Administracinė byla Nr. eTA-1003-575/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00423-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Z. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovui Z. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Z. L. (toliau – ir atsakovas) 130,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos Savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.
3. Atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad minėtu adresu registruotas vieno aukšto vieno buto gyvenamasis namas, kurio 63/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui. Įvardijamas nekilnojamasis daiktas kiekvienos jo dalies savininko naudojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, todėl yra du atskiri vietinės rinkliavos mokėtojai. Nekilnojamojo turto objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – viena namų valda kaime. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Pareiškėjo duomenimis, atsakovas vietinės rinkliavos už 2017–2019 metus jam nesumokėjo.
4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara” prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo Z. L. pareiškėjui 130,80 Eur vietinės rinkliavos.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.
7. Aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
8. Spręsdamas dėl vietinės rinkliavos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurio buvo nustatyta, jog 63/100 nekilnojamojo turto objekto dalys, adresu (duomenys neskelbtini) (išrašo 2.1 ir 4.2 punktai), nuosavybės teise priklauso Z. L.. Ginčo, kad nekilnojamojo daikto dalys yra naudojamos kaip atskiri objektai ir nekilnojamojo daikto dalių savininkai yra atskiri vietinės rinkliavos mokėtojai, teismo vertinimu, nekilo.
9. Teismas apžvelgė Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 22 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris nustato, kokius duomenis ir kada reikia pateikti, jei nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaruoja, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui.
10. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Nebuvo ir duomenų, kurie patvirtintų, kad įvardijamu laikotarpiu nebuvo sukuriamos atliekos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.
11. Teismas pažymėjo, kad kartu su pareiškėjo prašymu pateikta atsakovo 2017 m. sausio 2 d. prašymas- sąžiningumo deklaracija buvo teikiama prašant atleisti nuo vietinės rinkliavos už kitą laikotarpį – šis prašymas buvo vertinamas ir dėl jo pasisakyta nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-2716-342/2018 ir pirmosios instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismo. Teismo vertinimu, atsakovas neteikė jokių duomenų, jog kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, teismas nenustatė pagrindo nepriteisti iš atsakovo paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą už 2017–2019 metus.
12. Vadovaudamasis Nuostatais ir išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė visą prašomą sumą – 130,80 Eur.
III.
13. Atsakovas Z. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas taip pat prašo bylos medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas jam jokių paslaugų neteikia. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pareiškėjo įrodymų, kiek atsakovas sunaudoja elektros energijos. Atsakovas tvirtina, kad elektrą naudoja tik signalizacija, per teismo minimą laikotarpį jis sunaudojo po 136,333 kWh, t. y. Nuostatų nepažeidė. Atsakovas negyvena ginčui aktualiame nekilnojamojo turto objekte, o per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. jis sunaudojo tik 63 kWh elektros energijos.
15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ 2020 m. rugsėjo 7 d. raštus apie 2017–2019 metais suvartotą elektros energiją atsakovo nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, nes jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes tai yra teisės aktais apibrėžta pareiga. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nemokėjo vietinės rinkliavos, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinusių, kad jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas, t. y. nesikreipė į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už ginčui aktualų nekilnojamojo turto objektą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, ir tinkamai vertino bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 130,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą iš atsakovo Z. L..
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara” prašymą tenkino. Atsakovas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės tvirtindamas, kad jis nekilnojamojo turto objekte negyvena, ką patvirtina sunaudotas elektros energijos kiekis. Teismas šių įrodymų nepareikalavo iš VšĮ „Gargždų švara“.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.). Nuostatų 5.6 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (t. y. vietinė rinkliava) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. įsigaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (keisti Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T11-134, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216), kuriuose vietinės rinkliavos sąvoka išliko nepakitusi. Ir nuo 2017 metų, ir vėliau įsigaliojusių Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.
24. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (dalis gyvenamojo namo), esantis (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Minėta aplinkybė lemia, kad atsakovas Nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Nustatęs, kad atsakovas vietinės rinkliavos nėra sumokėjęs, nėra Nuostatų nustatyta tvarka atleistas nuo šios rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė dėl šių aplinkybių susidariusią skolą iš atsakovo.
25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas, kad jis privalėjo mokėti vietinę rinkliavą 2017–2019 metais, nepateikė jokių duomenų, kad jis Nuostatų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiu. Apeliacinio skundo deklaratyvus teiginys, kad pareiškėjas jam jokių paslaugų neteikia, nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar ginčo laikotarpiu atsakovas buvo (nebuvo) atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip teisingai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad vietinės rinkliavos mokėtojas yra kompetentingo subjekto atleistas (visiškai ar iš dalies) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, turi įrodyti vietinės rinkliavos mokėtojas (šiuo atveju – atsakovas (ABTĮ 56 str. 5 d.)).
27. Dėl abiejų ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir su pareiškėjo, ir su atsakovo pateiktais įrodymais, pažymi, kad pareiškėjo dalis pateiktų duomenų jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ginčo šalių pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad juose nurodyti duomenys (dėl atsakovo informavimo apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, taip pat dėl atsakovo suvartotos elektros energijos ginčui aktualiame nekilnojamojo turto objekte) egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šiam teismui galėjo būti pateikti.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą dėl pareiškėjo veiksmų perduoti prokuratūrai. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir / ar apeliacinės instancijų teismuose metu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, todėl nėra pagrindo apie neteisėtus veiksmus / neveikimą, turinčius nusikalstamų veiksmų požymių, pranešti prokuratūrai (ABTĮ 111 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Z. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius