Administracinė byla Nr. A146-1748/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 14.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjams R. S., G. S.,
pareiškėjų atstovei advokatei Sonatai Žukuskienei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. A. ir jos atstovams L. V. A. bei advokatui Sauliui Dambrauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovams Birštono savivaldybės tarybai ir Birštono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. V. A.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotu skundu (t. I, b. l. 5-7), kurį patikslino (t. I, b. l. 87-89), prašė:
1) panaikinti Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ Nr. TS-39 (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-39);
2) panaikinti Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Birštone, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. TS-38 (toliau – ir Sprendimas Nr. TS-38);
3) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (12.1)-SR-1001 (toliau – ir Sprendimas (12.1)-SR-1001), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. IS-16 (toliau – ir Sutartis Nr. IS-16 ) galiojimo pratęsimo;
4) įpareigoti Birštono miesto savivaldybės administraciją pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą 2 metams, taip pat pratęsti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti, adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas (toliau – ir Sąvadas), terminą.
Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad jie yra administracinio pastato, kuris pastatytas 1961 metais, ir kiemo statinių – kiemo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, bendraturčiai. Birštono savivaldybė 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. IS-16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone (toliau – ir Sklypas) detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams R. S. ir G. N. (dabar – S.). 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdytas Sutarties Nr. IS-16 galiojimas uždraudžiant vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras iki bus išnagrinėtas ginčas byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl Sutarties Nr. IS-16 panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (administracinė byla Nr.I-124-353/2010) skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs A. V. A. apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 25 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiais įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi yra konstatuota, kad yra būtina parengti detalųjį planą prie pareiškėjams priklausančio administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Birštone. Todėl pareiškėjai kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją, prašydami pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą ir leisti baigti rengti detalųjį planą. Birštono miesto savivaldybės administracija Sprendimu Nr.(12.1)-SR-1001 atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad Sutartis Nr. IS-16 buvo sudaryta 3 metams be galimybės ją pratęsti, Sutarties Nr. IS-16 galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Nesutikdami su Sprendimu Nr. (12.1)-SR-1001, pareiškėjai teigė, kad Sutarties Nr. IS-16 10 punktas numatė, jog Sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama. Kita vertus, ši Sutartis buvo iš dalies įvykdyta, detalus planas buvo parengtas ir likęs tik jo patvirtinimo etapas. Pareiškėjai akcentavo, kad jie negalėjo įvykdyti Sutarties Nr. IS-16 dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ši teismo nutartis galiojo iki 2011 m. liepos 25 d. Pareiškėjų nuomone, laikotarpis, kuriuo dėl Sutarties Nr. IS-16 galiojo teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų būti neįskaitytas į Sutarties galiojimo terminą. Pareiškėjai prašė pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.204 straipsniu.
Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Birštone, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. TS-38 ir 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ Nr.TS-39. Šiuos savo reikalavimus grindė argumentais, kad 2008 m. sausio 31 d. Sutartimi Nr. IS-16 Birštono miesto savivaldybė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams, tačiau Sutarties Nr. IS-16 galiojimas buvo sustabdytas tesimo nutartimi. Nepareiškus noro nutraukti Sutartį Nr. IS-16, ji tapo neterminuota. Birštono savivaldybės taryba, priimdama Sprendimus Nr. TS-38 ir Nr.TS-39, piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Atsakovas Sprendimu Nr.TS-39 nepagrįstai pritarė 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi ši aikštelė yra toliau nuo pareiškėjams priklausančio administracinio pastato, o priėmus minėtą sprendimą, ji bus priskirta prie (duomenys neskelbtini), Birštone. Tai reiškia, kad aikštelę Birštono savivaldybė formaliai priskirs prie pareiškėjų pastato, tačiau ja naudosis kiti asmenys. Pareiškėjų nuomone, Sprendimai Nr. TS-38 ir Nr.TS-39 yra neteisėti ir dėl to, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Prilyginimo tvarkos aprašas) 8 punktą savivaldybės taryba yra netinkamas subjektas, kad galėtų leisti rengti tokį planą.
Atsakovai Birštono savivaldybės taryba ir Birštono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 152-155, 161-164) paaiškino, jog viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų, išvardytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnyje yra teritorijų planavimas, savivaldybės detaliojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Žemės sklypas, kuriame stovi R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, patenka į grąžintinos žemės V. L. turtinių teisių perėmėjams plotą. Užsitęsus ginčams dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Sutartis Nr. IS-16 buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas ) trims metams be galimybės ją pratęsti. Sutarties Nr. IS-16 galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Dėl Sutarties Nr. IS-16 sąlygų pakeitimo pareiškėjai nesikreipė. Dėl Sutarties Nr. IS-16 pratęsimo pareiškėjai kreipėsi tik 2011 m. kovo 22 d. ir jiems 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (13.1)-SR-376 buvo atsakyta, kad Sutartis nebus pratęsta. Šio atsakymo pareiškėjai neskundė. 2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjai kartotinai kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją dėl Sutarties Nr. IS-16 pratęsimo. 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.1)-SR-1001 jiems pateiktas neigiamas atsakymas. Apie Sutarties Nr. IS-16 nepratęsimą pareiškėjai sužinojo 2011 m. balandžio 6 d., todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti Sprendimą Nr. (12.1)-SR-1001 atmestinas.
Apraše numatyta galimybė suformuoti naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti. Taip pat numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ir naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ir savivaldybės institucijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Birštono savivaldybėje 2011 m. vasario 11 d. įvyko pasitarimas, kurio tikslas buvo apsvarstyti susidariusį ginčą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Birštone, suformavimo ir jį išspręsti, dėl ko Birštono savivaldybės taryba Sprendimu Nr. TS-38 leido rengti žemės sklypo Birštone, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei Sprendimu Nr. TS-39 pritarė 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovo nuomone, Sprendimai Nr. TS-38 ir Nr. TS-39 nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, yra teisėti ir pagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. II, b. l. 2-13). Paaiškino, jog Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi nurodė sustabdyti procedūras pagal Sutartį Nr. IS-16, tačiau teismas nesustabdė Sutarties galiojimo. Tai yra administracinė sutartis, kai viena šalis turi valdingus įgaliojimus. Sutartyje Nr. IS-16 numatyta galimybė pakeisti šalių valią, tačiau tokia valia nebuvo pareikšta. Teigė, kad ginčyti 2011 m. kovo 25 d. sprendimus Nr. TS-38 ir Nr. TS-39 šioje byloje yra anksti, kadangi pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kuo sprendimai pažeistų pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Aplinkybė, kokios rūšies bus rengiamas planas, detalusis ar planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, šioje situacijoje jokios teisinės reikšmės neturi.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (t. II, b. l. 15-22) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Birštone, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. TS-38, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Birštone, įsigytas pagal 2007 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Šiam pastatui eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas atitinkamu teritorijų planavimo dokumentu. Administracinis pastatas patenka į V. L. turtinių teisių perėmėjams grąžintinos žemės plotą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Siekiant užtikrinti tiek pareiškėjų R. S. ir G. S., tiek trečiojo suinteresuoto asmens A. V. A. (V. L. turtinių teisių perėmėjos) teises, turi būti suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, šio pastato eksploatacijai, ir žemės sklypas, į kurį V. L. turtinių teisių perėmėjams galima būtų atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje. Šių abiejų sklypų suformavimas tarpusavyje glaudžiai susijęs – nesuformavus sklypo po pastatu (duomenys neskelbtini), Birštone, nėra galimybės nustatyti likusios laisvos neužstatytos žemės ribų, į kurią galima būtų atkurti nuosavybės teises natūra.
Nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą dėl Sprendimo Nr. TS-38, teismas pabrėžė, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas, kuris būtinas administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių parduodami, nuomojami, grąžinami natūra ar perduodami neatlygintinai nuosavybėn tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas nustatė, kad priimdama Sprendimą Nr. TS-38 leisti Birštono savivaldybės administracijai rengti žemės sklypo Birštone (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, savivaldybės taryba vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir Prilyginimo tvarkos aprašu. Savivaldybės tarybos kompetenciją apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1-3 dalys. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose etapus, tvarką, rengimo organizatorius, finansuotojus ir rengėjus, nustato Prilyginimo tvarkos aprašas. Šis teisės aktas nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (1 p.); norint parengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pareiškėjai turi pateikti prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą savivaldybės administracijai (12 p.); prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą (14 p.); žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas ( 8 p.); suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui (38 p.), kuris per 20 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo (39 p.); savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (40 p.); savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje (41 p.). Iš minėto poįstatyminio teisės akto nuostatų teismas padarė išvadas, kad savivaldybės administracijos direktorius yra vienintelis žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procese sprendimus priimantis subjektas. Tokios kompetencijos savivaldybės tarybai nenustato nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Prilyginimo tvarkos aprašas. Remdamasis šiais argumentais teismas nusprendė, kad Birštono savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą Nr. TS-38, nepagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, tuo peržengdama savo kompetencijos ribas, t.y. Sprendimas Nr. TS-38 priimtas netinkamo subjekto. Teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų viršijimas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, kuris viešojo administravimo subjektų priimamus sprendimus daro negaliojančiais. Nors ginčo atveju buvo atlikti tik pradiniai veiksmai detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, tačiau jie neteisėti ir dėl to tampa neteisėtu visas detaliojo teritorijų planavimo procesas, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).
Nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą dėl Sprendimo Nr. TS-38 panaikinimo teismas atsižvelgė ir į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-644/2008 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant Sutarties Nr. IS-16, kuria Birštono savivaldybės administracija žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams, galiojimas uždraudžiant pareiškėjams ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti Sklypo detaliojo plano rengimo, derininio bei tvirtinimo procedūras. Pagal Prilyginimo tvarkos aprašo 40 punktą toks planas, kurį leista rengti Sprendimu Nr. TS-38, yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teismas konstatavo, kad Birštono savivaldybės taryba, priimdamas Sprendimą Nr. TS-38, be kita ko, nevykdė ir įsiteisėjusios Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas Birštono savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. TS-38 pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, todėl jį panaikino.
Nagrinėdamas pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Birštono savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. TS-39, kuriuo nuspręsta pritarti 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal pridedamą schemą, panaikinimo, teismas vertino, ar savivaldybės taryba yra tinkama institucija tokio pobūdžio sprendimams priimti ir ar nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos.
Vietos savivaldos funkcijas bei kompetenciją apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 16 straipsniai, kuriuose, be kita ko, yra nustatyta, jog savivaldybės taryba priima sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos bei sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės (16 str. 2 d. 30 ir 41 p.). Tai reiškia, kad savivaldybės tarybai įstatymas suteikia teisę spręsti dėl vietų automobiliams statyti įrengimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 patvirtinto „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos patvirtinimo“ 6 skyriaus 2 punkte yra reglamentuotas automobilio stovėjimo vietų poreikio nustatymas, nurodant, jog bendras automobilių stovėjimo vietų poreikis jų stovėjimo ir saugojimo statiniuose nustatomas įvertinus: esamą ir prognozuojamą nuolatinių gyventojų bei įmonių lengvųjų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; kasdienių, periodinių ir epizodinių lankytojų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; automobilių stovėjimo trukmę; automobilių statymo prie gyvenamųjų namų, darbo, poilsio, aptarnavimo ir kitų vietų, poreikį. Pareiškėjai Sprendimo Nr. TS-39 neteisėtumą grindė ta aplinkybe, kad automobilių stovėjimo aikštelė bus įrenginėjama toliau nuo pareiškėjams priklausančio administracinio pastato, o tai reiškia, jog formaliai aikštelė priskirta prie pareiškėjams priklausančio pastato, tačiau ja naudosis kiti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai savo argumentų nepagrindė teisės aktų nuostatomis, jie tik išreiškė savo nuomonę nurodydami, kokių nepatogumų gali atsirasti ateityje. Savivaldybės taryba turi diskrecijos teisę spręsti automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo klausimus. Be to, Sprendimas Nr. TS-39, kuriuo nuspręsta ateityje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, yra bendro, koordinacinio pobūdžio. Teismas nusprendė, kad Birštono savivaldybės taryba, spręsdama dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo, vykdė Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 30 ir 41 punktuose nustatytus įgaliojimus, priimdama Sprendimą Nr. TS-3 teisės aktų nepažeidė, todėl tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Sprendimą (12.1)-SR-1001 ir atsakovo įpareigojimo pratęsti 2 metams Sutarties Nr. IS-16 galiojimo terminą bei įpareigojimo pratęsti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti, adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, galiojimo terminą, teismas nustatė, kad šiuos reikalavimą pareiškėjai sieja su aplinkybe, jog Prienų rajono apylinkės teismui 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-644/2008 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Sutarties Nr. IS-16 galiojimą bei uždraudus pareiškėjams ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti Sklypo detaliojo plano rengimo, derininio bei tvirtinimo procedūras, pareiškėjai nespėjo realizuoti Sutartimi Nr. IS-16 Birštono savivaldybės administracijos jiems perduotų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų. Sutarties Nr. IS-16 8 punkte buvo nustatyta, kad ji galioja tris metus nuo jos pasirašymo dienos. Pareiškėjai, siekdami įgyvendinti savo, kaip detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus, teises ir pareigas, 2011 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą 3 metams. Birštono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (13.1)-SR-376 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydama, kad sutarties galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. ir sutartis nebus pratęsta. 2011 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai pateikė Birštono savivaldybės administracijai analogišką prašymą, dėl kuo atsakovas priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą (12.1)-SR-1001 - prašymo dėl sutarties pratęsimo netenkino.
Reikalavimą dėl Sprendimo Nr.(12.1)-SR-1001 panaikinimo pareiškėjai grindžia CK 6.204 straipsnio nuostata, kuri numato teismo teisę pratęsti sutarties galiojimą. CK 6.204 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.
Teismas pažymėjo, kad Sutartis Nr. IS-16 buvo sudaryta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi bei Aprašu. Sutarties Nr. IS-16 sudarymo metu galiojęs Aprašo 16 punktas nustatė, kad sutarties galiojimo terminai nustatomi šalių susitarimu, tačiau ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui (šiuo metu - 5 metai). Sutarties 8 punkte nurodyta, kad ji sudaryta tuo metu galimam maksimaliam trejų metų terminui. Pareiškėjų argumentą, kad nepareiškus noro sutarties nutraukti, ji tapo neterminuota, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Sutarties Nr. IS-16 7 punktu buvo sutarta, jog planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos baigiasi pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jeigu kitaip nenumatyta Sutartyje. Kadangi Sutartis Nr. IS-16 buvo sudaryta 2008 m. sausio 31 d. 3 metų laikotarpiui, jos terminas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu baigėsi ir sutarties galiojimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjai dėl Sutarties Nr. IS-16 termino pratęsimo, t. y. Sutarties sąlygų pakeitimo, pirmą kartą į Birštono savivaldybės administraciją kreipėsi 2011 m. kovo 22 d., t. y. pasibaigus sutarties galiojimui, taip pat nenurodė teismui teisės aktų, kurių pagrindu laikotarpis, kai Sutarties Nr. IS-16 galiojimas buvo sustabdytas teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neįskaičiuojamas į trejų metų sutarties galiojimo terminą. Teismas nusprendė, kad Birštono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė pratęsti Sutarties Nr. IS-16 terminą, atsakovo Sprendimą (12.1)-SR-1001 pripažino pagrįstu, o pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą 2 metams atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą pratęsti planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti, adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, terminą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 26 punktu, kuris nustato, kad sąvadas žemės valdytojams ar naudotojams išduodamas tik tuo atveju, kai jie Aprašo nustatyta tvarka sudarė sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartis Nr. IS-16 negalioja, teismas pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pratęsti Sąvado galiojimo terminą, atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 26-30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti visiškai.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodę skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio nuostatas, neišnagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų, neatskleidė bylos esmės. Apeliantai akcentuoja, kad jie savo poziciją nagrinėjamoje byloje grindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.I-124-353/2010 ir LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. A858-1354/2011), kuriais nustatytos faktinės aplinkybės turėjo būti privalomos šią bylą nagrinėjusiam ir 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A858-1354/2011 konstatavo, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, privalo būti suformuotas detaliuoju planu šio pastato eksploatacijai. Birštono savivaldybės taryba, nepaisydama įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, neteisėtai priėmė Sprendimą Nr. TS-38. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsakė į esminį klausimą, koks planavimo dokumentas šiuo atveju turi būti rengiamas. Teismas, spręsdamas šį ginčą, turi pasisakyti dėl konkretaus teisės akto taikymo, aiškinimo ir teisinio santykių kvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepasisakė dėl taikytinų teisės aktų. Apeliantų nuomone, siekiant suformuoti sklypą prie administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, būtina rengti detalųjį planą pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, ką yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A858-1354/2011. Birštono savivaldybės taryba laikėsi nuomonės, kad pakanka parengti sklypo planą pagal Prilyginimo tvarkos aprašą. Teismas į šį klausimą neatsakė. Analizuojant Teritorijų planavimo įstatymo ir Prilyginimo tvarkos aprašo nuostatas, jose yra skirtumų. Kai keičiama pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimai bei atliekami kiti panašūs veiksmai, pareiškėjų nuomone, turi būti rengiamas detalus planas. Tai, kad Sklype būtina nustatyti minėtus sprendinius, patvirtino Birštono savivaldybės administracija, pasirašydama Sutartį Nr. IS-16, kuria detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Sutartyje Nr. 1S-16 buvo nustatyti šie Sklypo detaliojo planavimo tikslai: sklypo suformavimas prie esamų statinių, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Nors teismas panaikino Sprendimą Nr. TS-38, tačiau neatsakė į pareiškėjų argumentą dėl neteisingai bandomo formuoti žemės sklypo prie pareiškėjams priklausančio pastato. 2011 m. vasario 11 d. pasitarimo Birštono savivaldybėje protokole, Sprendimo Nr. TS-38 aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypas apie administracinį pastatą Birštone, (duomenys neskelbtini), bus formuojamas minimalaus dydžio, trijų metrų atstumu nuo pastato, su servitutiniu privažiavimu iki pastato, parkavimo vietas numatant valstybinėje žemėje. Teismas neatsižvelgė į Atkūrimo įstatymo ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, kad tokiais atvejais formuojami pastato eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, o tai reiškia, kad būtina įvertinti statinių paskirtį, statybos techninius reglamentus, o ne numatyti minimalius atstumus. Teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad Sklypo detalusis planas yra faktiškai parengtas (tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai) ir liko tik jo patvirtinimo procedūra.
2. Nesutikdami su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl Sprendimo Nr. TS-39 panaikinimo, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šio reikalavimo. Skundas teismui buvo grindžiamas aplinkybe, kad aiškinamajame rašte prie šio sprendimo nurodyta, jog automobilių stovėjimo aikštelė bus priskirta prie (duomenys neskelbtini), Birštone esančio administracinio pastato. Apeliantams nesuvokiama kokiu teisiniu pagrindu atsakovas mato galimybę suformuoti minimalų sklypą prie administracinio pastato ir aikštelę automobiliams statyti kitame sklype. Pirmosios instancijos teismas šių skundo argumentų nenagrinėjo.
3.Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė reikalavimus dėl Sprendimo (12.1)-SR-1001 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pratęsti Sutarties Nr. IS-16 ir Sąvado galiojimo terminus, apeliantai akcentuoja, kad šioje byloje iškeltas administracinis ginčas dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pažeidimo bei pareiškėjų teisėtų lūkesčių principo ignoravimo yra susijęs su jau minėta administracine byla Nr.I-124-353/2010, kurioje A. V. A. ginčijo Sutartį Nr IS-16. Būtent šioje byloje Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sustabdė Sutarties Nr. IS-16 galiojimą uždraudžiant pareiškėjams ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti Sklypo detaliojo plano rengimo, derininio bei tvirtinimo procedūras. Ginčas administracinėje byloje Nr. 1-124-353/2010 buvo galutinai išspręstas pareiškėjų naudai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2011 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A858-1354/2011. Kadangi Sutarties Nr. IS-16 galiojimas nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. liepos 25 d. buvo sustabdytas teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai visą šį laikotarpį negalėjo naudotis detaliojo planavimo organizatoriaus teisėmis, todėl minėtas laikotarpis turėtų neįsiskaityti į Sutarties galiojimą. Tokį aiškinimą leidžia CK nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Sutartimi Nr. IS-16 šalys iš esmės susitarė, kad Sutartis turi galioti tris metus. Taigi, esant teismo draudimui ir privalomai ją sustabdžius, sutartis tuo laikotarpiu negalioja. Todėl trejų metų terminas turi būti skaičiuojamas toliau, pratęsiant sutartį. Be to, CK 6.189 straipsnio l dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Apeliantai akcentuoja, kad ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių neturėjo galimybių vykdyti Sutartį Nr. IS-16, todėl joje nurodytas ir įstatymu apibrėžtas trejų metų terminas turi būti pratęstas. Per teisminių ginčų laikotarpį pasikeitė teisinis reguliavimas, kuris nustatė ilgesnį detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutarčių galiojimo terminą (iki 5 metų). Sutartis Nr. IS-16 nebuvo vykdoma dėl teismo laikino draudimo, kuris tęsėsi ilgiau nei trejus metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A858- 1354/2011 konstatavo, kad ginčas susijęs su žemės sklypo suformavimu prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, ir privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sutartį Nr. IS-16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. A858- 1354/2011 priėmimo metu Sutarties Nr. IS-16 galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Dėl šių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos minėtoje administracinėje byloje, bei nurodytos pareiškėjų skundo argumentuose, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, į jas neatsižvelgė, tuo pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Apeliantai taip pat remiasi CK 6.204 straipsnio nuostatomis dėl teismo teisės pratęsti sutarties galiojimą. Šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo. Apeliantų nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas.
4. Apibendrindami apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl skunde išdėstytų teisės pažeidimų, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai pritaikė materialinės tesiės normas, priimtas sprendimas yra be motyvų. Byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau siekiant išvengti proceso užvilkinimo, prašo išspręsti bylą iš esmės.
Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. teismo posėdyje dėl pareiškėjų iškelto ginčo laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme. Paaiškino, kad vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje, Birštone, kurioje Sprendimu Nr.TS-39 pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų aikštelės įrengimui, nepatenka į žemės savininko V. L. nuosavybės teise valdytos žemės ribas, į jo žemės ribas patenka pareiškėjams priklausantis administracinis pastatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė panaikinti Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr.38, kuriuo nuspręsta leisti rengti Birštono savivaldybės administracijai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir tos pačios dienos Sprendimą Nr. TS-39, kuriuo pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal pridedamą schemą. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (12.1)-SR-1001, kuriuo atsisakyta pratęsti 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16, ir įpareigoti atsakovą pratęsti šios Sutarties bei planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti terminus.
Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pareiškėjai yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, savininkai, žemės sklypas pastato eksploatavimui nėra suformuotas ir turi būti formuojamas. Pagal pateiktus į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašus šiuo adresu yra įregistruoti du nekilnojamieji daiktai (administracinės paskirties pastatas, kurio bendras plotas 121, 38 kv.m. ir kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (kiemo aikštelė)) bei pareiškėjų nuosavybės teisės (po ½) į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Teismas taip pat nustatė, kad minėtas administracinis pastatas yra buvusio savininko V. L. nuosavybės teise valdytoje žemėje, į kurią paveldėtojai A. V. A. nagrinėjamam ginčui aktualioje teritorijoje nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsni nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.
ABTĮ 143 straipsnis nustato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Pagal šio įstatymo 142 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, formaliai atitinka ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą sprendimo panaikinimo pagrindą, o argumentai, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies bei 86 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegijai yra pagrindas tikrinti, ar nėra pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Įstatymas nustato, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1 d.) ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į kiekvieną pareiškėjų motyvą, savaime negali būti pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nagrinėjamoje byloje iškeltam ginčui reikšmingų aplinkybių, tuo pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimą, numatantį, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, sprendimo nepagrindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 4 dalis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje išspręsti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl Sprendimų Nr. TS-38 ir Nr. TS-39 panaikinimo, nustatyta, kad teismas vertino tik skundžiamus aktus (I t., 17,18 b.l.), tačiau nevertino įrodymų, susijusių su šių Sprendimų priėmimu (aiškinamųjų raštų su priedais, 2011 m. vasario 11 d. pasitarimo pas Birštono savivaldybės merę protokolo), taip pat nevertino kitų įrodymų (pagal Sutartį Nr. IS-16 atliktų detaliojo planavimo procedūrų dokumentų), nors iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad jie buvo tiriami. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, turi būti nurodyti sprendimo motyvuojamojoje dalyje (ABTĮ 87 str. 4 d. ). Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Dėl aptartų procesinių normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Bylai svarbių aplinkybių nustatymą ir įrodymų, kurie nebuvo ištirti įvertinti pirmosios instancijose teisme, tyrimą bei vertinimą perkėlus į apeliacinės instancijos teismą ir tokiu būdu išsprendus ginčą iš esmės būtų pažeista bylos proceso šalių teisė į apeliaciją.
Iš pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje iškeltą ginčą ir atsakovams pareikštus reikalavimus siejo su tuo, jog dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jų valios, jie negalėjo visa apimtimi pasinaudoti detaliojo planavimo organizatoriaus teisėmis ir pareigomis pagal 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16 per Sutartyje nustatytą 3 metų terminą. Objektyviomis kliūtimis pareiškėjai nurodė faktus, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. A. ieškinį, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytas Sutarties Nr. IS-16 galiojimas ir uždrausta R. S. ir G. S. (atsakovams) ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras. Pareiškėjai taip pat rėmėsi įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A858- 1354/2011, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą (administracinė byla Nr.I-124-353/2010), kuriuo A. V. A. (pareiškėjos minėtoje byloje) skundas dėl Sutarties Nr. IS-16 panaikinimo buvo atmestas, nustatytomis aplinkybėmis, kad būtina parengti detalųjį planą prie pareiškėjams priklausančio administracinio pastato, paaiškindami, jog Sutartį Nr. IS-16 jie įvykdė iš dalies - parengė detalųjį planą ir liko tik jo patvirtinimo etapas, todėl pasibaigus ginčui dėl Sutarties Nr. IS-16 Sklypo detalaus planavimo procedūros turi būti tęsiamos ir dėl to kreipėsi į atsakovą, prašydami pratęsti Sutarties galiojimą.
Apeliantų argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo fakto, šių priemonių rūšies ir masto patvirtina 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-785/644/2008 (I t., 15-16 b.l.), kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos sprendžiant ieškovės A. V. A. prašymą vieno iš pareikštų reikalavimų (dėl Sutarties IS-16 panaikinimo) užtikrinimui. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties Nr. A858- 1354/2011, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimas (administracinė byla Nr.I-124-353/2010) paliktas nepakeistas, matyti, kad šiais procesiniais sprendimais baigėsi ginčas pagal pareiškėjos A. V. A. skundą (atsakovai Birštono savivaldybės administracija, G. S. ir R. S.) dėl Sutarties Nr.IS-16 panaikinimo. Šioje byloje, be kita ko, buvo išnagrinėtas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją suformuoti ne didesnį kaip 0,039 ha žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, šiam pastatui eksploatuoti. Šiuos pareiškėjos reikalavimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, kai kurie faktai, kurie nustatyti minėtoje administracinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A858- 1354/2011), nagrinėjamoje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. liepos 25 d. nutartyje dėl Sutarties Nr. IS-16 sudarymo nustatė, kad ši Sutartis sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nutartyje nurodyta, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatacijai. Tokio sklypo suformavimas būtinas ne tik pastato eksploatacijai, bet ir sudarytų prielaidas nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės ribas, taigi tokio sklypo suformavimas yra viena iš prielaidų realizuoti pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje. Šioje nutartyje, be kita ko, nustatytas į bylą pateiktais įrodymais pagrįstas faktas, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo planavimo procedūros pradėtos, t.y. parengtas detaliojo plano projektas ir 2008 m.lapkričio 12 d pateiktas viešam svarstymui, tačiau Sklypo detaliojo planavimo procesas nėra baigtas. Toje pačioje nutartyje dėl apeliantės reikalavimo įpareigoti atsakovą Birštono savivaldybės administraciją suformuoti prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, ne didesnį kaip 0,039 ha žemės sklypą kaip būtiną šiam pastatui eksploatuoti, teisėjų kolegija dar kartą akcentavo, jog žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo planavimo procesas nėra baigtas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, be kita ko, Detaliųjų planų rengimo taisyklės aiškiai apibrėžia detaliojo planavimo proceso procedūrinius aspektus, jame dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, jų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdus, taip pat atitinkamų viešojo administravimo subjektų, įskaitant savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus teises ir pareigas šio proceso metu, įskaitant ir pareigą tvirtinti parengtus detaliuosius planus (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis). Todėl aptariamu atveju nėra teisinio pagrindo ir faktinio poreikio teismui perimti tam tikrų viešojo administravimo subjektų pareigų vykdymą ir atlikti veiksmus, kurių vykdymas pavestas būtent minėtiems viešojo administravimo subjektams (žr. LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A858- 1354/2011).
Nagrinėjamam administraciniam ginčui, be kita ko, yra reikšmingas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytas faktas, kad Sklypo detaliojo plano rengimo procesas pagal Sutartį Nr. IS-16 buvo pradėtas ir atlikta dalis Teritorijų planavimo įstatyme bei Detaliųjų planų rengimo taisyklėse numatytų detaliojo plano rengimo procedūrų ir kad šias procedūras atliko pareiškėjai (detaliojo planavimo organizatoriai). Iš nagrinėjamoje byloje esančios Sklypo detaliojo plano rengimo medžiagos matyti, kad detaliojo planavimo organizatoriai 2008 m. lapkričio 12 d. spaudoje informavo visuomenę apie parengtą Sklypo detalųjį planą, pakvietė susipažinti su projektu, pateikti pastabas, informavo, jog 2008 m. gruodžio 10 d. vyks viešas susirinkimas (I t., 121 b.l.). Įvykių chronologinė seka patvirtina, kad šioje stadijoje Sklypo detaliojo planavimo procedūros sustojo, kadangi Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje patenkino ieškovės A. V. A. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė Sutarties Nr. IS-16 galiojimą ir uždraudė detaliojo planavimo organizatoriams ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti Sklypo detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras. Šioje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas nenurodytas, taigi pareiškėjų argumentai, kad draudimai galiojo iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo (2011 m. liepos 25 d.) yra pagrįsti.
Pasibaigus ginčams teismuose dėl Sutarties Nr. IS-16 ir įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais nustatyta, kad ši Sutartis sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjai pageidauja tęsti Sklypo detaliojo planavimo procedūras, todėl nagrinėjamoje byloje apskundė atsakovų sprendimus Nr. TS-38, Nr. TS-39, Nr. (12.1)-SR-1001, kurie, pareiškėjų nuomone, jiems užkerta kelią tęsti detaliojo planavimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir su jo įgyvendinimus susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, turėjo nustatyti, ar galimas detaliojo planavimo procedūrų, kurias pareiškėjai (detaliojo planavimo organizatoriai) atliko pagal Sutartį Nr. IS-16, tęstinumas. Tik tuo atveju, jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, gali būti konstatuota, kad pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatacijai, reikalingo sklypo planavimo procedūros gali būti pradėtos iš naujo ir priimti atitinkami jas atlikti leidžiantys administraciniai aktai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nors jos pagal nagrinėjamoje byloje iškelto ginčo ribas yra esminės. Tik atsakius į klausimą, ar nagrinėjamo ginčo atveju galimas Sklypo detaliojo planavimo procedūrų tęstinumas, gali būti atliktas Sprendimų Nr. TS-38, Nr. TS-39 pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą vertino neišsiaiškinęs ir nenustatęs, ar galimas Sklypo detaliojo planavimo procedūrų tęstinumas, vien dėl šios priežasties skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir turi būti panaikinti perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą taip pat nustatė, kad nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimą dėl Sprendimo Nr. TS-38 panaikinimo pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimu (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr.XI-619) buvo pakeistas šio įstatymo 21 straipsnis nustatant atvejus, kuriais miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų - esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai (TPĮ 21 str. 3 d.1 p.). Šie Teritorijų planavimo įstatymu nustatyti įgaliojimai savivaldybei (institucijai) yra papildomi, todėl patenka į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies reguliavimo sritį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės administratoriui yra suteikti įgaliojimai tvirtinti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (TPĮ 21 str.3 d.1 p.). Naikinti Sprendimą Nr. TS-38 kaip priimtą nekompetentingo subjekto nebuvo pagrindo. Už Laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą atsakomybę numato Civilinio proceso kodekso normos.
Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo Nr. (12.1)-SR-1001 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pratęsti Sutarties Nr. IS-16 galiojimą, pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėjas dėl Sutarties pratęsimo kreipėsi pasibaigus jos galiojimo terminui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų byloje pateiktų reikalavimų kontekste nevertino nagrinėjama ginčui reikšmingos aplinkybės, kad 2008 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi dėl Sutarties Nr. IS-16 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo tiek pareiškėjams, tiek atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties Nr. IS-16 galiojimo klausimas būtų aktualus tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Sklypo detaliojo planavimo procedūrų tęstinumas yra galimas. Todėl tuo atveju, jei nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nustatytų, kad Sklypo detaliojo planavimo procedūrų tęstinumas yra galimas, atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio, Aprašo 22 punkto bei kitų teisės aktų normas, turėtų atitinkamai nuspręsti ir pasisakyti dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, įgytų pagal Sutartį Nr. IS-16, tačiau nuo 2008 m. gruodžio 8 d. sustabdytų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tęstinumo. Šioje dalyje teismo sprendimas taip pat nepagrįstas ir naikintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjų reikalavimas pratęsti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti yra susijęs su reikalavimų dėl Sutarties Nr. IS-16 išsprendimu, todėl panaikinus teismo sprendimo dalį dėl šių reikalavimų, naikinama ir sprendimo dalis dėl Sąvado. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, ar pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą, kreipėsi į atsakovą dėl Sąvado galiojimo pratęsimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d., 2 d.5 p. 143 str.), todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str.1 d.4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Romanas Klišauskas