Civilinė byla Nr. 2S-2550-480/2014
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01133-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.2; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1369-805/2014 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl daikto valdymo pažeidimo panaikinimo – iškeldinimo iš patalpų,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti valdymo pažeidimą - iškeldinti atsakovą V. V. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei L. S. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčo dalyką ir pagrindą kildina tik iš valdymo pažeidimo teisinių santykių ir prioritetą skiria savininko teisių apsaugai, tačiau iš ieškinio turinio spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str. 1 d.). Todėl, norėdama nutraukti su atsakovu sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, ieškovė turėjo įspėti apie tai atsakovą prieš tris mėnesius, tačiau toks įspėjimas byloje pateiktas. Pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui). Laikytina, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti. Tokie duomenys prie ieškinio nepateikti, vertinant tai, kad ieškovė, esant įstatymo numatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių, teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė L. S. atskiruoju skundu (b. l. 19-20) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškinį. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nes nei žodinė, nei rašytinė panaudos sutartis nesudaryta. Atsakovas gyvena apeliantės nuosavybėje be jos leidimo bei sutikimo, jis net neklausė, ar gali jos namuose pasilikti ir toliau gyventi. Apeliantė daug kartų, žodžiu yra prašiusi atsakovo išsikelti iš jos namų, nes jis trukdo jai tinkamai naudotis savo nuosavybe. Apeliantė negali teismui pateikti rašytinių įrodymų apie jos žodinius prašymus, o atsakovas ignoruoja bet kokį jam laiškų įteikimą ir atsisako juos priimti.
2. Teismas skundžiamojoje nutartyje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimu civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, tačiau minėtoje byloje buvo pasisakoma dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Tačiau ieškovės ir atsakovo nesieja nei prievoliniai, nei nuomos santykiai. Savo ieškinyje, kaip ir numatoma ieškinio turiniui keliamiems reikalavimams, apeliantė nurodė, kad esant įstatymo nustatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neparašys į ieškinį atsiliepimų ir nedalyvaus teisme.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti valdymo pažeidimą - iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su visais jam priklausančiais daiktais, taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė nekilnojamojo turto nuosavybę pagrindžiančius dokumentus. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Iš ieškovės ieškinio reikalavimo ir turinio matyti, kad ieškovė ieškinį reiškia, siekdama pašalinti jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, valdymo teisės pažeidimą (CK 4.98 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111-115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl, norėdama nutraukti su atsakovu sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, ieškovė turėjo įspėti apie tai atsakovą prieš tris mėnesius, tačiau toks įspėjimas byloje pateiktas. Ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl tik bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, gali spręsti dėl taikytinų ginčo santykiams teisės normų. Aplinkybes dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesines normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėja Albina Rimdeikaitė