Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-309/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9., 2.4.6.4.1., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,
dalyvaujant prokurorei Alfredai Sabaliauskienei,
gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,
nukentėjusiajai V. L.,
nukentėjusiosios atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,
nuteistajam E. L.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžio, kuriuo:
E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
E. L. nuteistas už tai, kad vengia pareigos pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-01-26 sprendimą mokėti lėšas vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ir nuo 2009-01-26 iki 2010-02-01 yra nesumokėjęs 8466,03 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendį.
Skunde nurodo, jog nevengia pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau dėl savo turtinės padėties negali to padaryti, kadangi jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia vos 315 Lt, šiek tiek lėšų prisiduria iš savo asmeninio ūkio, tačiau šios pajamos nėra pastovios. Taipogi nurodo, jog nuo 2008-12-01 yra užsiregistravęs darbo biržoje, kas, pasak apelianto, rodo jo siekį dirbti. Teigia, kad negali savo vaikams M. L. ir I. L. skirti 800 Lt išlaikymo, kai jo paties pajamos siekia vos 315 Lt per mėnesį. Nurodo, jog susidariusi skola 8466, 03 Lt atsirado ne dėl to, kad vengia pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o dėl itin sunkios jo turtinės padėties. Taip pat nurodo, jog Šiaulių rajono apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti jo turtinę padėtį, galimybes teikti minėto dydžio išlaikymą, sprendžiant klausimą, ar jis yra kaltas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 str. - vengimas išlaikyti vaiką. Toliau plėtodamas savo argumentus, nuteistasis pasitelkia teismų praktiką ir nurodo, kad Aukščiausiasis teismas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2008) įtvirtino, jog sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo gaunamų pajamų (315 Lt per mėnesį) jam reikia ne tik tam, kad galėtų patenkinti gyvybiškai būtinus savo poreikius - nusipirkti maisto, higienos prekių ir pan., bet ir vaistams, kurie reikalingi gydant organinį nuotaikos sutrikimą. Be kita ko nuteistasis nurodo, jog net gaudamas minimalias pajamas, nevengia pareigos išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, sistemingai pervedinėja lėšas skirtas vaikų išlaikymui (2009-08-24 500 Lt buvo pervesti antstoliui T. U., iš kurių 370 Lt gavo vaikų motina V. L., 2010-01-14, 2010-02-11, 2010-03-15, 2010-04-21 į V. L. sąskaitą buvo pervesta po 100 Lt, skirtų vaikų išlaikymui, 2010-05-14 vaikų išlaikymui buvo pervesta 200 Lt. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausančiojo 1/2 namo dalyje, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. gyvena ir jo buvusi žmona V. L. bei jų nepilnamečiai vaikai M. L. bei I. L., o jis moka komunalinius mokesčius ((duomenys neskelbtini)centro viešajai įstaigai 2009-07-22 sumokėjo 478, 70 Lt), leidžia neatlygintinai jiems gyventi jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Be to, pasak apelianto, 2009 metų gruodžio mėnesį pirko malkų už 2000 Lt, nes to prašė socialinė darbuotoja, tam, kad vaikai nešaltų, o minėta faktą gali paliudyti liudytojai D. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) r. bei R. K., gyvenant adresu (duomenys neskelbtini) r. Taipogi nurodo, jog yra parašęs prašymą antstoliui T. U., kuriame nurodė, kad nepilnai moka lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, todėl prašė nukreipti išieškojimą į jo turimą nekilnojamą turtą. Visa tai, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad jis nevengia išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, o atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį kiek galėdamas padeda nepilnamečiams vaikams M. L. ir I. L.. Nurodo, kad BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamoji nusižengimo sudėtį, tuo tarpu, nuteistojo nuomone, BK 164 str. įtvirtinta, kad baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikų išlaikymui, nors, pasak apelianto, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra nusikaltimo sudėties, t. y. vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Teisiamajame posėdyje ir apklaustas įtariamuoju E. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pagal teismo sprendimą dviejų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį turi mokėti 800 litų, po 400 litų kiekvienam vaikui. Nuo 2008m. gruodžio 01 d. yra registruotas darbo biržoje, tačiau darbo birža jokio darbo nepasiūlė. Gyvena nuosavame name, verčiasi iš ūkio darbų. Pagal galimybes vaikams duoda pinigų, maisto produktų. Vaikai su nukentėjusiąja gyvena jam priklausančiame name, kurį jis prižiūri, apšildo, atsitiktinių darbų, už kuriuos gautų atlygį nedirba( b. l. 80,114).
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-10 apkaltinamais nuosprendis naikintinas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neišsiaiškino Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų nelygino tarpusavyje, esamus įrodymus vertino vienpusiškai ir taip padarė neteisingas išvadas, dėl ko E. L. nepagrįstai nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 punktas).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas pagal 2009 m. sausio 26 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą privalėjo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ir I. L., gimusią (duomenys neskelbtini), mokėdamas periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008 m. liepos 28 d. iki vaikų pilnametystės (b. l. 8).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto E. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, iš esmės grindė tik nukentėjusiosios V. L. parodymais bei antstolio T. U. pažyma ir alimentų įsiskolinimo paskaičiavimo lentele (b. l. 82-83), iš ko seka, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tyrė tik apeliantą E. L. kaltinančius įrodymus ir nelygino jų su kitais byloje esančiais nuteistąjį teisinančiais įrodymais.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti.
Gi šiuo nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo nevisus byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti: kaltinamasis E. L., nukentėjusioji V. L., liudytojai A. S., M. L. ir I. L., perskaityti dokumentai, turintys reikšmės bylai (Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo 2009-01-26 sprendimo kopija, antstolio T. U. pažyma bei sudaryta alimentų mokėjimo lentelė), iš ko apylinkės teismas ir padarė išvadą, kad “išvardintų įrodymų visuma kaltinamojo kaltė, nemokėjus išlaikymo savo vaikų M. ir I. išlaikymui nuo 2009-01-25 iki 2010-02-01 ir tuo padarius 8466,03 Lt įsiskolinimą, įrodyta, veika pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. kvalifikuota teisingai“, tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, kad nebuvo tiriami byloje esantys apelianto E. L. parodymai ir jo kaltę paneigiantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog E. L. veika įrodyta ir pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. kvalifikuota teisingai, visiškai nepasisakė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t. y. kad E. L. sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaikus. Ir nors skirdamas bausmę apylinkės teismas nuosprendyje pasisako dėl apelianto E. L. parodymų ir kitų rašytinių įrodymų, tačiau tai negali būti prilyginta įrodymų tyrimui ir vertinimui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas E. L. nuo 2008 gruodžio 1 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 41 ), yra bedarbis ir neturi pastovių pajamų, serga organiniu nuotaikos sutrikimu (b. l. 124). Iš to seka, kad apeliantas E. L. nevengė įsidarbinti ir teikti vaikams priteistą išlaikymą, o netgi priešingai - apeliantas, gaudamas socialinę pašalpą, nors ir nereguliariai, tačiau išlaikymą vaikams mokėjo (b. l. 65, 125-130), savo gyvenamajame name apgyvendino savo vaikus ir nukentėjusiąją, kuri, be to, tame name apgyvendino ir savo šeimos narius, rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, pirko gyvenamojo namo apkūrenimui reikiamas malkas, sode ir darže išaugintais vaisiais ir daržovėmis dalinasi su vaikais.
O nukentėjusiosios parodymai, kad apeliantas E. L. dirbo atsitiktinius darbus ir gaudavo užmokestį, tačiau išlaikymo vaikams nemokėjo, niekuo nepagrįsti, kadangi pats apeliantas tai neigia, o ir nukentėjusiosios nurodytas liudytojas A. S., paneigė nukentėjusios parodymus apie apelianto E. L. darbą jo ūkyje. Be to, nenustatyta, kad apeliantas, būdamas darbingas, vengtų įsidarbinti.
Be kita ko, iš byloje esančių pažymėjimų apie nekilnojamojo turo registrą (b. l. 132-136) matyti, kad apeliantas E. L. valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, dalį gyvenamojo namo) bei tai, jog apeliantas E. L. 2010 m. vasario 17 d. kreipėsi į antstolio kontorą, prašydamas parduoti jo nekilnojamąjį turtą (b. l. 85) ir tuo padengti jo įsiskolinimą vaikų išlaikymui, tačiau antstolis to nepadarė, esant pačios nukentėjusiosios rašytiniam prieštaravimui (b. l. 84). Iš paminėto seka, kad apeliantas E. L. ne tik kad neslėpė savo turto, kurį realizavus būtų galima padengti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, bet pats kreipėsi su prašymu į antstolį, parduoti jo nekilnojamąjį turtą ir tuo padengti jo įsiskolinimą vaikų išlaikymui.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad apeliantas E. L. nevengė išlaikyti vaikų, tačiau šios pareigos reguliariai nevykdė dėl susidariusių materialinių sunkumų: jis buvo bedarbis, piniginių santaupų neturėjo, esant galimybėms išlaikymą vaikams mokėjo, dėl išlaikymo įsiskolinimo padengimo bendradarbiavo su antstoliu.
Esant minėtoms aplinkybėms apeliantas E. L. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
E. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Vidmantas Mylė