Baudžiamoji byla Nr. 1-201-900/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13114-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, Onai Baronienei ir Vaidai Bagdonienei,
dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,
kaltinamajam I. B. ir gynėjui advokatui Aivarui Škėmai,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasi I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. B. 2017 m. kovo 18 d. apie 1740 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,50 promilių alkoholio (alkotesteriu nustatyta 1,96 promilių), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisimajame teismo posėdyje kaltinamasis I. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 17 d. svečiuose šventė gimtadienį. Į svečius atvažiavo 17-18 val., namo grįžo (2017 m. kovo 18 d.) gal 2-3 val. Bendraudamas vartojo degtinę. Nepasakys, kiek išgėrė, pusę litro.
2017 m. kovo 18 d. apie 12 val. kaltinamasis grįžo atgal pas draugą. Su draugais sėdėjo pirtelėje. Nuo 12 val. iki sustabdymo išgėrė dvi skardines alaus. Prieš važiuodamas irgi išgėrė. Pirtyje jis išgėrė dvi skardines alaus, pusę skardinės pabaigė gerti prieš važiuodamas. Stiprių gėrimų negėrė.
Apie 18 val. kaltinamasis nutarė judėti namų link. Alkoholio savyje nejautė, galvojo, kad viskas (alkoholis) bus išgaravę, nes buvo pirtyje. Kaltinamasis jautėsi pavargęs, bet blaivus, t. y. kalba, koordinacija nesutrikusi, todėl sėdo už vairo.
Automobilį kaltinamojo įmonės teritorijoje paliko draugas ir jis (kaltinamasis) savavališkai pasiėmė automobilį savaitgaliui. Šiuo automobiliu kaltinamasis 2017 m. kovo 17 d. atvažiavo į šventę. Naktį iš (25017 m. kovo) 17 į 18 d. namo kaltinamasis grįžo su taksi. Prieš išvažiuodamas 2017 m. kovo 17 d. namo, automobilį paliko prie draugo namo. Kai (kaltinamasis 2017 m. kovo) 18 d. grįžo į pirtelę, R. R. paprašė automobilio ir išvažiavo. Kaltinamasis nežino, kur važiavo R. R.. Kai nuo (duomenys neskelbtini) sekė automobilį, kaltinamasis buvo pirtyje.
Kaltinamasis perėmė automobilį iš ten (šventėje) dalyvavusių asmenų, t. y. R. R. ir vienas važiavo iš (duomenys neskelbtini), apsisuko akligatvyje, pavažiavo 200 m ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad įtaria, jog automobilį vairavo neblaivūs asmenys. Kaltinamasis policijos pareigūnams sakė, kad prieš pusę valandos išgėrė alaus. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. Kaltinamasis įpūtė labai daug (promilių), todėl pareikalavo ištirti jo kraują. Kaltinamąjį nuvežė į kliniką, jis davė kraują.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 19 d. I. B. kaltu prisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 54-55), kad 2017 m. kovo 17 d. gėrė daug alkoholio, nes buvo draugės gimtadienis. 2017 m. kovo 18 d. apie 12 val. išgėrė dvi skardines po 0,5 litro 5 laipsnių stiprumo alaus „Kvietinis baltas“. Apie 1740 val. automobiliu MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. B. važiavo iš (duomenys neskelbtini), kur vyko gimtadienis, į namus. Jautėsi blaivus ir tikėjosi, kad alkoholio organizme nebėra. Važiavo vienas. Pavažiavus apie 20 metrų, I. B. sustabdė policijos pareigūnai. Jis pripūtė į alkotesterį 1,96 promiles alkoholio. Žinojo, kad, pripūtus per 1,5 promilių, kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau tikėjosi, kad bus mažiau, nes jautėsi blaivus. Gailisi, kad padarė nusikaltimą. Automobilį, kurį vairavo, prieš 3 d. pasiskolino iš draugo R. B.. R. B. nežinojo, kad I. B. vairavo girtas.
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. B. paaiškino (2 t., b. l. 68-69; 3 t., b. l. 109), kad 2017 m. kovo 17 d. 18 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) švęsti gimtadienį. Nuo to laiko iki įvykio I. B. išgėrė ne mažiau kaip 0,5 litro degtinės ir dvi skardines po 0,5 l alaus. Visą naktį prieš įvykį nemiegojo.
2017 m. kovo 18 d. nuo pat ryto I. B. sėdėjo pirtyje, išgėrė alaus. Pora skardinių alaus išgėrė iki 12 val. Išeidamas važiuoti į namus, I. B. pabaigė gerti alų, išgėrė apie stiklinę alaus. I. B. 2017 m. kovo 18 d. apie 1740 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini), sėdo į automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes nesijautė apsvaigęs, pradėjo važiuoti ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Prieš I. B. pučiant į alkotesterį, pareigūnai klausė, ar jis valgė, gėrė. I. B. sakė, kad prieš išeidamas gėrė alaus. Pareigūnai alkotesteriu nustatė I. B. 1,96 promilių girtumą. I. B. policijos pareigūnams nurodė nesąs girtas, kad čia - klaida. Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje buvo paimtas I. B. kraujas, procesą stebėjo policijos pareigūnai. I. B. kraujyje buvo nustatyta 0,23 promilių alkoholio. I. B. teigimu, koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje skiriasi todėl, kad prieš išeidamas iš (duomenys neskelbtini) jis išgėrė alaus, o kraujyje nustatytas alkoholio kiekis yra per parą suvartotas alkoholio kiekis. I. B. parą buvo nemiegojęs, pavargęs, todėl kitiems asmenims galėjo sudaryti neblaivaus asmens įspūdį, bet nesijautė neblaivus. I. B. sutiko su išpūstame ore nustatytu alkoholio kiekiu, nes taip rodė alkotesteris. Psichiatrijos ligoninėje I. B. gydytojai sakė, kad visą naktį nemiegojo, todėl atrodo blogai ir jaučiasi pavargęs. I. B. sutinka su kraujyje rastu alkoholio kiekiu, nes, kaip minėjo, suvartojo alkoholio per parą. Mano, kad nusikaltimo nepadarė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja R. M. parodė, kad gavo pranešimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Ieškodami automobilio, (pareigūnai) pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, apvažiavo aikštelę ir šalia esančią kitą aikštelę. Vėliau ieškojo automobilio aplinkinėse gatvėse. (Ieškomą automobilį) pamatė (duomenys neskelbtini) g. Automobilis buvo arti, judėjo. Pareigūnai įsijungė šviesos ir garso signalus, privažiavo iš galo ir sustabdė. Nuo pamatymo iki sustabdymo galėjo praeiti 2 minutės. Liudytoja R. M. priėjo prie vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus. Kiek pamena, vairuotojas pateikė dokumentus. Liudytoja R. M. paklausė, ar per 15 minučių vairuotojas nevartojo alkoholio. Apie alkoholį klausė, nes pranešime teigiama, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Iš praktikos liudytoja R. M. žino, kad (prieš tikrindami alkotesteriu) palaukia 15 minučių. Nepamena, kaip buvo šiuo atveju. Vairuotojas pasakė, kad išgėrė du butelius alaus. Liudytoja R. M. testavo I. B. alkotesteriu. I. B. išsipakavo antgalį, jam reikėjo pūsti su vienkartiniu antgaliu. Kiek pamena, (pareigūnai) I. B. davė pūsti vieną kartą. Jei liudytoja R. M. neklysta, ir ligoninėje (I. B.) davė papūsti. Įvykio metu ar ligoninėje pareigūnai nedavė I. B. pasirašyti dokumentų, išskyrus alkoholio kontrolės knygą. Nepamena, ar (įvykio vietoje sustabdytas) I. B. aiškino, kodėl atsisako pasirašyti.
Liudytoja R. M. pamena, kad kai jie atėjo į ligoninę, gydytoja pasirodė irzli, nepatenkinta. Gydytoja atliko įvairius tyrimus, davė I. B. kambariuke atlikti įvairias užduotis, o ji (liudytoja R. M.) su kolega stovėjo tarpduryje ir stebėjo, matė kraujo ėmimo procedūrą. Pareigūnai stebėjo ne visada, protarpiais, buvo atsisėdę, bet durys atidarytos, girdėjosi, apie ką bendravo. Gydytoja liudytojai R. M. nieko nesakė (pvz., apie I. B. siūlymą „susitarti“).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė (1 t., b. l. 184-185), kad 2017 m. kovo 18 d. ji dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. R.. Apie 1732 val. Šiaulių apskrities VPK budėtojas pranešė, kad požeminėje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras įsėdo į juodą automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ruošiasi važiuoti. Pranešėjas sekė šį automobilį, automobilis (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Apie 1739 val. pareigūnai nuvyko nurodytu adresu, ieškojo automobilio ir apie 1740 val. pastebėjo automobilį ties (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame automobilyje įsijungė raudonos ir mėlynos šviesos švyturėlį, garsinį signalą ir sustabdė minėtą automobilį. (Liudytoja R. M.) nuėjo prie automobilio, prisistatė, paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Iš dokumentų nustatė, kad automobilį vairavo I. B.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios ir pavargusios. Vairuotojo paklausus, ar per 15 minučių jis nėra vartojęs alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, I. B. atsakė, kad prieš 30 minučių išgėrė du butelius alaus. Vairuotojui liepė išlipti iš automobilio, atlikti testą, t. y. tiesiomis rankomis piršto galu paliesti nosies galiuką. I. B. atsisakė tai daryti. Matėsi, kad iš automobilio išlipęs vyras svirduliuoja. I. B. iš pradžių atsisakė pūsti į alkotesterį, po to sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu I. B. nustatytas 1,96 promilių girtumas. I. B. su pažeidimu ir alkotesterio parodymais sutiko, gailėjosi, į alkoholio matuoklio knygą pasirašyti atsisakė. Apie įvykį pranešė Šiaulių apskrities VPK budėtojui. Atvažiavo kitas ekipažas apsaugoti įvykio vietą.
Liudytoja R. M. su A. R. nuvežė I. B. į Psichiatrijos kliniką paimti kraujo. Ligoninėje I. B. nesutiko duoti kraujo, tačiau liudytoja R. M. jį perkalbėjo. Priėmimo kabinete gydytoja apžiūrėjo I. B.. Liudytojai R. M. su A. R. gydytoja primygtinai liepė stebėti, kaip imamas kraujas. Gydytoja neminėjo, kad I. B. siūlė jai „susitarti“. Gydytoja buvo nepatenkinta, irzli. Paėmus I. B. kraujo, liudytoja R. M. su medicinos sesute nuėjo į patalpą. Medicinos sesutė nusinešė talpą su krauju, uždarė talpą, užrašė duomenis, užplombavo. Po to pareigūnai parsivežė I. B. į Šiaulių miesto ir rajono PK. I. B. pareigūnams „susitarti“ nesiūlė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė (1 t., b. l. 191-192), kad 2017 m. kovo 18 d. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule R. M.. Apie 1732 val. Šiaulių apskrities VPK budėtojas pranešė, kad požeminėje aikštelėje (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras įsėdo į juodą automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ruošiasi važiuoti. Pranešėjas automobilį šiek tiek sekė ir nurodė, kad automobilis Tilžės gatve nuvažiavo į Ragainės gatvę. Apie 1740 val. ties (duomenys neskelbtini), pareigūnai sulaikė automobilį. Pareigūnai prisistatė, paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė dokumentus. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo I. B.. Bendraudami su vairuotoju, pareigūnai užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, akys buvo paraudusios ir pavargusios. Liudytojas A. R. paklausė vairuotojo, ar per 15 minučių nevartojo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų. Vyras atsakė, kad prieš 30 minučių išgėrė du butelius alaus. (Pareigūnai) liepė vairuotojui išlipti iš automobilio, atlikti testą, t. y. tiesiomis rankomis piršto galu paliesti nosies galiuką. I. B. atsisakė tai daryti. Akivaizdžiai matėsi, kad iš automobilio išlipęs vyras svirduliuoja. Alkoholio kiekio matuokliu I. B. nustatytas 1,96 promilių girtumas. I. B. su pažeidimu ir alkotesterio parodymais sutiko, gailėjosi, pasirašyti į alkoholio matuoklio knygą atsisakė. Apie įvykį buvo pranešta Šiaulių apskrities VPK budėtojui. (Pareigūnai) nuvežė I. B. į medicinos įstaigą Čiurlionio g. 16 atlikti kraujo tyrimą. Gydytoja apžiūrėjo I. B., po to pakvietė pareigūnus ir liepė stebėti, kaip imamas kraujas. Gydytoja jiems nesakė, kad I. B. siūlė jai „susitarti“. Paėmus kraują iš I. B., R. M. su medicinos sesute nuėjo į kitą patalpą. Liudytojas A. R. liko su pažeidėju. Paskui pareigūnai pristatė I. B. į laikino sulaikymo patalpas. I. B. sutiko su pažeidimu, gailėjosi, pareigūnams „susitarti“ nesiūlė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja gydytoja psichiatrė J. K. parodė, kad (įvykio dieną) dirbo su J. J., kito asmens nepamena. 18 val. atvežė pilietį (kaltinamąjį) nustatyti girtumą, neblaivumą arba apsvaigimą. Nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi, kad yra apsvaigęs. Ekspertizė pradėta už 15 minučių.
Liudytoja J. K. tyrė kaltinamąjį kliniškai. Psichiatrai, vertindami (ne)apsvaigimo būseną, vadovaujasi klinika: tiriamojo elgesiu, gestikuliacija, eisena, kūno kalba, kaip bendrauja. Vertindama apsvaigimą kliniškai, liudytoja J. K. apžiūrėjo odą ir gleivines. Vertinamas veido, liežuvio pabalimas, paraudimas, prakaitavimas, ašarojimas, slogavimas. Liudytoja J. K. atkreipė dėmesį, kad kaltinamojo veidas buvo paraudęs. Kvėpavimas nesutrikęs. Pulsas padažnėjęs, bet tai būdinga ir susijaudinus. tiriamojo eisena kiek svyravo, bet jis laikėsi krypties. Rombergo pozoje (vertinama stovėsena) nestabilus, stovėsena netvirta, svyravo. Tikslūs judesiai (atsimerkus ir užsimerkus pataikyti pirštu į nosies galiuką) dismetriški, iš dešinės pusės su paklaida. Tiriamajam užsimerkus stebimas vokų ir pirštų virpėjimas, šito niekaip (valingai) nekontroliuosi. Liežuvis nevirpėjo. Akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, reakcija į šviesą vangi. Tai yra vienas iš požymių, kad žmogus vartojo svaiginančių medžiagų. Per žvilgsnio fiksaciją (atliekant nistagmą) stebima, kaip tiriamasis žiūri į vieną tašką (akių judesiai). Tiriamasias berods atsisakė atlikti tošeno testą.
Liudytoja J. K. klausė tiriamojo, kada, kiek, kokių svaigalų paskutinį kartą vartojo. Buvo kiek sutrikęs tiriamojo laiko suvokimas. (Tiriamasis) sakė, kad 2017 m. kovo 18 d. 18 val. išgėrė litrą alaus, 2017 m. kovo 17 d. apie 20 val. – pusę litro degtinės.
Toliau eina psichikos įvertinimas. Vertinami požymiai, susiję su tiriamojo elgsena, nuotaika, sąmoningumu, atmintimi, dėmesiu, kalba, mąstymu, gestikuliavimu. Tiriamasis buvo prislopintas, vangokas, ne kokios nuotaikos, sulėtintas, nekonfliktiškas, neįžeidinėjo, paliepimus iš dalies vykdė. Šultės testas iš penkių lentelių parodė, kad tiriamojo dėmesys išblaškytas. Normalu Šultės testą atlikti per 40-50 sekundžių, o tiriamasis ženkliai viršijo normą: užtruko nuo 1 minutės 40 sekundžių iki 2 minučių 5 sekundžių. Tai reiškia, kad yra ryškūs dėmesio sutrikimai. Tiriamojo atmintis nesutrikusi, pasakodamas įvykio aplinkybių nemaišė. Tiriamasis kalbėjo sulėtintai, į klausimus atsakė po ilgos pauzės, kalba stokojo rišlumo. Mimika vangi, mieguista, užslopinta.
Kaltinamasis galėjo liudytojai J. K. pasakyti, kad nemiegojo naktį ir ilgai kaitinosi pirtyje. Naktį nemiegojusiam ir/ar pirtyje ilgai besikaitinančiam žmogui gali būti būdingi šie klinikiniai požymiai kaip ir neblaiviam: gali būti padidėjęs pulsas (tachikardija), paraudusios akys, veidas, sulėtėjusi reakcija, mieguistumas/vangumas, nerišli kalba, sutrikusi artikuliacija, hipomimika, gali būti šiek tiek sutrikusi dėmesio koncentracija, bet kaltinamo atveju buvo ganėtinai grubus (dėmesio koncentracijos sutrikimas, žr. Šultės testą), gali būti sutrikęs skaičiavimas. Išgėrę supainioja skaičius, pvz., „7“ ir „1“. Pavargę „8“ nesupainioja su „18“ (nesilieja skaitmenys). Šultės testas specifinis, jis parodo, ar žmogus tik pavargęs, pasimetęs, ar apsvaigęs. Per Šultės testą iš penkių lentelių tiriantieji matuoja tiriamojo veiksmus sekundžių tikslumu, žiūri dviese. Tiriamajam duoda lapą ir prašo iš eilės surasti, parodyti ir garsiai pasakyti (rodomus) skaičius nuo 1 iki 25. Išgėrę, pvz., sako: „1“, „11“, „15“. Jei tiriamieji skaičius rodo ir vardina ne iš eilės, tiriantieji jį stabdo, perverčia lapą ir vėl prašo atlikti kitą užduotį skaičiuojant eilės tvarka. Būna, kad žmogus pameta skaičius, pvz., sako, kad nėra „12“, nėra „13“, nors visi skaičiai lentelėje yra. Jeigu liudytoja J. K. parašė, kad tiriamasis painioja skaičius, vadinasi, tiriamasis skaičiavo su klaidomis: painiojo seką arba skaičius.
Tiriamasis į alkotesterį įpūtė 1,96 promilių. Per 40 min. tarp dviejų patikrinimų alkotesteriu promilės gali sumažėti ir padidėti. Tai priklauso, prieš kiek laiko iki sustabdymo (ir patikrinimo) žmogus išgėrė, ar valgė.
Taip pat reikėjo paimti kraują. Tiriamąjį testavo alkotesteriu testavo ir ėmė kraują praktiškai tuo pačiu laiku - 1825 val. Laikas skiriasi nebent keliomis sekundėmis. Iš pradžių tiriamasis nuėjo į procedūrinį, bet staiga lyg atsisakė duoti kraujo. Paskui atsisėdo ir, prisidengęs kepure su snapeliu, liudytojai J. K. pasakė: „gal įmanoma susitarti, nes mano giminaitė čia dirba“. Tuo metu kabineto durys buvo atidarytos, bet pareigūnas, kuris atvežė tiriamąjį, stovėjo nusisukęs (nuo tiriamojo ir liudytojos J. K.), pareigūnė sėdėjo ir maigė telefoną. Liudytoja J. K. tiriamajam pasakė, kad neįmanoma („susitarti“); pareigūnams pasakė, kad žmogus banto „tartis“, paprašė jų dalyvauti imant tiriamojo kraujo mėginį ir vis tai pažymėjo akte prie 13 punkto ties tiriamojo prašymais, argumentais. Tiriamasis pasakė, kad kraujo neduos, vis dėlto po to davė. Liudytojos J. K. prašymu pareigūnai stebėjo tiriamojo kraujo mėginio paėmimo procedūrą, bet labai nenoriai. Pareigūnas, atsistojęs į kampą, nusisuko, sakė, kad bijo kraujo, mergina žiūrėjo. Kraujo paėmimo procedūrą stebėjo ir liudytoja J. K., nes vienas pareigūnas nelabai norėjo žiūrėti. Užplombuojant kraujo mėginį pareigūnai taip pat dalyvavo, nes liudytoja J. K. primygtinai to reikalavo. Užplombuoti vakutainerį ėjo abu pareigūnai, o tiriamasis tada sėdėjo pas liudytoją J. K.. Vakutaineris užplombuojamas, pasirašė slaugytoja, kuri ėmė kraują, J. J. ir įdėjo į standartinį popierinį voką. Lygtais vakutaineris buvo įdėtas į užspaudžiamą maišiuką, paskui vokas užklijuotas.
Liudytoja J. K. išvadą akte surašo, kai gauna kraujo tyrimo atsakymus. Kraujo tyrimo rezultatus gauna po 2-3 savaičių. Aktą atiduoda pareigūnams. (Gydytoja) gali supažindinti tiriamąjį su aktu (išvada), duoti akto kopiją, jei tiriamasis prašo.
Gautame kraujo tyrimo atsakyme teigiama, kad tiriamojo kraujyje rasta 0,23 promilių etilo alkoholio. Kliniškai ir remdamasi alkotesterio rodmenimis liudytoja J. K. nustatė vidutinį tiriamojo girtumo laipsnį. Tą rodė koordinacija, mąstymas, judesiai, eisena, skaičiavimas. Būna, kad kraujo tyrimai nesutampa su alkotesterio rodmenimis. Paprastai kraujo tyrimai rodo daugiau (promilių) nei alkotesteris, bet skirtumai nedideli. O čia didelis skirtumas tarp alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo rezultatų. Kelių kartų neatitikimo tarp alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo negali būti. Kilo įtarimas, kad čia kažkas nelabai „švaru“. Todėl rašydama išvadą, liudytoja J. K. nesivadovavo kraujo tyrimo atsakymu. Ji turi teisę nesivadovauti kraujo tyrimo rezultatais, o remtis klinikiniais tyrimais.
Pasak liudytojos J. K., galimybė spręsti apie (ne)blaivumą iš rašysenos priklauso nuo to, kada, kokius alkoholinius gėrimus vartojo tiriamasis, koks tiriamojo išsilavinimas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė (2 t., b. l. 11-12), kad nuo 2017 m. kovo 18 d. 8 val. iki 2017 m. kovo 19 d. 8 val. budėjo Psichiatrijos klinikos Priėmimo konsultacijos skyriuje. 2017 m. kovo 18 d. 18 val. policijos pareigūnai pristatė I. B.. Liudytoja J. K. 1815 val. pradėjo I. B. apžiūrą. I. B. akys buvo ryškiai raudonos, veidas raudonas, kvėpavo normaliai. (Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108) liudytoja J. K. pažymėjo pirmąjį pareigūno padaryto oro tyrimo rezultatą ir laiką: 1743 val., 1,96 promilių. Pulsas buvo padažnėjęs (104), arterinis kraujospūdis nežymiai padidėjęs. Vertino I. B. eiseną. I. B. svyravo, bet krypties laikėsi, stovėsena buvo netvirta, svirduliavo, iš karto atsisėdo. I. B. judesiai buvo su paklaida, netikslūs. Liudytoja J. K. pažymėjo, kad virpėjo I. B. akių vokai ir pirštai, vyzdžiai išsiplėtę, reakcija į šviesą vangi. I. B. nesugebėjo sufokusuoti žvilgsnio. I. B. neatliko tašeno tyrimo (penkis kartus apsisukti ir žiūrėti tiesiai). I. B. neigė, kad turėjo smegenų traumų ar kitų susirgimų, sveikata nesiskundė. Į klausimą, kada ir kokių svaigalų paskutinį kartą vartojo, I. B. atsakė, kad 2017 m. kovo 18 d. apie 18 val. išgėrė 1 litrą alaus, 2017 m. kovo 17 d. apie 20 val. - 0,5 litro degtinės. Liudytoja J. K. vertino I. B. psichinę būklę. Tiriamasis buvo užslopintas, sulėtintas, vangus, dėmesys sutrikęs, nenuoseklaus mąstymo, painiojo skaičius, kalba nerišli, sulėtinta. Iš tolo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Įvertinusi kliniškai, liudytoja J. K. padarė išvadą, kad tiriamasis yra neblaivus.
Vertinant I. B. psichiką, I. B. sėdėjo prieš liudytoją J. K. už stalo, juos skyrė maždaug 1,5 metro. I. B. nutaikė progą, kai policijos pareigūnas nuleido galvą, ir tyliu balsu liudytojai J. K. pasakė: „Gal galime susitarti? Mano pusseserė čia dirba“. Liudytoja J. K. garsiai pasakė: „be šansų“. Todėl liepė abiem pareigūnams dalyvauti paimant I. B. kraują.
Maždaug po 10 minučių I. B. buvo duotas alkotesteris. I. B. įpūtė į alkotesterį 1,96 promilių. Po to I. B. buvo nuvestas duoti kraujo. I. B. vienu momentu norėjo atsisakyti duoti kraujo. Liudytoja J. K. nurodė, kad atsisakymas vykdyti nurodymus gali būti prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Tada I. B. sutiko duoti kraujo. Abu pareigūnai stebėjo, kaip buvo paimtas kraujas iš I. B. venos į 5 ml vakutainerį ir kaip vakutaineris buvo užplombuotas, sutvarkytas. Apie I. B. bandymą „susitarti“ liudytoja J. K. parašė (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akto Nr. 108) eilutėje „psichikos būklė: prašymai, argumentai“.
Gavusi (I. B. kraujo) tyrimo rezultatus, liudytoja J. K. pamatė, kad I. B. kraujyje nustatyta 0,23 procentų etilo alkoholio koncentracija. Nustebo, nes tai visiškai neatitiko neurologinės bei psichinės tiriamojo būklės.
Teisiamajame teismo posėdyje specialistas R. Obrikis paaiškino, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai negali vertinti matuoklių, kurie nustato alkoholio koncentraciją iškvepiamajame ore, rezultatų teisingumo, nes jie tokių matuoklių nenaudoja nustatyti alkoholio koncentraciją biologinėse terpėse ir neturi metodikų. Teismo medicinos ekspertai vertinimus atlieka pagal alkoholio kiekį kraujyje, kuris yra nustatomas dujinės chromatografijos metu. Pagal šioje byloje gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą (tiriamojo kraujyje) rasta 0,23 promilių alkoholio.
Specialisto R. Obrikio teigimu, alkotesteriu nustatomas alkoholio kiekis iš iškvepiamo oro, iš plaučių alveolių. Burnoje alkoholis išsilaiko iki 15 minučių. Todėl testuojama praėjus 15 minučių (nuo paskutinio alkoholio gurkšnio). Kaip galima suprasti iš (tiriamojo) parodymų, šiuo atveju nuo paskutinio gurkšnio, kurį kaltinamasis galėjo išgerti, iki jo sulaikymo ir testavimo praėjo daugiau negu 15 minučių.
Specialistas R. Obrikis pasakojo, kad per vieną valandą iš organizmo metabolizuojasi (susiskaldo) 0,15-0,20 promilių alkoholio. (Šiuo atveju tarp dviejų patikrinimų alkotesteriu) praėjo 42 minutės. Daktaras R. B. savo išvadoje kategoriškai rašo, kad alkoholio kiekis visą laiką turi mažėti, kad nesupranta, kaip dviejų alkotesterių parodymai (skirtingu laiku) galėjo būti identiški. Galbūt daktaras R. B. nevertino rezorbcijos įtakos organizmui. Jei alkoholis buvo suvartotas taip, kaip nurodė kaltinamasis, jo kiekis turėjo mažėti. Bet jei alkoholis buvo pavartotas didesniais kiekiais ir jis nebuvo pasiekęs rezorbcijos maksimumo, t. y. iš skrandžio ne visas buvo patekęs į kraują, tai alkoholio kiekis (kurį laiką) gali didėti. Jei alkoholis ne vis apimtimi buvo pasisavintas iš skrandžio, (dviejų matavimų alkotesteriu metu alkoholio kiekis) gali būti ir tos pačios vertės. Jeigu rezorbcija (iki kaltinamojo sulaikymo) įvyko iki galo, t. y. visas išgertas alkoholio kiekis iš skrandžio pateko į kraują, tai (nuo pirmo iki antro testavimo alkotesteriu) alkoholio kiekis turėjo sumažėti panašiai 0,12 promilių ir (testuojant medicinos įstaigoje) turėjo būti apie 1,84 (1,96-0,12) promilių. Kadangi tikrinimų alkotesteriu rezultatai buvo vienodi, galima galvoti, kad rezorbcija nepasiekė maksimumo, todėl (alkoholio kiekis kurį laiką) galėjo šiek tiek didėti (po to mažėti).
Specialistas R. Obrikis nurodė, kad daktaras R. B. išvadoje teigė, jog, policijos pareigūnams matuojant įvykio vietoje, I. B. kraujyje teoriškai galėjo būti 0,34-0,38 promilių alkoholio koncentracija. Matyt, daktaras R. B., skaičiuodamas, kiek galėjo būti alkoholio I. B. kraujyje, remiasi I. B. kraujo tyrimo rezultatu (0,23 promilių + 0,12 promilių/val.). Tačiau daktaras R. B. neatsižvelgė, kad alkotesteris rodė 1,96 promilių.
Specialistas R. Obrikis ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34-35) atsakė į klausimą, ar alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis tiek, kiek nustatyta šioje byloje. Specialistui nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 d. 1740 ir 1825 val. I. B. blaivumo testo (alkotesterių) parodymai rodė 1,96 promilių; 1825 val. paimta I. B. kraujo, gauta specialisto išvada, kad kraujyje alkoholio koncentracija siekia 0,23 promilių. Specialistas R. Obrikis paaiškino, kad alkotesteris nustato alkoholio kiekį organizme, matuodamas koncentraciją iš plaučių iškvepiamame ore. Alkoholio kiekio kraujyje nustatymas dujiniu chromotografijos metodu remiasi kita nustatymo metodologija, todėl reikia kritiškai gretinti skirtingų prietaisų nustatytas vertes.
Specialistas R. Obrikis perskaitė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. įtariamojo I. B. apklausos protokole nurodyta, jog I. B. 2017 m. kovo 17 d. nuo 18 val. išgėrė ne mažiau kaip 0,5 litro degtinės ir dvi skardines po 0,5 litro alaus. Pritaikius alkoholio apskaičiavimo pirmąją Widmarko formulę, dėl tokio suvartoto alkoholio kiekio po 2 val. I. B. kraujyje (esant visiškam įsisavinimui) maksimaliai galėjo susidaryti apie 3,86 promilių etilo alkoholio koncentracija. Esant ramybės būsenoje, 3,86 promilių etilo alkoholio koncentracija visiškai pasišalina per 25 valandas 43 minutes. R. M. 2017 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime teigė, kad vairuotojas jai sakė, jog prieš 30 minučių vartojo du butelius alaus. Remiantis tokiu R. M. teiginiu, literatūros duomenimis bei pritaikius Widmarko formulę, dėl tokio išgerto alkoholio kiekio, jį visiškai įsisavinus, I. B. kraujyje galėjo susidaryti 0,77 promilių alkoholio.
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) kvite sakoma, kad I. B. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFL-0107, 2017 m. kovo 18 d. 1734 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas (2 t., b. l. 39).
Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros 2016 m. gruodžio 8 d. sertifikate Nr. 0468194 sakoma (3 t., b. l. 97), kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0107 yra tinkamas naudoti. Patikros sertifikatas galioja iki 2017 m. birželio 8 d. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0107 matavimo ribos ir tikslumas yra (0.01...1,00) proc.+/-0.017 proc.; (1,01...5,00) procentų +/- 1,7 procento.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 rašoma (1 t., b. l. 32), kad I. B. apžiūra pradėta 2017 m. kovo 18 d. 1815 val.; kad apžiūrimas I. B. paaiškino, jog 2017 m. kovo 18 d. apie 18 val. išgėrė 1 litrą alaus, 2017 m. kovo 17 d. apie 20 val. - 0,5 litro degtinės.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 aprašyti I. B. fizinės ir psichinės būklės ypatumai. Nurodyta, kad I. B. neturi nusiskundimų savijauta. I. B. eisena svyruojanti, krypties laikosi. Stovėsena netvirta, svyruojanti; Rombergo pozoje svyruoja, nestabilus. I. B. judesių tikslumo testus atlieka su paklaida, disimetriškai iš dešinės. Vokai, pirštai virpa, reakcija į šviesą vangi, vyzdžiai išsiplėtę. I. B. nuotaika prislėgta, jis vangus, užslopintas, psichomotoriškai sulėtintas. Atmintis nesutrikusi. Dėmesys sutrikęs. Šultės testas: nuo 1 minutės 40 sekundžių iki 2 minučių. Mąstymas nenuoseklus, skaičiuoja su klaidomis, neteisingai, painioja skaičius. Kalba nerišli, sulėtinta, artikuliacija sutrikusi. Mimika, gestikuliavimas hipomimiškas.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 nurodyta, kad nuo I. B. sklinda iš tolo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Tyrimo alkotesteriu „Drager Alcotest“ 1825 val. rezultatas – 1,96 promilių. 1825 val. paimtas kraujo mėginys. Pagal specialisto išvadą I. B. kraujyje nustatyta 0,23 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kadangi kliniškai nustatyta, jog I. B. yra neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), todėl daroma išvada, jog jis negali vairuoti (transporto priemonių).
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. registravimo žurnale G-1 įrašyta (1 t., b. l. 151-156), kad I. B. apžiūra pradėta 2017 m. kovo 18 d. 1815 val. I. B. tirtas kliniškai. 1825 val. alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARFF-0058 nustatytas1,96 promilių girtumas. 1825 val. paimta 5 ml I. B. kraujo. I. B. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,23 promilių.
Kitų objektų apžiūros 2017 m. gegužės 10 d. protokole (1 t., b. l. 163-165) aprašyti 2017 m. kovo 18 d. ir 2017 m. kovo 19 d. vaizdo įrašai iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo ir konsultacijų centro. Įrašuose, be kita ko, užfiksuota 2017 m. kovo 18 d. I. B. medicininė apžiūra gydymo įstaigoje.
Kitų objektų apžiūros 2017 m. gruodžio 6 d. protokole (1 t., b. l. 163-165) aprašyti du 2017 m. kovo 18 d. vaizdo įrašai iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo ir konsultacijų centro. Nurodyta, kad viename vaizdo įraše matosi, kaip I. B. ir slaugytoja J. J. bei policijos pareigūnai iš procedūrinio kabineto dešinėje pusėje ateina į apžiūrų kabinetą. Slaugytoja rankoje nešasi vakutainerį, pripildytą tamsaus skysčio, sėda prie stalo, paima rašiklį, rašo ant vakutainerio. Po to slaugytoja, lydima policijos pareigūnės, eina pro duris prieš kamerą. Slaugytoja, lydima policijos pareigūnės, grįžta, galbūt užlipdžiusi vakuteinerio kamštelį rudu laku. Kitame faile matosi, kaip slaugytoja J. J. įdeda vakutainerį į voką, rašo ant voko, užklijuoja voką ir du kartus ant jo užspaudžia antspaudą.
Specialisto 2017 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. T-A 3056/2017(01) sakoma (1 t., b. l. 180), kad 2017 m. kovo 18 d. 1825 val. paimtame I. B. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,23 promilių. Mėgintuvėlio su krauju etiketėje parašyta: „...2017-03-19 18.25“.
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. rugsėjo 15 d. protokolo matyti (3 t., b. l. 77-82), kad (specialisto 2017 m. kovo 30 d. išvadą Nr. T-A 3056/2017(01) parengusi specialistė) D. Z. pateikė vakutainerį su I. B. krauju ir laborantės A. S. 2017 m. kovo 31 d. tyrimo objektų aprašymą Nr. T-A 3056/2017(01). Vakutaineris nufotografuotas. Iš nuotraukų matosi, kad ant vakutainerio yra įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „2017-03-19 1825“. Laborantės A. S. 2017 m. kovo 31 d. tyrimo objektų aprašyme Nr. T-A 3056/2017(01) nurodė, kad tiriamasis objektas yra kraujas (mėginys Nr. 3749), esantis vakuuminiame mėgintuvėlyje „BD Vacutainer“, ant mėgintuvėlio užrašyti I. B. asmens duomenys ir paėmimo data - 2017 m. kovo 19 d. 1825 val. Laborantė A. S. 2017 m. kovo 31 d. tyrimo objektų aprašyme Nr. T-A 3056/2017(01) pažymėjo, kad minėtą indelį galima atidaryti nepažeidus apsaugos.
Specialisto 2017 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. 11Š-163(17) sakoma (3 t., b. l. 44-46), kad tikėtina, jog rankraštinį įrašą „KRAUJAS (duomenys neskelbtini)“ ant voko, esančio pateiktoje nuotraukoje, parašė J. J.. Tikėtina, kad rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini) 2017-03-19 1825“ ant vakutainerio, esančio pateiktose nuotraukose, parašė ne J. J., o kitas asmuo.
Apžiūros 2017 m. lapkričio 15 d. protokole aprašyti 7 vakuuminiai mėgintuvėliai su krauju, esantys Valstybinės teismo medicinos tarnybos patalpose Didlaukio g. 86E, Vilnius. Vienas iš aprašytų mėgintuvėlių yra su I. B. krauju (3 t., b. l. 4-19).
Specialisto 2018 m. balandžio 19 d. išvadoje Nr. 140-(1260)-IS1-2240 sakoma (3 t., b. l. 52-53), kad kraujo mėginio, 2017 m. kovo 30 d. pateikto į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją (mėginio identifikacinis Nr. T-A3056/3749/2017(01)), genotipas sutampa I. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. B. lokosų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 procento.
Kitų objektų apžiūros 2017 m. gegužės 23 d. protokole aprašyti BPC pateikti 2017 m. kovo 18 d. 1730 val. (trukmė – 36 sek.) ir 1733 val. (trukmė – 6 min. 32 sek.) skambučių garso įrašai. Nurodyta, jog pranešėja BPC pranešė, kad (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas įlipo į automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. neredaguotas), ir išvažiavo. Pranešėja paaiškino, kad seka minėtą automobilį, kad vairuotojas su kitu asmeniu stipriai svirduliavo. Pasak pranešėjos, vienas asmuo prie (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio, po to automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link ir jį sustabdė policijos pareigūnai.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. kovo 18 d. protokole užfiksuota, kad I. B. pateikė automobilį MERCEDES BENZ, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) su variklio užvedimo rakteliu. Prie protokolo pridėtos automobilio nuotraukos (1 t., b. l. 20-28).
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai R. M. ir A. R. 2017 m. kovo 18 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė (1 t., b. l. 13-14), kad apie 1740 val. ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš dokumentų nustatė, kad automobilį vairavo I. B.. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios ir pavargusios. (Pareigūnai) paklausė vyro, ar per 15 minučių nevartojo alkoholio. Vyras atsakė, kad prieš 30 minučių gėrė du butelius alaus. Išlipęs iš automobilio vyras svirduliavo. Alkotesteriu „Drager“ Nr. ARFL-0107 1743 val. vairuotojui nustatė 1,96 promilių girtumą.
UAB ALKOTESTERIS 2017 m. gruodžio 30 d. rašte nurodė (3 t., b. l .95-96), kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis. Informacija apie tai, kad alkotesteris gali pateikti apskaičiuotą alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis taikant numatytą koeficientą, nurodyta alkotesterių instrukcijose. Papildomų skaičiavimų alkotesterį naudojančiam asmeniui dėl to atlikti nereikia, nes perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai dar prieš parodydamas rezultatą.
Privačiai atliktos rašysenos eksperto A. Balsio ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. akte Nr. 20190416/01 sakoma, kad 2017 m. kovo 18 d. sulaikymo protokole, 2017 m. kovo 18 d. teisių įtariamajam išaiškinimo protokole, 2017 m. kovo 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13114-17) rankraštinius įrašus „I. B.“ parašė ir greta pasirašė I. B.. 2017 m. kovo 18 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13114-17) pasirašė I. B.. Paminėti rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti ir pasirašyti rašančiajam esant įprastos būsenos. Neįprastos būsenos požymių (susijaudinimo, neblaivumo, vaistų poveikio) rašysenoje ir parašuose nėra.
(duomenys neskelbtini) dr. R. B. 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildyme teigė, kad, lyginant I. B. (tikrinimo) alkotesterio parodymus 2017 m. kovo 18 d. 1740 val. ir 1825 val. su kraujo tyrimo rezultatu 2017 m. kovo 18 d. 1825 val. ir vertinant tarp matavimų praėjusį laiką, negalima paaiškinti, kodėl nesutapo alkotesteriais nustatyta alkoholio koncentracija iškvepiamame ore su alkoholio koncentracija kraujyje. Mokslinės literatūros duomenimis, alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimas vertintinas kaip tiksliausiai atspindintis alkoholio kiekį žmogaus organizme. Vertinant alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore koreliaciją su alkoholio koncentracija kraujyje naudotina Widmark formulė. Remiantis Widmark formule, vidutinis alkoholio metabolizmo greitis suaugusiam, nuo alkoholio nepriklausomam, pavalgiusiam vyrui yra 0,15-0,2 promilių per valandą. Remiantis šiais teiginiais ir skaičiuojant pagal 2017 m. kovo 18 d. 1825 val. I. B. kraujyje nustatytą alkoholio koncentraciją, galima teigti, kad pirmojo tyrimo alkotesteriu metu alkoholio koncentracija I. B. kraujyje galėjo varijuoti tarp 0,34 ir 0,38 promilių. Vertinti alkoholio koncentraciją kraujyje pirmojo tyrimo alkotesteriu metu remiantis I. B. nurodytomis alkoholio vartojimo aplinkybėmis ir naudojantis Widmark formule ganėtinai sudėtinga, nes pateiktoje medžiagoje nėra tiksliai įvardintas 2017 m. kovo 17 d. I. B. sunaudoto alkoholio kiekis, vartojimo intensyvumas ir išsidėstymas laike, tačiau galima teigti, kad pirmojo tyrimo alkotesteriu metu maksimali alkoholio koncentracija B. kraujyje neturėjo viršyti 0,8-1,1 promilių.
(duomenys neskelbtini) dr. R. B. 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildyme rašo, kad alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore ne visada yra tiesiogiai proporcingas alkoholio kiekiui kraujyje. Alkotesterio instrukcijoje rašoma, kad „Jeigu tiriamas asmuo tik ką vartojo alkoholį, burnoje užsilikęs alkoholis gali įtakoti testo rezultatus, kai matuojama nesilaikant alkotesterio instrukcijos reikalavimo palaukti nustatytą laiko tarpą nuo paskutinio alkoholio vartojimo“. Jei minėtas laiko tarpas nėra išlaikytas, gali būti netikslumų ir alkotesterio rodikliai gali būti ženkliai didesni, nei yra iš tikrųjų.
Remiantis literatūros duomenimis (Asicioglu F, Turan N. Handwriting changes under the effect of alcohol. Forensic Science International 132 (2003) 201- 210), rašysenos pokyčiai stebimi esant net minimaliai alkoholio koncentracijai.
Pasak (duomenys neskelbtini) dr. R. B., medicininiu požiūriu negalima paaiškinti aplinkybės, jog, nustatant I. B. blaivumą alkotesteriu 2017 m. kovo 18 d. 1740 val. ir 1825 val., alkotesteriai parodė tą patį - 1,96 promilių - alkoholio kiekį. Alkoholio metabolizmo greitis skirtingiems asmenims gali smarkiai varijuoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tačiau jis jokiu būdu negali sustoti, todėl, laikui einant, alkoholio koncentracija iškvepiamame ore turi neišvengiamai - greičiau ar lėčiau - mažėti. Vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius iškvepiamame ore naudotina Widmark formulė. Remiantis Widmark formule, nustatytas vidutinis alkoholio metabolizmo greitis suaugusiam, nuo alkoholio nepriklausomam, pavalgiusiam vyrui yra 0,15-0,2 promilių per valandą. Jei laikytume tikra aplinkybę, kad 2017 m. kovo 18 d. 1740 val. I. B. iškvėptame ore buvo 1,96 promilių alkoholio kiekis, tikėtina, kad praėjus 40-45 minučių po pirmojo tyrimo alkotesteriu alkoholio koncentracija I. B. iškvepiamame ore turėtų varijuoti tarp 1,67 ir 1,77 promilių.
Sveikatos būklės požymiai, kaip antai: mieguistumas, paraudusios akys, prislopinimas, išsiplėtę vyzdžiai, prislopinta reakcija į šviesą, judėsiu, kalbos, kvėpavimo lėtumas (lėtesnis nei įprastai), dėmesio koncentracijos stoka įvairiu intensyvumu atskirais atvejais gali būti būdingi žmogui, esančiam aprašytoje situacijoje, t. y. naktį nemiegojusiam ir ilgą laiką pirtyje besimaudžiusiam žmogui, kuris neturi sveikatos problemų, susijusių su karščio ir didesnės ar mažesnės nei įprastai santykinės drėgmės (40-60 procentų) netoleravimu, o maudymosi pirtyje veiksmai apima ne mažiau kaip 5 kartų buvimą garinėje (saunoje) (esant 60-90 laipsnių karščio temperatūrai) po 5-10 minučių, su ne mažesnėmis kaip 20 minučių pertraukomis tarp užėjimų į sauną (garinę). Požymių intensyvumas ir spektras gali labai varijuoti, priklausomai nuo fiziologinių savybių, nuovargio, dehidratacijos laipsnio, miego stokos išraiškos, žinomų ir/ar nediagnozuotų sveikatos sutrikimų.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš įvykį 2019 m. kovo 17-18 d. vartojo alkoholį, bet ginčijo apsvaigimo mastą. Kaltinamojo teigimu, alkotesterių rodmenys galėjo būti klaidingi, nes netrukus iki įvykio jis išgėrė alaus, o apžiūrą atlikusi medikė J. K. supainiojo nuovargio ir girtumo požymius.
(duomenys neskelbtini) dr. R. B., kuris nėra įtrauktas į LR teismo ekspertų sąrašą, taip pat šiame procese nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą, kaip numato BPK 89 straipsnio 2 dalis, 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildyme teigė, kad rašysenos pokyčiai stebimi esant net minimaliai alkoholio koncentracijai.
Rašysenos ekspertas A. Balsys privačios ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. akte Nr. 20190416/01 nurodė, kad 2017 m. kovo 18 d. sulaikymo protokole, 2017 m. kovo 18 d. teisių įtariamajam išaiškinimo protokole, 2017 m. kovo 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2017 m. kovo 18 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13114-17) I. B. padarytuose įrašuose „I. B.“ ir parašuose nėra neįprastos būsenos požymių (susijaudinimo, neblaivumo, vaistų poveikio).
Nurodyti (duomenys neskelbtini) dr. R. B. teiginiai ir rašysenos eksperto A. Balsio privačios ekspertizės išvados paneigia net kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad jis iki sustabdymo 2017 m. kovo 18 d. 1740 val. buvo išgėręs alkoholio, tačiau neviršijo leistinos ribos (0,40 promilių).
Liudytoja gydytoja psichiatrė J. K. paaiškino, kad rašysenos tyrimo rezultatai labai priklauso nuo to, ką, kaip, prieš kiek laiko tiriamasis vartojo, koks jo išsilavinimas. Bylos duomenimis, kaltinamasis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas, verčiasi individualia veikla. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, jog kaltinamojo parašas ir įrašas „I. B.“ dėl didesnių rašymo įgūdžių gali neatspindėti arba mažiau atspindėti jo psichinę būseną, (ne)blaivumą ir panašiai.
Dėl išvardintų priežasčių teismas nesivadovauja (duomenys neskelbtini) dr. R. B. 2019 m. liepos 19 d. specialisto išvada, 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildymu, rašysenos eksperto A. Balsio privačios ekspertizės 2019 m. balandžio 16 d. aktu Nr. 20190416/01.
Iš liudytojų R. M., A. R., J. K. parodymų, pareigūnų R. M., A. R. 2017 m. kovo 18 d. tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 13-14), gydytojos psichiatrės J. K. įrašų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 (1 t., b. l. 32) matyti, kad kaltinamasis jį sulaikiusiems pareigūnams ir apžiūrą atlikusiai medikei nurodė, jog neseniai suvartojo du butelius arba 1 litrą alaus. Pasak pareigūnų, kaltinamasis sakė, kad du butelius alaus išgėrė prieš 30 minučių (iki sustabdymo 2019 m. kovo 18 d. apie 1740 val.). Liudytoja gydytoja psichiatrė J. K. parodė ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 įrašė (1 t., b. l. 32), kad tiriamasis teigė, jog 2017 m. kovo 18 d. apie 18 val., t. y. po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, išgėrė 1 litrą alaus, o 2017 m. kovo 17 d. apie 20 val. - 0,5 litro degtinės.
Pirmą kartą 2017 m. kovo 19 d. įtariamuoju apklaustas I. B. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. vartojo daug alkoholio, o 2019 m. kovo 18 d. apie 12 val. išgėrė dvi skardines alaus (2 t., b. l. 54-55). Šioje apklausoje kaltinamasis neminėjo, kad būtų vartojęs alkoholį prieš sėsdamas už vairo.
Apklaustas papildomai 2017 m. rugpjūčio 18 d. įtariamasis I. B. parodė, kad 2017 m. kovo 18 d. nuo ryto sėdėjo pirtyje ir iki 12 val. išgėrė dvi skardines alaus. Išeidamas važiuoti namo, jis pabaigė gerti alų, išgėrė apie stiklinę alaus (2 t., b. l. 68-69).
Nagrinėjant bylą teisme 2019 m. gegužės 14 d. kaltinamasis nurodė, kad 2017 m. kovo 18 d. apie 2-3 val. jis iš šventės grįžo namo, 2017 m. kovo 18 d. apie 12 val. nuvažiavo atgal pas draugą, po to (antroje dienos pusėje) sėdėjo pirtyje, gurkšnojo alų, nuo vidurdienio iki sustabdymo vakare išgėrė dvi skardines alaus, pusę skardinės pabaigė gerti prieš važiuodamas. Kitaip nei antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nenurodė, kad 2017 m. kovo 18 d. nuo ryto buvo pirtyje ir iki 12 val. išgėrė alaus.
Kaltinamojo paaiškinimai, kada ir kiek alkoholio jis išgėrė, kiekvienąkart skyrėsi, todėl laikomi nepatikimais.
Specialisto 2017 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. T-A 3056/2017(01) teigiama, kad 2017 m. kovo 19 d. 1825 val. paimtame I. B. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,23 promilių (1 t., b. l. 180).
Specialisto 2018 m. balandžio 19 d. išvada Nr. 140-(1260)-IS1-2240 patvirtina, kad specialisto 2017 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. T-A 3056/2017(01) aprašytas ištirtas kraujas yra I. B.. Šio kraujo mėginio genotipas sutampa I. B. genotipu (3 t., b. l. 52-53).
Kita vertus, specialisto 2017 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. T-A 3056/2017(01) aprašytas ištirtas I. B. kraujo mėginys buvo paimtas ne jo apžiūros 2017 m. kovo 18 d. 1825 val. metu, o po paros nuo I. B. sulaikymo - 2017 m. kovo 19 d. 1825 val. (1 t., b. l. 180; 3 t., b. l. 77-82), todėl teismas nesivadovauja šia specialisto išvada.
Teismų praktikoje priimta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) nurodytas nusikalstamos veikos sudėties požymis - apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, - nereiškia imperatyvo šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Ši aplinkybė gali būti nustatyta naudojant ir specialias technines priemones (alkoholio matuoklius). Ar tokiu būdu gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018, 2K-342-689/2018).
Kaltinamajam 2017 m. kovo 18 d. 1743 val. ir 2017 m. kovo 18 d. 1825 val. skirtingais alkotesteriais atlikti du asmens blaivumo nustatymo testai. Abiem atvejais alkotesteriai parodė tą patį rezultatą - 1,96 promilių (1 t., b. l. 32; 2 t., b. l. 39). (duomenys neskelbtini) dr. R. B. teigimu, alkoholio metabolizmo greitis skirtingiems asmenims gali smarkiai varijuoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tačiau jis joku būdu negali sustoti, todėl, laikui einant, alkoholio koncentracija iškvepiamame ore turi neišvengiamai - greičiau ar lėčiau – mažėti. Specialistas R. Obrikis teisme paaiškino, kad gali būti, jog (duomenys neskelbtini) dr. B. neįvertino rezorbcijos įtakos. Specialistui R. Obrikiui antrino liudytoja J. K., parodydama, kad per 40 minučių promilės gali sumažėti ir padidėti. Tai priklauso nuo to, prieš kiek laiko iki sustabdymo (ir patikrinimo) žmogus išgėrė, ar jis valgė.
Vaizdžiai tariant, alkoholio koncentracijos organizme kreivė panaši ne į besileidžiančią žemyn tiesę, o į parabolę (kelias persidengiančias paraboles), kai alkoholio kiekis nuo paskutinio suvartoto alkoholio auga, tik pasiekęs alkoholio įsisavinimo maksimalų tašką, ima mažėti.
Alkotesterių rodmenis patvirtina medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys apie kaltinamojo fizinę, psichinę būseną. Gydytoja psichiatrė J. K. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108, įvertinusi tiriamojo fizinę, psichinę būseną, alkotesterių rodmenis ir kraujo tyrimo rezultatus, konstatavo vidutinį tiriamojo girtumo laipsnį (1 t., b. l. 32). Tokią išvadą atitinka policijos pareigūnų, apžiūrą atlikusios gydytojos psichiatrės parodymai apie stiprų nuo kaltinamojo sklidusį alkoholio kvapą, svirduliavimą.
Kaltinamojo versiją, esą jis įvykio metu buvo pavargęs, ilgai kaitinosi pirtyje ir tai paaiškina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. kovo 18 d. akte Nr. 108 nurodytus jo būklės požymius, paneigia liudytojos J. K. parodymai teisme. Liudytoja J. K. parodė, kad kai kurie medicininės apžiūros akte nurodyti požymiai būdingi ir naktį nemiegojusiam ir/ar pirtyje ilgai besikaitinančiam žmogui, tačiau ne visi. Atlikdamas Šultės testą, kaltinamasis painiojo skaičius ar jų seką. Šultės testą kaltinamasis atliko 2-3 kartus lėčiau nei norma, nes liejasi skaitmenys, o dėmesio koncentracijos sutrikimai nebūdingi pavargusiam žmogui. Šultės testas yra specifinis ir parodo, ar žmogus pavargęs, pasimetęs, ar apsvaigęs nuo alkoholio.
Įvertinęs įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kraujyje įvykio metu buvo daugiau nei 1,50 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai.
Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba [...], kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281 str. 7 d., 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (43 m.), dirba (2 t., b. l. 75; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 6 kartus - už smulkius KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimus, 1 kartą – už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą; be to, du kartus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniais nurodymais, kas pagal tuometinę teismų praktiką baustumo neužtraukė (5 t., b. l. 31-39). 1 kartą teistas, teistumas išnykęs, juridiškai laikomas neteistu (2 t., b. l. 76). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį parenkant artimesnį minimaliam (BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Taikomas veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2017 m. kovo 18 d. 1743 val. iki 2017 m. kovo 19 d. 1015 val. (viena para) (2 t., b. l. 45, 48).
Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiama naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, t. y. BK 68 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos metu galiojusi redakcija) numatytų šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribų vidurkis.
Teismų praktikoje priimta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą teisinga skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Tam tikrais atvejais asmeniui taikomos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tokioje situacijoje yra pagrindas baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės skyrimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018).
Kaltinamajam 2018 m. rugpjūčio 28 d. skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (3 t., b. l. 114-115). Nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojanti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies redakcija numato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi paskyrus kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, vairuotojo pažymėjimas netampa negaliojančiu, teisė vairuoti neatimama, o nuo 2018 m. liepos 1 d. vairuotojo pažymėjimo neturėjimas su savimi nebesukelia vairuotojui neigiamų pasekmių, jeigu jis pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Todėl negalima laikyti, kad kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas faktiškai prilygo uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tokiu atveju uždraudimas naudotis specialia teise taikomas teismo paskirtą laiką po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).
Automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis priklauso UAB „M“, valdytojas – UAB „O“. Automobilio modelis - S 320 CDI 4MATIC, pirmą kartą registruotas 2008 m. (1 t., b. l. 30). Nenustatyta, kad automobilio savininkas būtų leidęs naudotis automobiliu neblaiviam kaltinamajam (BK 72 str. 4 d. 1 p.). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2008 m. gamybos automobilių MERCEDES-BENZ S 320 CDI 4Matic, kaina Lietuvoje yra 11 454 € be PVM (3 t., b. l. 98). Apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad UAB „O“ automobilį pardavė ir jis faktiškai naudojosi automobiliu (3 t., b. l. 47, 49-50). Liudytojo R. B. pateiktoje 2016 m. kovo 12 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje sakoma, kad UAB „G“ išsimokėtinai nupirko minėtą automobilį už 7 000 € iš UAB „O“ (3 t., b. l. 55-56). Iš sąskaitų išrašų kopijų matyti, kad 2016 m. kovą – liepą UAB „O“ pervestos trys įmokos po 1 000 € kaip avansas už automobilį MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 57-59).
Kaip minėta, kaltinamasis juridiškai laikomas neteistu, nebuvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, dirba, nustatytas neblaivumo laipsnis nelabai daug viršija ribą, nuo kurios už vairavimą esant neblaiviam kyla baudžiamoji atsakomybė. Teismas sprendžia, kad tiek VšĮ „Emprekis“ nurodytos tokios rūšies automobilių vertės – 11 454 €, tiek 2016 m. kovo 12 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos sumos – 7 000 € priteisimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir nevisiškai padėtų siekti bausmės tikslų. Iš kaltinamojo konfiskuojama (priteisiama) ir perduodama valstybės nuosavybėn ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis – 5 000 € (BK 72 str. 5 d.).
Kaltinamajam skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (3 t., b. l. 111-112, 114-115) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Šiaulių apskrities VPK iki 2017 m. gegužės 11 d. turėjo sumokėti 24,48 € už automobilio MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo ir laikymo paslaugas (1 t., b. l. 116-121). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir šių išlaidų atlyginimas priteisiamas Šiaulių apskrities VPK naudai iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimą:
1) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, laikomas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);
2) automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis, nuosavybės teise priklausantys UAB „M“ (1 t., b. l. 30) ir perduoti saugoti R. B. kaip UAB „O“ įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 20, 48, 82-87), paliekami UAB „M“ kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a
I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti 50 MGL (1 883 €) baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaityti I. B. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad I. B. sumokėjo 2 MGL baudos.
Likusi nesumokėta bauda lygi 48 MGL (1 807,68 €).
Skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti) ir perduoti valstybės nuosavybėn dalį automobilio MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 € (penkis tūkstančius eurų).
I. B. skirtas dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis, po to vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
24,48 € išlaidų, susijusių su automobilio MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabenimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti proceso išlaidomis ir Šiaulių apskrities VPK naudai iš I. B. priteisti 24,48 € proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimą:
1) kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje;
2) automobilį MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelį palikti UAB „M“.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Alma Berniūnaitė