Civilinė byla Nr. e2-1322-640/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00379-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovei A. K.,

atsakovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupijos Grigiškių Šventosios Dvasios parapija.

        Teismas,

nustatė:

1.       Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferogama“ (toliau – UAB „Ferogama“ ir įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jos naudai priteisti iš atsakovo J. V. 372 643,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas J. V.. Atšaukus atsakovą iš ieškovės direktoriaus pareigų buvo peržiūrėti ieškovės dokumentai, sandoriai, banko sąskaitų išrašai ir nustatyti įtartini, neteisėti sandoriai bei finansinės operacijos, kurių pagrindu atsakovo ar kitų asmenų žinion buvo perduotas / perleistas ieškovės turtas bei ieškovei padaryta didelė turtinė žala. Dėl atsakovo (kaip buvusio bendrovės vadovo) veiksmų – neteisėtai, be bendrovės dalyvių žinios bei sutikimo, nusistatant ir išsimokant sau, kaip bendrovės vadovui, didesnį atlyginimą nei buvo numatyta darbo sutartyje; nuosavybės teise įsigyjant bendrovės automobilį ir neteisėtai atleidžiant nuo paskolos dalies grąžinimo trečiąjį asmenį Grigiškių Šventosios Dvasios parapiją (toliau – ir trečiasis asmuo, Parapija), ieškovei buvo padaryta 372 643,12 Eur žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. 

2.       Pradinė ieškovė paaiškino, kad bendrovės su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos darbo sutarties 3 papunktyje buvo numatytas 952,70 Eur (3 289,47 Lt) atsakovo mėnesinis darbo užmokestis; 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovės akcininkų sprendimu atsakovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, jo darbo užmokestis nebuvo pakeistas; 2015 m. sausio 1 d. atsakovas vienasmeniškai priėmė įsakymą, kuriuo nurodė jam, kaip bendrovės vadovui, mokėti 2 700 Eur darbo užmokestį ir kaip bendrovės vadovas su savimi sudarė priedą prie darbo sutarties Nr. 13; 2017 m. sausio 1 d. atsakovas priėmė įsakymą mokėti sau, kaip vadovui, 3 950 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir toks darbo užmokestis jam buvo mokamas 2017–2018 m. Nuo 2019 m. atsakovui buvo mokamas 6 610 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2020 m. – 7 450 Eur darbo užmokestis. Atsakovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2020 m. gruodžio 8 d., o iš darbo bendrovėje atleistas 2021 m. balandžio 1 d. Visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimų dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, o atsakovas bendrovės vadovo darbo užmokestį pasididino neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies ir bendrovės įstatų nuostatas. Jei atsakovas nebūtų savavališkai, be teisinio pagrindo pasididinęs atlyginimo, jam iš viso darbo bendrovėje laikotarpiu būtų išmokėtas 71 452,50 Eur darbo užmokestis, tačiau, atsakovui neteisėtai pasididinus darbo užmokestį, jam faktiškai buvo išmokėta 330 297,70 Eur. Tokiu būdu atsakovui neteisėtai pasididinus ir išsimokėjus darbo užmokestį, atsakovas padarė bendrovei 258 845,20 Eur žalą.

3.       Pradiniame ieškinyje nurodyta, kad bendrovė 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurį, atsakovo sprendimu, bendrovė lizingo sutartimi išpirko už 53 797,92 Eur. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur buvo parduotas atsakovui, kurį, gavęs UAB „Valunta“ įgaliojimą sutvarkyti registracijos dokumentus, atsakovas įregistravo nuosavybės teise savo vardu, tačiau bendrovė pinigų už perleistą automobilį negavo, nes atsakovas nurodytos sąskaitos neapmokėjo, dėl to ieškovė patyrė 53 797,92 Eur žalą. Bendrovėje nėra duomenų, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų informuotas apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą atsakovui, nėra duomenų, jog visuotinis akcininkų susirinkimas būtų priėmęs sprendimą tokį turtą perduoti atsakovui. Be to, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio kaina buvo beveik dvigubai mažesnė nei tikroji automobilio vertė. Tokie atsakovo veiksmai bendrovės sąskaita įgyjant nuosavybės teise automobilį laikytini jo, kaip vadovo, fiduciarinių bei lojalumo pareigų pažeidimu.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi pradinė ieškovė buvo pakeista jos teisių perėmėja A. K..

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „Ferogama“ (procesinių teisių perėmėja A. K.) ieškinio reikalavimai atsakovui J. V. dėl 258 845,20 Eur žalos ir 60 000 Eur žalos priteisimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą, šią ieškinio dalį patenkino: ieškovei UAB „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjai A. K. priteisė iš atsakovo J. V. 318 845,20 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 318 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjos A. K. ieškinio reikalavimas atsakovui J. V. dėl 53 797,92 Eur žalos priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       2024 m. gruodžio 20 d. pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo 27 287,00 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai, be UAB „Ferogama“ dalyvių sutikimo ir žinios, UAB „Ferogama“ sąskaita įgijo nuosavybės teisę į UAB „Ferogama“ turtą – automobilį BMW X3. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. FER004366 pagrindu už 27 287,00 Eur sumą tariamai buvo parduotas atsakovui, kuris automobilį registravo savo vardu, tačiau UAB „Ferogama“ niekada šių piniginių lėšų negavo, minėtos sąskaitos atsakovas neapmokėjo, todėl atsakovas įpareigotinas atlyginti žalą. Iki šiol byloje buvo įrodinėjama, kad atsakovas turi atlyginti žalą, kurią sudaro Automobilio įsigijimo vertė – 53 797,92 Eur. Ieškovė nurodo, kad prašo iš atsakovo priteisti ne 53 797,92 Eur, o 27 287 Eur, todėl pareiškimu sumažino savo reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad iš UAB „Ferogama“ 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitos faktūros Nr. FER004366, matyti, jog susitarimo šalys (atsakovas ir UAB „Ferogama“) susitarė automobilį įvertinti 27 287,00 Eur suma ir už šią sumą atsakovui parduoti. Taigi pats atsakovas, kaip pirkėjas, o UAB „Ferogama“, atstovaujama atsakovo, kaip pardavėjas, vertino, kad automobilio rinkos kaina 2019 m. balandžio 12 d. sudarė būtent 27 287 Eur. Nors automobilis tariamai buvo parduotas atsakovui, kurį šis registravo savo vardu, tačiau UAB „Ferogama“ niekada šių pinigų negavo, minėtos sąskaitos atsakovas neapmokėjo. Automobilis tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 12 d., buvo registruotas atsakovo vardu, vadinasi UAB „Ferogama“, kurios teises perėmė ieškovė, neteko turto, kurio vertė 2019 m. balandžio 12 d. sudarė 27 287,00 Eur.

8.       Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog automobilis BMW buvo įgytas 2016 m. gegužės 31 d. įmonės „Ferogama“ veikloje už 53 797,92 Eur (2016 m. gegužės 31 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. ATPBX3). Automobilis 3 metus naudotas įmonės poreikiais ir tik 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FER004366 perleistas nuosavybės teise atsakovui. 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros suma – 27 287 Eur. Savo laiku automobilio atsakovui neatlygintinai nuosavybėn perleidimo pagrindas buvo UAB „Ferogama“ akcininko UAB „Karpis“, atstovauto R. K., 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, nuspręsta atsakovui kaip premiją skirti ginčo automobilį. Šį akcininko 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-486-450/2024 laikė nepatikimu įrodymu, dėl ko byloje juo nesivadovavo. Atsakovas teigia, kad neteisingai ieškovė nurodo, jog neva 2019 m. balandžio PVM sąskaita faktūra Nr. FER004366 galima vadovautis kaip dokumentu, įrodančiu automobilio BMW vertę, nes šią vertę šia sąskaita yra pripažinęs atsakovas. Atsakovas paaiškino, kad šioje sąskaitoje faktūroje nėra atsakovo parašo (yra tik UAB „Ferogama“ vyr. finansininkės). Taigi, šiuo aspektu atsakovas nėra pripažinęs jokios neva padarytos žalos dydžio. Neteisingas ieškovės motyvas, jog neva atsakovas, kaip pirkėjas, ir UAB „Ferogama“, kaip pardavėjas, vertino, kad automobilio BMW rinkos kaina 2019 m. balandžio 12 d. sudarė 27 287 Eur sumą. Minėta sąskaita faktūra nėra tuo metu buvusios atitinkamos būklės ginčo automobilio rinkos kainos įvertinimas, nes tuo metu sąskaitoje nebuvo siekta atspindėti automobilio tikrosios rinkos kainos, kadangi tuo metu buvo manyta, jog automobilis atsakovui yra perleidžiamas neatlygintai.

9.       Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktu, kuris numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais, bei atitinkamai nepagrįstai teigia, jog 2019 m. balandžio 12 d. sąskaita faktūra atsakovas ir UAB „Ferogama“ neva pripažino, jog automobilio BMW vertė yra 27 287 Eur. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 12 d. sąskaita faktūra Nr. FER004366 iš esmės negali būti vertinama kaip fakto dėl žalos dydžio pripažinimas, kuriuo atsakovas neva pripažino žalos dydį. Atsakovo faktų pripažinimas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą galimas tik civilinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo metu atsakovo aiškiai išreikštu ir apibrėžtu pripažinimu, kuriam taikomos kasacinio išaiškintos atitinkamos sąlygos, be to, pripažinimas vėliau gali būti paneigtas. Atsakovo faktų pripažinimas negali būti grindžiamas menamais pripažinimais iki civilinio proceso pradžios sudarytuose dokumentuose, kurie atsakovo net nėra pasirašyti. Šiuo atveju atsakovas nepripažįsta (atsisako pripažinti) ieškovės pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir nepripažįsta (atsisako pripažinti) šiuo reikalavimu įrodinėjamų faktų. CPK 182 straipsnio 5 punktu šiuo atveju negali būti taikytinas, o žalos dydį pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles privalo įrodyti asmuo, kuris tokį reikalavimą pareiškė, t. y. ieškovė. Reikalaujamam žalos dydžiui priteisti objektyvių bylos duomenų nėra, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo turėtų būti atmestas kaip neįrodytas.

10.       Atsakovas taip pat nesutinka su visų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš jo, nes ieškovei sumažinus reikalavimus, kas iš esmės yra ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas, negali būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo ir nepagrįsto dydžio, todėl turėtų būti gerokai mažintinos. Sprendžiant dėl prašomų iš atsakovo priteisti iš viso net 23 418,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 3 770 Eur sudaro žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 3 770 Eur žyminis mokestis už ieškovės apeliacinio skundo pareiškimą, manytina, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos šios konkrečios bylos atveju neatitinka pagrįstumo kriterijaus ir todėl tokio dydžio išlaidos neturėtų būti priteistos iš atsakovo. Vertina tai, kad byloje taikytas žalos atlyginimo teisės institutas, kuris yra plačiai ir dažnai taikomas daugelyje bylų, byla teisės taikymo požiūriu nėra sudėtinga, joje nekilo specialių žinių reikalingumo poreikis, nekilo teisinių paslaugų kompleksiškumo poreikis, byloje nebuvo sprendžiami kokie nors nauji teisės požiūriu klausimai, taip pat byloje nekilo poreikis išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, o byloje atstovų darbo laiko sąnaudos nebuvo niekuo išskirtinės. Teismas neturėtų toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo ir turėtų įvertinti, ar realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal ieškovės pateiktus duomenis iš viso šių paaiškinimų pateikimo momentu sudaro net 23 418,80 Eur sumą, atitinka pagrįstumo kriterijų, bei tik pagrįstumo kriterijaus apimtyje turėtų spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11.       Trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupijos Grigiškių Šventosios Dvasios parapija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo spręsti jį teismo nuožiūra ir jam nedalyvaujant, nes reikalavimai nėra susiję su trečiuoju asmeniu.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintus reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Nurodė, kad žalos dydį įrodo byloje apteikta sąskaita faktūra, paties atsakovo ir įmonės buhalterės parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat sąskaitoje nurodyta suma atitinka tuo metu buvusią automobilio išperkamąją vertę pagal lizingo sutartį.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilį iš įmonės gavo kaip dovaną. Kodėl tokiu būdu dovana buvo įforminta negali nurodyti. Paaiškino, kad pati buhalterė taip išrašė sąskaitą faktūra savo iniciatyva, o ne jo nurodymu. Sąskaitoje faktūroje nurodyta vertė neatitiko tikrosios automobilio vertės, nes vertė buvo mažesnė.

14.       Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja I. G., kuri nurodė, kad pažįsta atsakovą, atsakovas J. V. buvo UAB „Ferogama“ direktorius. Nurodė, kad ji dirbo UAB „Ferogama“ buhaltere. Ji paaiškino, kad sąskaita faktūra dėl automobilio pardavimo parengta atsakovo iniciatyva, kuri į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Byloje nustatyta, kad UAB „Ferogama“ 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. ATBBX3_MoS16-1704, pagal kurią bendrovė iš UAB „Krasta Auto Vilnius“ už 53 797,92 Eur įsigijo automobilį BMW xDrive20d. 2016 m. birželio 9 d. UAB „Ferogama“ su UAB „Valunta“ sudarė automobilio lizingo sutartį Nr. JA-2016-06-09-01. 2019 m. kovo 28 d. UAB „Valunta“ patvirtino, kad bendrovė tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, todėl lizingo sutartis laikyta pasibaigusia. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur buvo parduotas atsakovui, kurį atsakovas įregistravo savo vardu. Pinigų už automobilį pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas bendrovei nesumokėjo.

16.       Byloje pateikta 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“, atstovaujamos R. K., sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad akcininkė priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: (1) atsižvelgdama į UAB „Ferogama“ vadovo J. V. veiklos rodiklius, patvirtinti anksčiau priimtus žodinius sprendimus ir patvirtinti J. V. darbo užmokestį: (1.1) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 700 Eur; (1.2) nuo 2017 m. sausio 1 d. – 3 950 Eur; (1.3) nuo 2019 m. sausio 1 d. – nuo 6 610 Eur iki 7 450 Eur; (2) įpareigoti UAB „Ferogama“ vadovą J. V. suteikti 100 000 Eur paramą (paskolos forma) Parapijai bažnyčios statybai; jei Parapija bažnyčios sienoje įrašys, kad R. K. yra šios bažnyčios mecenatas, 60 proc. paskolos sumos skirti Parapijai kaip paramą (atsisakant paskolos grąžinimo); suteikti J. V. įgaliojimą veikti UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ vardu vykdant šį pavedimą; (3) konstatuota, kad dėl J. V. darbo UAB „Ferogama“ vadovu bendrovės turtas padidėjo nuo 2013 m. iki 2018 m. daugiau kaip 1 500 000 Eur; įvertinant J. V. indėlį, premijuoti J. V., suteikiant jam teisę automobilį BMW xDrive20d registruoti asmeninės nuosavybės teise J. V. vardu, kai šis automobilis bus baigtas išpirkti iš UAB „Valunta“.

17.       Pradinė ieškovė UAB „Ferogama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jos naudai priteisti iš atsakovo J. V. 372 643,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti žala ieškovės teigimu buvo kilusi ir dėl to, kad perleidus įmonės automobilį atsakovui, pastarasis pinigų už jį įmonei neperdavė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo atmetęs reikalavimus dėl žalos priteisimo, tačiau apskundus sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas savo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „Ferogama“ (procesinių teisių perėmėja A. K.) ieškinio reikalavimai atsakovui J. V. dėl 258 845,20 Eur žalos ir 60 000 Eur žalos priteisimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą, šią ieškinio dalį patenkino: ieškovei UAB „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjai A. K. priteisė iš atsakovo J. V. 318 845,20 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 318 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjos A. K. ieškinio reikalavimas atsakovui J. V. dėl 53 797,92 Eur žalos priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18.       Taigi nagrinėjimo dalyką sudaro žalos, kuri kilo dėl perleisto įmonės automobilio, iš buvusio bendrovės vadovo priteisimas ieškovei (įmonės teisių perėmėjai).

