palūkanas (90,41 Eur ir 22 607,80 Eur ) įskaitė į delspinigius (1 870 Eur ir 84 606,03 Eur) ir netesybas nustatė remdamasis ieškovės suskaičiuotais delspinigiais.

11.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 – 1 870 Eur delspinigių ir iš atsakovės 2 – 84 606,03 Eur pagal paskolos sutarties 4 punktą, kuriame įtvirtinti 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovės prašė sumažinti delspinigių dydį.

12.       Teismas sutiko su atsakovėmis, kad paskolos sutartyse numatyta delspinigių norma, 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną yra per didelė ir verslo subjektams. Taigi, netesybos, suskaičiuotos sutartinių delspinigių forma, aiškiai neatitiko ieškovės realių nuostolių.

13.       Teismas įvertino, jeigu atsakovė 1 nebūtų pažeidusi paskolos sutarties, ieškovės negautas pajamas (realius nuostolius) nuo paskolos sutarties termino pabaigos iki ieškinio pateikimo (2024 m. balandžio 18 d.) sudarytų 258 Eur (17 000 Eur × 12 proc. / 365 × 51 d.). Jeigu ieškovė būtų vėl paskolinusi iš atsakovės 2 atgautas lėšas, dėl to ieškovės negautos pajamos nuo paskolos sutarties termino pasibaigimo iki 2024 m. balandžio 18 d. ieškinio pateikimo sudarytų 23 976 Eur                              (52 77,08 Eur + 87 711 Eur × 12 proc. / 365 × 784 d.). Dėl to teismas sumažino iš DEBTPROFILERS LIMITED priteisiamus delspinigius iki 258 Eur ir iš DEBT PROFILERS SPV1 OÜ – iki 23 976 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. dalinio sprendimo dalis ir  priteisti ieškovei JCIC LIMITED: iš atsakovės DEBTPROFILERS LIMITED 2 250 Eur palūkanas ir                  123,66 Eur delspinigius; iš atsakovės DEBT PROFILERS SPV1 OU 2 638,53 Eur palūkanas ir                        2 703,05 Eur delspinigius. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais: 

14.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.210 straipsnyje verslo subjektams nustatytas 6 proc. dydžio palūkanų dydis.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo visapusiško ir objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliantės prie 2024 m. lapkričio 18 d. prašymų pridėjo (pateikė) statistikos duomenis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nepateikė motyvų dėl jų atmetimo. Teismas netinkamai taikė CK 6.872, 6.37, 6.210 straipsniuose įtvirtintas materialiąsias normas, nukrypo nuo teismų praktikos. 

14.3.                      Pagal statistikos duomenis finansų įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms naujų susitarimų palūkanų norma 2021 m. vasario mėn. buvo 3,03 proc., o 2024 m. balandžio mėn. (ieškinio pateikimo metu) – 6,28 proc. Taigi, vidutinė palūkanų norma svyruoja iki 6 proc. Teismo priteistos labai didelės palūkanos pažeidžia proporcingumo ir sąžiningumo principus, suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant teisėtus apeliančių  interesus. Iš apeliantės DEBTPROFILERS LIMITED priteistos palūkanos sudarytų 18 proc. bendros paskolos sumos. Iš DEBT PROFILERS SPV1 OÜ priteisiamos palūkanos turėjo būti teismo mažinamos bent iki 6 proc., atitinkamai: i) iki 2 250 Eur (12 500 Eur × 6 proc. × 3 m.), kuri sudarytų 18 proc. bendros paskolos sumos; ii) iki 2 638,53 Eur (87 711 Eur × 12 proc. × 183 d.), kuri sudarytų 3 proc. bendros paskolos sumos.

14.4.                      Teismų praktikoje pripažįstama teismo teisė ex officio (savo iniciatyva)  spręsti dėl mokėjimo palūkanų mažinimo, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-144-425/2024, kurioje teismas sumažino mokėjimo palūkanas nuo 20 proc. iki 10 proc.

14.5.                      Teismo dalinio sprendimo 18 ir 32 punktuose cituojama kasacinio teismo praktika dėl palūkanų funkcijų takoskyros, tačiau teismas, spręsdamas, ar mažinti (nemažinti) mokėjimo palūkanas, šias funkcijas supainiojo, neteisingai taikė ir aiškinimo teisės normas.

14.6.                      Atsižvelgiant į apeliančių nurodytus argumentus dėl būtinybės mažinti palūkanas iki 6 proc. dydžio, turi būti sumažinti ir priteistinų delspinigių dydžiai. Delspinigių (išvestiniai) reikalavimai teismo suskaičiuoti taikant 12 proc. palūkanų normą bei delspinigius skaičiuojant nuo skolų (negrąžintų paskolų) su palūkanomis sumų.

14.7.                      Apeliantė DEBT PROFILERS SPV1 OÜ pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius už 182 d., t. y. 6 mėn., dėl to atsakovai neprašė taikyti ieškinio senaties. Teismas išėjo už šio reikalavimo ribų ir priteisė ieškovei delspinigius už 784 d. Didesnis laikotarpis pažeidžia ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 5 dalyje.

15.       Ieškovė JCIC LIMITED atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, skundžiamas teismo dalinio sprendimo dalis palikti nepakeistas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus: 

15.1.                      CK 6.37 straipsnyje yra 1–4 dalys, kuriose yra ne viena, o kelios skirtingą teisinę reikšmę turinčios, materialinės teisės normos (taisyklės). Iš apeliacinių skundų turinių neaišku, kokias konkrečiai CK 6.37 straipsnyje įtvirtintas teisės normas apeliantės nurodo, kuo konkrečiai pasireiškia jų pažeidimas (netinkamas taikymas). Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį teisiškai galimi (leistini) du palūkanų nustatymo šaltiniai: įstatymas ir sutartis. CK 6.37 straipsnio                       1 dalies nuostata yra bendrojo pobūdžio (lex generalis), todėl ji taikytina visoms palūkanoms, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas (lex specialis) nustato kitaip. Paskolų sutarčių                                  3.1 papunkčiuose expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad už paskolą mokamos                     12 proc. metinės palūkanos. Ši paskolos sutarčių sąlyga per se (savaime) niekaip nepažeidžia CK 6.37 straipsnio 1 dalies.

15.2.                      Apeliacinių skundų 2.5 papunkčiuose yra abstrakčiai nurodoma CK 6.37 straipsnio 3 dalis, tačiau nėra pateiktų įtikinamų faktinių ir (ar) teisinių argumentų, kad skundžiamas teismo dalinis sprendimas neatitinka būtent CK 6.37 straipsnio 3 dalies.

15.3.                      Apeliantės iš esmės teisingai nurodo, kad pagal CK 6.210 straipsnį (t. y. jo 2 dalį) verslo subjektams nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, tačiau neatsižvelgia į tai, kad                   CK 6.37 straipsnis leidžia šalims susitarti dėl didesnių, nei įstatymuose nustatytų, palūkanų.

15.4.                      Apeliantės reikalavimų CK 6.228 straipsnio arba CK 1.81 straipsnio pagrindu šioje ar kitoje byloje nereiškė. Paskolos sutartys, jų sąlygos teismo sprendimu nėra pakeistos, nėra pripažintos negaliojančiomis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantės, įrodinėdamos, kad negalima vadovautis paskolų sutartyse įtvirtinta 12 proc. metinių palūkanų norma, nepateikė priešieškinio dėl paskolos sutarčių atitinkamų sąlygų nuginčijimo.

15.5.                      Apeliantės yra verslininkės, paskolos sutartis pasirašė laisva valia ir sutiko su visomis jų sąlygomis, ir dėl jų pretenzijų ieškovei niekada nereiškė. Apeliantės gavo iš ieškovės iš viso 100 271 Eur ir ilgą laiką nemokėjo palūkanų. Apeliančių vadovas D. V. pateikė prieštaravimus tik dėl 12 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų.

15.6.                      Tuo atveju, jeigu mokėjimo palūkanų dydžio atitikties įstatymui klausimas būtų sprendžiamas atsižvelgiant į apeliančių akcentuojamą CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tai CK 6.210 straipsnio 2 dalis per se neriboja galimybės teismui taikyti šalių susitarimu nustatytą didesnę nei 6 proc. metinę palūkanų normą (dydį). Taip pat CK 6.210 straipsnio 2 dalis neįrodo, kad paskolos sutarčių 3.1 papunkčiuose nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma, kuri, kaip teisingai pažymėjo teismas, taikytina mokėjimo bei kompensuojamosioms palūkanoms, yra neprotingai didelė, neatitinkanti sąžiningumo ir protingumo principų.

15.7.                      Paskolos sutarčių 3.1 papunkčiai galioja. Vadinasi, taikant CK 6.872 straipsnio 1 dalį, teismui buvo privalu vadovautis 12 proc. metine palūkanų norma. Apeliančių teiginys, kad teismas gali mažinti mokėjimo palūkanas, akivaizdžiai prieštarauja CK 6.189 straipsnyje įtvirtintam sutarties privalomumo principui, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, taip pat CK 6.872 straipsnio 1 daliai.

15.8.                      Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį turėtų būti taikoma paskolos davėjos (ieškovės) verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sudarymo metu. Paskolos sutarčių 3.1 papunktyje susitartos sąlygos dėl metinių palūkanų dydžio pagal kredito davėjos verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą.

15.9.                      Teismas teisingai atkreipė dėmesį į paskolų sutarčių tikslą – apeliantės ketino pirkti reikalavimo teises į skolininkus ir užsiimti neperspektyvių skolų išieškojimu.

15.10.                      Byloje nėra duomenų, kad apeliantėms priklausė nekilnojamasis turtas, kuris galėjo būti įkeistas bankui arba apeliantės galėjo pasiūlyti kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Apeliantės nesugebėjo kas mėnesį mokėti 277,80 Eur palūkanų arba per 3 m. sumokėti ieškovei 10 000 Eur neviršijančių mokėjimo palūkanų. Dėl to ieškovė nesutinka su apeliantėmis, kad jos 2021 m. vasario ir liepos mėnesiais galėjo Lietuvos komerciniuose bankuose pasiskolinti pinigus su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis.

15.11.                      Ieškovė nėra finansų įstaiga ir nesiverčia paskolų teikimu. Paskolos sutartys buvo ieškovės sudaryti vienetiniai verslo sandoriai. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia privatiems juridiniams asmenims (bendrovėms) su kontrahentais (paskolų gavėjais, verslininkais) susitarti dėl didesnio nei Lietuvos komercinių bankų klientams mokėjimo palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir kompensuojamųjų palūkanų dydis gali būti didesnis nei                6 proc. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį metinių kompensuojamųjų palūkanų dydis buvo                        8 proc. + Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma. 

15.12.                      Gautomis paskolų sumomis apeliantės naudojosi daugiau nei 3 m. Tai, kad palūkanos didelės, savaime nereiškia, jog pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus arba suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovei nėra sugrąžinti jos paskolinti pinigai (12 500 Eur ir              87 711 Eur). 

15.13.                      Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje                                            Nr. e2-144-425/2024 negalima vadovautis, nes šis teismas Lietuvos teismų praktikos neformuoja ir iš sprendimo turinio neaišku, kokios rūšies palūkanų dydį teismas sumažino.

15.14.                      Apeliantės neginčija mechanizmo, kuriuo remdamasis teismas suskaičiavo ieškovės realių nuostolių (negautų pajamų) dydį, pagrįstumo, taip pat neginčija ieškovės realių nuostolių (negautų pajamų) dydžio, atitinkamai 258 Eur (apeliantės DEBTPROFILERS LIMITED) ir 23 976 Eur (apeliantės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ). 

15.15.                      Ieškovė 1 870 Eur delspinigius (apeliantei DEBTPROFILERS LIMITED) suskaičiavo už               22 vėlavimo atsiskaityti dienas, o 84 606,03 Eur (apeliantei DEBT PROFILERS SPV1 OÜ) – už 182 vėlavimo atsiskaityti dienas. Tai reiškia, kad ieškovė nepažeidė CK 1.125 straipsnio              5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino.

15.16.                      CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas 5 m. ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo. Taigi, gali būti taikomas laikotarpis, neviršijantis 5 m. (ilgesnis nei 6 mėn. pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą). Teismas 23 976 Eur netesybas suskaičiavo už 784 d., t. y. daugiau nei du kartus trumpesnį laikotarpį nei 5 m.                      (1 825 d.).

15.17.                      Teismas iš apeliantės DEBTPROFILERS LIMITED priteisė 258 Eur delspinigius, kurie sudaro tik 13,8 proc. nuo 1 870 Eur delspinigių, suskaičiuotų pagal paskolos sutarties sąlygas, o iš apeliantės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ – 23 976 Eur delspinigius, kurie sudaro tik                  28,3 proc. nuo 84 606,03 Eur delspinigių, suskaičiuotų pagal paskolų sutarčių sąlygas. Taigi, teismas pakankamai įsikišo į šalių susitartas netesybas. Apeliančių siekis dar daugiau sumažinti delspinigius iš esmės reiškia šalių sutartinės valios dėl atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą paneigimą.

16.       Atsakovas D. V. atsiliepime prašo tenkinti atsakovių DEBTPROFILERS LIMITED ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ apeliacinius skundus ir argumentų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio   2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

19.       Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. dalinio sprendimo dalys, kuriomis priteista ieškovei JCIC LIMITED iš atsakovių DEBTPROFILERS LIMITED 4 500 Eur palūkanos ir 258 Eur delspinigiai bei DEBT PROFILERS SPV1 OÜ 5 277,08 Eur palūkanos ir 23 976 Eur delspinigiai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Estijos įmonės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ ir Airijos įmonės DEBTPROFILERS LIMITED vadovas yra D. V.

21.       JCIC LIMITED (paskolos davėja) ir

22.       Pagal 2021 m. vasario 26 d. paskolos sutartį JCIC LIMITED 2021 m. vasario 26 d. sumokėjo DEBTPROFILERS LIMITED 12 500 Eur paskolos dalį. Antrosios paskolos dalies (12 500 Eur) neišmokėjo, kadangi nebuvo priimtas akcininku? sutarties dėl antrosios paskolos dalies suteikimo pasirašymo.

23.       DEBTPROFILERS LIMITED iki 2024 m. vasario 26 d. negrąžino 12 500 Eur paskolos dalies                   JCIC LIMITED.

24.       JCIC LIMITED (paskolos davėja) ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ sudarė 2021 m. liepos 26 d. paskolos sutartį, kurios 1 punkte „Sutarties dalykas“ paskolos davėja įsipareigojo suteikti, o paskolos gavėja – gauti ir grąžinti 87 711 Eur paskolą, išmokamą iš karto po šios paskolos sutarties pasirašymo, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas. Šios paskolos sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad paskolos terminas – 6 mėnesiai, su galimybe jį pratęsti.

25.       Pagal 2021 m. liepos 26 d. paskolos sutartį JCIC LIMITED 2021 m. liepos 26 d. sumokėjo DEBT PROFILERS SPV1 OÜ 87 711 Eur paskolą. DEBT PROFILERS SPV1 OÜ iki 2022 m. sausio 26 d.  negrąžino paskolos JCIC LIMITED. 

Dėl palūkanų pagal paskolos sutartis pobūdžio (funkcijų) ir dydžių 

26.       Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: pirma, palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Antra, palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas). 

27.       Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovė neprašė ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. daliniu sprendimu nepriteisė ieškovei iš apeliančių procesinių palūkanų.

28.       Byloje kilo ginčas dėl palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais (mokėjimo, pelno palūkanų) (CK 6.872 straipsnis), bei palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis), dėl kurių šalys susitarė paskolos sutarčių 3.1 papunkčiuose.

29.       Byloje nustatyta, kad JCIC LIMITED ir DEBTPROFILERS LIMITED bei DEBT PROFILERS SPV1 OÜ paskolos sutarčių 3.1 papunkčiuose susitarė, kad už paskolas mokamos 12 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal 365 dienų metuose skaičių ir skaičiuojamos kasdien, nuo paskolų išmokėjimo dienos iki jų grąžinimo, kartu su visomis priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis bei kitomis sumomis, kurios gali būti mokėtinos pagal paskolos sutartis.

30.       DEBTPROFILERS LIMITED ir DEBT PROFILERS SPV1 OÜ nurodo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-144-425/2024, teigdamos, kad šioje byloje teismas savo iniciatyva sumažino nuo 20 proc. iki 10 proc. mokėjimo palūkanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, plėtoja teisę ir užtikrina vienodą teisės aiškinimą ir taikymą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnis, CPK 4 straipsnis). Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendime nėra jokių nuorodų į kasacinio teismo išnagrinėtas bylas, susijusias su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo paskolų suteikimo (išmokėjimo) iki jų grąžinimo termino pabaigos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad apeliaciniuose skunduose nepateikta teisinių argumentų, jog nagrinėjamos ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-144-425/2024 aplinkybės yra tapačios. Panevėžio apygardos teismas sprendė dėl didesnio (20 proc.) metinių palūkanų dydžio nei paskolos sutarčių 3.1 papunkčiuose susitarė ginčo šalys. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje teismas dėl palūkanų normos mažinimo (nemažinimo) sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas bylos faktines aplinkybes.

31.       Apeliantės nurodo, kad paskolos sutarčių 3.1 straipsnyje įtvirtinta 12 proc. metinių palūkanų norma prieštarauja įstatymuose (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktikoje įtvirtintam protingam palūkanų dydžiui bei pažeidžia proporcingumo ir sąžiningumo principus bei yra per didelės, todėl pagal paskolų sutartis mokėtinos metinės palūkanos turi būti sumažintos iki 6 proc., kaip reglamentuojama CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti              2024 m. lapkričio 18 d. prašymai dėl 12 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo paskolų išmokėjimo iki jų grąžinimo, sumažinimo iki 6 proc. dydžio bei pateikti įrodymai – Lietuvos banko statistikos duomenys apie finansų įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms naujų susitarimų palūkanų normas. Teismas dėl šių duomenų nepasisakė ir nepateikė motyvų, kodėl juos atmeta.

32.        Byloje nustatyta, kad atsakovas D. V. yra pateikęs Lietuvos banko statistikos duomenis apie Lietuvos finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomas 2021 m. sausio mėn. (2,71 proc.), 2021 m. vasario mėn.  (3,03 proc.) ir 2024 m. balandžio mėn. (6,28 proc.) vidutines metines palūkanų normas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-782-852/2025 dok. Nr. 41280 ir Nr. 41283).

33.       Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų – tuo atveju, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Taigi, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, o sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dvejiems pagrindams: i) susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams                                  (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba ii) kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

17.       CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005).

18.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas, be kita ko, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – tai 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

19.       Taigi, jeigu pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma būtų lygi 0 proc., metinių kompensacinių palūkanų dydis būtų 8 proc. Pagal apeliančių akcentuojamus statistikos duomenis fiksuotoji palūkanų norma nebuvo 0 proc. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad metinių palūkanų dydis buvo didesnis nei apeliančių nurodomas (prašomas sumažinti iki) 6 proc. 

20.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis, kad vidutinė palūkanų norma svyravo iki 6 proc. Įvertinus specialaus įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), statistikos bei atsiliepime į apeliacinius skundus pateiktus duomenis, nustatyta, kad: pirma, Lietuvos bankų suteiktų komercinių paskolų vidutinė metinė palūkanų norma buvo: 2021 m. sausio mėn. – 10,71 proc. (8 proc.+ 2,71 proc.); 2021 m. vasario mėn. 11,03 proc. (8 proc. + 3,03 proc.); 2024 m. vasario 1 d. 12,50 proc. (8 proc. + 4,50 proc.) ir 2024 m. balandžio mėn. – 14,28 proc. (8 proc. + 6,28 proc.). Antra, apeliantės yra Airijos ir Estijos juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikos komerciniuose bankuose galėjo būti finansuojami išimtiniais (retais) atvejais. Byloje nėra įrodymų, kad DEBTPROFILERS LIMITED ir (ar) DEBT PROFILERS SPV1 OÜ nuosavybės teisėmis turėjo nekilnojamojo turto, kuris paskolų suteikimo atveju galėjo būti įkeistas komerciniam bankui arba turėjo kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Apeliančių prievolės pagal paskolų sutartis kitomis priemonėmis nebuvo užtikrintos.

21.       Ieškovė JCIC LIMITED nurodė, kad nevykdo pinigų skolinimo veiklos ir ginčo paskolos sutartys buvo jos vienetiniai sudaryti sandoriai. Ieškovė sutiko sudaryti paskolos sutartis, be kita ko, dėl 3.1 papunktyje šalių susitartos 12 proc. dydžio metinių palūkanų normos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė ieškovei iš apeliančių 12 proc. metines palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteistos mokėjimo palūkanos buvo šalių sutartos, nepažeidžia sąžiningumo ir protingumo principų bei nesuteikia ieškovei galimybės nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, kad apeliantės nuo paskolų gavimo (2021 m.) iki šiol (2025 m.) nėra sumokėjusios ieškovei palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais.

23.       Taip pat ieškovė prašė priteisti iš DEBTPROFILERS LIMITED 90,41 Eur kompensuojamas palūkanas ir 1 870 Eur delspinigius, o iš DEBT PROFILERS SPV1 OÜ 22 607,80 Eur kompensuojamas palūkanas bei 84 606,03 Eur delspinigius.

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažesnes kompensuojamųjų palūkanų sumas įskaitė į delspinigių sumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

25.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)                   (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

26.       Paskolų sutarčių 4 straipsniuose šalys susitarė, kad tuo atveju, kai pradelsiama grąžinti paskolas, sumokėti palūkanas ar atlikti bet kokius kitus mokėjimus pagal šis sutartis, paskolos gavėjos moka paskolos davėjai netesybas (delspinigius), kurių dydis yra 0,5 proc. nuo pradelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantės neįrodinėja, kad paskolų sutarčių 4 straipsnių nuostatos neaiškios. Byloje nėra duomenų, kad šalys ketino, siekė pakeisti (panaikinti) paskolų sutarčių                      4 straipsnių nuostatas. Byloje nustatyta, kad mokėjimo palūkanos irgi nebuvo mokėtos.

27.       Ieškovė 1 870 Eur netesybas (delspinigius) apeliantei DEBTPROFILERS LIMITED suskaičiavo už                               22 vėlavimo atsiskaityti dienas, o apeliantei DEBT PROFILERS SPV1 OÜ – 84 606,03 Eur netesybas (delspinigius) už 182 vėlavimo atsiskaityti dienas. Taigi, ieškovė reikšdama ieškinį nepažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto ieškinio senaties termino.

28.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

29.       Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo 24 punkte nurodyta, kad netesybas už sutarties pažeidimą teismas nustatė remdamasis apskaičiuotais delspinigiais. Iš apeliantės DEBTPROFILERS LIMITED teismas ieškovei priteisė 258 Eur delspinigius, t. y. daug mažesnius nei ieškovės suskaičiuoti ir prašyti priteisti (1 870 Eur) delspinigiai, o iš kitos apeliantės DEBT PROFILERS SPV1 OÜ priteisė taip pat mažesnius 23 976 Eur delspinigius nei ieškovės suskaičiuoti ir prašyti priteisti (84 606,03 Eur) delspinigiai. Priteistos sumos susijusios su apeliančių prievolių nevykdymo laikotarpiais (trumpesniu ir ilgesniu). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskolų sutarčių 4 straipsniuose sutartas delspinigių dydis – 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną yra per didelis net ir verslo subjektams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai netaikė šalių nustatyto delspinigių dydžio ir juos sumažino. Teisėjų kolegija pažymi dar ir tai, kad delspinigių dydis yra ir taip iš esmės sumažintas, todėl dar labiau jį mažinti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų bei delspinigių, o taip pat argumentavo, kodėl nemažina palūkanų bet mažina delspinigius. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei nurodė apeliantės, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Dėl to apeliaciniai skundai netenkinami, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. dalinio sprendimo dalys, kuriomis priteista ieškovei JCIC LIMITED iš atsakovių DEBT PROFILERS LIMITED  4 500 Eur palūkanos ir 258 Eur delspinigiai bei DEBT PROFILERS SPV1 OU 5 277,08 Eur palūkanos ir 23 976 Eur delspinigiai, paliekamos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo dalinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). 

36.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nepriteisimo) pagal CPK 98 straipsnį, kadangi nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę             (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

           Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                 Antanas Rudzinskas

                                                                                Žilvinas Terebeiza