Civilinė byla Nr. 2S-1953-343/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06871-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės UAB „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10474-587/2013 pagal ieškovės L. B. individualios įmonės „Autogarsas“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Kauno keliai“ priešieškinį ieškovei L. B. individualiai įmonei „Autogarsas“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Kauno keliai“ nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. individualios įmonės „Autogarsas“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“ dėl skolos priteisimo 2013 m. birželio 20 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš ieškovės L. B. individualios įmonės „Autogarsas“ 31 030,45 Lt kaip nepagrįstai gautus už neatliktus elektros darbus, 6 658,57 Lt kaip ieškovei sumokėtą kainą už nekokybišką įrangą įpareigojant atsakovę nekokybišką įrangą grąžinti ieškovei, 64 040 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko transporto priemonės TATRA 815, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrangos pritaikymo ir sumontavimo darbus už 69 330,44 Lt sumą, iš kurių 61 000 Lt atsakovė yra sumokėjusi ieškovei. Nors ieškovė buvo informuota apie tai, kad transporto priemonė bus eksploatuojama ne Lietuvoje, sudėtingomis oro ir kelių sąlygomis, esant žemai temperatūrai, tačiau, tik pradėjus eksploatuoti ieškovės įrengtą transporto priemonę, paaiškėjo ieškovės atliktų darbų trūkumai. Dėl netinkamai ieškovės atliktų transporto priemonės montavimo ir įrengimo darbų transporto priemonė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, dėl daugybinių gedimų buvo palikta Rusijos Federacijoje, todėl atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui ir dėl to patyrė nuostolių. Iš viso atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės suma yra 101729,02 Lt . Atsakovė, atsižvelgdama į didelę priešieškinio sumą, kas savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei priklausančių piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose ieškovė turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nėra - areštuoti ieškovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei L. B. individualiai įmonei „Autogarsas“ atmetė jį laikydamas nepagrįstu ir nurodė, kad atsakovė priešieškinyje nenurodė aplinkybių ir teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovė savo turtą bandė slėpti, jį slepia, kad savo turtą ketina parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims ateityje ar pan., dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė neturi turto, kad jos finansinė būklė yra sunki, turtinės teisės suvaržytos ar kad ji yra nemoki, bankrutuoja, yra bankrutavusi, ar kad jai vykdoma restruktūrizavimo procedūra ar pan. . Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė yra skolinga atsakovei, suteikia teisę atsakovei kreiptis į teismą su priešieškiniu, tačiau nėra pagrindas laikyti, kad ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad didžiąją atsakovės reikalavimo sumą sudaro ne konkreti ieškovės skola, o patirti nuostoliai, išlaidos ginčijant atliktų darbų kokybę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kauno keliai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu patenkinti. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartyje nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje ginčo suma pagal pareikštą priešieškinį yra 101 729,02 Lt, todėl remiantis teismų praktika ji pripažintina didele, kadangi teismų sprendimais net ir mažesnės sumos (pvz. 35 316,35 Lt, 40 226,52 Lt, 37 312,60 Lt) pripažįstamos didelėmis. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiranda rizika, kad ieškovė jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar įkeisti.
2. Nagrinėjamu atveju ne atsakovė, o būtent ieškovė turi pagrįsti, kad priešieškinio suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ieškovei nėra didelė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie blogą ieškovės turtinę padėtį, kadangi atsakovė ir neturėjo pareigos tokius duomenis teikti teismui. Kadangi ieškovė nepaneigė prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos, nepateikė teismui duomenų, paneigiančių šią prezumpciją, negalima teigti, kad priešieškinio suma ieškovei nėra didelė, dėl ko išliko nepaneigta grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
3. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad atsakovė prašo priteisti ne skolą už prekes, o nuostolius, vertino patį ginčą, o ne būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, vertino ir tyrė priešieškinio faktinius ir teisinius argumentus, kas šioje proceso stadijoje neturėtų būti daroma. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kauno keliai“ atskirąjį skundą ieškovė L. B. individuali įmonė „Autogarsas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę grindžia tik formaliomis prielaidomis, neturėdama jokių įrodymų, kad teismui galimai priėmus jai palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų.
2. Ieškovės finansinė padėtis yra gera, įmonė nebankrutuoja ir nevengia geranoriškai išspręsti iškilusio ginčo, tačiau tik dėl atsakovės skolos nesumokėjimo ir nebendradarbiavimo ginčas sprendžiamas teisme. Ieškovė teikia visas metines ataskaitas, dirba pelningai, o apeliantė nepateikė duomenų, kad įmonės turtinė padėtis pablogėjo ar kad šiuo metu yra kilusi grėsmė įmonės mokumui. Tačiau areštavus turto už 101 729,02 Lt įmonės ūkinė veikla iš esmės sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių sunkumų būsimo teismo sprendimo įvykdymas atsakovės atžvilgiu bei galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų. Interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrukdytų įmonių komercinės -ūkinės veiklos, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įmonės nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
3. Teismas pagrįstai nurodė, kad didžiąją atsakovės reikalavimo dalį sudaro ne konkreti skola, o atsakovės patirti nuostoliai, kurie nėra įrodyti ir paremti tik prielaidomis, dėl to atsakovė nepagrįstai iškreipė teismo žodžius ir dėl to nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai vertino ginčą, kadangi teismas ginčo vertinimo neatliko, o tik konstatavo atsakovės reikalavimo pobūdį.
4. Kadangi, atsakovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje pagrindžia didelė priešieškinio suma, tai pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, tenka apeliantei. Nors teismų praktikoje ir taikoma didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau ji nėra absoliuti ir savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, turi būti sprendžiama, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu siekiant užtikrinti priešieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą iš esmės grindė vienintele aplinkybe, t. y. didele priešieškinio suma, papildomai nurodydama, kad ieškovės elgesys, nenoras bendradarbiauti, spręsti susidariusią ginčo situaciją rodo, kad ieškovė gali vengti vykdyti galimai atsakovei palankų teismo sprendimą. Atsakovei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiant didele priešieškinio suma, teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, turėjo nustatyti ir įvertinti, ar priešieškinio suma yra didelė ieškovei. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, teisinę reikšmę turi viso atsakovo (nagrinėjamu atveju ieškovės) turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo), pradelstų įsipareigojimų įmonės kreditoriams santykis su apeliantės pareikšto priešieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės ir individualiai sprendžiama dėl pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos tam tikros konkrečios pareikštų reikalavimų sumos nėra ir negali būti vertinamos kaip per se pagrindžiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, konkrečiu atveju įvertinus pareikšto reikalavimo sumą su asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtine padėtimi, pareikšto reikalavimo suma vienu atveju gali būti pripažįstama didele ir sukeliančia objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kitu – ne. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pažymėtina, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei grindžiant iš esmės tik didele priešieškinio suma, teismas nepagrįstai vertino tai, ar atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovė bandė slėpti savo turtą, kad jį slepia, kad turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims ateityje, kadangi atsakovė būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką siejo tik su didele priešieškinio suma. Visos kitos nutartyje nurodytos aplinkybės, kurios esant apie jas duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, galėtų patvirtinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimą, nagrinėjamu atveju nėra svarbios, kadangi atsakovė jomis savo prašymo negrindė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei pateiktus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino, ar pareikšto priešieškinio suma yra didelė ieškovei ir ar gali objektyviai sąlygoti būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymą. Nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė neturi turto, kad jos finansinė būklė yra sunki, turtinės teisės suvaržytos ar kad ji yra nemoki, bankrutuoja, yra bankrutavusi, ar jai vykdoma restruktūrizavimo procedūra ar pan., tačiau vien nurodytų aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas iš esmės ir tinkamai įvertino pareikšto priešieškinio sumos dydį ieškovei, o kartu ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsniu, įtvirtinančiu įrodinėjimo pareigą ir numatančiu, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentu dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažymi, kad būtent asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti esant pagrindą jas taikyti. Net ir tais atvejais, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas didele ieškinio suma, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis šiuo argumentu, turi pateikti teismui duomenis, tiek kiek jam yra įmanom atokių duomenų gauti, apie tai, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1703/2013 faktinės bylos aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoje byloje, o be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pareigos pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, omenyje turėjo tą atvejį, kai atsakovas skundžia teismo nutartį, kuria jo atžvilgiu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi apeliacinės instancijos teismas remdamasis įrodinėjimo pareiga nurodė, kad tuo atveju, kai asmuo skundžia jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir mano, kad jam pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, būtent nurodytas aplinkybes teigiantis asmuo ir privalo įrodyti, kad jam pareikšto reikalavimo suma nėra didelė. Priešingu atveju, pripažinus pagrįstu šį atskirojo skundo argumentą, susidarytų situacija, kad ieškovė, nagrinėjamu atveju teismui tik priėmus priešieškinį ir tos pačios dienos nutartimi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (kas leidžia spręsti, kad ieškovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tapo žinoma jau tik po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo), ieškovė būtų turėjusi pareigą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį ir įrodyti, kad priešieškinio suma jai nėra didelė. Tačiau net ir nesutikdamas su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės galimybės pateikti duomenis apie ieškovės finansinę padėtį buvo ribotos, kadangi ieškovė, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė ir nurodė, kad Juridinių asmenų registrui pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė teikia visas metines ataskaitas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta. Nesant viešai pateikiamų duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, spręstina, kad apelianto galimybės pateikti duomenis apie ieškovės finansinę padėtį ir tai, kad priešieškinio suma jai yra didelė, yra ribotos.