Dėl sąlygų bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87

20.       Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

21.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

22.       Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41, 42, 45 punktai).

23.       Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamo su įmonės automobilio, kaip premijos už nuopelnus bendrovei ir jos akcininkei, įregistravimo atsakovo vardu.

Dėl padarytos žalos, neatlygintinai įgyjant bendrovės automobilį, dydžio nustatymo

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Ferogama“ vadovu ir neatlygintinai įgydamas nuosavybės teisę į bendrovei priklausiusį automobilį, neteisėtai juridinio asmens turtą panaudojo savo asmeninei naudai. 

25.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad automobilis iš įmonės buvo gautas kaip dovana, ką patvirtina įmonės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas, dėl to fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu nepažeidė.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šiuo klausimu savo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendime jau yra pasisakęs, kad minėtas įmonės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendime yra nurodyta: „ Dėl šio sprendimo 72–81 punktuose nurodytų motyvų teisėjų kolegijai nusprendus, kad bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija nelaikytina patikimu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu akcininkės valią, be kita ko, ir dėl atsakovo premijavimo, jam nuosavybės teise suteikiant bendrovės automobilį, taip pat be paties atsakovo paaiškinimų ir minėto nepatikimo rašytinio įrodymo – bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos, byloje nesant nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti akcininkės valią (sprendimą) dėl atsakovo premijavimo, suteikiant jam bendrovės automobilį, nustačius, jog bendrovė 2017 m.–2019 m. veikė nuostolingai, o 2020 m. turėjo tik nedidelį pelną, taip pat nesant byloje duomenų, jog J. V. vadovaujant UAB „Ferogama“, šio juridinio asmens turtas būtų padidėjęs ar finansiniai rodikliai būtų itin geri, darytina išvada, kad atsakovas savo vardu įregistruodamas bendrovės automobilį pažeidė fiduciarines pareigas, be kita ko, ir lojalumo pareigą. Nors atsakovas nurodo, kad automobilį kaip premiją UAB „Karpis“ atstovas R. K. jam suteikė už nuopelnus ne tik UAB „Ferogama“, bet ir UAB „Karpis“ įmonių grupei, tačiau tokių savo nuopelnus nurodytai įmonių grupei jo vadovavimo bendrovei metu nedetalizuoja ir nenurodo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaaiškino, kodėl akcininkė sprendimą suteikti jam premiją priėmė tik 2018 m., kai pateikto sprendimo kopijoje nurodoma, jog premija atsakovui skiriama už jo nuopelnus 2013 m.–2018 m. laikotarpiu. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, negalėjo naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė įrodė, jog automobilis atsakovui buvo suteiktas be pagrindo ir motyvų, nesant bendrovės akcininkės priimto rašytinio sprendimo, neinformavus bendrovės akcininkės apie atsakovo privačių ir bendrovės interesų konfliktą. Atsakovas atsikirtimų dėl paskirto automobilio, kaip premijos, pagrindo, tinkamo įforminimo neįrodė.“

27.       Tokiu būdu atsakovo argumentai, kad automobilio jam perleidimą neatlygintinai kaip dovaną patvirtina 2018 m. lapkričio 25 d. UAB ‚Ferogama“ akcininkės sprendimas, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu šioje byloje jau yra nustatyta, kad minėtas įrodymas yra nepatikimas ir teismas iš naujo nagrinėdamas bylą negali spręsti dėl minėto įrodymo kitaip. Pažymėtina, jog ir iš naujo bylą nagrinėjant teisme, atsakovas kitų įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl automobilio kaip dovanos suteikimo, į bylą nepateikė.

28.       Taip pat įsiteisėjusiu sprendimu šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo jau yra konstatuota, kad ieškovė šioje dalyje taip pat įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Aptariamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės automobilio, kaip premijos jam suteikimo, įregistruodamas automobilį savo vardu, galėjo numatyti būsimą žalą, tačiau nepaisydamas situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos vertinimu, atsakovo kaltė, sau kaip premiją paskiriant bendrovės automobilį, nesant akcininkės sprendimo ir pritarimo, neinformavus akcininkės apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, pasireiškė dideliu neatsargumu.

29.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys bei padarytos žalos faktas yra nustatyti ir konstatuoti įsiteisėjusiu 2024 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimu, todėl byla nagrinėjama tik žalos dydžio nustatymo aspektu. Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad byloje nėra nustatyta automobilio vertė, buvusi atsakovo nuosavybėn perėjimo momentu, t. y. nėra nustatytas konkretus ir neginčytinas žalos dydis.

30.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Ieškovė, kaip nuostolių dydį, nurodė automobilio vertę, kuri įrašyta 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovės teigimu, iš UAB „Ferogama“ 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitos faktūros Nr. FER004366, matyti, kad susitarimo šalys (atsakovas ir UAB „Ferogama“) susitarė automobilį įvertinti 27 287,00 Eur suma ir už šią sumą atsakovui parduoti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taigi, pats atsakovas, kaip pirkėjas, o UAB „Ferogama“, atstovaujama atsakovo, kaip pardavėjas, vertino, kad automobilio rinkos kaina 2019 m. balandžio 12 d. sudarė būtent 27 287,00 Eur.

31.       Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis CPK 182 straipsnio 5 punktu, nes jis nepripažino ir nesutiko su aplinkybe, jog 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta suma atspindi ginčo automobilio tuo metu buvusią vertę.

32.       CPK 182 straipsnis 5 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis), o CPK 187 straipsnis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nesutiko ir nepripažino, kad ginčo automobilio vertė yra nurodyta 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitoje faktūroje. Todėl ginčo automobilio vertę turi įrodyti ieškovė.

33.       Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad UAB „Ferogama“ 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį Nr. ATBBX3_MoS16-1704, pagal kurią bendrovė iš UAB „Krasta Auto Vilnius“ už 53 797,92 Eur įsigijo automobilį BMW xDrive20d. 2016 m. birželio 9 d. UAB „Ferogama“ su UAB „Valunta“ sudarė automobilio lizingo sutartį Nr. JA-2016-06-09-01. 2019 m. kovo 28 d. UAB „Valunta“ patvirtino, kad bendrovė tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, todėl lizingo sutartis laikyta pasibaigusia. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur buvo parduotas atsakovui, kurį atsakovas įregistravo savo vardu. Pinigų už automobilį pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas bendrovei nesumokėjo.

34.       Automobilį perduodant atsakovui išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad automobilio kaina yra 27 287 Eur (pradinio ieškinio priedas Nr.15). Sąskaitą faktūrą išrašė ir pasirašė įmonės vyr. finansininkė I. G., kuri 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja. Liudytoja patvirtino, kad sąskaita faktūra dėl automobilio pardavimo parengta atsakovo iniciatyva, kuri į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta. Pažymėtina, jog nurodyta 27 287 Eur ginčo automobilio vertė atitinka lizingo sutartyje nurodyta išperkamąją sumą (pradinio ieškinio priedas Nr. 12 UAB „Valunta“ finansinio lizingo sutartis, mokėjimų grafikas). Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje ieškovė įrodė, jog ginčo automobilio vertė, buvusi atsakovo nuosavybėn perėjimo metu, buvo būtent 27 287 Eur (t. y. 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta suma). Ši suma laikytina įmonei padaryta žala, kuri iš atsakovo priteistina ieškovei kaip įmonės teisių perėmėjai. Teismas pažymi, kad atsakovas, nors ir ginčijo automobilio vertę ir teigė, kad ji buvo mažesnė, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus į bylą neteikė.

35.       Taigi nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Aptarti motyvai sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 27 287 Eur žalos priteisimo iš atsakovo.

36.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu būdu vadovaujantis anksčiau išdėstytu ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir  bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

38.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu išsprendęs dalį ieškinio reikalavimų, nurodė visų bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl bus sprendžiamas dėl visų ieškovės (tame tarpe ir pradinės ieškovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė A. K., perėmusi reikalavimą byloje į atsakovą, perėmė ir reikalavimą į 28 879,09 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje (reikalavimo perleidimo sutartis).

39.       Ieškovė sumažino savo reikalavimą 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškimu 26 519,92 Eur suma. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tokiu atveju turi būti taikomos CPK 140 straipsnio pasekmės. Su tokiais argumentais nesutiktina.

40.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, o ne dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). O sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats. Ieškovė ieškinio dalyko nekeitė, o tik sumažino ieškinio dalyko apimtį, todėl ieškovės ieškinio sumos sumažinimas negali būti vertinamas kaip ieškinio dalies atsisakymas ir, atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimas atsakovės naudai.

41.       Kadangi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, tai jai atitinkamai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio nuo sumažinto reikalavimo dalies suma, t. y. 597,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 597,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 1 194 Eur (CPK 87 straipsnis).  

42.       Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas žyminis mokestis už patenkintus reikalavimus – 3 173 Eur už ieškinį (3 770 Eur – 597 Eur) ir patenkinus apeliacinį skundą – 3 173 Eur (3 770 Eur – 597 Eur) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 6 346 Eur (CPK 93 straipsnis).

43.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 10 085,35 Eur (įskaitant PVM) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 808,95 Eur (įskaitant PVM) už pasirengimą bylos nagrinėjimui 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje ir kliento atstovavimą 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, taip pat 900 Eur už rašysenos eksperto A. B. konsultacinės išvados parengimą, 3 084,50 Eur (įskaitant PVM) už pasirengimą bylos nagrinėjimui 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje ir kliento atstovavimą 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, taip pat kitas paslaugas, kurios susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu; 8 256,24 Eur (įskaitant PVM) už procesinių dokumentų byloje rengimą, taip pat pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžiuose. Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pradinė ieškovė byloje patyrė 24 135,04 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje, kadangi ieškovė perėmė reikalavimo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje, tai spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš atsakovo ieškovei.

44.       Atsakovas nesutinka su tokia bylinėjimosi išlaidų suma ir nurodo, jog ji neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, todėl turi būti mažinama. Taip pat bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama, nes ieškovė atsisakė dalies reikalavimų.

45.       Visų pirma pasisakytina, jog atsakovo argumentai dėl išlaidų mažinimo, nes ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, yra nepagrįsti. Kaip anksčiau nurodyta, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, o ne atsisakė ieškinio, todėl ieškovės ieškinio sumos sumažinimas negali būti vertinamas kaip ieškinio dalies atsisakymas ir, atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimas atsakovės naudai.

46.       Tačiau vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį svarbu vertinti, ar jos nėra neprotingai per didelės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

47.       Ieškovė byloje patyrė išlaidas, susijusias su 900 Eur rašysenos eksperto A. B. konsultacinės išvados parengimu. Šios išlaidos pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu ir priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnis).

48.       Taip pat ieškovė prašo priteisti jai išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės išlaidos pagrįstos įrodymais, tačiau vertinant jų priteisimo pagrįstumą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažinamos.

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas, už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 164 punktas).

50.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, padaro išvadą, kad maksimali priteistina suma sudaro 9 386,27 Eur: 1) ieškinio parengimas – 4 497,50 Eur (2022 m. III ketvirtis; 1 799 Eur x 2,5) 2) dubliko parengimas – 2 939,85 Eur (2023 m. I ketvirtis; 1 959,90 Eur x 1,5); 3) atstovavimas teisme 9 val. (2023 m. spalio 24 d. posėdis – 422,06 Eur, 2024 m. sausio 16 d. posėdis 432,20 Eur, 2024 m. vasario 21 d. posėdis 216,10 Eur, 2024 m. balandžio 12 d. posėdis – 439,28 Eur, 2024 m. gegužės 8 d. posėdis – 439,28 Eur) – 1 948,92 Eur.

51.       Tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai iš viso priteisiama 16 632,27 Eur – (6 346 Eur + 900 Eur + 9 386,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

52.       Trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupijos Grigiškių Šventosios Dvasios parapija byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

53.       Teismas byloje patyrė 19,92 Eur pašto išlaidų, todėl pagal CPK 96 straipsnį jos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 287 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 27 287 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 632,27 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 194 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė