Civilinė byla Nr. e3K-3-213-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13065-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1.; 2.6.1.1.; 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 3.1.1.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio         23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LITGRID“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GG LTU S21“ dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo linijos tinklo rezervaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą reikalauti panaikinti perdavimo tinklo linijos rezervaciją ir ginčyti sudarytą ketinimų protokolą, ratą ir imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę AB „LITGRID“ panaikinti perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys rezervaciją, kuri rezervuota atsakovių 2022 m. balandžio 15 d. sudaryto ketinimo protokolo Nr. 22KP-11 pagrindu (toliau – Ketinimų protokolas); pripažinti Ketinimų protokolą negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

3.       Ieškovė nurodė, jog planavo vykdyti atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos veiklą Radviliškio savivaldybėje, 2022 m. kovo 9 d. gavo išankstines prijungimo sąlygas dėl 60 MW suminės galios saulės arba vėjo elektrinių parko prijungimo prie atsakovės AB „LITGRID“ valdomos elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys. Tačiau 2022 m. balandžio 15 d., atsakovėms sudarius Ketinimų protokolą, visi laisvi elektros perdavimo linijos Šeduva–Panevėžys tinklų pralaidumai (60 MW) rezervuoti atsakovei UAB „GG LTU S21“.

4.       Ieškovė nurodė, jog atsakovės UAB „GG LTU S21“ projektui įgyvendinti reikalingas bent 60–70 ha ploto žemės sklypas. Tuo tarpu Ketinimų protokole nurodyto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) plotas yra 5,4952 ha. Neįgyvendinamam projektui rezervavus elektros perdavimo tinklo linijos pralaidumus, neteisėtai ir nesąžiningai užkirstas kelias kitiems gamintojams, įskaitant ir ieškovę, vystyti elektrines ar atlikti kitus elektrinėms statyti būtinus veiksmus Radviliškio savivaldybėje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs Ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nusprendė, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės nurodoma norma, kad 1 MW parkui įrengti reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo įtvirtinta teisės aktuose. Be to, teisės aktai, galioję sudarant Ketinimų protokolą, neįtvirtino atsakovės AB „LITGRID“ pareigos vertinti savivaldybės administracijos išduoto patvirtinimo pagrįstumą.

7.       Teismas konstatavo, jog ieškovės ginčijamas Ketinimų protokolas buvo sudarytas nepažeidžiant viešosios tvarkos ir geros moralės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo tikslas yra priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog Ketinimų protokolas prieštarauja viešajai tvarkai, nes UAB „GG LTU S21“ deklaravo mažiau žemės ploto, nei reikalingas numatomo galingumo saulės elektrinės parkui, o atsakovė AB „LITGRID“ to neįvertino. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad, sudarant Ketinimų protokolą, teisės aktuose nebuvo nustatyta nei atsakovės UAB „GG LTU S21“ pareiga pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad valdomas žemės sklypo plotas yra pakankamas planuojamai statyti elektrinei, nei atsakovės AB „LITGRID“ pareiga sudarant Ketinimų protokolą vertinti nurodytą santykį.

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jog atsakovė UAB „GG LTU S21“ realiai įgyvendina Ketinimų protokole jai nustatytus įpareigojimus, nusprendė, jog šie įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad sudarant Ketinimų protokolą nebuvo tinkamai įvertintos realios atsakovės UAB „GG LTU S21“ galimybės plėtoti numatomą saulės elektrinės parką.

9.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad, rezervuojant elektros perdavimo liniją, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją, apeinant įstatymo reikalavimus, ir pašalinti galimybę ieškovei ir kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė Ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusių teisės aktų ir teisės normų, kurių atsakovės būtų nepaisiusios ar kuriuos būtų pažeidusios.

10.       Teismo vertinimu, ieškovė siekia apginti teisę, kurios ji nėra įgijusi. Ieškovė, gavusi išankstines prisijungimo sąlygas, neatliko jokių veiksmų tam, kad su ja būtų pasirašytas ketinimų protokolas, ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ketinimo Radviliškio rajono savivaldybėje vykdyti atsinaujinančiosios energetikos veiklą realumą; ieškovė neatliko veiksmų, kad įgytų tą teisę, kurią teigia ginanti pareikštu ieškiniu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad ginčijamu Ketinimų protokolo sudarymu ir atlikta ginčo linijos rezervacija buvo pažeista jos subjektinė teisė ar neapibrėžto skaičiaus asmenų teisės.

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12.       Kolegija nusprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškinio tenkinimas nesukurtų jai jokių materialinių teisinių padarinių. Kolegija pažymėjo, jog ieškovės turimos išankstinės prijungimo sąlygos nebegalioja; ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl Ketinimų protokolo panaikinimo, nereiškia reikalavimo įpareigoti operatorių sudaryti su ieškove ketinimų protokolą; ieškovė neatliko veiksmų, kurie liudytų, jog ji turėjo realų ketinimą plėtoti savo saulės ar vėjo elektrinės projektą ir prijungti šią elektrinę prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys.

13.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, sudarant Ketinimų protokolą, nepažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju, vertinant Ketinimų protokolo atitiktį teisės aktų reikalavimams, esminę reikšmę turi tai, kad galiojęs teisinis reguliavimas faktiškai nereikalavo, jog plėtotojas valdytų pakankamo dydžio žemės sklypą Ketinimų protokolo sudarymo metu.

14.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės UAB „GG LTU S21“ ketinimai vykdyti Ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus yra realūs ir rimti ir tai paneigia ieškovės argumentus dėl priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei atsakovių tikslų. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijamu sandoriu nebuvo siekiama įprastų tikslų (rezervuoti elektros perdavimo liniją ir plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pastatyti saulės elektrinę ir prijungti ją prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys) ar kad buvo siekiama neigiamo pobūdžio (nesąžiningų) tikslų, ieškovės teisių pažeidimo.

15.       Kolegija konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl tam tikro teisinio reglamentavimo nepakankamumo, užtikrinant, ieškovės vertinimu, sąžiningas ir pakankamas konkurencines sąlygas, nepripažintini pagrindu spręsti, jog pagrindinis pagal teisinį reglamentavimą veikusių asmenų ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias kiekvieno suinteresuotu asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Nors ieškinio tenkinimo atveju ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurs tiesioginių materialinių teisinių padarinių ieškovės atžvilgiu, tačiau atsiras prielaida ieškovės materialinių teisių atsiradimui, o tokia prielaida yra pakankama ieškovės materialiniam teisiniam suinteresuotumui konstatuoti. Tai, kad ieškovė pretenduoja į tą patį linijos pralaidumą ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą linijos pralaidumo rezervacija, patvirtina atsakovės AB „LITGRID“ ieškovei 2022 m. kovo 9 d. išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos. Ieškovės kreipimosi į AB „LITGRID“ dėl ketinimų protokolo sudarymo faktas niekaip nebūtų pakeitęs situacijos ir ieškovės teisinis interesas be ieškinio tenkinimo negalėtų būti apgintas, nes visas linijos pralaidumas yra užimtas su atsakove UAB „GG LTU S21“ sudaryto Ketinimų protokolo pagrindu.

16.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandorio teisėtumo vertinimas CK 1.80 straipsnio prasme nepriklauso nuo to, ar kuriai nors iš jo šalių įstatymas tiesiogiai nustatė pareigą ką nors patikrinti. Šis sandorio negaliojimo pagrindas nustato sandorio turinio vertinimą objektyviąją prasme, o ne kurios nors iš sandorio šalių supratimą, ką ji turi vertinti, ar pareigos vertinti įvykdymą. Todėl argumentas, kad įstatymas tiesiogiai nenustatė atsakovės AB „LITGRID“ pareigos tikrinti žemės sklypo ploto pakankamumo, yra teisiškai nereikšmingas vertinant sandorio turinį CK 1.80 straipsnio prasme. Nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne tik atsakovės AB „LITGRID“ pareiga vertinti žemės sklypų pakankamumą tinkamas vykdymas, tačiau ir sudaryto Ketinimo protokolo atitikimas bendriesiems sandorių reikalavimams. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu galima laikyti ir tokį sandorį, kuris yra objektyviai neįvykdomas (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsakovės, rezervuodamos elektros perdavimo linijos pralaidumus objektyviai neįgyvendinamo sandorio pagrindu, pažeidė imperatyvią įstatymo normą (CK 6.3 straipsnio 4 dalį), kadangi Ketinimų protokolo sudarymo metu atsakovė UAB „GG LTU S21“ nurodė, kad 60 MW saulės elektrinės parką ketina vystyti 5,4952 ha ploto Žemės sklype, nors tokio dydžio saulės elektrinės parko vystymui reikėjo bent 60-70 ha ploto žemės sklypo. Be to, civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis), todėl ginčus reikia spręsti ne tik pagal įstatymo raidę, tačiau situacijas privalu vertinti ir platesniu kontekstu, be kita ko, atsižvelgiant į sąžiningumo principą. Tai yra, teisės teorija ir praktika yra orientuota į sandorio turinio vertinimą objektyviąja prasme.

16.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio vertinimą (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį asmuo sudaro piktnaudžiaudamas savo teise, iš esmės prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir yra niekinis, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba prieštarautų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, esą atsakovė AB „LITGRID“ nežinojo, kad yra rezervuojama didesnė linijos pralaidumo galia, nei rezervacijos metu faktiškai įmanoma išvystyti, neturi įtakos sandorio teisėtumo vertinimo galimybei, nes sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei yra objektyvus kriterijus, nesusijęs su vienos iš sandorio šalių žinojimu apie tokį prieštaravimą (šis sandorio negaliojimo pagrindas nėra sandorio negaliojimas dėl šalių valios ydų).

17.       Atsakovė AB „LITGRID“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Tam, kad atsirastų ieškovės teisė ir pagrindas pažeistų teisių teisminei gynybai, ieškovė turi objektyviai įrodyti, kad, tenkinus ieškinį, būtent ji, o ne koks kitas subjektas įgytų teisę į perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją. Šiuo atveju net jeigu Ketinimų protokolas būtų panaikintas ir perdavimo tinkle atsilaisvintų atsakovės UAB „GG LTU S21“ naudai rezervuoti pralaidumai, taip pat teisės aktuose atsisakius principo „pirmas atėjai – pirmas gavai“ rezervuojant pralaidumus, ieškovei, kuri neturi galiojančių išankstinių prijungimo sąlygų, tektų būtinybė dalyvauti pralaidumų rezervavimo procese pagal šiuo metu galiojančią tvarką kartu su kitais suinteresuotais rinkos dalyviais, dalis kurių galimai turėtų aukštesnį prioritetą.

17.2.                      Ieškovės reikalavimų tenkinimas CK 6.3 straipsnio 4 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu galimas tik ieškovei visiškai įrodžius, kad sudarytu sandoriu susitarta dėl objektyviai neįgyvendinamo prievolės dalyko ir neįmanomo pasiekti rezultato. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams konstatavus, kad UAB „GG LTU S21“ sudarytas Ketinimų protokolas yra vykdomas, nėra jokio pagrindo teigti, kad Ketinimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti. Be to, įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs tokį teisinį mechanizmą, kai gamintojui suteikiama galimybė sudaryti sandorį ir rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus bei vėlesniame prijungimo procedūrų etape savo pasirinktą ir nurodytą pirminę teritoriją pakeisti.

17.3.                      Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos operatoriui tikrinti teritorijos pakankamumo ir reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė, būdama perdavimo sistemos operatore ir tam tikra apimtimi vykdydama viešąją funkciją, neturi jokios teisės ir diskrecijos savo iniciatyva plėsti įstatymo taikymo sritį ir reikalauti iš rinkos dalyvių daugiau, nei nustato teisės aktai. Priešingas operatorės elgesys, kaip ir ieškovei palankus teismo sprendimas, neabejotinai būtų nesuderinamas su teisinės valstybės principu.

17.4.                      Esant faktinei situacijai, kai asmuo sudarė sandorį, tinkamai įvykdęs visus tokiam sandoriui sudaryti viešosios teisės normų keliamus reikalavimus, ir įrodė, jog sandoris yra objektyviai vykdomas, toks asmuo iš anksto (lot. a priori) negali būti laikomas nesąžiningu, taip pat negali būti tokiu laikomas tokiu vien dėl to, kad, pasinaudodamas teisės aktų suteikiamomis teisėmis, spėjo savo naudai rezervuoti ribotus perdavimo tinklo pralaidumus anksčiau už konkuruojantį ūkio subjektą.

18.       Atsakovė UAB „GG LTU S21“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškovės reikalavimo tenkinimas nesukeltų jai materialiųjų teisinių padarinių. Net ir nuginčijus Ketinimų protokolą, ieškovė neįgytų teisės sudaryti ketinimų protokolą su AB „LITGRID“ dėl laisvų ginčo pajėgumų. Be to, ieškovė nėra pateikusi prašymo atsakovei AB „LITGRID“ sudaryti ketinimų protokolą. Tai reiškia, kad ieškovės teisės ginčo atveju net nebuvo pažeistos, nes ieškovė savo teisių net nesiekė įgyvendinti. Ieškovės kasaciniu skundu siekiama CPK 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, kad materialiniam teisiniam suinteresuotumui turėtų pakakti vien prielaidų dėl neapibrėžtų ir hipotetinių teisių atsiradimo, pernelyg išplėstų materialinio teisinio suinteresuotumo sampratą. Tokia praktika leistų ieškinius teikti asmenims, kurių subjektinės teisės ir pareigos teismų sprendimais net nebūtų modifikuojamos, t. y. ieškinius būtų galima teikti asmenims, nesuinteresuotiems bylos rezultatu.

18.2.                      Ketinimų protokolas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Būtina CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga – ginčijamo sandorio prieštaravimas imperatyviai įstatymo normai. Ieškovė neįvardijo nė vienos imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarautų Ketinimų protokolas. Sandorių (ne)atitiktis teisės principų reikalavimams bei jų pripažinimas negaliojančiais dėl tokios neatitikties patenka ne į CK 1.80 straipsnio, o į 1.81 straipsnio taikymo sritį. Ieškovės siūloma CK 1.80 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika iškreiptų šio straipsnio paskirtį – vertinti sandorių atitiktį konkrečių imperatyvių teisės normų reikalavimams.

18.3.                      Ketinimų protokolu taip pat nebuvo pažeistas CK 6.3 straipsnio 4 dalimi įtvirtintas bendrasis teisės principas, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), nes šio principo pažeidimui konstatuoti būtinas objektyvus ir visiškas negalėjimas įvykdyti prievolės, o sudarymo metu Ketinimų protokolas buvo objektyviai įvykdomas. Jeigu Ketinimų protokolu atsakovės būtų susitarusios dėl to, kas objektyviai neįmanoma, atsakovės UAB „GG LTU S21“ saulės elektrinės projektas šiuo metu nebūtų plėtojamas.

18.4.                      Ginčydama Ketinimų protokolą CK 1.81 straipsnio pagrindu, ieškovė turėjo įrodyti, kad sudarydamos Ketinimų protokolą atsakovės turėjo vienintelį ir pagrindinį tikslą, kuris priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokių aplinkybių byloje nėra ir negali būti, nes vienintelis atsakovės UAB „GG LTU S21“ tikslas sudarant Ketinimų protokolą buvo saulės elektrinės projekto plėtojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinio elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reguliavimo

19.       Tinkamam bylos išnagrinėjimui teisėjų kolegija mato poreikį, visų pirma, įvertinti teisinį elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reguliavimą, galiojusį išduodant išankstines prisijungimo sąlygas ir sudarant Ketinimų protokolą.

20.       Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) redakcijos 22 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų EEĮ, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. EEĮ 22 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – AIEĮ).

21.       EEĮ 22 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad tinklų operatorius parengia ir, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Ši tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Ketinimų protokolas sudarytas 2022 m. balandžio 15 d., dėl to bylai aktuali 2021 m. vasario 19 d. suderinta Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo (toliau – PETA) redakcija. PETA 5 punkte nurodomi pagrindiniai gamintojų elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai, pradedant skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymo prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų gavimu (PETA 5.1 punktas) ir šį procesą užbaigiant leidimo gaminti elektros energiją gavimu (PETA 5.23 punktas).

22.       Vienas pirmųjų šio proceso etapų – išankstinių prisijungimo sąlygų gavimas (AIEĮ 14 straipsnio 8 punktas, PETA 5.2 punktas). Išankstinėse prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reikalavimai, kurie yra skirti gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei gamintojui, nei operatoriui jokių teisių ir pareigų. Išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo gamintojui dienos (PETA 7 punktas). Kartu su prašymu išduoti išankstines prisijungimo sąlygas gamintojas privalo pateikti teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą su transformatorių pastotės planuojama vieta (koordinatėmis) prijungti prie elektros tinklų ir skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų (PETA 8 punktas).

23.       Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta EEĮ 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą (AIEĮ 14 straipsnio 10 punktas). 

24.       Gamintojas, planuojantis statyti saulės elektrines, kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą operatoriui pateikia savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima (PETA 17 punktas). Operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo (su visa reikalaujama pateikti informacija, nurodyta PETA 17 punkte) pateikimo dienos pasirašyti su gamintoju ketinimų protokolą (PETA 23 punktas). PETA įtvirtina, kad nuo ketinimų protokolo pasirašymo su gamintoju dienos operatorius gamintojui rezervuoja ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus (PETA 24 punktas).

25.       Gamintojo ketinimų rimtumas, visų pirma, užtikrinamas gamintoją įpareigojant pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą (AIEĮ 14 straipsnio 10 punktas, EEĮ 211 straipsnio 1 dalis, PETA 27.1 punktas), garantuojantį operatoriui gamintojo įsipareigojimo pastatyti ketinimų protokole nurodytosios įrengtosios galios elektrinę vykdymą (PETA 29 punktas). EEĮ 211 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės. 

26.       Be to, elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, o operatorius netenka prievolės prijungti gamintojo planuojamus statyti įrenginius, be kita ko, kai gamintojas: pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į VERT su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (PETA 27.2 punktas); EEĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis negauna leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išskyrus atvejus, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus negaunamas dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių (PETA 27.5 punktas); ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos VERT nepateikia prašymo ir tokį prašymą pagrindžiančių dokumentų pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą (PETA 27.6 punktas); teisės aktuose ir (ar) ketinimų protokole nustatyta tvarka ir sąlygomis nesudaro su elektros tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties (PETA 27.7 punktas).

27.       AIEĮ 14 straipsnio 15 punkte įtvirtinta, kad elektros tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir suderintą techninį projektą, jeigu toks yra privalomas, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.

28.       PETA 2.5 punkte įtvirtinta, kad prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartis – operatoriaus ir gamintojo sudaroma elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartis, atitinkanti suderintą techninį projektą, kuri nustato prijungimo paslaugos teikimo sąlygas ir tvarką bei atsiskaitymą už operatoriaus suteiktas paslaugas. Prijungimo paslaugos apibrėžimas pateikiamas PETA 2.4 punkte, tai – įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus gamintojui teikiama paslauga, kurios metu gamintojo elektrinė prijungiama prie elektros tinklų ir (ar) kitos teisės aktuose nustatytos operatoriaus gamintojui teikiamos paslaugos, susijusios su gamintojo elektrinės prijungimu prie elektros tinklų. 

29.       AIEĮ 14 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad elektros tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, pirmumo teise prijungti šio asmens elektrinę prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai statomos elektrinės, jeigu kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta statomos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė užtikrinama kitų asmenų elektros įrenginių, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems statyti ir įrengti elektrinę planuojantiems asmenims, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms šių asmenų grupėms.

30.       Nagrinėjamai bylai aktuali ir EEĮ 17 straipsnio 51 dalis, įtvirtinanti, kad teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas: 1) neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; 2) atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus; 3) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus; 4) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai nustatyta AIEĮ. Šio straipsnio 52 dalyje įtvirtinta, kad kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti VERT prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 51 dalyje nustatytiems reikalavimams. VERT įvertina pateiktus dokumentus ir per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti. 

31.       Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21-1, 22, 22-2, 23, 31, 39, 41, 41-1, 48-2, 48-3, 48-4, 49, 58, 59, 67, 71-1, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1, 73-2 straipsniais įstatymo (TAR, 2022-07-07, Nr. 2022-14907) 12 straipsniu EEĮ 31 straipsnis papildytas 21 dalimi, kurios 1–5 punktai įtvirtina perdavimo elektros tinklų pralaidumų rezervacijos prioriteto tvarką. 2024 m. birželio 11 d. patvirtinto AB „LITGRID“ Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – naujoji PETA) 33 punkte įtvirtinta elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervacijos prioriteto tvarka. Naujosios PETA 45 punkte įtvirtinta, kad operatorius, siekdamas užtikrinti elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją EEĮ 31 straipsnyje nurodytoms prioritetų grupėms, kas 3 mėnesius atlieka gautų prašymų elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijai gauti vertinimą ir sudaro Sąrašą.

Dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl perdavimo tinklo linijos rezervacijos panaikinimo ir Ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu

32.       Kasaciniu skundu ieškovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl perdavimo tinklo linijos rezervacijos panaikinimo ir Ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu.

33.       CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).

35.       Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas).

36.       Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius.

37.       Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, be to, ieškovės reikalavimo tenkinimas savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia, ir negarantuotų, jog perdavimo tinklo pralaidumai būtų priskirti būtent ieškovei.

38.       Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo argumentais, teigiama, kad ieškovės teisinis interesas pažeistas tuo metu, kai ne tik ji, bet ir kiti subjektai galėjo teikti prašymus sudaryti ketinimų protokolus ir nė vienas iš jų dar nebuvo įgijęs išimtinės teisės į šio protokolo sudarymą, tačiau visi turėjo teisinį suinteresuotumą ir interesą, kad ketinimų protokolas būtų sudarytas su tuo, kuris atitiks įstatymo reikalavimus. Be to, nors, tenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurs jai tiesioginių materialinių teisinių padarinių, kils prielaida atsirasti ieškovės materialiniams teisiniams santykiams (objektas, į kurį galės pretenduoti ieškovė), o tokia prielaida yra pakankama ieškovės materialiniam teisiniam suinteresuotumui konstatuoti. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka.

39.       Visų pirma, ieškovės teisinis suinteresuotumas yra suinteresuotumas sudaryti ketinimų protokolą, atitinkamos perdavimo tinklo linijos (galios) rezervacija ir jos įrenginių prijungimas prie atsakovės AB „LITGRID“ tinklų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į AB „LITGRID“ dėl išankstinių prisijungimo sąlygų 60 MW suminės galios saulės ir (arba) vėjo elektrinių parkui prijungti prie atsakovės AB „LITGRID“ valdomos elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys ir šios sąlygos buvo išduotos. Tam, kad gautų išankstines prisijungimo sąlygas, ieškovė turėjo atlikti parengiamuosius veiksmus (PETA 8 punktas, šios nutarties 22 punktas), kurie suteikia pagrindo vertinti, jog ieškovė turėjo ketinimų statyti saulės arba vėjo elektrinių parką, prijungti jį prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys ir teisėtą lūkestį teisės aktų nustatyta tvarka toliau dalyvauti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo linijos procese. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai nėra nustatyta konkretaus termino prašymui sudaryti ketinimų protokolą pateikti, bet kurie subjektai, turintys galiojančias išankstines prisijungimo sąlygas, galėjo teikti prašymus sudaryti ketinimų protokolą ir, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nė vienas iš jų dar nebuvo įgijęs išimtinės teisės į jo sudarymą, tačiau visi turėjo teisinį suinteresuotumą ir interesą, kad ketinimų protokolas būtų sudarytas su tuo, kuris atitiks įstatymo reikalavimus.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes neatliko veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji turėjo realų ketinimą vykdyti savo saulės ar vėjo elektrinės projektą ir prijungti elektrinę prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys, vertintinas kaip pernelyg suvaržantis bei apsunkinantis ieškovės teisę į teisminę gynybą. Tokio realaus ketinimo vykdyti saulės ar vėjo elektrinės projektą ir prijungti elektrinę prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys įrodymas būtų prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimas, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, jo pateikimas vien tik teisių gynimo tikslais sužinojus, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ jau pateikė tokį prašymą, būtų akivaizdžiai perteklinis.

41.       Antra, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nors, tenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurs jai tiesioginių materialinių teisinių padarinių, kils prielaida atsirasti ieškovės materialiniams teisiniams santykiams (objektas, į kurį galės pretenduoti ieškovė), o tokia prielaida yra pakankama konstatuoti, kad ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje sukelia materialinius teisinius padarinius.

42.       Pripažinus Ketinimų protokolą negaliojančiu ir panaikinus pralaidumų rezervaciją, ginčo pralaidumai būtų skirstomi iš naujo pagal naująją PETA. Įgyvendinę naujojoje PETA įtvirtintas sąlygas, tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „GG LTU S21“, tiek kiti rinkos dalyviai galėtų iš naujo siekti ginčo pralaidumų rezervacijos. Tai reiškia, kad, patenkinus ieškinį, ieškovei būtų sudarytos prielaidos įgyvendinti savo subjektinę teisę.

43.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas). Nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė UAB „GG LTU S21“, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kaip precedentas nėra taikoma nagrinėjamoje byloje, nes ji priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjami viešųjų pirkimų klausimai, vis dėlto ji aktuali kaip atskleidžianti kasacinio teismo aiškinimo kryptį materialinio teisinio suinteresuotumo vertinimo atžvilgiu.

44.       Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „GG LTU S21“, tiek ir kiti rinkos dalyviai turėtų teisę kreiptis į AB „LITGRID“ dėl naujų išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo (naujosios PETA 11–22 ir 59 punktai). Dėl to teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad, net teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, operatorius negalėtų sudaryti ketinimų protokolo su ieškove, kadangi ieškovei išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos nebegalioja.

45.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 27 punktas).

46.       Byloje nustatyta, kad ieškovei išankstinės prisijungimo sąlygos išduotos 2022 m. kovo 9 d. ir galiojo šešis mėnesius nuo jų išdavimo, Ketinimų protokolas sudarytas 2022 m. balandžio 15 d. Taigi, Ketinimų protokolas sudarytas ieškovei išduotoms išankstinėms prisijungimo sąlygoms vis dar galiojant ir jai turint teisėtą lūkestį įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl ketinimų protokolo pagal jai išduotas išankstines prisijungimo sąlygas sudarymo. Vien tai, kad ieškovės reikalavimas dėl galios rezervacijos panaikinimo ir Ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu buvo pripažintas nepagrįstu, nereiškia, kad ji neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo tokį reikalavimą reikšti, manydama, jog jos teisės pažeistos sudarant Ketinimų protokolą.

47.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė kasaciniu skundu pagrindė, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl galios rezervacijos panaikinimo ir Ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

48.       Kasaciniu skundu ieškovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.3 straipsnio 4 dalį ir 1.80 straipsnį, todėl nepagrįstai nepripažino Ketinimų protokolo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms pagal CK 1.80 straipsnį.

49.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį, prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

50.       Kasaciniu skundu teigiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika turėtų būti formuojama ta linkme, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu galima laikyti ir tokį sandorį, kuris yra objektyviai neįvykdomas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai prievolė neatitinka įmanomumo reikalavimo, t. y. jos neįmanoma įvykdyti jau sutarties sudarymo metu, reiškia, kad tokia sutartimi pažeidžiamas teisės imperatyvas, kuris nors nėra expressis verbis (tiesiogiai) nustatytas įstatyme, bet implicitiškai išvestinas iš prievolės esmės (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008). Taigi, kasacinio teismo praktika jau yra formuojama ta linkme, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu sandoriu galima laikyti ir tokį sandorį, kuris yra objektyviai neįvykdomas.

51.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu skolininkas privalo atlikti objektyviai neįmanomus veiksmus, tai prievolės nėra. Šiam reikalavimui taikytinas protingumo kriterijus – negalima asmens įpareigoti atlikti to, ko objektyviai neįmanoma atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.3 straipsnio 4 dalis taikoma ir galioja principas impossibilium nulla obligatio est („susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja“) tik tada, kai yra visiškai ir objektyviai (fiziškai ir (ar) teisiškai) negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, galima daryti išvadą, kad ne bet koks, bet tik objektyvusis prievolės neįmanomumas daro prievolę negaliojančią.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pasisakyti dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, būtina nustatyti, koks konkrečiai yra prievolės dalykas pagal atsakovių sutartą Ketinimų protokolą ir ar Žemės sklypas, jį identifikuojantys požymiai pateko į Ketinimų protokolu sutartą prievolės dalyką.

53.       Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnio 1 dalis). CK 6.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, 2 dalyje – kad prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Taigi, prievolės dalykas apibrėžia tai, dėl ko susitarė prievolės šalys, t. y. kokią teisę turi kreditorius ir ką privalo padaryti ar ko nedaryti skolininkas. Prievolės dalykas yra ne konkretus turtas, bet skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti. Sutarties pagrindu atsiradusios prievolės dalykas nustatomas vertinant kiekvieną konkrečią sudarytą sutartį.

54.       Nagrinėjamoje byloje Ketinimų protokolu prisiimtų prievolių dalykas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reguliavimą (šios nutarties 20–31 punktai) bei Ketinimų protokolo turinį ir tikslą.

55.       Iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad elektros tinklų galia ir pralaidumai yra riboti, o elektros įrenginių statyba užtrunka tam tikrą laiką. Todėl gamintojas, sudarydamas ketinimų protokolą, siekia užsitikrinti, kad jo planuojamai statyti elektrinei bus rezervuota reikiama elektros tinklų galia ir pralaidumai, o elektros tinklų operatorius siekia užtikrinti, kad elektros tinklų galia bus pradėta naudoti per atitinkamą laiką įstatymų ir juos gyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad gamintojui, siekiančiam prijungti elektrinę prie operatoriaus elektros tinklų, ketinimų protokolo sudarymas yra tik vienas iš prijungimo proceso etapų, turintis konkretų tikslą ir paskirtį – užtikrinti elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimą, reikalingą projektui toliau vykdyti. Operatoriui, siekiančiam, kad elektros tinklų galia ir pralaidumai būtų naudojami kuo efektyviau, ketinimų protokolo sudarymas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas gamintojo ketinimų realumas, t. y. kad būtų užtikrinta, jog arba gamintojas pastatys elektrinę ir atliks kitus veiksmus, būtinus elektrinei prijungti prie elektros tinklo linijos, kurioje galia ir pralaidumai rezervuoti, bei gaus leidimą gaminti elektros energiją, arba operatorius turės teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu (EEĮ 211 straipsnio 3 dalis).

56.       EEĮ ketinimų protokolas apibrėžiamas kaip elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimas, kuriuo gamintojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų (EEĮ 2 straipsnio 56 punktas). Atitinkamai atsakovių sudarytame Ketinimų protokole įtvirtinta, kad operatorius (AB „LITGRID“) nuo Ketinimų protokolo pasirašymo dienos įsipareigoja rezervuoti atsakovei UAB „GG LTU S21“ elektros tinklų galią ir pralaidumus Ketinimų protokolo 2.1 punkte nurodytai galiai prijungti iki Ketinimų protokolo galiojimo pabaigos (Ketinimų protokolo 2.2 punktas). Ketinimų protokole, apibrėžiant protokolo dalyką, įtvirtinta, kad gamintojas (UAB „LTU GG S21“) įsipareigoja užbaigti savo elektros gamybos įrenginių statybos ir įrengimo darbus tam, kad elektrinė būtų tinkamai parengta prijungti prie elektros tinklų, o operatorius (AB „LITGRID“) – prijungti šio gamintojo elektrinę prie savo valdomų elektros tinklų pagal AB „LITGRID“ išduotas prijungimo sąlygas, UAB „LTU GG S21“ parengtus techninius projektus, sudarant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį Ketinimų protokolo bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

57.       Ketinimų protokolas įtvirtina abipusius įsipareigojimus, kurių tinkamas vykdymas yra būtinas tolesnių elektrinės prijungimo etapų sėkmei, įskaitant leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimą, prijungimo sąlygų gavimą, techninių projektų, susijusių su prijungimu prie elektros tinklų ir gamintojo elektrinės dalies, parengimą bei suderinimą ir kt. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi Ketinimų protokolo tikslą bei sąlygas, nusprendžia, kad Ketinimų protokolas vertintinas kaip sutartis, turinti bendradarbiavimo sutarties požymių. 

58.       Ketinimų protokolu, be kita ko, susitarta dėl kitos sutarties – elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties – sudarymo, ji bus sudaroma vėlesniais elektrinės prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Ketinimų protokolas vertintinas kaip šalių susitarimas, turintis ir preliminariosios sutarties požymių (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, 35 punktas).  

59.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Ketinimų protokolas turi preliminariosios ir bendradarbiavimo sutarčių požymių, iš šio protokolo atsirandančių prievolių dalykas yra šalių bendradarbiavimo (organizaciniai) veiksmai, kuriuos atlikus atsakovės UAB „GG LTU S21“ įrengta elektrinė bus prijungta prie elektros tinklo. Prijungimo prie elektros tinklo paslaugos kontekstus elektros tinklo galios dydis konkrečioje linijoje (šiuo atveju linijoje Šeduva–Panevėžys) tampa esmine nustatant prievolės dalyką pagal Ketinimų protokolą. Tai reiškia, kad iš Ketinimų protokolo atsirandančių prievolių dalykas yra tokie bendradarbiavimo veiksmai, kuriuos atlikus atsakovės UAB „GG LTU S21“ įrengta tam tikros galios elektrinė bus prijungta prie elektros tinklo konkrečioje linijoje. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks prievolės dalykas nėra įmanomas įvykdyti šios konkrečios sudarytos sutarties – Ketinimų protokolo – atžvilgiu.

60.       Iš Ketinimų protokolo kylančių prievolių dalykas yra į ateitį nukreiptų veiksmų, būtinų elektrinei prijungti prie elektros tinklo, atlikimas. Tai, kad prievolės dalykas yra nukreiptas į ateitį, jo iš principo nedaro neįmanomo įvykdyti. Ketinimų protokole nurodyta įrengtina elektrinė kaip objektas nėra detalizuojama, nėra nurodomi konkretūs įrengtinos elektrinės parametrai, juo nebuvo siekiama susitarti dėl konkrečių elektrinės statybos darbų. Tai, kad Ketinimų protokolu susitariama dėl bendradarbiavimo veiksmų ateityje, reiškia, kad pačiam gamintojui tenka atsakomybė įvertinti, ar jis pajėgs atlikti Ketinimų protokole nustatytus bendradarbiavimo veiksmus jame nustatytais terminais, įskaitant ir veiksmus dėl tinkamo žemės sklypo ar teisių į žemės sklypus elektrinei įrengti įgijimo.

61.       Ketinimų protokole, apibrėžiant jo dalyką, nėra konkrečiai nurodomas žemės sklypas. Žemės sklypas, nurodant tik vietovę, kurioje numatoma elektrinės statyba (tačiau nedetalizuojant žemės sklypą identifikuojančių duomenų), nurodomas tolesnėse Ketinimų protokolo sąlygose, detalizuojančiose šalių teises ir pareigas. Vis dėlto vien toks žemės sklypo nurodymas (tuo labiau apibrėžiant tik vietovę) nenulemia Ketinimų protokolu sutartos prievolės dalyko.

62.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad žemės sklypą identifikuojantys požymiai (tarp jų ir plotas) nebuvo esminė Ketinimų protokolo sąlyga. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas žemės sklypo ploto nelaikė prievolės dalyką apibrėžiančia sąlyga. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados ieškovė kasaciniu skundu nekvestionuoja.  

63.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės vertinimu, kad tai, jog atsakovė UAB „GG LTU S21“ nenurodė tokių žemės sklypų, kuriuose objektyviai būtų buvę galima plėtoti nurodyto dydžio saulės elektrinės parką, yra pagrindas daryti išvadą, jog dėl to Ketinimų protokolu prisiimta prievolė tampa neįmanoma įvykdyti.

64.       Kasaciniu skundu ieškovė taip pat teigia, kad prievolės neįmanomumo vertinimas neturi priklausyti nuo to, ar įstatymas tiesiogiai nustatė AB „LITGRID“ pareigą tikrinti nurodomų žemės sklypų pakankamumą, ar nenustatė minimalios normos, reikalingos projektui vykdyti. Sandorio turinio vertinimas atliekamas objektyviąja prasme, todėl svarbu nustatyti, ar objektyviai buvo įmanoma vykdyti projektus mažesniuose žemės sklypuose. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad prievolės neįmanomumo vertinimas neturi priklausyti nuo to, ar įstatymas tiesiogiai nustatė AB „LITGRID“ pareigą tikrinti nurodomų žemės sklypų pakankamumą, ar nenustatė minimalios normos, reikalingos projektui vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pareigos laikytinos ketinimų protokolo sudarymą apibrėžiančiomis sąlygomis, o ne prievolės dalyką apibrėžiančia sąlyga. Todėl šis ieškovės argumentas nekeičia pirmiau teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad žemės sklypo dydis nebuvo Ketinimų protokolu prisiimtų prievolių dalyką nulemianti sąlyga.

65.       Taip pat, ieškovės įsitikinimu, teisė keisti žemės sklypus galiojant ketinimų protokolui negali būti sutapatinama su sudaromo sandorio teisėtumo vertinimu jo įmanomumo prasme, nes priešingu atveju būtų prieita prie visiškai absurdiškos argumentacijos, kad ir turint 1 kv. m ploto žemės sklypą būtų galima teisėtai rezervuoti neribotą kiekį MW pralaidumo, motyvuojant tuo, jog vėliau tą plotą galima pakeisti. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, EEĮ nustatyta teisė keisti žemės sklypus tik patvirtina išvadą, kad žemės sklypo dydis nėra nulemiantis ketinimų protokolu prisiimtų prievolių dalyką. Kaip minėta, nustatytas teisinis reguliavimas nustato pačiam gamintojui pareigą įvertinti, ar jis suspės laiku atlikti visus veiksmus, nustatytus ketinimų protokole. Tam, kad pralaidumai nebūtų rezervuojami neturint rimtų ketinimų ir galimybių pastatyti planuojamą elektrinę, gamintojas yra įpareigotas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat ketinimų protokole įtvirtintos konkrečios sąlygos, ir jei jų gamintojas nevykdo, ketinimų protokolas (sutartis) yra nutraukiamas (nutraukiama). Kita vertus, tai, kad teisinis reguliavimas gali nustatyti pareigą operatoriui atlikti išankstinę patikrą dar prieš sutarties sudarymą, ar gamintojas gebės laiku atlikti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, pvz., pareigą patikrinti, ar jis, jau kreipdamasis į operatorių dėl ketinimų protokolo sudarymo, turi reikiamą sklypą planuojamai elektrinei statyti, tai nereiškia, kad žemės sklypo dydis taps ketinimų protokolu prisiimtas prievoles apibrėžiančiu dalyku. Tokios operatoriaus pareigos yra teisės aktų leidėjo nustatytos sutarties sudarymo sąlygos, kurių patikra tenka operatoriui. 

66.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, laiko teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Ketinimų protokolu prisiimtų prievolių dalykas yra objektyviai neįmanomas. 

Dėl viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

67.       Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl Ketinimų protokolo prieštaravimo viešajai tvarkai ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Ieškovės teigimu, sandoriai, kuriais nesilaikoma CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir susitariama dėl neįvykdomos prievolės, yra niekiniai dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viešoji tvarka apima CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 71 punktas), dėl šių argumentų pasisako bendrai.

69.       CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

70.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-421/2024, 70 punktas). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 103 punktas).

71.       Atsakovių viešajai tvarkai prieštaraujančius veiksmus ieškovė įrodinėja teigdama, kad, atsakovei UAB „GG LTU S21“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai prašomos rezervuoti galios apimties neatitinkančiu Žemės sklypo plotu, buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją, apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinant galimybę kitiems rinkos dalyviams (įskaitant ieškovę) teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją.

72.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad šiuo atveju, įvertinus tolesnį atsakovės UAB „GG LTU S21“ elgesį ir atliktus veiksmus, nukreiptus energijos gamintojos veiklai nurodytoje teritorijoje vykdyti, nėra pagrindo nustatyti, jog sandorio šalių tikslas būtų buvęs veikti priešingai viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijamu sandoriu nebuvo siekiama įprastų tikslų rezervuoti elektros perdavimo liniją ir plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pastatyti saulės elektrinę ir prijungti ją prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys ar kad buvo siekiama neigiamo pobūdžio (nesąžiningų) tikslų, ieškovės teisių pažeidimo.

73.       Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad vienos iš sandorių šalių (operatoriaus) suvokimas ar žinojimas, jog yra sudaromas neteisėtas sandoris, nėra sąlyga, pagal kurią būtų vertinamas sandorio negaliojimas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 103 punktas).

74.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė esant pagrindą pripažinti ginčo ketinimų protokolą negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75.       Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį, jos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

77.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78.       Atsakovė UAB „GG LTU S21“ prašo priteisti iš ieškovės 4096,09 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlygintiną dydį, todėl priteistinas jų atlyginimas mažintinas iki maksimalios 3674 Eur sumos ir priteisiamas iš kasacinį skundą pateikusios ieškovės UAB „Windlita“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GG LTU S21“ (j. a. k. 306031151) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Windlita“ (j. a. k. 302409301) 3674 (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Antanas Simniškis

        Egidija Tamošiūnienė