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus ir prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, kadangi įvertinus visus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį spręstina, kad pareikšto priešieškinio suma yra didelė ieškovei ir tai sudaro objektyvią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad jos veikla 2012 metais buvo pelninga, ji turėjo 28 338 Lt pelno, tačiau pateikti duomenys apie ieškovės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pareikšto priešieškinio suma sudaro daugiau nei ½ dalį viso ieškovės turimo turto. Kaip matyti iš 2013 m. liepos 31 d. ieškovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, iš viso ieškovė turi turto už 195 066 Lt, kai tuo tarpu pareikto priešieškinio suma yra 101 729,02 Lt. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikio materialiojo turto ieškovė turi tik už 5 617 Lt, o 75498Lt turimo turto sudaro pirkėjų skolos, kad įsipareigojimai tiekėjams yra 7 120 Lt; leidžia spręsti, kad pareikšto priešieškinio suma, sudaranti daugiau nei pusę viso ieškovės turimo turto, yra didelė ieškovei ir esant palankiam teismo sprendimui apeliantės atžvilgiu, tokio sprendimo neįvykdymo rizika yra objektyviai didelė. Kitų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, kurie paneigtų aplinkybę, jog pareikšto priešieškinio suma ieškovei yra didelė, o kartu ir būtinybę ginčo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, kadangi pareikšto priešieškinio suma šiam juridiniam asmeniui yra didelė lyginant su jos turimu turtu. Esant objektyviai grėsmei būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti dėl didelės reikalavimo sumos, darytina išvada, kad būsimo, galimai apeliantei palankaus sprendimo atveju, ieškovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą būtų apsunkintos ar jos iš viso nebūtų.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nepasisakytina, pažymint, kad nurodyti argumentai iš esmės yra dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pareikšto priešieškinio suma yra didelė ieškovei, kas leidžia daryti išvadą esant grėsmę apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atskirojo skundo motyvus iš dalies įvertinus kaip pagrįstus, yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą patenkinti iš dalies ir areštuoti ieškovei L. B. individualiai įmonei „Autogarsas“ priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, 101 729,02 Lt sumai, leidžiant ieškovei daiktais naudotis, tačiau draudžiant areštuotus daiktus perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, - areštuoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę, banke ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti su pinginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitas gautas lėšas ir iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju pažymi, kad kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, jai priklausančių piniginių lėšų areštas apsunkintų jos veiklą arba padarytų ją visai neįmanoma: sumažėtų arba būtų visai apribotos juridinio asmens galimybės atsiskaityti ne tik su tiekėjais, bet ir su darbuotojais, mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir vykdyti kitas finansines operacijas. Ieškovei priklausančių piniginių lėšų areštas laikytinas kraštutine atsakovės pareikštų reikalavimų užtikrinimo priemone, kadangi tai gali sutrikdyti ieškovės, kaip juridinio asmens, vykdomą ūkinę veiklą. Todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant užtikrinti atsakovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pirmiau nurodytu eiliškumu.

Ieškovei išaiškintina, kad asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Patenkinus atskirąjį skundą, priteistina atsakovei iš ieškovės 100 Lt žyminio mokesčio CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. 1 d., 144 str., 145 str., 147 str., 337 str. 1 d. 2 p.

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Prašymą patenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Kauno keliai“, juridinio asmens kodas 135640993, Kaunas, R. Kalantos g. 85, reikalavimams užtikrinti ir 101 729,02 Lt (vieno šimto vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt devynių litų dviejų centų) sumai areštuoti ieškovei L. B. individualiai įmonei „Autogarsas“, juridinio asmens kodas 134860260, Kaunas, Armatūrininkų g. 1, priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovei daiktais naudotis, tačiau draudžiant areštuotus daiktus perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų areštuoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovę, banke ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti su pinginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitas gautas lėšas ir iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su atsakove.

Atsakovei išaiškinti, kad dėl ieškovės turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Areštuotą turtą pavesti saugoti turto savininkei.

Įspėti ieškovę, kad pažeidus areštuoto turto atžvilgiu nustatytą draudimą, gali būti taikoma atsakomybė pagal LR BK 246 str.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties kopijas nusiųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Priteisti UAB „Kauno keliai“, juridinio asmens kodas 135640993, Kaunas, R. Kalantos g. 85, iš L. B. individualios įmonės „Autogarsas“, juridinio asmens kodas 134860260, Kaunas, Armatūrininkų g. 1, 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                             Rūta Palubinskaitė